Čiaudėjimo istorija ilga kaip ir žmonijos, vadinasi, ir labai turtinga. Išliko gausybė įdomių, sąmojingų, poetiškų liaudies sakmių apie čiaudulį ir lydinčius jį palinkėjimus. Antai, Anglijoje, nusičiaudėjus, pasakoma: “Telaimina tave dievas“. Vokiečiai, rusai ir mes palinkime geros sveikatos, italai – laimės. Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose paploja delnais ir nusilenkia į nusičiaudėjusio pusę.
Šios tradicijos susijusios su prietarais. Pirmykštis žmogus manė, kad siela gyvuoja oro pavidalu, kuris yra galvoje. Nusičiaudėjus siela kuriam laikui /o gal ir visam/ galėjo išskristi kol nesutiks dievus. “Telaimina tave dievas“ reiškė – tegul siela neišskrenda. Nusilenkimas į nusičiaudėjusio pusę taip pat reiškė “Tegul jūsų siela neišskrenda“. Naujosios Zelandijos seniesiems gyventojams nusičiaudėjimas reiškia, kad jį palaimino aukščiausiasis. Tuo tarpu indai ir kinai susigūžia iš baimės – kažkur netoliese vaikšto mirtis.
