Bukarešto susitikimas

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad NATO Aljanso šalys turi priimti lemiamą sprendimą dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžia, kad Kyjivas ne kartą išsakė poreikį gausesnei Vakarų paramai ginkluote, kurios sąjungininkės turi ir galėtų perduoti ukrainiečiams, tačiau vis dar dvejoja.
 
„Priėjome tašką, kai turime arba reikšti užuojautą, rodyti nerimą, siųsti viltis ir maldas vyrams ir moterims fronte, kurie, taip, jie šals, bus įstrigę sušalusiame purve (…), arba galime perduoti tai, ko jie prašo. Pagrindinis dalykas – tai koviniai tankai. Esmė tokia, kad NATO jų turi apsčiai. Taip pat ir amunicijos, reikalingos koviniams tankams. Ekspertai sako, kad tai galėtų pakeisti dabartinę situaciją – ypač, jeigu tankai būtų perduodami dabar, kol žemė yra įšalusi. Vadinasi, jie galėtų veikti laisviau“, – trečiadienį „Bloomberg“ žurnalistei Bukarešte vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime sakė G. Landsbergis.
 
„Jeigu kalbame, vėluojame, neapsisprendžiame ir perduodame tankus vėliau, pavasarį – tada jie bus mažiau naudingi“, – pabrėžė jis.
Klausiamas, ar NATO parama Ukrainai stringa dėl baimės, jog konfliktas eskaluosis, ministras teigė, kad Aljansui koją kiša aiškaus supratimo, koks turėtų būti galutinis Vakarų tikslas, stoka.
 
„Manau, kad nebuvo labai aiškaus supratimo, ką laikome galutiniu tikslu“, – svarstė jis.
 
„Ukrainai – tai visos savo teritorijos, kartu ir Krymo, susigrąžinimas“, – pažymėjo G. Landsbergis.
 
ELTA primena, kad šią savaitę užsienio reikalų ministras dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Bukarešte, Rumunijoje.
 
Susitikimo metu ministrai aptarė Rusijos agresiją Ukrainoje, NATO paramą Ukrainai, Kinijos keliamus iššūkius ir sąjungininkų atsparumo stiprinimą. Bukarešte surengta sesija su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu, kurios metu aptart Ukrainos poreikiai, siekiant apsiginti nuo Rusijos, bei ilgalaikė sąjungininkų parama.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.02; 07:02
Aktualijos

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Bukarešto devyneto (B9) viršūnių susitikimas dar iki birželį Madride įvyksiančio NATO viršūnių suvažiavimo padės sudėti pagrindinius akcentus dėl galimos ilgalaikės Rusijos grėsmės bei rytinio flango šalių saugumo.
 
„B9 formatas yra svarbus tuo, kad jame susirenka valstybės, kurios yra daugiausia rytiniame NATO flange ir jos yra ypač pažeidžiamos tų grėsmių, kurios šiandien ateina iš Rytų. Todėl dabar, kai visai netoli nuo mūsų griaudi kononados ir vyksta žiaurus, brutalus karas, labai svarbu mums įsivertinti situaciją, atvirai pakalbėti apie tai, kas vyksta, ką mes galime padaryti, pirmiausia, kad padėtume patiems ukrainiečiams, antra vertus, kad padėtume patys sau. Ir aš sieju didelius lūkesčius dėl Madrido viršūnių susitikimo, todėl manau, kad šis B9 susitikimas, kuris vyksta iki Madrido, tikrai padės mums susidėti tuos akcentus, kurie šioms regiono valstybėms yra nepaprastai svarbūs“, – prieš B9 ir NATO Generalinio Sekretoriaus Jenso Stoltenbergo susitikimą Bukarešte žurnalistams teigė šalies vadovas.
 
Anot prezidento, vieni pagrindinių akcentų – NATO sąjungininkių karinių dalinių buvimas rytiniame flange bei atviros durys Švedijos ir Suomijos įstojimui į NATO.
 
„Akcentai, žinoma, pirmiausia yra didesnis sąjungininkų karinis buvimas mūsų šalyse, rytiniame flange. Atvirų durų politika, atviros durys Švedijai ir Suomijai, kurios jau pateikė savo paraiškas įstoti į NATO ir tikiuosi, kad sprendimas bus sėkmingas ir pozityvus“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
Taip pat, pažymi šalies vadovas, didelis dėmesys bus skiriamas įvertinti ilgalaikę Rusijos veiksmų perspektyvą.
 
„Žinoma, pačios Rusijos veiksmų įvertinimas ir svarbiausia Rusijos veiksmų įvertinimas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Aš nemanau, kad mes turime užsiliūliuoti samprotavimais, kad galbūt karas baigsis, tada vėl galėsime kažką daryti kitaip ir draugiškai kalbėti. Rusija sulaužė tiek daug tabu ir peržengė tiek daug raudonų linijų, kad verta ir labai teisinga ją įvertinti kaip ilgalaikę grėsmę demokratiniam pasauliui“, – komentavo G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas dalyvaus Bukarešto devyneto viršūnių ir NATO Generalinio Sekretoriaus J. Stoltenbergo susitikime Bukarešte.
 
Bukarešto devintukas – devynių Rytų ir Vidurio Europos šalių dialogo ir bendradarbiavimo platforma, kurią inicijavo Lenkija ir Rumunija, siekdamos stiprinti euroatlantinį saugumą.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.06.11; 07:44
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su dar aštuonių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių vadovais kalbėjo apie pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Aptarė prieš metus Velse sutartų sprendimų įgyvendinimą ir kokių gynybos bei atgrasymo veiksmų NATO dar turi imtis regiono saugumui užtikrinti. Susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Wershbow.

Bukarešte susirinkę devynių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių lyderiai sutarė bendromis jėgomis siekti ilgalaikio NATO sąjungininkų karių ir karinės technikos dislokavimo regione, reguliaraus gynybos planų atnaujinimo. Taip pat bus siekiama gerinti sprendimų priėmimo procedūras ir trumpinti reagavimo laiką.

Continue reading „Bukarešte – pasirengimas NATO viršūnių susitikimui” →