Britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Londonas, spalio 1 d. (ELTA). Jungtinės Karalystės (JK) premjeras sako, kad šalis artimiausiu metu nesiruošia siųsti savo instruktorių į Ukrainą, kur jie apmokytų ukrainiečių karius, praneša naujienų portalas „rbc.ua“ remdamasis „Reuters“. Rishis Sunakas. EPA – ELTA foto
Anksčiau JK gynybos ministras Grantas Shappsas neatmetė galimybės, kad britų kariai rengs apmokymus vakarų Ukrainoje.
Tačiau tokius teiginius paneigė JK premjeras Rishi Sunakas. Jis paaiškino, kad gynybos ministras tekalbėjo apie ateities galimybes dalį treniruočių organizuoti Ukrainoje.
Anot jo, kalbama ne apie artimiausias, o apie ilgalaikes perspektyvas. R. Sunakas taip pat pabrėžė, kad britai nebus siunčiami kariauti šiame konflikte.
Nuo 2022 m. pradžios Jungtinėje Karalystėje buvo apmokyta daugiau nei 22 000 ukrainiečių kareivių. Jie tobulino karinius įgūdžius, mokėsi kariauti apkasuose ir suteikti medicininę pagalbą.
Princas Williamas aplankė britų kariškius Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, kovo 22 d. (ELTA). Didžiosios Britanijos princas Williamas trečiadienį surengė neskelbtą kelionę į Lenkiją, kur susitiko su britų ir lenkų kariais, dislokuotais prie Lenkijos ir Ukrainos sienos, praneša CNN.
Karališkosios šeimos narys gyrė kariškių „bendradarbiavimą remiant Ukrainos žmones ir jų laisvę“.
Velso princas apsilankė Teritorinės gynybos pajėgų 3-iosios brigados bazėje Žešuve, kur susitiko su Lenkijos nacionalinės gynybos ministru Mariuszu Błaszczaku ir apžiūrėjo karinės technikos ekspoziciją. Ten jis kalbėjosi su britų ir lenkų kariais apie tvirtą bičiulystę, užsimezgusią jiems pradėjus dirbti kartu.
„Mūsų tautas sieja tvirti ryšiai. Bendradarbiavimas remiant Ukrainos žmones ir jų laisvę, kuri taip pat yra mūsų ir jūsų laisvė, šiuos ryšius dar labiau sustiprina“, – sakė Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis.
Tai pirmoji princo Williamo kelionė į Lenkiją nuo 2017 metų.
Airija, žemėlapis
Belfastas, sausio 30 d. (AFP-ELTA). Praėjus 50 metų po Kruvinojo sekmadienio, Šiaurės Airija sekmadienį mini vieną liūdniausių epizodų dešimtmečių konflikte tarp katalikų ir protestantų britų provincijoje.
1972 metų sausio 30 dieną britų desantininkų bataliono kariai Derio mieste, kurį protestantai vadina Londonderiu, šaudė į katalikų eitynių už pilietines teises dalyvius. 13 žmonių žuvo, viena auka vėliau mirė nuo sužalojimų.
Prireikė beveik 40 metų, kol britų vyriausybė pripažino, kad tai kariai pradėjo šaudyti į minią, o ne atvirkščiai – ir kad demonstrantai buvo neginkluoti.
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį kalbėjo apie vieną „juodžiausių dienų“ Šiaurės Airijos konflikte.
Pilietiniame kare žuvo daugiau kaip 3 500 žmonių. Jis baigėsi 1998 metų Didžiojo Penktadienio susitarimu.
Didžioji Britanija gali įvesti karo padėtį, kad numalšintų galimus civilinius neramumus netvarkingo „Brexito“ atveju. Apie tai rašo „Sunday Times“, remdamasis vyriausybės pareigūnais. Esą svarstyti visi galimi variantai, įskaitant karo padėtį, komendanto valandą ir kariuomenės dislokavimą. Konkrečiai būtų remtasi 2004 metų nenumatytų atvejų įstatymu, informuoja agentūra „Reuters“.
Britų policininkas. EPA – ELTA nuotr.
Gynybos ministerijos gruodžio mėnesio duomenimis, ketinama sutelkti 3 500 karių, kad po kieto „Brexito“ 2019 metų kovą šalis būtų pasirengusi „visoms galimybėms“. Jų uždavinys bus, „esant reikalui, remti valdžios institucijas“.
Sveikatos reikalų sekretorius Matthew Hancockas, atsakydamas į TV stoties BBC klausimą, ar galėtų būti imtasi karo padėties, teigė: „Ne, konkrečiai tai ne“. Ir pridūrė: „Tai mūsų kodekso dalis, tačiau tai nėra mūsų dėmesio centre“.
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kai kurie stebėtojai reiškia susirūpinimą, kad po „Brexito“ gali kilti neramumai, jei šalis paliks ES be sutarties.
Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) lankėsi Jungtinės Karalystės (JK) nuolatinis gynybos sekretorius Styvenas Lovgrovas (Stephen Lovegrove). Svečias susitiko su krašto apsaugos viceministrais Vytautu Umbrasu, Giedrimu Jeglinsku ir Edvinu Kerza.
Susitikimuose daugiausia buvo kalbama apie saugumo situaciją regione ir už jo ribų, Jungtinės Karalystės vaidmenį užtikrinant ne tik regiono saugumą, bet ir viso kontinento stabilumą. Viceministrai pabrėžė, kad britų politinė parama ir lyderystė tolesniam NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo procesui yra itin svarbi užtikrinant tolesnę NATO adaptaciją.
Pasak krašto apsaugos viceministro V. Umbraso, Jungtinė Karalystė yra labai svarbi Lietuvos sąjungininkė, jau daug metų remianti mūsų šalies nepriklausomybę, suteikusi neįkainojamą paramą kuriant Lietuvos kariuomenę.
„Jungtinė Karalystė yra ir išliks viena didžiausių jūsų rėmėjų. Saugumo užtikrinimas išlieka mūsų prioritetu, todėl toliau aktyviai prisidėsime prie NATO saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonių regione ir skatinsime NATO stiprinti kolektyvinės gynybos dimensiją“, – sakė Jungtinės Karalystės nuolatinis gynybos sekretorius S. Lovgrovas.
Viceministrai padėkojo svečiui už Jungtinės Karalystės dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų iniciatyvoje prisiimant svarbią atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Estijoje, taip užtikrinant nuolatinį buvimą regione. Viceministras V. Umbrasas akcentavo Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų svarbą tiek galimai regiono gynybai, tiek dalyvavimui tarptautinėse operacijose.
Aptarta galimybė Lietuvoje surengti šių pajėgų, kurioms savo kuopos dydžio vienetą yra priskyrusi ir Lietuva, pratybas. Viceministras akcentavo ir Vakarų valstybių paramos Ukrainai svarbą, pažymėdamas, kad Lietuva jau dabar Ukrainoje vykdo savo didžiausią šiuo metu karinio rengimo misiją.
Jungtinės Karalystės dalyvavimas strateginės reikšmės NATO oro policijos misijoje taip pat prisideda prie saugumo regione užtikrinimo – šalis jau keturis kartus buvo dislokavusi savo naikintuvus Baltijos šalyse.
„Pastaraisiais metais Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje suintensyvėjo ir noriu pabrėžti, kad Lietuvai Jungtinė Karalystė buvo, yra ir bus svarbus Europos saugumo ir gynybos partneris“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, birželio 14 d. vakare susitikęs su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu karinių oro pajėgų maršalu seru Stuartu Williamu Peachu (Stuart William Peach).
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Birželio 15 d. pirmą kartą su darbo vizitu į Lietuvą atvykusiu Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu susitiko ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Susitikimuose su ministru ir kariuomenės vadu svečias pabrėžė, jog Jungtinė Karalystė tvirtai laikosi įsipareigojimų NATO sąjungininkams kolektyvinės gynybos kontekste, ypač Baltijos regione. Pasak Jungtinės Karalystės kariuomenės vado, jo šalis neabejotinai išliks svarbiu žaidėju Europos gynybos ir saugumo srityje – „Mes neatsitraukiame“, – pabrėžė jis. Oro pajėgų maršalas taip pat akcentavo neabejotiną tolesnį šalies dalyvavimą užtikrinant Europos saugumą ir gynybą, bendradarbiavimą su sąjungininkais, tame tarpe ir su Lietuva, kovoje su terorizmu, būtinybę stiprinti NATO ir Europos santykius su JAV. Be to, seras S. W. Peachas pabrėžė Artimųjų Rytų klausimą bei būtinybę koordinuotis veiksmus žvalgybos srityje, dalintis turima informacija ir patirtimi.
Lietuvos kariuomenės vadas susitikimo su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu metu išreiškė padėką už svarų indėlį įvairiomis priemonėmis stiprinant Baltijos šalių ir Lietuvos saugumą. Taip pat vadas pasidžiaugė šios šalies sprendimu turėti atskirą gynybos atašė Lietuvai ir išreiškė viltį, jog nuo šiol karinis bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste bus dar glaudesnis.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kariuomenių vadai kalbėjosi apie saugumo situaciją Baltijos regione, NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimą, NATO vadovavimo struktūros reformą, gynybos planus, kovą su terorizmu ir įvairius bendrus karinio bendradarbiavimo projektus.
Po kariuomenių vadų susitikimo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo atstovai oro pajėgų maršalui serui S. W. Peachui pristatė Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir vystymo planus, pasirengimą savarankiškai ir kolektyvinei šalies gynybai, kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovai – informacinių grėsmių analizę.
Apie Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą gynybos srityje
Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (toliau – JK) bendradarbiavimas gynybos srityje pradėtas dar 1994 m. spalį, šalių gynybos ministerijoms Vilniuje pasirašius savitarpio supratimo memorandumą. JK reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos karinio mokymo sistemos vystymo, taip pat ir prie paties karių bei civilių tarnautojų mokymo ir rengimo. JK buvo pagrindinė Lietuvos partnerė planuojant ir įgyvendinant gynybos valdymo reformą, konsultuojant resursų ir įsigijimų valdymo, gynybos planavimo, vadybos ir biudžeto formavimo, rezervo pajėgų reformos klausimais.
2003-2007 m. Lietuvos kariai (LITCON 1-9 kontingentai) tarnavo JK vadovaujamame Shaibah sektoriuje Irake (Danijos bataliono sudėtyje). Iki 2008 m. rugpjūčio vienas Lietuvos karininkas tarnavo JK vadovaujamos daugianacionalinės divizijos štabe Bagdade. 2004-2005 m. penki Lietuvos karo medikai tarnavo JK vadovaujamoje Provincijos atkūrimo grupėje Afganistane (Mazar-i-Sharife). Nuo 2014 m. JK skiria po vieną ekspertą į Vilniuje veikiantį NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą, nuo 2015 m. – į NATO pajėgų integravimo vienetą. Nuo 2016 m. kovo vienas Lietuvos karininkas tarnauja JK vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) vadavietėje Nortvude. Nuo 2014 m. rugpjūčio du Lietuvos kariai tarnauja JK vadovaujamo Jungtinio greitojo reagavimo korpuso (ARRC) štabe.
2004 ir 2014 m. JK dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse iš aviacijos bazės Šiauliuose, 2015 ir 2016 m. – iš aviacijos bazės Amaryje (Estijoje). 2013 ir 2016 m. antrą pusmetį Lietuvos kariai budėjo JK vadovaujamoje Europos Sąjungos kovinėje grupėje. Šiemet Lietuvos karių kuopa budi JK vadovaujamose NATO ypač greito reagavimo pajėgose (VJTF).
JK, kartu su JAV ir Vokietija, dalyvaudamos Transatlantinėje pajėgumų vystymo ir mokymo (TACET) iniciatyvoje, prisideda prie Baltijos šalių ir Lenkijos pajėgumų vystymo per karinį rengimą ir mokymus. Šiuo metu JK Lietuvos kariuomenei padeda stiprinti Aviacijos bazės apsaugos užtikrinimo kompetenciją.
Nuo praėjusių metų glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos ir JK kariuomenių strateginės komunikacijos ekspertai.
Lietuvos kariuomenė 2005 m. iš Didžiosios Britanijos kompanijos „Ricardo JK“ įsigijo 45 specialiosios paskirties visureigius „Land Rover Defender“ 110XD, 2013 m. iš JK gynybos ministerijos – du minų paieškos ir nukenksminimo „Hunt“ tipo laivus.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
„Pasak oficialių asmenų, Maskva pradėjo propagandos kampaniją, siekdama skleisti melagingas naujienas ir diskredituoti britų kariškius, kurie atvyko į Estiją“, – rašo The Sunday Times korespondentas Markas Hukemas.
„Estijos specialiųjų tarnybų vadovybė užfiksavo keletą numanomų bandymų skleisti internetu propagandą, kuri turėtų nuteikti rusakalbius gyventojus prieš NATO kariškius“, – sakoma straipsnyje.
Penktadienį vakare į Estija atvyko pirmoji britų kariškių grupė. Iš viso bus 800 žmonių kontingentas, praneša laikraštis.
„Šaulių“ pėstininkų pulko 5-ojo bataliono ir Karališkojo tankų pulko kariškiai įsikurs buvusioje sovietinėje karinėje bazėje už 90 mylių nuo Rusijos sienos. Jų žinioje bus karinių šarvuočių Warrior,tankų Challenger2, savaeigių artilerijos pabūklų ir žvalgybinių bepiločių orlaivių“, – sakoma straipsnyje.
„Armijos vadovybė įsakė grupei kariškių bendradarbiaujant su estų kibernetikos specialistais surasti ir paneigti straipsnius, kurie yra „melagingos naujienos“ (feikai). Žvalgybos darbuotojai perspėja dėl „medaus spąstų“ ir rusų provokatorių, kurie stengiasi įvelti kariškius į peštynes; tos peštynės bus nufilmuotos vaizdo kameromis, įrašai pasirodys internete“, – rašo korespondentas.
Pasak autoriaus, Maskvos propagandos kampanija prasidėjo dar lapkrity – nuo melagingo pranešimo Facebook‘e, kad britų kariškiai neužleido vietos senutei ligoninės priimamajame.
Neįvardytas šaltinis iš Estijos žvalgybos pareiškė: „Tuo metu čia apskritai nebuvo britų kareivių“. „Tai įprasta apgaulė, – sakė jis, turėdamas omeny rusus. – Jie stengiasi paskleisti versiją, kad NATO pajėgos – tai okupantai, negailestingi kareiviai, kurie blogai elgiasi su vietiniais gyventojais“.
Korespondentas praneša, kad britų kariai planuoja susikurti Estijoje teigiamą įvaizdį; numatytos rungtynės su vietinėmis komandomis, apsilankymai mokyklose.
Britų kariams bus leista važinėti į Taliną tik nedidelėmis grupėmis, jie bus perspėti, kad jiems draudžiama lankytis striptizo klubuose, o taip pat kai kuriuose kituose klubuose bei baruose.
Britų kariuomenės Estijoje vadas pulkininkas Džailzas Harisas interviu sakė, kad taisyklės „gana griežtos“, bus uždrausta gerti alkoholį.
Laikraščio duomenimis, britų kareiviams liepta nepasiimti su savim sim-kortelių mobiliesiems telefonams ir kitokių elektroninių įrenginių, kad į juos neįsilaužtų hakeriai.
„Harisas sakė, kad kariuomenės dislokavimas turi „pašalinti net menkiausias abejones“, jog NATO gins Estiją ir jos kaimynes“, – rašo laikraštis. „Tos misijos siekis – užtikrinti ir sutramdyti“, – pareiškė pulkininkas.
„Tuo tarpu Britanijos vyriausybė nenori, kad Kremlius kariuomenės dislokavimo faktą laikytų provokuojančiu ar eskaluojančiu“, – sakoma straipsnyje. – Pradinis galingų raketinių kompleksų dislokavimo planas buvo atšauktas, kovinėje grupėje bus tik keturi britų tankai Challenger 2 ir 4 prancūzų tankai“.
Didžiosios Britanijos kariai, atvykę į Latviją karinėms pratyboms, buvo įvelti į muštynes, kurias nufilmavo televizija. Britų karo policija drauge su Latvijos atstoais dabar tiria, ar tai tik nebuvo specialiai suorganizuota Rusijos provokacija siekiant britų kariškius pavaizduoti kaip chuliganus.
Apie šį incidentą rašo leidinys „The Times“.
Remiantis britų šaltiniais, du britų kariškiai iš specialaus grenadierių pulko buvo užpulti viename iš Rygos kavinių. Šio susidūrimo analizė leidžia manyti, kad muštynės surengtos specialiai. Jos prasidėjo labai panašiai kaip ir Šiaurės Airijoje, kur Airijos respublikonų armija lygiai tokią pat taktiką naudodavo prieš britų kariuomenės atstovus.
Ypač įtartina aplinkybė, kad muštynėms prasidėjus iš karto pasirodė žmonės su filmavimo kameromis. Nufilmavę incidentą jie spruko šalin. Bet grumtynes filmavusius asmenis sekė tie, kurie buvo neabejingi, kuo baigis šis nemalonus įvykis. Būtent jie ir išsiaiškino, kad muštynes nufilmavę žmonės skubiai patraukė į redakciją, kuri garsėja simpatijomis Vladimiro Putino valdomai Rusijai.
Britų kariškiai mano, kad tai „dirbtinai sukurta situacija, kada į vietinės gaujos pinkles pakliūna Didžiosios Britanijos kariškiai ir prasideda žodiniai ginčai bei griebiamasi kumščių“. Taigi viskas konstruota taip, tarsi britai pirmieji ėmė kabinėtis prie vietinių. Tokią versiją leidiniui „The Daily Telegraph“ pateikė neįvardintas britų slaptųjų tarnybų atstovas, atsakingas už karinius reikalus.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija atsisakė duoti paaiškinimus dėl įvykių Latvijos sostinėje. Didžiosios Britanijos karinių pajėgų atstovai taip pat nepanoro komentuoti. Jų paaiškinimas: „Šiuo metu vyksta tyrimas“.
