Žemdirbių protesto akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Baltijos šalių žemdirbiai dalyvaus protesto akcijoje Briuselyje dėl didesnių tiesioginių išmokų pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Proteste dalyvaus 170 ūkininkų iš Lietuvos.
 
Kaip skelbė Lietuvos žemės ūkio taryba, ūkininkai reikalaus suvienodinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių tiesiogines išmokas su Europos Sąjungos vidurkiu. Ūkininkai susirinks prieš neeilinį Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą.
 
Nurodoma, kad nors Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, jų gamybos išlaidos yra didesnės nei ES vidurkis – atitinkamai 129 proc. Estijoje, 112 proc. – Lietuvoje ir 113 proc. Latvijoje.
 
Žemės ūkio taryba nurodo, kad nuo 2013 metų Baltijos šalių ūkininkai gauna ne daugiau kaip 54-60 proc. Europos vidurkio tiesioginių išmokų.
 
Baltijos šalių ūkininkai taip pat yra susirūpinę, kad augančios ES ekologinio susitarimo ir klimato neutralumo tikslo ambicijos nėra suderintos su tinkamu BŽŪP finansavimu.
 
Tai jau ne pirmas ūkininkų vykdomas protestas dėl didesnių tiesioginių išmokų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 08:39

Česlovas Iškauskas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Prieš keletą dienų vienas kolega tėškė tiesiai šviesiai: Sirija elgiasi kaip prostitutė. Kaip žinome, tai seniausia profesija pasaulyje (beje, antra po jos – žurnalistika…).

Kodėl ši šalis – viena seniausių pasaulio civilizacijų, klestėjusi su Senovės Egiptu ir Mesopotamija, – dabar vadinama kitų, stipriųjų valstybių, pirmiausia Rusijos, sugulove? Turiu galvoje ne tik karą, kurį ten, antikinius laikus menančiuose Vidurio Rytuose kariauja didžiosios imperijos, bet ir Damasko elgesį, vertinant šimtmečio senumo istoriją.

Štai pavyzdys.

Nauja konflikto kibirkštis

Prieš keletą dienų Sirijos parlamentas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, pripažįstančią masines armėnų žūtis Pirmojo pasaulinio karo laikais genocidu. Taip smogtas dar vienas smūgis Turkijai, su kurios pajėgomis Sirijos kariuomenė keletą kartų susidūrė Idlibo provincijoje. Neabejojama, kad šis parlamento sprendimas dar pakaitins įtemptus Damasko ir Ankaros santykius.

Rezoliucijoje tvirtinama, kad „armėnai, asirai ir kitos tautos, įeinančios į sirų naciją, tapo etninio valymo, tikslingų pjautynių ir genocido aukomis“. Parlamento pirmininkas Hamidas Sabbagas buvo dar atviresnis: „Dabar mes matome Turkijos agresiją, kuri remiasi rasistine Osmanų ideologija“. Jis sakė, kad armėnų genocidą vykdė „Erdogano protėviai“.

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.

Ankara apkaltino Damaską veidmainiavimu. Turkijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame sakoma: „Ši rezoliucija rodo veidmainiškumą režimo, kuris daugelį metų vykdė savo tautos žudynes, iš savo namų išvijo milijonus žmonių ir prieš juos naudojo cheminį ginklą“.

R. T. Erdoganas apkaltino ir Rusiją, kuri vykdė antpuolius prieš taikius Idlibo gyventojus. Jis pareiškė, kad Turkija jėga užtikrins paliaubas Idlibe ir baus tuos, kurie jas pažeidžia.

Armėnai vykdė lėtinį turkų genocidą

Parlamento sprendimas eilinį kartą rodo, kad Sirija tėra žaisliukas – kad neišsireiškus šiurkščiau! – Rusijos rankose. Net nesigilinant į karo šioje šalyje subtilybes, akivaizdu, kad Maskva, kuri globoja marionetinį Armėnijos režimą, diktuoja Damaskui žaidimo sąlygas.

Turkija nepripažįsta termino „genocidas“, kai vertinami 1915 m. įvykiai. Tiesa, tų metų balandžio 24 d. (kai kur ji paskelbta Armėnų genocido aukų atminimo diena) Stambule žuvo apie 800 vietinių armėnų inteligentų, o abipusio konflikto metu – iki pusantro milijono, o Ankaros nuomone, penkis kartus mažiau. Bet šių žudynių jokiu būdu negalima vadinti armėnų genocidu, nes konflikte dalyvavo ir milžiniškus nuostolius patyrė abi pusės. Dar daugiau: vos keli mėnesiai iki įvykių Stambule panašūs teroristiniai veiksmai vykdyti prieš osmanų etnines grupes.

Faktai rodo, kad iki tol jau geroką šimtmetį – nuo 1815 m. – Osmanų imperijoje vyko armėnų sukilimai ir buvo išžudyta dešimtys tūkstančių turkų. Tuomet vyriausybė nuolat informavo aukšto rango armėnų atstovus, kad ji imsis būtinų priemonių, jei armėnai toliau žudys turkus. Deja, armėnų sukilėliai įspėjimą ignoravo, toliau puldinėjo beginkles turkų moteris ir vaikus. 1915 m. balandžio 24 d. vyriausybė dėl minėtų nusikaltimų uždarė armėnų komitetus ir areštavo – nenužudė ar išžudė, o suėmė ir vėliau ištrėmė – daugiau kaip 2300 šių organizacijų vadovų. 

XVIII a. prasidėjęs armėnų nacionalizmas per šimtmečius tapo gana agresyvus. Jam pateisinti sugalvota pseudoistorija, neva armėnai yra viena pirmųjų pasaulio tautų ir yra ne indoeuropiečiai (kad armėnai indoeuropiečiai, įrodyta jau senokai), turintys savo pradininką Haiką, t.y. išskirtinė tauta, todėl ją reikia ginti ir užtarti.

Genocido apibrėžimas netinka

Portalas Slaptai.lt ne kartą rašė, kad konfliktas Pirmojo pasaulinio karo metais neatitinka genocido apibrėžimo, kuris priimtas Jungtinių Tautų konvencijos 2-ajame straipsnyje, teigiančiame, jog „tai veiksmai, kuriais siekiama visiškai ar dalinai išnaikinti tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę kaip tokią“. Turkija pripažįsta, kad armėnai masiškai nukentėjo nuo žiauraus elgesio, tačiau neigia, kad buvo siekiama šią grupę sunaikinti. Nebuvo planuotų ir sistemingų veiksmų prieš armėnus, o jie persekiojami ir tremiami buvo už armėnų teroristinių organizacijų ardomąją veiklą. Be to, dėl vykdytų žiaurumų keli aukšto rango osmanų pareigūnai buvo nuteisti dar 1919-1920 m.

Armėnų teroristinė organizacija ASALA

Beveik trys dešimtys šalių, kur, beje, yra skaitlinga ir įtakinga armėnų diaspora (pavyzdžiui, Prancūzijoje), nusikaltimus prieš armėnus yra įvardijusios genocidu. BNS teigimu, iki 2019 m. spalio tokios valstybės buvo: Argentina, Austrija, Belgija, Bolivija, Brazilija, Čilė, Čekija, Kanada, Kipras, Danija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Libanas, Lietuva, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Paragvajus, Portugalija, Rusija, Slovakija, Švedija, Šveicarija, Vatikanas, Venesuela ir Urugvajus. Pernai spalį prie jų prisijungė JAV, priėmusios atitinkamą Atstovų rūmų rezoliuciją, anksčiau – Europos Parlamentas ir kt. Beje, kol buvo svarstomas Turkijos narystės ES klausimas, genocido pripažinimas net nebuvo svarstomas. Tai liudija Briuselio veidmainiškumą.

Lietuva, kaip visada, paskubėjo…

Deja, Lietuva taip pat pasidavė šiam pripažinimo bumui. Perkeltine prasme, ji nutipeno paskui naują Didįjį Brolį… Lietuvos Seimas 2005 m. gruodžio 15 d. priėmė rezoliuciją „Dėl armėnų tautos genocido pripažinimo“. Slaptai.lt autorė Irma Ąžuolė pernai liepą rašė (https://slaptai.lt/irma-azuole-visaziniai-teisuoliai-rizikuoja-tapti-irankiu-kitu-rankose/), kad priimant rezoliuciją posėdyje dalyvavo tik trečdalis Seimo narių – 55 iš 141, o rezoliucijos projektą buvo pasirašę vos 49, ji priimta 48 balsais. Parlamento pirmininkas Artūras Paulauskas dar nebuvo grįžęs iš vizito Šveicarijoje. Rezoliucija buvo pateikta, apsvarstyta ir priimta vienu ypu, pakako vos dešimties minučių. Pirmas ją pasirašė Seimo narys Algis Kašėta, kuris netrukus tapo Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės vadovu…

Tokios rezoliucijos tik gilina Turkijos ir Armėnijos santykių krizę, kuri nejuda iš mirties taško po Jerevano įvykdyto Kalnų Karabacho užgrobimo, t.y. beveik 30 metų. Kita vertus, genocido pripažinimas kuria įtemptą geopolitinę situaciją Kaukaze, kuria naudojasi Rusija. Dabar šis virusas plinta į liepsnojančius Vidurio ir Artimuosius Rytus, kur pavojingą židinį kūrena taip pat Maskva.

Sirija tapo bjauraus ir amoralaus žaidimo įkaite, o kitais žodžiais tariant, Rusijos patiesta kraujuojančia paklode.

2020.02.18; 13:00

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas nuotaikingų nuotraukų iš pačių įvairiausių laikotarpių.

Nuotraukos – iš Slaptai.lt archyvo.

2020.02.05; 00:05

Europos Komisija (EK) kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT), kurio prašo įvesti laikinąsias priemones, kuriomis būtų stabdomi Lenkijos Aukščiausiojo Teismo (AT) drausminės institucijos įgaliojimai.
 
„Prašymas yra pateiktas pagal dabar vykstančią pažeidimų procedūrą dėl naujų Lenkijos teisėjų drausmės taisyklių“, – sakoma EK pranešime spaudai.
 
Ginčas kilo dėl pastaraisiais metais Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos priimtų teisėjų drausminių taisyklių.
Spalį Komisija padavė Lenkiją į Europos Teisingumo Teismą, nes naujosios taisyklės esą neapsaugo teisėjų nuo politikų įtakos.
 
EK ypač abejoja naujai įkurtos Aukščiausiojo Teismo drausminės institucijos nepriklausomybe, nes šios institucijos nariai yra renkami teismų institucijos, kurią skiria parlamentas.
 
Nuo 2015 m., kai PiS atėjo į valdžią, Briuselis ginčijasi su Varšuva dėl šios partijos vykdomų teismų reformų.
 
2018-ųjų pabaigoje ETT patvirtintos laikinosios priemonės padėjo atkurti kelių Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų įgaliojimus po to, kai dėl PiS reformos jie buvo priversti išeiti į pensiją.
 
Tuo tarpu Lenkijos parlamentas svarsto dar vieną drausminių taisyklių paketą, kuris būtų taikomas teisėjams ir prokurorams. Šį įstatymo projektą kritikuoja daug teisės ekspertų tiek Lenkijoje, tiek ir užsienyje. Dėl šių reformų į gatves protestuoti ne kartą išėjo tūkstančiai lenkų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.15; 03:00

JAV pajėgoms nukovus vieną aukščiausių Irano generolų ir pakilus įtampai Artimuosiuose Rytuose, NATO šalių ambasadoriai pirmadienį susitiks Aljanso būstinėje Briuselyje.
 
„Šiaurės Atlanto taryba aptars situaciją regione“, – tvirtino vienas NATO pareigūnas.
 
„Generalinis sekretorius (Jensas Stoltenbergas) nusprendė sušaukti NATO ambasadorių susitikimą po konsultacijų su sąjungininkais“, – sakė jis.
 
Praėjusią savaitę įvykęs JAV drono smūgis Bagdado oro uoste, per kurį nukautas aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani, nustebino daugelį Vašingtono sąjungininkų ir sukėlė virtinę raginimų deeskaluoti padėtį.
 
Iranas savo ruožtu pažadėjo atkeršyti už savo kariuomenės vado žūtį, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „didžiuliu atsaku“, jei bus smogta amerikiečių taikiniams.
 
Situacija taip pat tapo itin įtempta Irake, kur parlamentarai paragino patraukti iš šalies 5 200 ten dislokuotų JAV karių.
 
NATO taip pat vykdo apmokymų misiją Irake, kur apmoko vietos pajėgas kovoti su „Islamo valstybės“ (ISIS) grupuotės ekstremistais, tačiau šią misiją gali tekti nutraukti, jei koalicijos pajėgos pasitrauks iš Irako.
 
Šeštadienį NATO atstovas patikino, kad misija, kurioje dalyvauja keli šimtai Aljanso kariškių, yra tęsiama, tačiau pripažino, jog „apmokymų veikla šiuo metu yra sustabdyta“.
 
Atstovas taip pat patvirtino, kad NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas po penktadienį įvykusio JAV smūgio pasikalbėjo telefonu su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi Marku Esperiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.06; 11:05

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Jau  išaušo Naujieji Metai, o LRT  televizijos ekrane vis tebesivaidena senoji, galimai Šv. Kalėdoms skirtoji reklaminė užsklanda su gyvulėliais šieno prikrautoje pašiūrėje.

Kodėl “galimai”? Tokį spėjimą – siejimą su Kalėdomis, – pasiūlė kalendorius. Jei ne jis, niekuo gyvu nebūčiau drįsusi sieti žolėdžių gyvulių ūkio reklamos su didžiąja krikščionių švente – Šventojo Kūdikio gimimu.

Žiūrim, ką turim.

Yra, kaip minėjau, šieno prikrauta pašiūrė, į kurią užsuka tai vienas, tai kitas keturkojis šieno mėgėjas. Kad jie geriau viską matytų, pašiūrė padabinta elektros lemputėmis. Bet gyvulėliai, atrodo, ir  šviesoje neranda, ko tikėjosi.

Viena, nėra ėdžių, į kurias  rūpestingas ūkininkas paprastai įkrauna šieno, kad gyvulėliams nereiktų vargti, pešant jį iš supresuotų kūgių.

Antra, kažkokias apviltas viltis liudija gyvulių elgesys.

Karvė – gilioje rezignacijoje.

Panašiai jaučiasi ir arkliokas. Gal gėdijasi savo mažo ūgio? Gal prieš tai jis ganėsi su žemaitukais ir apsižiūrėjo, kad jis jiems nė iš tolo neprilygsta?

Simpatiškoji lama pasisukioja ir šiaip, ir taip, apsižvalgo, bet nepamačiusi nieko įdomaus, įsistebeilija į operatorių.

Gerai toje pašiūrėje jaučiasi tik dryžuotasnukiai avinai. Avelėmis juos sunku vadinti ir dėl galingų ragų, ir dėl pasipūtimo, kuris kuklioms lietuviškoms avelėms nebūdingas. O šitie pozuoja sau, lyg pamokyti, lyg suprasdami, kad čia – šou į juos panašiems palinksminti…

O ką žiūrovai? Vieni, manau, džiaugiasi, lyg sovietų laikais, kada mokėmės skaityti tarp eilučių. O dabar mokosi įžiūrėti tai, kas „už kadro“.

Katedros aikštė. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Už kadro, gal būt, slapstosi aliuzija į tą piemenų pašiūrę, kurioje, kaip rašoma Naujajame Testamente, gimė Dievo ir Žmogaus sūnus? Gal būt, norėta pri(si)minti, jog kažkada Lietuva buvo krikščioniška, katalikiška šalis, kuriai dieviškojo Kūdikio gimimas – didžiausia šventė? Bet kadangi, Briuseliui nutarus, šalys, įsijungusios į ES, atsižadėjo savo krikščioniškųjų šaknų, tai gal ir LRT vadovai, bijodami būti apšaukti atsilikusiais marginalais ar, dar blogiau, antiglobalistais – tautininkais, nutarė apsiriboti tik užuomina į nusenusią (?) tradiciją, visą dėmesį skirdami tik gyvulėliams? Beje, ir tie – rūpestingai išcenzūruoti, ta prasme, kad iš tradicinės  lietuviškos bandos į ekraną pateko tik karvė. Visi kiti – „globalizuoti“, surankioti iš įvairiausių kraštų.

O dar giriamasi, kad ES nėra cenzūros….

Esama ir tokių žiūrovų, kurie už kadro įžiūrėjo subtilią ironiją, ES bei Briuselio diktuojamų įstatymų parodiją: esą, žiūrovui siūloma įsivaizduoti, jog kūdikį iš (nebe šventos?) šeimos galėjo atimti Vaikų teisių saugotojai. Pastaruosius galėjo papiktinti antisanitarinės sąlygos, kuriose turėjo gimti kūdikis. O gal nutarė, kad Marija su Juozapu, daugiau nei parą nepastebėję jau ūgtelėjusio, bet prapuolusio sūnaus (kuris, kaip žinome, savo laisva valia pasiliko šventykloje), neverti būti tėvais? Todėl sūnus iš anksto buvo atimtas ir atiduotas (Kam? Ką aš žinau, juk ne aš tokį siužetą su tuščia pašiūre kūriau. Gal bevaikiams gėjams, o gal vaikus mylintiems ir juos gausiai gimdantiems musulmonams?…), o tėvai, neištvėrę tokios gėdos, pabėgo – kelintą jau kartą? – į Egiptą?

Yra ir dar vienas aiškinimas: kad to vaizdelio kūrėjams ir juos laiminusiems atsakingiems LRT asmenims iš perdėtos tolerancijos ar beribio troškimo laimėti Europos bėgtynes į globalųjį pasaulį, į susinaikinimą, perkaito variklis, t. y. smegenys. Panašiai, kaip atsitiko kai kuriems Europos miestų merams, uždraudusiems Šv. Kalėdų proga miestus dabinti eglėmis; kaip atsitiko į juos panašiems „perkaitusiems“ kai kurių šalių lingvistams, nutarusiems iš kalbos „išimti“ žodžius, reiškiančius „tėvą“ ir „motiną“, keičiant juos „gimdytojas Nr. 1“ ir „gimdytojas Nr. 2“?

Tikriausiai LRT galvočiams pasirodė, jog bus labai modernu: dėl mažėjančių gimimų nykstančios Europos greičiausiai nykstančioje šalyje cenzūruoti bet kokį vaiką auginančios šeimos paveikslą, kad tik neužgavus vaikų nenorinčių ar neįgalinčių susilaukti porų (partnerių?). O juk modernumas – vienas pagrindinių LRT tikslų.

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Juk matome, kad jau ir Lietuvoje miestai verčiasi per galvas, stengdamiesi pasipuošti dirbiniu, kuo mažiau panašiu į tradicinę žalią, skarotą eglę. Ir dygsta vienas po kito visomis spalvomis žibuliuojantys konusai, šachmatų ir kitos pusiau geometrinės figūros, sunarstytos iš neįtikėtiniausių medžiagų: plastmasinių atliekų, siūlų, vielų, putplasčio ir pan…

Beje, itin gražias konuso pavidalo, išmoningai padabintas dirbtines konstrukcijas jau prieš gerą dešimtmetį buvo galima matyti Maskvoje bei Sankt Peterburge. Bet Rusija – ypatinga šalis. Ne tik daugiatautė, daugiakonfesinė, bet ir Naujus Metus švenčianti dukart metuose. Ten niekas nenustemba, vietoj eglės pamatęs spindintį bokštą-konusą ir išgirdęs „Laimingų Senų Naujųjų Metų!“, kuris vakariečio ausiai skamba kaip loginis nonsensas.

Na, o aš šitame LRT sukurtame paveikslėlyje matau tyčia ar netyčia atsiskleidusią tos institucijos  darbo prasmę: pastangas pašalinti esmę, tikrąjį turinį iš visur, kur toji esmė gresia išsaugoti, išlaikyti lietuviškas, valstybines ir tautines tradicijas, etninę-kultūrinę tapatybę.

Pradėta buvo nuo institucijos pavadinimo: iš jo buvo pašalintas esminis apibūdinimas „Nacionalinis“. Paliktos trys raidės, mėgdžiojant LNK, BTV, CNN ar BBC. Patogu: greitai ir lengvai ištariama ir – jokios prasmės … O toliau – kaip rogutėmis nuo kalnelio, žemyn, žemyn, tolyn nuo misijos, kuri nebyliame popieriuje ar kompiuterio ekrane atrodo visai gražiai sudėliota: „Tarnauti visuomenei, teikiant objektyvią, patikimą informaciją šalyje ir pasaulyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, kurti ir transliuoti profesionalias šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, telkiančias ir vienijančias pažangai“.

Tačiau… vienok… Niekaip negaliu suprasti, kodėl nekartojama be galo šilta ir informatyvi Zitos Kelmickaitės laida „Ryto suktinis“, o kai kurios kitos kartojamos ir kartojamos…

Labai dažnai pasigendu ir deklaruoto objektyvumo, nes eteris dažniausiai suteikiamas tik vienai nuomonei transliuoti, neduodant priešingai nuomonei nė pyptelėti.

Kaip prieš porą mėnesių išaiškino advokatas A. Šindeikis, “visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių – privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių, verslo ar kitokių)“, tačiau beveik vos ne po kiekvienos LRT laidos internete pasipila priekaištai dėl neobjektyvumo, akis badančio angažuotumo.

LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.

Reikia pavyzdžių? Prašom. Pasiklausykite/pasižiūrėkite, ką LRT transliuoja šeimos, vaikų teisių, lietuvių kalbos vartojimo, Bažnyčios bei dvasininkų, miškininkystės (kas netolygu miškų kirtimui), Stambulo konvencijos, JAV prezidento bei jo politikos, migracijos-emigracijos ir kitais klausimais. Nesunkiai pastebėsite, jog kalama ir kalama tik viena nuomonė – iki skylės smegenyse.

Ir, ko gero, pro tą skylę iš pašiūrės vaizdelio, transliuojamo neva Šv. Kalėdų proga, išgarmėjo visa Šventoji šeimyna su kūdikiu.

Gal Lietuvoje perteklius šeimų, auginančių kūdikius? Vargu bau… Greičiau – perteklius skylėtų smegenų.

Beje, jei tvartelyje, pašiūrėje ar namuose (rūmuose, vigvame, jurtoje…) nėra Šventosios šeimynos su Kūdikėliu, jų neaplankys nė Trys Karaliai su dovanomis. Todėl LRT šiais metais gali tekti tenkintis nebent savo susikurtuoju gyvulių ūkiu bei jų „dovanomis“.

O juk įkurtas Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija buvo žmonėms ir dėl žmonių. Kad jie nesugyvulėtų…

2020.01.02; 14:08

Ignoruodami Briuselio pastabas penktadienį Lenkijos žemieji rūmai priėmė įstatymą, draudžiantį teisėjams kritikuoti teismų reformą.
 
Valdantieji konservatoriai teigia, kad priemonė yra būtina, siekiant išvengti teismų chaoso, tačiau kritikai ir opozicija baiminasi, kad tai gali apriboti teismų nepriklausomumą.
 
Nors po visoje šalyje organizuotų protestų įstatymo projektas buvo šiek tiek pakoreguotas, tačiau pagal patvirtintą versiją teisėjai už teisėjų skyrimo teisėtumo kvestionavimą vis tiek gali netekti darbo.
 
Dabar įstatymas bus svarstomas opozicijos kontroliuojamame Senate. Aukštieji rūmai turės galimybę siūlyti pakeitimus arba atmesti įstatymą, tačiau paskutinį žodį vis tiek tars Seimas. Opozicijos siūlyti pakeitimai žemuosiuose rūmuose buvo atmesti.
 
Šiuo įstatymu valdančioji partija PiS siūlo įvesti drausmines nuobaudas teisėjams – taip pat ir atleidimą iš pareigų – už teismų reformų kritiką.
 
Drausminės priemonės teisėjams bus skiriamos ir už „politinę veiklą“ ar „teismų veiklos trukdymą“. Teisėjai įpareigojami pateikti rašytinius dokumentus, atskleidžiančius informaciją apie jų paskyras socialiniuose tinkluose bei veiklą teisėjų asociacijose.
 
Dėl įstatymo projekto kritiką pakartotinai išsakė Briuselis bei Jungtinės Tautos. Jis buvo plačiai kritikuotas ir Lenkijoje: neigiamą poziciją pareiškė Lenkijos Aukščiausiasis teismas, žmonės rinkosi į protestus visoje šalyje.  
 
Teismų reformų kritikai teigia, kad šis įstatymas pažeidžia teismų nepriklausomumą, iškreipia patikrinimų ir balansų sistemą, taip pat yra pirmas žingsnis Lenkijos pasitraukimo iš ES link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.21; 00:30

Nerijus Bakasėnas, šio komentaro autorius

(Nerijus BAKASĖNAS: Lietuvoje pakanka saulės ir vėjo alternatyviai energetikai vystyti !?)

Lietuva Briuseliui įsipareigojo iki 2020 m. padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Gyventojai, nelaukdami valdžios veiksmų, investuoja į šią sritį. Šiandien mūsų šalyje yra keli šimtai privačių įvairių mikroelektrinių, kurios sėkmingai panaudoja saulės ir vėjo energija. Lietuvoje jau pradeda veikti įstatymas reklamentuojantis alternatyvios energetikos rėmimą ir  elektros supirkimo tvarką. Elektrinėse pagaminama elektros energija patiekiama į elektros tinklą, o kaupimo laikotarpiu t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. kiekvienas gyventojas gali iš tinklo susigrąžinti į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, sumokėdamas tik tam tikrą nustatytą pasinaudojimo elektros tinklais mokestį.

Atsinaujinančios energetikos mikroelektrinės statomos visame pasaulyje. Šiai dienai yra ne tik popiureru, bet ir naudinga investuoja į energetinę nepriklausomybę. Investicija gali siekti vos 1-10 tūkst. Eu. Nuo spalio 1 d. vartotojai gali įsirengti iki 500 kilovatų (kW) galios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines. Įsirengiant iki 30 kW galios elektrines dokumentų ruošimo procesas užtrunka apie tris keturios savaites. Vienintelė sąlyga – tokios elektrinės įrengtoji galia neturės viršyti vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios.

Aprūpinimui namo šildymo ir karštu vandeniu montuojami šilumos siurbliai, terminiai saulės kolektoriai. Savo elektrines turintiems  – patogu ne tik patiems namo šeimininkams, bet perspektyvoje žymiai sutaupo išlaidas namo išlaikymui. Vokietijos čerpių gamintojas „Nelskamp“ gamina saulės jėgaines (fotoelektros sistemas) ir hibridinių modulių saulės šildymo sistemas. Visi Nelskamp stogai su saulės jėgainėmis pasižymi efektyvumu ir estetika:  „SolarPowerPack“  šildymo sistema, skirta karšto vandens paruošimui. Saulės baterijos elektrai gaminti „MS 5 PV“ – elegantiška stogo saulės jėgainė. „2 Power“ ir „MS 5 2 Power“ generuoja elektros energiją ir šilumą iš vieno modulio. „G 10 PV“ yra nepastebimai integruota į čerpių stogą.

Neabejoja, kad perspektyvu

Namui dažniausiai montuojami 2-5 KW vėjo ir saulės elektrinės. Vėjo, saulės gaminama elektra paduodama į akumuliatorių sistemą, iš jos eina į šilumos siurblį, kuris aprūpina pastatą šiluma. Taip pat pasigaminama elektra. Tokiu principu suprojektavus didesnę jėgainę, galima šildyti ir įvairius statinius. Energetinis verslas populiarėja, pramonėje pereinama prie modelio, kaip ir visame pasaulyje: pagaminta energija neakumuliuojama o statomos saulės baterijos, kurios jungiamos į tinklus. Atsipirkimas siekia 6-8 metų. Jau šiandien turime galimybę pasinaudoti kompensaciją finansine parama fondų.

Saulės energija – puikus sprendimas

Šiai dienai populiarėja saulės baterijų ir saulės kolektorių integravimas į statomų namų ir renovuojamų namų stogus. Ypač tokios technologijos aktualios daugiabučių namų gyventojams senamiestyje. Šiai dienai firma NELSKAM sukūrė unikalias technologijas skirtas naujų namų bei renovacijai:

„SolarPowerPack“ saulės kolektoriai

Nelskamp „SolarPowerPack“ (SPP) yra vizualiai nepastebima šildymo ir karšto vandens paruošimo sistema. Saulės kolektoriai  vandens šildymui yra vienodos formos ir spalvos, pritaikyti prie čerpių, todėl jie stoge praktiškai nematomi. Dėka labai efektyvios technologijos, jie aprūpina namus šildymo energija ir karštu vandeniu ištisus metus.

„SolarPowerPack“ privalumai

  • ~Ištisus metus naudojamas stogo kolektorius
    •~Kolektoriaus plotas yra tinkamas naudoti sutemus, per lietų ar žiemą
    •~Lengvas saulės stogo čerpių montavimas
    •~Nėra perkaitimo pavojaus
    •~Nebrangus alternatyvus energijos tiekimas
    •~Puiki stogo estetika
    •~Pilnai automatinis vasaros / žiemos režimo valdymas
    •~Sniego atitirpinimo funkcija

Ar Lietuvoje pakanka  saulės ?

Visoje Lietuvoje saulėtų valandų skaičius labai panašus. Pajūryje – apie 1900 val./metus, o rytinėje šalies dalyje apie 1700 val./m. Maksimali saulės švietimo trukmė yra Nidoje ir siekia 1908 val./m. Vidutinė metinė horizontalaus paviršiaus apšvieta Lietuvoje yra 0,54-0,55 kW/m2 (arba 970-990 kWh/m2), vidutinis saulės švietimo laikas yra apie 1800 val./m. Saulės energijos intensyvumas Lietuvoje (Lietuva – 926 – 1042 kWh/m2) mažai skyriasi nuo kitų valstybių ir kitose saulės energetiką plėtojančiose Europos šalyse: Vokietija (pietinė dalis) – 967 – 1212 kWh/m2; Austrija (Viena) – 1106 kWh/m2; Anglija – 700 kWh/m2; Lenkija – 996 – 1048 kWh/m2.

Saulės energiją generuojantis stogas Nelskamp

Partnerių pasirinkimas labai svarbus vykdomų darbų etapas. Jei kalbėsime apie mažesnes alternatyvios energetikos elektrines galime išsiversti ir specialaus išsilavinimo. Bet imant rimtesnius objektus rekomenduotina pasikliauti specialistų patirtimi. Atsipirkimo kriterijus labai svarbus kiekviename versle. Tiek vėjo, tiek saulės tiek hidro energetinių parkų kūrimas net be ES paramos, išsprendus pajungimo ir  supirkimo klausimus, tapo vieną patraukliausių verslo šakų Lietuvoje.

Parengė Nerijus Bakasėnas

2019.10.02; 03:00

Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad ši turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.

Didžiosios Britanijos muzikos teatras „Grange Park Opera“ stato operą „Aleksandro Litvinenkos gyvenimas ir mirtis“ (The Life & Death of Alexander Litvinenko). Pasaulinė premjera numatyta 2020 metų birželį.

Buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas, kuris 2006 m. lapkritį mirė Londone šiurpia mirtimi, išgėręs polonio izotopu užnuodytos arbatos, tapo Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos metodų simboliu. Europa buvo šokiruota: imperijos agentų čiuptuvai yra apraizgę visą Vakarų demokratinį pasaulį. Šnipinėjimo skandalai neblėsta. Naujienų išgirstame kiekvieną mėnesį.

Lietuva: tarp įtariamųjų – ir žinomas politikas

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, įtariamų šnipinėjimu. Pusė jų yra jau nuteisti.

Šių metų balandžio pradžioje Klaipėdoje septyneriems metams laisvės atėmimo nuteistas 44 metų klaipėdietis Romanas Šešelis. Rusijoje gimęs rusų tautybės Lietuvos pilietis buvo sulaikytas 2017 metų gruodį. Teismas įrodė, kad jis buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos, 2015-2017 m. rinko ir pardavinėjo informaciją apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančius Lietuvos strateginius objektus, NATO karo laivus bei jais gabenamą karinę techniką.

Tačiau tai, kad 2018 m. rudenį buvo sulaikytas šnipinėjimu įtariamas žinomos politikų bei visuomenės veikėjų dinastijos atstovas Algirdas Paleckis, – Nepriklausomoje Lietuvoje analogų neturintis skandalas.

Prokuratūros pateikiamais šykščiais duomenimis, jis yra vienas iš įtariamųjų. Ikiteisminio tyrimo duomenys konfidencialūs, apie įtariamojo sulaikymą visuomenė buvo informuota tik gruodžio 19 d., baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teismui. Kol bus baigtas tyrimas, gali praeiti dar maždaug vieneri metai.

paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.

Visuomenė informuota, kad sulaikymo įstaigoje laikomas A. Paleckis, įtariama, Rusijos Federacijai rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas balandžio 23 d. portalo „Delfi“ laidoje „Dienos tema“ komentavo, kad šnipinėjimo objektas nebūtinai turi būti slapta informacija; kitas valstybes gali dominti ir vieša informacija apie valstybės ekonominį saugumą, tam tikrus ekonominius bei kitus klausimus.

Latvija: nuo eilinio pensininko iki pulkininko leitenanto

Kaimyninė Latvija susiduria su ne mažesniais iššūkiais. Pripažįstama, kad čia aktyviai tęsia darbą visos Rusijos slaptosios tarnybos: Federalinė saugumo tarnyba, Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausioji valdyba (anksčiau Vyriausiojo žvalgybos valdyba), Užsienio žvalgybos valdyba.

Kita vertus, šalis, kurioje daugiau nei 37 proc. gyventojų yra rusakalbiai, Maskvos yra kaltinama rusofobija, „rusų šnipų“ medžiokle.

Laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka buvęs geležinkelio meistras pensininkas Olegas Krasnoperovas. Tyrimo duomenimis, jis 2015-2016 m. neteisėtu būdu Jelgavos stoties teritorijoje reguliariai rinko slaptą karinio ir komercinio pobūdžio informaciją. Perfilmuodavo geležinkelio sistemų vaizdo stebėjimo įrašus, taip gaudavo duomenų apie NATO karinės technikos judėjimą. Informaciją perduodavo kontaktiniam asmeniui Rusijoje.

Rusijos naudai šnipinėjęs Jelgavos gyventojas yra maža žuvelė palyginti su rudenį sulaikytu asmeniu Olegu Buraku. Tai buvęs teisėsaugos sistemos darbuotojas, aukštas pareigas ėjęs pulkininkas. Iki 2006-ųjų spalio, kai išėjo į pensiją, jis buvo Vidaus reikalų ministerijos Informacijos centro Šaunamųjų ginklų skyriaus viršininkas.

Rusų tautybės karininkas turėjo dvi nuobaudas dėl nepakankamo valstybinės kalbos mokėjimo. Dėl O. Burako prorusiška žiniasklaida pakėlė isteriją: tai ligotas pagyvenęs žmogus, buvęs Afganistano karo dalyvis, neįgalaus sūnaus tėvas; prieš jį naudojami žiaurūs informacijos išgavimo metodai, o sulaikytas jis esą dėl to, kad atskleidė korupcijos faktą, kuriame dalyvavo jo tiesioginis viršininkas. Latvijos valdžia kaltinama rusofobija. Latvijos antinacistinis komitetas, palaikomas Latvijos rusų sąjungos, surengė solidarumo mitingą, pateikia Buraką kaip politinį kalinį.

Latvijoje dislokuotas tarptautinis NATO batalionas. EPA – ELTA nuotr.

Rygos centriniame kalėjime laikomam Latvijos piliečiui iškelta baudžiamoji byla pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: šnipinėjimo, pornografijos platinimo bei neteisėto įrangos, skirtos operatyviniam darbui, naudojimo.

Per dvi kratas rasta pakankamai įkalčių: 13 tūkst. failų duomenų, du savadarbiai šaunamieji ginklai, šoviniai, sprogmuo, operatyvinio darbo įranga. Pasak tyrėjų, Burakas ilgą laiką sistemingai rinko informaciją, valstybės paslaptis, už atlygį vykdė Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis. Jam gresia iki dvidešimties metų laisvės atėmimas. 

Estija: demaskuotas ne vienas šnipas su antpečiais

Estijoje pastaraisiais metais taip pat buvo demaskuotas ne vienas karininkas, dirbęs Rusijos naudai.

Šių metų kovo pabaigoje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas buvęs Estijos specialiųjų tarnybų darbuotojas, valstybinį apdovanojimą už šalies gynybos stiprinimą turintis Vladimiras Kulikovas.

Ryšius su Rusijos žvalgyba jis užmezgė 2012 m., kai pasitraukė iš tarnybos Estijos saugumo policijoje (KaPo). Materialiniu nepritekliumi negalėjo skųstis: gavo policininko pensiją bei išmoką už sužeidimą. Be to, dirbo vaikų dziudo treneriu. Manoma, kad buvo užverbuotas tuo metu, kai lankėsi Rusijos Federacijoje.

Pasak žiniasklaidoje pateiktos versijos, atleidimą iš KaPo lėmė tai, kad Kulikovas per nepriklausomybės metus neišmoko valstybinės estų kalbos. Žinoma, Kremliaus režimui tarnaujanti žiniasklaida tai interpretuoja kaip rusofobiją, rusakalbių persekiojimą.

Šis atvejis propagandos meistrams – tikras saldainis. Kulikovas tarnyboje yra pasižymėjęs: buvo sužeistas, 1995 m. išrinktas geriausiu KaPo darbuotoju.

Tai ne vienintelė pastaruoju metu Estijos viešojoje erdvėje šmėžavusi pavardė, siejama su šnipinėjimu.

Pernai rugsėjį buvo sulaikyti, šių metų vasarį dėl šnipinėjimo Rusijos naudai nuteisti tėvas ir sūnus: Estijos gynybos pajėgų štabo karininkas majoras Denisas Metsavas ir Piotras Volinas, sovietiniais metais buvęs KGB Pasienio pajėgų karininkas.

Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Į šios bylos tyrimą buvo įtraukta aukščiausia Estijos policijos ir kariuomenės vadovybė.

Asmenys apkaltinti Estijos valstybinių paslapčių, įslaptintos tarnybinės bei vidaus reikalų informacijos rinkimu ir perdavimu Rusijos Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausioji valdybai. Metsavas antivalstybine veikla užsiimė daugiau nei dešimtmetį, o jo tėvas – apie penkerius metus. Už teikiamą informaciją gaudavo atlygį. Majorui teismas skyrė 15 metų ir šešių mėnesių, o jo tėvui – pusmečio laisvės atėmimo bausmę.

Švedija: diplomatinė priedanga ir pramoninis šnipinėjimas

Diplomatinėje priedangoje įvairiose šalyse dirba šimtai Rusijos žvalgybos agentų. Precedento neturinčiu žvalgybinės informacijos kiekiu praėjusį pavasarį pasidalijo Didžioji Britanija. Tam ryžtasi dėl jos Britanijoje įvykdytos cheminės atakos, kai buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Rusijoje pagaminta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Vakarų valstybės Maskvai pateikė koordinuotą atsaką: dešimtys pasaulio valstybių, tarp jų devyniolika ES narių, iš savo šalių išsiuntė daugiau nei pusantro šimto rusų diplomatų – šnipų, dirbusių diplomatinėje priedangoje. Tai buvo rimtas smūgis Rusijos šnipų tinklui.

Tąkart Švedija paprašė šalį palikti vieną Rusijos diplomatą. O šį pavasarį dėl šnipinėjimo skandalo į Švedijos užsienio reikalų ministeriją ir vėl buvo iškviestas Rusijos pasiuntinys Stokholme Viktoras Tatarincevas. Švedai pareikalavo iš šalies išsiųsti pasiuntinybės darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu. Diplomato pavardė neįvardijama.

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos specialiąsias tarnybas domina įvairi informacija. Verbuojami asmenys ir pramoniniam šnipinėjimui.

Apie demaskuotą šnipą šių metų vasarį pranešė Švedijos saugumo tarnyba (SEPO). Buvo sulaikytas 45-erių švedas, dirbęs informacinių technologijų įmonėje. Įtariama, kad jis buvo užverbuotas Rusijos specialiųjų tarnybų ir jai teikė slaptą informaciją. Pasak SEPO, užsienio žvalgyba aktyviai domisi švedų IT pramonės naujovėmis. Nepaisant suaktyvėjusio kibernetinio šnipinėjimo, informacija renkama ir „tradiciniais metodais“.

Belgija: į šnipinėjimo voratinklį įtrauktas kontržvalgybininkas

Tuo pačiu laiku, kaip ir Švedijoje, įsiplieskė kur kas didesnio masto skandalas.

Pasaulį apskriejo skandalinga žinia iš Briuselio: šnipinėjimu Rusijos naudai įtariamas  kontržvalgybininkas Klementas Vandenborė (Clement Vandenborre), kuris daugiau nei 40 metų dirbo įvairiose Belgijos kariuomenės struktūrose, Belgijos bendrosios informacijos ir žvalgybos tarnyboje vadovavo Žvalgybos skyriui!

Briuselyje jau ilgokai nerimaujama dėl saugumo grėsmių. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) prieš pat šį įvykį įspėjo Belgijos pareigūnus stebėti „šimtus šnipų“ iš įvairių užsienio šalių, tarp jų Rusijos bei Kinijos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos pranešime, Briuselyje veikia „maždaug 250 Kinijos ir 200 Rusijos šnipų“.

Belgijos slaptoji policija

Įtariama, kad generolas Vandenborė 2016 m. per specialią operaciją Serbijoje perdavė slaptą informaciją moteriai, kuri buvo dviguba agentė ir dirbo Maskvai. Gali būti, kad perduota informacija apėmė paslaptis, susijusias su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, kurios steigėja yra Belgija. Aukštas pareigūnas taip pat kaltinamas slaptų dokumentų slėpimu. Žinoma, visus kaltinimus generolas kategoriškai atmeta.

Belgijos gynybos ministerija patvirtino, kad vyksta šnipinėjimo veiklos tyrimas, tačiau detalių nekomentuoja. Daugiau jokių žinių apie Vandenborę nuo vasario mėnesio nėra. Ateityje turėtume išgirsti įdomių naujienų!

Austrija: Vakarų žvalgyba abejoja, ar saugu dalytis informacija

Austrija viena iš nedaugelio Europos šalių su Rusija palaiko draugiškus ryšius. Vienos neutralumas, įtvirtintas 1955 m. Valstybės sutartyje, ir anksčiau Maskvai buvo labai parankus. Tačiau dabartinė Austrijos valdančioji koalicija Kremliui sudaro sąlygas į Vieną žvelgti kaip į savo žaidimų aikštelę.

Skirtingai nei kitos demokratinės valstybės, Austrija „liko neutrali“ Krymo aneksijos klausimu. Nestebina, kad pernai pavasarį ji atsisakė prisijungti prie Londono ir kitų Vakarų valstybių sostinių sprendimo dėl „Skripalių bylos“ išsiųsti diplomatinės tarnybos priedangoje dirbančius šnipus.

Dabartinė Austrijos valdančioji koalicija, ultradešinioji Laisvės partija (FPO) flirtuoja su Kremliumi. Neatsitiktinai Vladimiras Putinas rugpjūčio mėnesį atsidūrė užsienio reikalų ministrės Karinos Kneissl vestuvėse, su ja šoko prieš kameras.

Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau orams atvėsus smagumas dingo. Dešinieji pateko į nemalonią situaciją. Ponia Kneissl gruodį turėjo vykti į Maskvą, tačiau kelionę teko atšaukti…

Lapkričio mėnesį per vieną savaitę buvo sulaikyti du rusų agentai. Vienas iš jų – buvęs Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas 70-metis Martin M. Įtariama, kad jis 20 metų dirbo Rusijos karinei žvalgybai. 1988 m. Teherane užverbuotas austras užkoduotą informaciją kas dvi savaites perduodavo kontaktiniam asmeniui „Jurijui“ specialiu imtuvu: apie Austrijos karines oro pajėgas, artilerijos sistemas, migracijos situaciją, taip pat apie daugelį austrų aukštų karininkų. Atsargos pulkininkas už rusams perduotą slaptą informaciją galėjo uždirbti 300 tūkst. eurų. Pastebima, kad jis veikė „labai profesionaliai“, užėmė nereikšmingą postą Austrijos kariuomenės štabe. Pagal Austrijos įstatymus, už valstybės paslapties išdavimą šnipui gresia iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Pasak Austrijos gynybos ministerijos pranešimo, šnipas buvo sulaikytas perspėjus „draugiškoms tarnyboms“. Rusijos reakcija buvo irzli. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Austrijai derėjo su savo įtarimais kreiptis tiesiogiai į Rusijos Federaciją, o ne griebtis „mikrofoninės diplomatijos“. Kremliui dirbanti žiniasklaida ironizavo: Austrija išpūtė „šnipų skandalą“ su Rusija, kad susirinktų taškų ES.

Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.

Austrų opozicinės politinės partijos atstovas naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė, kad Vakarų žvalgybos agentūros, ypač britų agentūra MI5 ir olandų žvalgybos agentūra, pradėjo itin atsargiai dalytis informacija su BVT. Valdančiųjų dešiniųjų artumas Maskvai jau seniai kelia jų susirūpinimą. FPO atstovai yra gynybos bei vidaus reikalų ministrai, o Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu prižiūri pagrindinę Austrijos žvalgybos agentūrą BVT.

Įtarimų dėl galimo duomenų nutekinimo kilo dar 2017 m. Todėl nutarta Austrijos kontržvalgybą laikinai nušalinti nuo darbo Berno klube  – neoficialaus žvalgybos ir saugumo tarnybų vadovų susivienijimo, kuriame keičiamasi informacija tarp 30 Europos valstybių.

Rusija: ar įvyks mainai?

Rusija akylai saugo savo valstybės paslaptis. Už šnipinėjimą gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Maskvos miesto teismas šį balandį už šnipinėjimą nuteisė 63-ejų norvegą Frude Bergą, kuris buvo sulaikytas Maskvoje 2017 m. gruodį. Teismo nuosprendis – 14 metų griežtojo režimo kolonijoje.

KGB būstinė Lubiankos aikštėje Maskvoje, kai ten dar stovėjo čekisto kraugerio Felikso Dzeržinskio paminklas.

Norvegas pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo prieš Rusiją. Tyrimo duomenimis, buvęs Norvegijos pasienio inspektorius buvo pasiųstas į Rusiją rinkti duomenų apie rusų povandeninius atominius laivus. Slaptų dokumentų apie Rusijos karinį jūrų laivyną jam pavyko gauti iš užverbuoto gynybinės įmonės darbuotojo Aleksejaus Žitniuko, kuris esą veikė kontroliuojamas saugumo tarnybos.

Žitniukas buvo nuteistas jau anksčiau, 2018 m. gruodį. Tėvynės išdavimu apkaltintas vyras turės 13 metų kalėti kolonijoje.

Bergas pateikė malonės prašymą. Pernai rugsėjį norvegai Osle buvo sulaikę ir be teismo paleido šnipinėjimu įtartą Rusijos pilietį Michailą Bočkariovą. Tuo tarpu pasak Rusijos žiniasklaidoje pateikiamos versijos, Bočkariovas buvo sulaikytas nepagrįstai, todėl ir paleistas…

2019.05.25; 07:19

Mes esame Europa. Taip skelbia šis plakatas, kurį britai atsinešė į Brexit kritikuojantį mitingą. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos lyderis Jeremy`is Corbynas paragino torių vadovę ir šalies ministrę pirmininkę Theresą May tučtuojau atsistatydinti ir surengti Jungtinėje Karalystėje naujus parlamento rinkimus.

Savo raginimą opozicijos lyderis paskelbė iš parlamento tribūnos po to, kai Bendruomenių Rūmai vėl atmetė sandorį dėl „Brexito“ sąlygų, kurį Th. May anksčiau buvo sudariusi su Briuseliu.

„Bendruomenių Rūmai aiškiai davė suprasti, kad šis susitarimas turi būti pakeistas, kad jis turi turėti alternatyvų pagrindą. Ir jeigu ministrė pirmininkė negali su tuo sutikti, tai ji turi pasitraukti, ir ne kažkada ateityje, o tiesiog dabar, kad mes galėtume nulemti mūsų šalies ateitį visuotiniais rinkimais“, – pareiškė J. Corbynas.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai penktadienį trečią kartą nepritarė sutarčiai dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Prieš sandorį, kurį parlamentarams pateikė ministrės pirmininkės Th. May vyriausybė, balsavo 344 deputatai, už – 286.

Du ankstesni vyriausybės mėginimai prastumti sutartį parlamente taip pat baigėsi visiška nesėkme. Sausio 15 d. Bendruomenių Rūmai atmetė sutartį dėl „Brexito“ rekordine per visą šalies istoriją 230 balsų dauguma. O antras mėginimas kovo 12 d. baigėsi tuo, kad sandoris buvo atmestas 149 balsų persvara.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.30; 06:33

Kairėje – azerbaidžaniečių tinklaraštininkas Mechmanas Guseinovas, dešinėje – armėnų politikas – visuomenininkas Mgeras Egijazarianas, mįslingomis aplinkybėmis neseniai miręs viename iš Jerevano kalėjimų.

Apie šį incidentą – labai mažai informacijos. Ir vis dėlto pranešimas apie vieno užtektinai garsaus armėno mirtį mirtį Jerevano kalėjime pateko į spaudą. Armėnijos valdžiai nepavyko nuslėpti, jog viename iš Jerevano kalėjimų visai neseniai mirė Mgeras Egijazarianas.

Kodėl mirtis – įtartina? Pirma, šis vyras, nepaisant jam pateiktų kaltinimų, vis tik buvo haynews.am internetinio portalo vadovas bei judėjimo „Armėnijos ereliai. Vieninga Armėnija“ vienas iš vadų. Taigi priskirtinas Armėnijos politikams arba mažų mažiausiai – visuomenės veikėjams.

Antra, apie jo mirtį – stebėtinai mažai informacijos. Ypač keista, jog dėl šio incidento tyli Europos žmogaus teisių gynėjai, dažnai keliantys triukšmą dėl žymiai mažesnių incidentų, pavyzdžiui, Azerbaidžano įkalinimo įstaigose (omenyje turimas kad ir azerbaidžaniečių blogerio Mechmano Guseinovo atvejis). Todėl norom nenorom tenka svarstyti nemaloniausius variantus – oficialusis Strasbūras tikrai neturi informacijos, mat Armėnijai pavyko nuslėpti, ar tendencingai tyli, nes nenori kritikuoti šiandieninės Armėnijos valdžios.

Kol kas težinoma, jog dėl tikriausiai finansinių aferų kaltintas M.Egijazarianas dar 2018 metų gruodžio 4 dieną buvo paskelbęs bado streiką ir, nepaisant silpnos sveikatos, badavo ilgiau nei mėnesį. Beveik 44 paras. Bet apie jo protestą nei Briuselyje, nei Strasbūre niekas neskambino pavojaus varpais, girdi, Armėnija nepaiso žmogaus teisių, kankina kalinius ar net specialiai siekia numarinti neįtinkančius oponentus. Tik 2019 metų sausio 17-ąją dieną M.Egijazarianas liovėsi badavęs. Maždaug praėjus dešimčiai parų po badavimo jo sveikata akivaizdžiai pablogėjo, ir jis numirė viename iš Jerevano kalėjimų.

Pabrėžtina ir tai, kad iki šiol nėra tiksliai žinoma, kada apsauga pastebėjo kalinį rimtai negaluojant ir kada suskubo į kamerą atvykti medikai. Ar dėl šios nelaimės pradėtas rimtas ikiteisminis tyrimas, – taip pat nėra tikslių žinių.

Šis nelaimingas nutikimas Jerevano kalėjime – akivaizdus pavyzdys, kaip Europa vadovaujasi dvigubais standartais. Palyginkime: vienoje iš Azerbaidžano įkalinimo įstaigų trumputį bado streiką paskelbė tinklaraštininkas M.Guseinovas, nuteistas už tai, jog šmeižė policijos vadovus. Europos žmogaus teisių gynėjai nedelsiant puola skelbti dešimtis piktų pareiškimų bei rezoliucijų. Oficialusis Baku kaltinamas visomis įmanomomis nuodėmėmis. Nepaisant aplinkybės, jog azerbaidžaniečių tinkalarštininkas – sveikas ir gyvas. Tačiau kai armėnų visuomenininkas – tinklaraštininkas badauja ilgiau nei mėnesį Jerevano kalėjime ir ten galų gale iškeliauja Anapilin, – mirtina tyla.

Gal apie armėno M.Egijazariano mirtį ką nors žino Jerevane reziduojantys Lietuvos diplomatai?

2019.02.15; 09:30

70 000 žmonių Briuselyje dalyvavo demonstracijoje už klimato apsaugą. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių žmonių Briuselyje dalyvavo demonstracijoje už klimato apsaugą. Policijos duomenimis, „Eitynėse už klimatą“ ambicingų ir socialiai teisingų priemonių anglies dvideginio išmetimui apriboti reikalavo 70 000 žmonių. Dar vienas protesto mitingas vyko Monse.

Pirmoji didelė demonstracija už klimato apsaugą Briuselyje vyko jau gruodžio 2-ąją. Be to, jau kelias savaites vyksta moksleivių ir studentų protestai, dėl kurių jie iš dalies praleidžia pamokas ir paskaitas. Tai yra dalis tarptautinės iniciatyvos „Laisvadieniai ateities labui“ („Fridays For Future“).

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.29; 06:23

Rumunijos vyriausybė metė kaltinimus Briuseliui. Ministrė pirmininkė Viorica Dancila ir valdančiųjų socialdemokratų lyderis Liviu Dragnea apkaltino ES diskriminuojant jų šalį. EPA – ELTA nuotr.
Prieš perimdama pirmininkavimą Europos Sąjungai Rumunijos vyriausybė metė kaltinimus Briuseliui.

Ministrė pirmininkė Viorica Dancila ir valdančiųjų socialdemokratų lyderis Liviu Dragnea apkaltino ES diskriminuojant jų šalį. Premjerė partijos suvažiavime sakė, kad kritiška ES pozicija Bukarešto atžvilgiu susijusi su tuo, kad Rumunija yra Rytų Europos šalis. L. Dragnea pareiškė, kad Rumunija nepakęs būti laikoma antraeile nare. Kitos šalys Europos Sąjungoje esą yra dar labiau korumpuotos, tačiau kritikuojamos mažiau.

Rumunija sausio 1-ąją šešiems mėnesiams perims pirmininkavimą Bendrijai. Briuselis, be kita ko, kaltina Bukareštą nepakankamai kovojant su korupcija. Pastaruoju metu pažanga vėl tapo regresu, sakoma naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje. Vyriausybė, pavyzdžiui, planuoja amnestiją korumpuotiems politikams ir pareigūnams. Be to, ES baiminasi, kad dėl Rumunijos vyriausybės teisėsaugos reformos susilpnės teisėsaugos sistemos nepriklausomumas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.17; 03:00

Nesant pažangos konflikte su Ukraina, Europos Sąjunga pratęsia ekonomines sankcijas Rusijai. Dėl to viršūnių susitikime Briuselyje susitarė ES šalių lyderiai, informavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Ukrainos taikos procese pastaruoju metu pasiekta „nulis pažangos“, rašė D. Tuskas tviteryje po vienbalsiai priimto sprendimo. Nepaisydamas milijardinių nuostolių vietos įmonėms, Briuselis prekybos ir investicijų suvaržymus Rusijai praėjusią vasarą pratęsė iki 2019 metų sausio 31 dienos. Dabar jie galios dar šešis mėnesius.

Priešingai ne prieš pratęsiant sankcijas anksčiau, šį kartą nebuvo didesnių diskusijų. Priežastis – incidentas, kai Rusija užgrobė Ukrainos karinius laivus.

Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje neleido Ukrainos laivams kirsti Kerčės sąsiaurio. Jūreiviai buvo suimti, o laivai konfiskuoti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.14; 00:01

Belgijos naujienų agentūra „Belga“ skelbia, kad Briuselyje tarp policijos pareigūnų ir „geltonųjų liemenių“ protestuotojų įvyko pirmieji susirėmimai. 

Skaičiuojama, kad į Briuselio gatves, kuriose įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos, pajudėjo apie 500 protestuotojų. Ten juos pasitiko policijos įrengtos barikados. 

Nedidelei mitinguotojų grupei pavyko prasibraukti per barikadas. Susirėmimo metu jie policijos pareigūnus apmėtė buteliais, į pareigūnus mestas ir kelio ženklo stulpas. Į tai policija atsakė ašarinėmis dujomis, skelbia „Belga“.

Tuo metu keli šimtai protestuotojų užblokavo pagrindinę eismo arteriją ES pastatų rajone. Gretimoje gatvėje vandens patranka ginkluotiems pareigūnams pavyko atstumti kelis šimtus protestuotojų ir pastatyti kelio užtvarą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.09; 10:54

Riaušės Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.

Belgijos sostinėje Briuselyje penktadienį susirėmė policininkai ir ryškias geltonas liemenes vilkintys protestuotojai, daugybė protestuotojų buvo suimti, informuoja naujienų agentūra AP.

Demonstrantai penktadienį susirinko protestuoti prieš didelius mokesčius ir didžiules pragyvenimo išlaidas. Policija prieš protestuotojus, bandžiusius prisiartinti prie vyriausybės pastatų ir įstaigų Briuselio centre bei svaidžiusius akmenis į barikadas, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

„Mūsų pareigūnai pradėjo naudoti vandens patrankas po to, kai jie pradėjo svaidyti įvairius objektus“, – sakė Briuselio miesto policijos atstovė Ilse Van De Keere.

Atstovės teigimu, proteste dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių. Apie 60 buvo suimti dėl viešosios tvarkos trikdymo. Dauguma su savimi turėjo daiktų, kurie, policijos manymu, buvo pavojingi, pavyzdžiui, skustuvų peiliukai ir pipirinės dujos.

Remiantis „Reuters“ pranešimais, kiek anksčiau protestuotojai trikdė kelių eismą ir ėjo gatvėmis. Galiausiai keli šimtai ryškias liemenes vilkinčių protestuotojų pajudėjo ministro pirmininko Charles’io Michelio biuro link. Daugybė žmonių svaidė į policiją akmenis ir kelių ženklus. Policija malšino protestuotojus vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.01; 09:02

27 Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai sekmadienį Briuselyje patvirtino istorinį susitarimą su Didžiąja Britanija.

Pirmasis šią žinią pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas. „27 ES narės patvirtino Susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių“, – tviteryje rašė jis. 

Susitarimas patvirtintas po mažiau nei valandą trukusių diskusijų.

585 puslapių dokumente detalizuojamos teisinės Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygos. Tuo metu kartu priimtoje politinėje deklaracijoje išdėstyti Londono ir Briuselio santykiams ateityje keliami tikslai. Ji nėra privaloma.

„Brexito“ susitarimas buvo pasiektas po daugiau nei 18 mėnesių trukusių diskusijų, kurios prasidėjo 2016-aisiais Londonui aktyvavus 50-ąjį Bendrijos sutarties straipsnį. Tokį žingsnį šalis žengė po tų metų birželį surengto „Brexito“ referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės gyventojai balsavo už pasitraukimą iš ES.

Derybos tęsėsi iki paskutinės akimirkos, nes Ispanija grasino vetuoti susitarimą dėl Gibraltaro – Didžiosios Britanijos teritorijos, į kurią teises reiškia ir Madridas, – statuso. Šeštadienį šis klausimas buvo išspręstas.

Nepaisant pasiektos pažangos, abiejų pusių vis dar laukia nemažai iššūkių. Kad susitarimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Didžiosios Britanijos parlamentas, kuris jį vertina skeptiškai. 

„Brexitas“ įvyks kitų metų kovo 29 dieną.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-26

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį Briuselyje dalyvauja neeilinėje Europos Vadovų Taryboje.

Europos Vadovų Taryba svarstys ir sieks politinio sutarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties. Valstybių vadovai taip pat priims deklaraciją, kuri nubrėš pamatines ES ir JK ateities santykių gaires.

Techniniu lygmeniu jau yra sutarta dėl išstojimo sutarties ir politinės deklaracijos apie ateities santykius su Jungtine Karalyste, todėl kviečiami Europos šalių vadovai, kad galėtų pareikšti savo politinę nuomonę, prieš susitikimą Briuselyje interviu LRT radijui sakė prezidentė. Pasak jos, tikėtina, kad vadovai pritars išstojimo sutarčiai, nes joje, bent jau pereinamuoju laikotarpiu, kol galutinai Didžioji Britanija išstos, užtikrintos visos socialinės mūsų piliečių garantijos, visi Jungtinės Karalystės finansiniai mokėjimai į Europos biudžetą – tai reiškia kad mums nereikės papildomai mokėti įmokų, užtikrinta ir įstatymų viršenybė, europinė teisė. Prezidentė teigė, kad iki 2020 metų pabaigos šioje išstojimo sutartyje matanti visas garantijas, kurių ir norėta. 

Per šį pereinamąjį laikotarpį nuo 2019 m. kovo dar reikės pradėti derėtis dėl ateities santykių, todėl, anot prezidentės, priimama politinė deklaracija, kuri turėtų šiek tiek nuraminti skeptikus Jungtinėje Karalystėje, kurie kritikuoja šią išstojimo sutartį. Ateities santykiai bus koncentruojami į gilesnę ir artimesnę laisvą prekybą, saugumo bendradarbiavimą ir bevizį režimą, glaustai apibendrino Lietuvos vadovė, pridūrusi, kad deklaracija bus didesnė, ir čia tik trys dideli blokai klausimų. 

Prezidentė sakė esanti daugmaž įsitikinusi dėl sekmadienio susitarimo EVT, tačiau taip užtikrintai kalbėti apie tai, kas vyksta Jungtinėje Karalystėje, negalinti, nes ten kol kas ji įžvelgianti „tam tikro politinio chaoso požymių“. „Tai ir yra didelė galimybė, kad ir šis išstojimo sutarties variantas, ir ateities politinė deklaracija gali būti nepakankama kai kuriems politikams, tad visko čia gali būti, nes balsavimas dėl išstojimo sutarties numatomas tik gruodžio mėnesį. To laiko vis mažiau, gali būti, kad ir gruodį, ir sausį dar grįšime prie išstojimo sutarties ir kalbėsime iš naujo. Bet mums svarbiausia, kad būtų užtikrinti Europos šalių interesai, mūsų piliečių interesai, todėl mūsų pozicija labai vieninga“, – pabrėžė prezidentė D. Grybauskaitė.

Politinė deklaracija, kurią sekmadienį taip pat ketina priimti ES šalių vadovai, nustatys esmines gaires, kuriomis remiantis bus tęsiamos derybos dėl būsimų Europos Bendrijos ir Jungtinės Karalystės santykių. 

Europos šalys nori apsidrausti, per daug nepažadėti, nes derybų procesas nebus lengvas, sudėtingas ir greičiausiai ilgesnis nei numatyti dveji metai, galbūt treji ketveri metai, sakė prezidentė. Išstojimo sutarties nereikia ratifikuoti nacionaliniuose parlamentuose, tereikia daugumos pritarimo Europos Taryboje, tuo tarpu dėl naujos sutarties, kuri bus sudaryta, turės pasisakyti visi parlamentai ir formali ratifikacinė procedūra taip pat turės būti. Todėl, prezidentės manymu, ateities santykių sutartis bus gerokai sunkesnė, sudėtingesnė ir užims daugiau laiko. Tad ir deklaracijoje yra tiek bendrų politinių intencijų, kurios kalba tiesiog apie tai, kokia kryptimi vyks derybos.

Išstojimo susitarime, tame, kuris veiks dvejus arba trejus ketverius metus, Lietuvos interesai atspindėti, tvirtino D. Grybauskaitė, o kaip pasiseks visų mūsų interesus suderėti po šio pereinamojo laikotarpio, tai yra, naujoje santykių tarp Europos Sąjungos šalių ir JK sutartyje, – jau čia bus rimtų derybų klausimas. Dabar išstojimo sutartis yra ir visas šalis tenkinanti, ir mūsų piliečių interesai yra apsaugoti, dar kartą pakartojo Lietuvos vadovė.

Pasak prezidentės, po sunkių derybų pasiektas susitarimas atitinka Lietuvos interesus, nes užtikrina, kad JK gyvenančių mūsų šalies piliečių statusas nepablogėtų. Jame įtvirtintos nuostatos, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) į JK atvykusiems ir ten gyvenantiems Lietuvos ir kitų ES valstybių piliečiams išlieka visos iki šiol galiojusios teisės bei socialinės garantijos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-25

Vidas Rachlevičius, šio teksto autorius

Déjà vu. Ši mintis dažnai kyla stebint Brexito batalijas Briuselyje ir Britanijoje. Kadangi Lietuvos žiniasklaidai šis esminis klausimas visiškai neįdomus, brūkštelėsiu kelias mintis apie tai. Apie tai, ko nerasite mūsų žiniasklaidoje.

Britai surengė referendumą ir nusprendė trauktis iš ES. Ir ne man ar mūsų portalų copy-pasteklaviatūrininkams, ar kabinetiniams politologams patarti ar teisti juos. Visų pirma, reikia įvertinti didingą Britanijos istoriją, demokratijos, teisės ir politikos tradiciją, jos ekonominę ir karinę galią bei įtaką pasaulyje, taip pat – britų charakterio savybes, pavyzdžiui, įgimtą orumą, savigarbą, nesiblaškymą ir t.t. Kaip čia sakoma, you need to be in their shoes. Ne šaukiančių leftistų, socialistų ir veganų – anarchistų, bet klasikinių britų, tikrojo šalies politinio elito. Briuselio biurokratija tai suvokia kaip egzistencinį iššūkį – galių ir įtakos praradimą, pavojų, baimę, kad taip nepasielgtų kiti. Tai lemia Briuselio politiką, kurios esmė – parodyti visiems, kas jų laukia ir bet kokia kaina bandyti nepaleisti Britanijos. Todėl visos ligšiolinės derybų pastangos yra bevaisės, o šiomis savaitėmis tos derybos pereina į lemiamą fazę.

Kodėl déjà vu? Todėl, kad Briuselis iš esmės groja modernizuotą ir mums daug kartų girdėtą kantatą „Be mūsų jūs prapulsit“, kurią iš įvairiausių Kremliaus ruporų ir paties M. Gorbačiovo daugybę kartų girdėjome 1989 – 1991 metais. Ši muzika skirta ne Londono derybininkams, o visų pirma – britų visuomenei pagąsdinti, kuri, kaip iki šiol tikisi Briuselis, galų gale prispaus savo politikus pakeisti politikos kursą 180 laipsnių. Brexit‘as reiškia, kad šalis nusprendė pasitraukti, bet nebuvo visiškai jokio nacionalinio sutarimo, kaip tai turi būti padaryta. Todėl Britanijos viešojoje erdvėje girdime tikrą politinių chorų festivalį – nuo leftistų „likime ES“ iki valstybininkų – „pasitraukime be jokio susitarimo“ – No Deal Brexit.

Michailas Gorbačiovas

Briuselio kantata „Be mūsų jūs prapulsit“ duoda vaisių, nes britų žiniasklaida nuolat piešia apokaliptinius vaizdus, kas bus pasitraukus iš ES be susitarimo. Yra du svarbiausi šios tikslinės propagandos taikiniai ir abu labai jautrūs – verslas ir sveikatos sistema. Likit su mūsų nafta ir dujomis, turėsite daugiau autonomijos, bet privalote likti SSRS sudėtyje… Déjà vu. Be to, prisimenate, kaip Maskva mus bandė gąsdinti, kad išstoję iš SSRS galime prarasti Klaipėdos kraštą, o dabar Briuselis derybose manipuliuoja labai jautriu Šiaurės Airijos suvereniteto klausimu. Déjà vu.

Taigi, nemažai eilinių britų kraipo galvas ir linkę manyti, kad gal tikrai geriau likti su Briuseliu? Tokią poziciją labai uoliai transliuoja beveik visa didžioji šalies žiniasklaida, kuri iš esmės yra kairioji. Tačiau yra ir kita pusė, gerokai menkiau matoma ir cituojama, bet labai stipri, kuriai atstovauja didelė dalis dešiniojo politinio elito, tikrieji Britanijos valstybingumo ir politinio orumo gynėjai bei šalininkai. Jų kalbų esmė labai panaši į tai, ką mes kalbėjome Maskvai 1989 – 1991-ais: geriau jau basi, bet nepriklausomi. Suprantama, britų argumentacija ir žodžiai visai kiti. Jokiomis aplinkybėmis antrojo referendumo nebus! – sako jie. Teoriškai, jis įmanomas, jei parlamentas nuspręstų, bet manau, kad tokia galimybė yra visiškai minimali, nes tai reikštų visišką Briuselio prigąsdintos Britanijos nusižeminimą. Londonas po svyruonėlio J. C. Junckerio kojomis? To niekada neleis šalies politinis elitas, posėdžiaujantis rūmuose pro kurio langus matoma Winstono Churchillio skulptūra.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). EPA – ELTA nuotr.

Taigi, tokio politinio susipriešinimo kontekste tie patys reiškiniai ar faktai piešiami visiškai skirtingomis spalvomis. Pavyzdžiui, rugsėjo pabaigoje vykęs Zalcburgo ES vadovų samitas, kuriame ES vadovai ganėtinai grubia forma ir arogantiškai atmetė visus britų pasiūlymus, nors išvakarėse kalbėjo kiek kitaip. Didžioji dalis britų žiniasklaidos, kaip ir pridera kairiesiems, nepraleido progos užvažiuoti buldozeriu ant premjerės ir viską suvertė ant jos – „katastrofa“ ir „T. May pažeminimas“ buvo dominuojančios antraštės.

Tačiau kita pusė tai vertina ne kaip premjerės, o visos Britanijos pažeminimą, visišką jos interesų ir žmonių politinės valios nepaisymą. Reikalo esmę ir britų politinio elito laikyseną, manau, gerai atspindi vieno iš torių lyderių komentaras: „Jie daro didelę klaidą, nes mūsų kultūringumą supranta kaip nusižeminimą“. Kita vertus, tai be galo sudėtinga problema, nes ir esminis premjerės T. May posakis „Brexit means Brexit“ gali turėti penkiasdešimt įvairiausių atspalvių – net ir patys konservatoriai jį traktuoja labai įvairiai.

Sunku ką nors prognozuoti, bet akivaizdu, kad Briuselis nusprendė eiti va banque, o ir britai laikysis iki galo. Manau, kad No Deal Brexit visai įmanomas variantas, bet vis dėl to tikiu, kad paskutinę minutę Briuseliui teks nuryti karčia piliulę ir sutikti su kažkokiu civilizuotu kompromisu. Britų politinis elitas neformaliai klausia Briuselio: ar taip elgdamiesi jūs tikrai norite priešo savo pašonėje? Nes kuo labiau Briuselis laužo rankas ir žemina Britaniją, tuos dažniau šios šalies laikraščių pirmuosiuose puslapiuose švyti tokios antraštės: „EU Dirty Rats – Euro mobsters ambush May“.

Kita vertus, manau, kad ir Briuselio lyderiai supranta, kad dėl No Deal Brexit taip pat reikės pasiaiškinti…

Informacijos šaltinis – propatria.lt

2018.10.17; 09:00

 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime „nepastebėtas“ Belgijos valdžios, kadangi tuo metu šios šalies rinktinė Sankt Peterburge žaidė pasaulio futbolo čempionato pusfinalio rungtynes su Prancūzija, praneša laikraštis „Le Soir“.

Leidinio žiniomis, niekas iš Belgijos vadovų nesutiko D. Trumpo, nes visi mėgavosi futbolu. Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas rungtynes stebėjo Sankt Peterburge, o premjeras Charlesas Michelis – vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.

Laikraštis praneša, kad Amerikos prezidentą sutiko tik Belgijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

NATO viršūnių susitikimas vyks Briuselyje liepos 11-12 dienomis. JAV prezidentui D. Trumpui jis bus antrasis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 05:00