Šeštadienį švenčiama Pasaulinė cirko diena, skirta atkreipti visuomenės ir valdžios įstaigų dėmesį į cirko meną ir jo reikšmę. Lietuvoje pastaraisiais metais cirko tema asocijuojama su juose naudojamais gyvūnais.
„(…) Man, kaip (buvusiam. – ELTA) Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui ir laikinosios grupės už gyvūnų gerovę ir apsaugą pirmininkui, tas klausimas tikrai yra opus, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats esu veterinaras ir suprantu, ką reiškia gyvūnų kentėjimas. Tikrai palaikau šią iniciatyvą ir mes (Aplinkos apsaugos komitetas. – ELTA) kreipėmės į ministeriją, kad būtų išplėstas šis projektas ir būtų kompleksiškai išanalizuota.
Manau, kad dar šioje sesijoje Seime turėsime svarstymus, ir tikiuosi, kad jis (įstatymas. – ELTA) bus priimtas iki sesijos pabaigos“, – Eltai sakė K. Mažeika.
Tuo metu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė Eltai nurodė, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo projektas šių metų vasario pabaigoje buvo pateiktas svarstyti Vyriausybei, ir dabar jis taisomas pagal Vyriausybės kanceliarijos teisės grupės gautas pastabas.
Ji nurodė, kad projekto esmė yra apibrėžti cirko sąvoką – kad tai yra keliaujanti paroda arba kilnojamasis žvėrynas, kuriame yra vienas arba daugiau gyvūnų, taip pat – nustatyti draudimą naudoti laukinius gyvūnus cirko veikloje. Tiesa, projekte siūloma nustatyti išimtis kai kurias gyvūnų rūšis naudoti keliaujančiose parodose – pavyzdžiui, švietimo tikslais.
„Siekiant užtikrinti laukinių gyvūnų apsaugą, nustatomas draudimas naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose. Siūloma nustatyti išimtis kai kurioms gyvūnų rūšims, kurios galėtų būti naudojamos keliaujančiose parodose (pavyzdžiui, švietimo tikslais vežamos demonstruoti mokyklose). Atsižvelgiant į gyvūnų biologiją ir kitas savybes, į šį sąrašą būtų įtraukiamos gyvūnų rūšys, kurias vežiojant jiems nebūtų daroma žala“, – komentare Eltai nurodė K. Klovaitė.
Tuo metu cirkuose naudotus minėtus gyvūnus būtų leidžiama laikyti iki natūralios jų mirties, užtikrinant, kad gyvūnai nesiveis. Tiesa, šis įstatymas nedraus naudoti gyvūnų pasirodymo vietose, kur jie yra laikomi nuolat ir nėra pervežami iš vienos vietos į kitą (pavyzdžiui, delfinų pasirodymai delfinariumuose).
Dabartinėje Laukinės gyvūnijos įstatymo redakcijoje apie cirko veiklos reglamentavimą nekalbama, jo sąvoka nėra apibrėžta.
Kaip teigia pataisų autorius, ES šalių įstatymuose vis dažniau įtvirtinama nuostata, draudžianti jų teritorijoje rengti cirko pasirodymus, kuriuose naudojami laukiniai gyvūnai.
„24 Europos valstybės turi vienokius ar kitokius apribojimus, skirtus gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose. Laukinių gyvūnų naudojimas cirko pasirodymuose uždraustas Austrijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Kroatijoje, daugumos laukinių gyvūnų naudojimas uždraustas Belgijoje, Latvija draudžia cirkuose naudoti laisvėje pagautus laukinius gyvūnus, o Estijoje, Lenkijoje priimtas apribojimas cirkuose naudoti laisvėje gimusius laukinius gyvūnus”, – sako L. Balsys.
Taip pat pažymima, kad cirkas yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais – dresuojant ir juos kontroliuojant prieš gyvūnus yra taikomas smurtas, o juos vežant iš vienos vietos į kitą gyvūnai laikomi vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių. Akcentuojama, kad gyvūnams gyvenant netinkamomis sąlygomis dažnai pasireiškia jų elgsenos sutrikimai, jų elgesys tampa neprognozuojamas.
Kornelija Mykolaitytė (ELTA)
