Britų teisėsauga neatšaukė „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o arešto orderio. Londono teismas antradienį atmetė atitinkamą jo advokatų prašymą.
J. Assange’as nuo 2012 metų gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone ir baiminasi, kad jei paliks pastatą, bus suimtas ir išduotas JAV. J. Assange’o gynėjai savo prašyme pabrėžė, kad jo buvimas ambasadoje pusšeštų metų „prilygsta kalėjimo bausmei“. Tačiau tai neįtikino teisėjos Emmos Arbuthnot.
J. Assange’as 2012 metais pabėgo į ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai dėl kaltinimų išprievartavimu. Jis baiminosi, kad iš Švedijos bus perduotas toliau JAV, kur jam dėl paslapčių išdavimo gresia procesas ir gal net mirties bausmė. 2017 metais Švedijos prokuratūra netikėtai savo tyrimą nutraukė.
Tačiau tai nereiškė, kad J. Assange’as tapo laisvas žmogus. Skotland Jardas paskelbė, kad jis bus suimtas, kai tik paliks ambasadą. Britų tarnybos apkaltino J. Assange’ą pažeidus paleidimo už užstato reikalavimus, kai jis pabėgo į ambasadą. Anot J. Assange’o advokatų, šis kaltinimas, Švedijai nutraukus tyrimą, yra perteklinis. Tačiau teismas nusprendė kitaip: arešto orderis vis dar galioja.
JAV kaltina J. Assange’ą, kad jis per savo platformą paviešino slaptus JAV dokumentus apie karus Afganistane ir Irake.
Tai – tarsi Perkūnas iš giedro dangaus. Londono koronierių tyrimas dėl Aleksandro Perepelično mirties aplinkybių atidedamas iki kitų, 2017-ųjų, metų !
Atidedamas dėl labai svarbios priežasties. Oficialusis Londonas nusprendė, kad tyrimas nukeliamas Didžiosios Britanijos nacionalinio saugumo sumetimais.
Skambus pareiškimas, ar gi ne? Ką reiškia ši žinia? Oficialusis Londonas kažko išsigando? Tas kažkas – Kremlius?
Dabar jau visiškai akivaizdu: šiais metais britų teisėjai nesidomės, ar buvo nunuodytas Britanijoje gyvenęs rusas Aleksandras Perepeličnas. Britų teisėjai neanalizuos ir klausimo, kas gi galėjo jį nunuodyti – kur ieškoti tikrojo žmogžudystės užsakovo?
Liūdniausia, kad nėra jokių garantijos, jog į 2017-uosius metus nukelta byla nebus atidėta dar keleriems metams.
Beje, tikrųjų A.Perepelično mirties aplinkybių paieška pradėta vilkinti po ilgų ginčų dėl konfidencialių dokumentų, kuriuos oficialusis Londonas norėtų išlaikyti paslaptyje. Tik neaišku, kam reikalingas toks slapukavimas – laukiama, kada šią bylą visi pamirš, o žudikai galutinai paslėps visus įkalčius?
Priminsime: 44 metus teturėjęs A.Perepeličnas mirė bėgdamas krosą 2012-aisiais metais. A.Perepeličnas – įdomi asmenybė. Jis padėjo investicijų fondui „Hermitage Capital“ tirti galimas Kremliaus aferas „plaunant“ nešvarius Rusijos pinigus. Omenyje turimos labai didelės pinigų sumos – milijonai amerikietiškų dolerių.
Neaiškiomis aplinkybėmis Didžiojoje Britanijoje miręs Aleksandras Perepeličnas.
Staigi, netikėta mirtis sukėlė įtarimų tada, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, esą jo skrandyje aptikta labai reta cheminė medžiaga, kurios turi ir labai nuodingi augalai gelsemium elegans, dar kitaip vadinami „širdį sprogdinančia žole“.
Koronierius Ričardas Treversas pareiškė, tik neaišku, ar labai nuoširdžiai, labai apgailestaująs dėl tokio posūkio. Tačiau jis esą neturįs kitos galimybės – tik atidėti apklausas.
Jam oficialiai pranešta, jog bylą Vyriausybė reikalauja atidėti „vardan visuomenės interesų“ (public interest immunity). Suprask, ruso A.Perepelično mirties aplinkybės kol kas negali būti viešos. Bent tokia britų valdžios ir britų slaptųjų tarnybų nuomonė.
Toks veto atsiranda tuomet, kai slaptų dokumentų paviešinimas gali pakenkti nacionaliniam Didžiosios Britanijos saugumui. Vadinasi, argumentai dėl visuomenės intereso bus aptarti dar šiemet, o pagrindinės apklausos – tik 2017-aisiais metais.
A.Perepelično šeimos advokatai paskelbė, jog yra šokiruoti dėl šių atidėliojimų.
Henrieta Hill, „Hermitage“ advokatė, pareiškė, kad toks statusas šiai bylai reikalingas norint atsakyti į pagrindinį klausimą – ar šis rusas buvo nužudytas?
Kiek anksčiau Hermitage interesus ginantys teisininkai buvo pareiškę, kad Aleksandro Perepelično ir Aleksandro Litvinenkos mirties aplinkybės – labai panašios. Buvęs Rusijos žvalgybininkas A.Litinenka prieš mirtį bendradarbiavo su Ispanijos teisėsauga, duodamas jai Kremliaus nusikaltimus demaskuojančių faktų. O A.Perepeličnas prieš mirtį bendradarbiavo su Šeicarijos teisėsauga, duodamas jai kompromituojančios medžiagos apie grubius aukščiausiosios Rusijos valdžios nusižengimus.
