Rumunijos diktatorių Ceaușescu šeima

Agentūros „France Press“ žiniomis, leidykla „Flammarion“ turi 564 buvusio Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceaușescu žmonos Elenos dienoraščių sąsiuvinius, maždaug 12 500 mašinraščio puslapių tekstų nuo 1977 metų iki 1989-ųjų.

Dienoraščiai buvo surasti Bukarešte, Komunistų partijos CK pastate per 1989 m. gruodžio revoliuciją. Užrašų vulgarumas atskleidžia dvasiškai ligotos partokratijos “pirmosios damos” kliedesius, tačiau dokumento faktų autentiškumas yra įrodytas. Kad šie dienoraščiai būtų skaitomi, juos literatūriškai parengė rumunų rašytojas Tudoras Negresku.

Musė ir marksizmas

Vakar lankiausi profesoriaus Šimijesku laboratorijoje. Marksistiniu leniniu požiūriu moksliškai tyrinėjome gyvūnų elgseną ir galimybę gautus rezultatus pritaikyti masių psichologijai reguliuoti. Norėjome sužinoti, kaip veikia išoriniai stimuliatoriai.

Sunkiausia buvo pritvirtinti elektrodus prie  musės kojų. Kai tai pavyko, sušukau: „Šokinėki!“. Šimijesku įjungė elektros srovę. Ir musė šokinėjo! Po to jai nupjovėme pusę kojos ir pakartojome bandymą. Musė nebešoko. Padarėme išvadą: jeigu musei nupjauni koją, ji nebegirdi.

26 sąs. 1977

Eksperimentas

Saugumo departamentas man parūpino keletą kalinių, vengrų, kurie pateko kalėjiman įskundus kaimynams, nes klausėsi “Laisvosios Europos”. Miela! Eksperimentuose jie man pabuvo musėmis.

26 sąs. 1977

Šauni sėkmė

Tai, ką Šimijesku parodė man su musėmis, aš pakartojau su vengrais. Viskas teisinga! Žmonės, kaip ir vabzdžiai, apkursta, kai jiems nupjauna koją. Dabar reikės pabandyti, kas nutinka su žmogumi, kai jis netenka abiejų kojų. Prašysiu, kad Saugumo departamentas man parūpintų tokį egzempliorių. Jei jie neturės, surasiu pati.

26 sąs. 1977

Dedukcija

Tardant tautos priešus, jiems negalima laužyti kojų, nes tada jie nebegirdi klausimų. O kas nutiktų, jeigu jiems nupjautų rankas? Šią problemą reikės patyrinėti nuodugniau.

26 sąs. 1977

Mokesčiai

Partijos ekonomistai apskaičiavo, kad komisiniai mokesčiai, kuriuos gavome už Azijos heroino tranzitą per mūsų valstybę, leistų sumažinti mokesčius ir darbo žmonės gautų vieną mėnesio algą per metus. Šešis frankus ir trisdešimt santimų.

31 sąs. 1977

Privatus vizitas

Laukiame Prancūzijos prezidento su žmona.

31 sąs. 1977

Dovanos

Spėriai išpakavau jų atvežtas dovanas. Esu nusivylusi! Tiktai du apgailėtini deimanto auskarai ir gipso statulėlė be rankų!*

*(Luvro muziejuje specialiai buvo pagaminta meninė Miloso Veneros kopija)

31 sąs. 1977

Vakarėlis

Viskas būtų buvę nuostabu, jei Nikas per vakarienę nebūtų sudaužęs taurės.

“Baltas stiklas neša laimę”, – šluostydamas rankas staltiese tarė Prancūzijos prezidentas.

Malonus žmogus,  beveik nuplikęs. Matyt, gėrė prastą šampaną.

31 sąs. 1977

Meškų medžioklė

Prezidentui patiko tinklinis. Tačiau jis nekantriai laukė Niko pažadėtos meškų medžioklės, dėl kurios ir atvažiavo. Du armijos batalionai penkiolika dienų stengėsi atginti į Karpatus bent vieną mešką, tačiau man atrodo, kad Nikas prieš mėnesį nušovė paskutinę. Reikėjo kažkaip gelbėti padėtį. Apvilkome keturis vengrus meškų kailiais iš Nacionalinio teatro rekvizitų ir paleidome į rezervatą. Prancūzijos prezidentas nušovė tris, o ketvirtą sužeidė, teko pribaigti, kad tas neišplepėtų.

Elenos ir jos vyro Ceaușescu suėmimas

Prezidentas tarė: “Noriu iš arčiau apžiūrėti tuos siaubūnus”. Aš netekau žado, nes tą akimirką pagalvojau, kad jis kalba apie Niką ir mane. Tuojau grįžome į Bukareštą.

31 sąs. 1977

Tikras kumpis

Apžiūrėjome kiaulių fermą. Prancūzijos prezidentas  paglostė paršiavedę kiaulę (nesuskubome jo sulaikyti) ir išsitepė visą delną raudonai.

“Nuostabūs gyvulėliai “, tarė jis.

31 sąs. 1977

Kad būtų gražu

Paršeliai irgi buvo nuplauti šampūnu ir nudažyti raudonai.

31 sąs. 1977

Blogi menininkai

Kaltieji bandė teisintis, kad buvo blogi dažai. Nikas išsiuntė juos į pataisos darbus – kasti kanalą, kuris sujungs Donavą su Juodąja jūra.

31 sąs. 1977

(Bus daugiau)

Parengė ir vertė Arvydas Valionis

2019.08.05; 06:00

Popiežius Pranciškus išvyko į Rumuniją. EPA – ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pradėjo trijų dienų apaštališkąją kelionę į Rumuniją, skirtą visų krikščionių suartinimui. Penktadienį lėktuvas su pontifiku ir jį lydinčiais asmenimis pakilo iš Fjumičino oro uosto Romoje, praneša naujienų portalas „RAI News 24“.
 
Vizito programa prasidės ekumeniniu susitikimu su Rumunijos stačiatikių bažnyčios vadovu patriarchu Danieliumi ir sinodo nariais. Kartu su patriarchu Romos katalikų bažnyčios vadovas lankysis centrinėje Bukarešto stačiatikių katedroje. Ji buvo pašventinta 2018 metais po 10 metų trukusių statybos darbų. Lygiai prieš 20 metų per vizitą į Rumuniją popiežius Jonas Paulius II paaukojo 200 tūkstančių dolerių šiai šventyklai statyti.
 
Pasak Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovo Alessandro Gisotti, ši Pranciškaus kelionė primena „tą istorinį vizitą ir jį tarsi papildo“.
Vienas svarbiausių Pranciškaus kelionės renginių bus septynių graikų apeigų katalikų vyskupų, nukankintų komunistinio režimo metais, paskelbimas palaimintaisiais. Ceremonija įvyks birželio 2 d. Blažo mieste Rumunijos vakaruose.
 
Pranciškus išvyko į Rumuniją, kur 87 procentai gyventojų išpažįsta stačiatikybę, praėjus mažiau kaip mėnesiui po apsilankymo Bulgarijoje ir Šiaurės Makedonijoje, kuriose stačiatikybė taip pat yra dominuojanti religija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 14:00

Sostinėje Bukarešte ir kituose Rumunijos miestuose sekmadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybės teisėsaugos reformą. „Teisėsauga, ne korupcija“ ir „Atšaukite jas (pataisas) ir traukitės“, – skandavo demonstrantai prie vyriausybės rūmų Bukarešte. Daugelis jų laikė rankose Europos Sąjungos vėliavas.

Skaičiuojama, kad sostinėje į gatves išėjo apie 10 000 žmonių. Mažesnės demonstracijos vyko dar mažiausiai dešimtyje miestų.

Nauji protestai nukreipti prieš praėjusį antradienį vyriausybės priimtą skubų potvarkį: jis numato didelius pakeitimus skiriant prokuratūrų vadovus. Anot kritikų, tai suteiks vyriausybei daugiau įtakos. 

Protestuodami prokurorai Bukarešte ir dar penkiuose miestuose nuo pirmadienio ketina kelias dienas streikuoti.

„Tai, kas vyksta Rumunijoje, yra iššūkis Europos Sąjungai kaip visumai. Ar ji nusileis korumpuotiesiems? – klausė 68 metų pensininkas Paulas Tautu. – Jei ji tai padarys, tai bus pabaigos pradžia“.

Europos Komisija trečiadienį griežtai sukritikavo vyriausybės veiksmus. Komisija „su dideliu susirūpinimu stebi naujausius įvykius, turėdama omenyje teisinės valstybės principus“, – Briuselyje sakė atstovas. Ir naujausių pataisų turinys, ir procedūra, priimta taikant skubius potvarkius, esą „tiesiogiai prieštarauja“ Komisijos rekomendacijoms. 

Rumunija šį pusmetį pirmininkauja ES.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.25; 04:00

Rumunijoje trečią vakarą tęsėsi antikorupciniai protestai. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Rumunijos sostinėje Bukarešte trečią vakarą iš eilės tūkstančiai žmonių dalyvavo proteste prieš tariamą valdžios atstovų korupciją.

Naujienų agentūros „Agerpress“ duomenimis, prie vyriausybės būstinės Bukarešte susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Valstybės himną giedodami ir Rumunijos vėliavomis mosuodami protestuotojai vėl susirinko Pergalės aikštėje priešais vyriausybės būstinę. Tačiau protestuotojų minia buvo daug mažesnė nei du ankstesnius vakarus, kai susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.

Protesto organizatoriai reikalavo vyriausybės atsistatydinimo dėl naujo teisės akto ir priemonių, skirtų ginti korumpuotų politikų interesus.

Sekmadienį vykusio protesto metu išvengta susirėmimų. Tuo tarpu penktadienį po demonstrantų ir policininkų susirėmimų mažiausiai 450 žmonių prireikė medicininės pagalbos.

Apie demonstracijas sekmadienį taip pat pranešta iš Klužo-Napokos, Sibiu ir Jasai miestų.

Ministrės pirmininkės Vioricos Dancilos vyriausybė pateko į kritikos ugnį dėl priimtų teisės aktų, apribojančių kovos su korupcija agentūros DNA galias. Be kita ko, buvo atleista DNA vadovė Laura Kovesi.

Rumunija reitinguojama tarp labiausių korumpuotų šalių Europos Sąjungoje, ir kritikai teigia, kad naujosios priemonės tik pablogins padėtį šalyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.13; 08:00

Rumunijos valdančiosios partijos lyderiui skirta trejų su puse metų kalėjimo bausmė. EPA-ELTA nuotr.

Rumunijos valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) pirmininkas Liviu Dragnea ketvirtadienį dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo nuteistas trejiems su puse metų kalėjimo.

L. Dragnea neturėjo iš karto keliauti į kalėjimą, nes jis dar gali apskųsti sprendimą.

Ketvirtadienį vakare pasklidus žinioms dėl nuosprendžio L. Dragneai, tūkstančiai rumunų išėjo į sostinės Bukarešto ir kitų miestų gatves, reikalaudami naujos vyriausybės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.24; 08:30

Rumunai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Tūkstančiai rumunų trečiadienį išėjo į gatves protestuoti prieš baudžiamųjų įstatymų sušvelninimą, apsunkinsiantį kovą su korupcija.

Protestuotojai sostinėje Bukarešte, kur susirinko apytikriai 5 tūkst. demonstrantų, šaukė „Nenusileisime“ ir „Vagys“.

Demonstracijos metu kelis kartus kilo peštynės su policijos pareigūnais. Pareigūnų teigimu, sulaikyti aštuoni asmenys.

Protestuotojai piktinosi pirmadienį šalies parlamento priimtais Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, kurie, opozicijos teigimu, padės ginti pažeidėjus.

Remiantis pakeitimais, sumažinamas skaičius pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti sulaikytas kardomajam kalinimui. Anot Rumunijos prezidento Klauso Iohanniso, kai kurie pakeitimai bus naudingi valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) lyderiui Liviui Dragneai, kuris susiduria su kaltinimais korupcija. Jis gali prašyti peržiūrėti jam paskelbtą lygtinį nuosprendį, dėl kurio nuo 2016 metų politikas negalėjo siekti ministro pirmininko posto.

Be kita ko, pagal pakeitimus kriminalinių nusikaltimų tyrimai negalės trukti ilgiau kaip vienerius metus, o tai reiškia, kad bylos bus automatiškai nutraukiamos, jei nebus pateikti jokie kaltinimai. Itin stipriai bus paveikti korupcijos tyrimai, kurie įprastai trunka kelerius metus, kol yra pateikiami kaltinimai.

Rumunija reitinguojama tarp labiausių korumpuotų šalių Europos Sąjungoje, ir kritikai teigia, kad naujosios priemonės tik pablogins padėtį šalyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.21; 09:00