Viktoras Pranckietis. Slaptai.lt nuotr.
Liberalų sąjūdžio (LS) lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, niekam nereikėtų stebėtis, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tapo LS partijos nariu, nes politikų pažiūros laikui bėgant gali transformuotis. Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Man atrodo, politikų pažiūros gali transformuotis. Matyt, tam tikrai transformacija įvyko V. Pranckiečio atveju. Tačiau jis jau yra mūsų komandos žmogus, nepriklausomai nuo to, ar jis formaliai yra partijoje, ar nėra. Jis kandidatavo su mumis rinkimuose. Tai nebuvo kažkoks pragmatiškas sprendimas, kad neva tik šiems rinkimams jis yra sąraše. Tai buvo rimtas sprendimas ir jis taip pat prisidėjo prie partijos programos koregavimo“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikės teigimu, nereikėtų stebėtis, kad V. Pranckietis tapo Liberalų sąjūdžio nariu. „Jis apie savo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose su LS pasiskelbė birželio pabaigoje. Buvo reitinguojamas ir partijos sąraše gavo aukštą vietą. Rinkimuose taip pat labai aukštai buvo įvertintas rinkėjų. Tai jo įstojimas į partiją tikrai nieko neturėtų stebinti. Manau, kad tokią eigą diktuoja politinė logika ir aš labai džiaugiuosi jo sprendimu dar labiau suartėti su partija“, – teigė ji.
Seimo pirmininko atstovas spaudai Paulius Žeimys Eltai patvirtino, kad V. Pranckietis partijos nariu tapo praėjusią savaitę.
„Seimo pirmininkas nusprendė įstoti į Liberalų sąjūdį dar prieš prasidedant naujajai kadencijai. Dabar valdančiąją koaliciją sudarysiančios partijos prisiima politinę atsakomybę, todėl tokiu savo pasirinkimu jis siekė parodyti, kad nori veikti aktyviai, nelikti nuošalėje ir būti tos kolektyvinės atsakomybės dalimi“, – Seimo pirmininko komentarą Eltai perdavė jo atstovas spaudai.
V. Pranckietis į dvyliktąjį Seimą pateko drauge su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. LVŽS jis paliko 2019 m. rugsėjį, kuomet šios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis reikalavo jo atsistatydinimo iš Seimo pirmininko pareigų.
Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas siūlo koreguoti nacionalinio saugumo strategiją, į ją įtraukiant nuostatą, kad valstybė turėtų adekvačių gamybinių gebėjimų pasigaminti pagrindinių maisto produktų.
Reaguodami į tokį G. Palucko pasiūlymą, kitų partijų atstovai vertino idėją nevienareikšmiškai. Konservatorių teigimu, būtina stiprinti ekonominį patriotizmą ir kalbėti apie savus maisto išteklius bei galimybę juos užsitikrinti, o štai „valstiečių“ manymu, kalbos apie gamybinių pajėgumų užtikrinimą baziniams maisto poreikiams prasilenkia su sveiku protu, nes Lietuva priklauso bendrai ES rinkai. Tuo tarpu liberalai teigė, kad tokia idėja verta diskusijos, tačiau, jų teigimu, pirmiausia reikėtų užtikrinti pajamų srautą gyventojams ir sunkumus patiriančiam verslui.
„Kai sienos užsidaro, šalims, nesugebančioms pasigaminti reikiamo maisto kiekio, kyla realus pavojus jo pristigti. Tai yra nacionalinio saugumo reikalas, kad šalis turėtų adekvačių gebėjimų pasigaminti pagrindinių maisto produktų – pieną, mėsą, grūdus ir pan. Kitaip tariant, mūsų žemės ūkis turi tapti nacionalinio saugumo reikalu“, – idėją pristatė G. Paluckas. Gintautas Paluckas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Socialdemokratų lyderis pažymėjo, kad panašiu keliu suka ir kitos šalys, krizių metu siekdamos užtikrinti maisto tiekimo grandines.
„Pasikeitęs pasaulis rodo, kad maisto tiekimo kanalų užtikrinimas yra gyvybiškos svarbos. Mes įsivaizduojame, kad štai maisto galėsime atsivežti iš lenkų, ispanų. Tačiau kas nutiks, jei jiems patiems trūks darbo rankų ar kitos šalys pradės kaupti maisto atsargas? Turime pasirūpinti, kad baziniai šalies poreikiai būtų patenkinti“, – komentavo G. Paluckas.
LVŽS lyderis R. Karbauskius siūlymą vadina prasilenkiančiu su sveiku protu
Vis dėlto tokiam socialdemokratų lyderio pasiūlymui nepritarė valdančiųjų „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, kalbėti apie apsirūpinimo maistu strategiją nėra reikalo, nes Lietuva priklauso vieningai ES rinkai ir egzistuoja bendra žemės ūkio politika.
„Ponas Paluckas, matyt, visiškai blogai jaučiasi be kokio nors dėmesio, ir šie pasiūlymai nieko bendro su sveiku protu net neturi. Mes esame bendroje rinkoje, ES strateginis klausimas yra apsirūpinimas maisto produktais. Esame atviroje ES rinkoje, tai kad mums Lietuvoje reikėtų pradėti daryti kažkokią strategiją ir atsiskirti nuo ES, tai čia yra Palucko idėja. Galbūt Paluckas dar pasiūlys iš ES išstoti? Tai reikštų beveik tą patį“, – svarstė R. Karbauskis. Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Dėl ES tiems, kas mąsto blaiviai, klausimų nekyla. Jeigu mes pradėtume svarstyti, ar išstoti iš ES, o to tikrai nedarysime, tai būtų galima pradėti svarstyti ir tokius pasiūlymus“, – tęsė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis.
R. Karbauskis patikino, kad tokie klausimai yra sprendžiami ES mastu.
„Yra strategijos, galbūt jas reikia šiek tiek pakoreguoti – dabar ES pieno sektorius patirs labai rimtų problemų, tai į tuos dalykus reikia atsižvelgti: yra intervenciniai pirkimai, kiti instrumentai, juos reikia naudoti. Kad mūsų valstybė – Lietuva pradėtų kažkokią savo politiką vykdyti… Jis (G. Paluckas – ELTA) tikriausiai nelabai supranta, kad mes niekada negautume leidimo vykdyti savo politiką žemės ūkio klausimais, kai yra bendroji ES žemės ūkio politika“, – teigė R. Karbauskis, pridūręs, kad sektoriuje sutrikimų nėra, tiekimai yra vykdomi, tad maisto produktų nepritrūks. Jeigu susidarytų sunki situacija, tvirtino „valstiečių“ lyderis, Europos Komisija bendromis jėgomis ieškotų sprendimų.
L. Kasčiūnas kalba apie maisto rezervą: ekonominis patriotizmas turi stiprėti
Vis dėlto opozicijos atstovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas G. Palucko siūlymo nevertino taip kritiškai. Priešingai – priminė, kad dar prieš porą savaičių kartu su kolegomis iš Seimo Kaimo reikalų komiteto – Rasa Petrauskiene bei Kaziu Starkevičiumi įregistravo Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo” pakeitimo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą valstybės maisto rezervo kaupimą bei efektyvų žemės ūkio sektoriaus saugumą šalies viduje.
„Malonu, kad ponas Paluckas kartoja mūsų argumentus, tai geras ženklas. Faktas, kad globali situacija parodė, jog pandemijos metu globalios prekybinės grandinės ir priklausomybė nuo tarptautinių rinkų įvairiuose sektoriuose gali tapti silpnybe, kai užsiveria sienos. Dėl to, be jokios abejonės, reikia galvoti apie nacionalinių resursų, pajėgumų stiprinimą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parlamentaro nuomone, reikėtų stiprinti valstybės maisto rezervą, dėl ko jis su kolegomis ir pasiūlė Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimus. Tuo tarpu G. Palucko siūlymas užtikrinti maisto gamybinius pajėgumus, teigė L. Kasčiūnas, vertas diskusijos.
„Kryptis, kurią Paluckas iškelia kaip diskusiją, yra įdomi ir tikrai svarstytina, tik turime matyti konkretų veiksmų planą – tada būtų galima vertinti, ką jis turi galvoje. Mes negalime nueiti iki planinės ekonomikos reguliavimo – primelžti nustatytą kiekį pieno, prigaminti konkretų skaičių plytų. Šia prasme reikia turėti sveiko proto, kaštus ir naudą analizuoti, bet privalėsime peržiūrėti savo priklausomybę ir tas ekonominis patriotizmas turėtų sustiprėti“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„Turime vertinti ir kai kur mes negalėsime turėti patys – toliau priklausysime nuo bendros europinės rinkos, bet kai kuriuos dalykus mes turime gebėti pasigaminti ir patys“, – patikino politikas.
V. Čmilytė-Nielsen: diskusija naudinga, bet pirmiausia turime padėti žmonėms ir verslui
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad visos strategijos neturi likti tik popieriuje.
„Laikai dabar neeiliniai ir sprendimų reikia neeilinių, tačiau šiuo atveju aš skeptiškai vertinu. Vienas dalykas, kuris yra svarbus – gali tekti peržiūrėti saugumo strategiją ir akcentus gali tekti sudėlioti šiek tiek kitaip, bet būtent ši idėja man yra nauja, kad taip vienareikšmiškai vertinčiau. Su strategijomis pas mus nėra taip blogai ir popieriuje yra tas pats pagalbos verslui planas numatytas pakankamai detalus, bet ko šiandien trūksta – realių veiksmų. Nė vienas euras dar nepasiekė žmonių kišenių“, – nuostabos neslėpė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Jos teigimu, diskusija apie maisto užsitikrinimą gali būti naudinga, tačiau šiuo metu, pasak liberalų lyderės, svarbiausia yra padėti žmonėms atsigauti finansiškai.
„Neatmetu to, kad tokia diskusija yra naudinga ir turėtume apskritai būti pasirengę visiems ne tokiems geriems scenarijams, bet vėlgi šiandien, man rodos, labiausiai trūksta pajamų žmonėms. Mes matome, kad Velykas dalis žmonių sutiks tris keturias savaites būdami be galimybių dirbti. Apie tai, man rodos, šiandien yra svarbiausia kalbėti ir valdžios pagalbos labiausiai reikia žmonėms ir verslui – tiems, kuriuos pirmoje eilėje palietė ši pandemija“, – Eltai komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Europos Sąjunga, pasak politikės, taip pat imasi būtinų priemonių krizei valdyti.
„Europiniu mastu yra imamasi priemonių, kaip atsakui šiai krizei. Užtikrinama pagalba, parama ir tikrai, matyt, tuo galima remtis“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Apie šalies aprūpinimą maistu pirmadienį užsiminė prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, yra galimybė kaupti valstybės rezervą, pasinaudojant privačių įmonių „pasaugojimo“ paslauga – kai pačios bendrovės kaupia tam tikras maisto atsargas valstybės užsakymu ir taip garantuojamas nepertraukiamas maisto produktų tiekimas „visais scenarijais“.
„Tai yra patogu tiek pačiai valstybei, siekiant garantuoti nepertraukiamą maisto produktų tiekimą visais scenarijais, tiek ir pačioms bendrovėms, nes jos gauna papildomi užsakymų. Šiuo atveju – valstybės užsakymų“, – sakė G. Nausėda.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr. Naujausios apklausos rodo, kad visuomenės veikėjų palankaus vertinimo reitinge pastaruosius kelis mėnesius vykusiais pokyčiais labiausiai džiaugtis gali opozicinių liberalų ir socialdemokratų bei valdančiųjų „socialdarbiečių“ lyderiai.
Visuomenės vertinimas teigiamai keitėsi ir Seimo narės Ingridos Šimonytės, šiuo metu dažniausiai minimos artėjančių Seimo rinkimų kontekste, ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, pastaruoju metu dažniausia atsiduriančio kovos su koronaviruso grėsme akivaizdoje.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 13–26 dienomis atliktos apklausos, per pastaruosius kelis mėnesius labiausiai – 8 procentiniais punktais – augo trijų parlamentinių partijų vadovų reitingas: Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės – Nielsen (palankiai vertina 46 proc., o nepalankiai – 20 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko (atitinkamai 40 proc. ir 37 proc.) bei valdančiųjų „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo (palankiai vertina 28 proc., o nepalankiai 60 proc.).
Visgi šių trijų partijų lyderių vieta reitingų lentelėje skiriasi. G. Kirkilas lieka vienu prasčiausiai vertinamų politikų šalyje apskritai, o tuo tarpu V. Čmilytė–Nielsen rikiuojasi šalia palankiausiai vertinamų asmenybių dešimtuko. Tarp Lietuvos partijos lyderių, kurių vertinimas Lietuvoje itin prastas, tai yra absoliučiai geriausias rezultatas. Tiesa, visuomenės dalis, kuri teigia nieko nežinanti arba neturinti nuomonės apie šią politikę, yra didžiausia (34 proc.) tarp visų reitinge minimų asmenybių. Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip rodo vasario mėnesį atlikta apklausa, palankų visuomenės vertinimą sugebėjęs pagerinti G. Paluckas taip pat atsidūrė sąraše tų asmenybių, kurias visuomenė vertina labiau teigiamai nei neigiamai. Tuo tarpu visų likusių partijų pirmininkų vertinimas yra labiau neigiamas.
Kiek mažiau – 6 procentiniais punktais – augo buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio (palankiai vertina 48 proc., o nepalankiai 30 proc.) bei žurnalisto Edmundo Jakilaičio (53 proc. ir 28 proc.) palankus vertinimas.
Tarp pretendentų po rinkimų užimti premjero kėdę – pirma I. Šimonytė
Sekant atlikto tyrimo duomenimis, 5 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių (56 proc. ir 29 proc.) bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partiją Seimo rinkimuose vesti sutikusią I. Šimonytę. Ši reitinge turi geriausią rezultatą tarp politikų, viešojoje erdvėje įvardijamų galimais pretendentais nuo rudens vadovauti Vyriausybei.
Atsakymo dėl dalyvavimo su „valstiečiais“ Seimo rinkimuose dar nedavusį dabartinį premjerą Saulių Skvernelį visuomenė vertina kiek prasčiau: palankiai vertina 41 proc. ir nepalankiai – 49 proc. Ministro pirmininko palankus vertinimas per pastaruosius du mėnesius reikšmingiau nesikeitęs toliau išlieka neigiamas (nepalankus vertinimas yra didesnis už palankų).
Tuo tarpu TS-LKD dabartinio vadovo Gabrieliaus Landsbergio (palankiai vertina 34 proc., o nepalankiai 57 proc.) ir šios partijos garbės pirmininko bei pirmojo atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio (atitinkamai 33 proc. ir 57 proc.) teigiamas vertinimas, lyginant su analogiška apklausa prieš du mėnesius, kilo 5 procentiniais punktais. Visgi abu lieka blogiausiai vertinamų politikų dešimtuke.
Augo A. Verygos ir V. Matijošaičio reitingas
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į viršų šoktelėjo ir šiuo metu dėmesio centre dėl koronaviruso epidemijos atsidūrusio sveikatos apsaugos ministro, vadovaujančio ekstremalių situacijų centrui, A. Verygos reitingas. Vieno iš prasčiausiai vertinamų politikų palankus vertinimas kilo 4 procentiniais punktais. Šiuo metu jį palankiai vertina 29 proc., o nepalankiai – 62 proc. piliečių.
Kurį laiką rekordinius palankaus vertinimo nuostolius patyręs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis per pastaruosius kelis mėnesius taip pat nežymiai (4 procentiniais punktais) sugebėjo pasigerinti situaciją. Palankiausiai vertinamų politikų penketuke buvusį laikinosios sostinės merą šiuo metu palankiai vertina 46 proc., o nepalankiai – 36 proc. piliečių.
Didžiausią palankaus vertinimo smukimą patyrė V. Uspaskichas
Tuo tarpu didžiausius nuostolius palankaus vertinimo reitinge patyrė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (25 proc.vertina palankiai ir 58 proc. nepalankiai). Per paskutinius 2 mėnesius (lyginant su 2019 metų gruodžio apklausa) teigiamas jo vertinimas sumenko 6 procentiniais punktais. Perpus mažiau – 3 procentiniais punktais – sumažėjo palankiai vertinančių Europos Parlamento narius Aušrą Maldeikienę (40 proc. ir 45 proc.) ir Valdemarą Tomaševskį (16 proc. ir 63 proc.). Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
Analogiškai sumenko ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio reitingas. Žvelgiant į šio politiko reitingo istoriją ilgesnėje perspektyvoje galima įžvelgti ryškią transformaciją: dar prieš metus buvęs tarp palankiausiai vertinamų politinių partijų lyderių, vasario mėnesio apklausų duomenimis, jis – pačiame reitingų lentelės dugne. N. Puteikį šiuo metu palankiai vertina 23 proc. ir 55 proc. nepalankiai.
Lietuvos gyventojai ir toliau palankiausiai vertina prezidentus: kadenciją baigusį Valdą Adamkų (83 proc. vertina palankiai ir 8 proc. nepalankiai) dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą (83 proc. ir 11 proc.) ir dvi kadencijas prezidento pareigas ėjusią Dalią Grybauskaitę (64 proc. ir 28 proc.).
Tarp palankiausiai vertinamų politikų taip pat europarlamentaras Liudas Mažylis (58 proc. ir 17 proc.), L. Linkevičius, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (53 proc. ir 20 proc.), E. Jakilaitis, bei I. Šimonytė. Edmundas Jakilaitis. Slaptai.lt nuotr.
Dar yra 7 politikai bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki – tai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (49 proc. ir 36 proc.), R. Masiulis, žurnalistas Andrius Tapinas (48 proc. ir 31 proc.), V. Čmilytė-Nielsen, V. Matijošaitis, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (46 proc. ir 37 proc.). Šį sąrašą užbaigia G. Paluckas.
Nepalankiausiai vertinamų politikų dešimtukas
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 10 politikų: „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį (nepalankiai įvertino 69 proc., o palankiai 23 proc.), Valdemarą Tomaševskį (atitinkamai 63 proc. ir 16 proc.), A. Verygą (62 proc. ir 29 proc.), apkaltos būdu nušalintą prezidentą Rolandą Paksą (60 proc. ir 22 proc.), G. Kirkilą (60 proc. ir 28 proc.), V. Uspaskichą (58 proc. 25 proc.), profesorių V. Landsbergį (57 proc. ir 33 proc.), dabartinį konservatorių lyderį G. Landsbergį (57 proc. ir 34 proc.), N. Puteikį (55 proc. ir 23 proc.) ir ekspremjerą Algirdą Butkevičių (52 proc. ir 33 proc.).
Apklausa vyko 2020 m. vasario 13–26 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1030 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Vilniaus miesto tarybos narys Lukas Savickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicinių partijų lyderiai teigia, kad prezidentas ne be pagrindo uždelsė svarstant premjero pateiktą Luko Savicko kandidatūrą.
Konservatorių ir socialdemokratų lyderiai tvirtina, kad abejonių kelia pati premjero pateikta kandidatūra. Liberalų sąjūdžio pirmininkei suprantamas šalies vadovo delsimas dėl valdančiųjų nenoro atstatydinti susisiekimo ministrą. Kai kurie opozicijos lyderiai kelia dar vieną idėją – galbūt apskritai nebėra prasmės ieškoti kuo pakeisti kėdę Vyriausybėje į Europos komisaro portfelį iškeitusį Virginijų Sinkevičių.
G. Paluckas: L. Savickas pasitikėjimo nekelia
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad L. Savicko kandidatūra jam jokio pasitikėjimo nekelia. Jo teigimu, žvelgiant į kandidato profilį ilgesnėje perspektyvoje, galima kalbėti ir apie tam tikrą veidmainiškumą.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„L. Savicką prisimenu iš praėjusios Vyriausybės veiklos laikotarpio, kai jis, atstovaudamas investuotojų forumui, labai intensyviai veikė, teikiant vadinamąjį Darbo kodekso projektą. Turint galvoje, kokie buvo iškelti Darbo kodekso tikslai, priminsiu, 85 tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų ir visa kita… Nežinau, kaip dabar L. Savickas vertina savo pasiekimus šiuose frontuose, bet aš manau, kad žmonės visuose gyvenimo etapuose turėtų vertinti savo žodžius, veiksmus. Taigi man didelio pasitikėjimo ponas L. Savickas nekelia. Aš neabejoju, kad jis turi tinkamus vadybinius sugebėjimus ir kitus gebėjimus, bet aš pirmiausia vertinu politines nuostatas ir politines iniciatyvas, kurios iki šiol buvo mažų mažiausiai dviprasmiškos, o gal netgi veidmainiškos“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Pasak G. Palucko, ministerija iki kitų, rudenį vyksiančių, Seimo rinkimų gali funkcionuoti ir su pavaduojančiu ministru.
„Be ministro ministerija dirba jau beveik 10 mėnesių. Realiai žiūrint, niekas V. Sinkevičiaus nepasigedo. Tuo labiau, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šiandieninės veiklos apimtys yra pustuštės. Nelabai jis (ministras. – ELTA) ir reikalingas likusiam laikotarpiui. Aš manau, kad nei dangus griūtų, nei pasaulis sugriūtų, jei ministras ir nebūtų paskirtas“, – sakė jis.
V. Čmilytė-Nielsen: Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Prezidentūros neapsisprendimas dėl L. Savicko susijęs su prezidento ir valdančiųjų nesutarimais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Niekas nesugriuvo, kol ministro kėdė buvo tuščia. Tiesą pasakius, apie patį kandidatą tik gerus atsiliepimus esu girdėjusi, bet šioje situacijoje vienaip ar kitaip mes turime konstatuoti, kad tarp Prezidentūros ir Vyriausybės yra įtampa. Matyt, nereaguojant niekaip į prezidento pastabas ir aiškiai išsakytą poziciją dėl J. Narkevičiaus yra apsunkinami ir kitų ministerijų klausimai bei sprendimai. Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
G. Landsbergis siūlo kitus kandidatus: L. Savickas ypatingai nepasižymėjęs
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad šioje situacijoje premjeras Saulius Skvernelis vėl į kertines pozicijas siekia „sustatyti savus“. Pasak jo, Lietuvoje yra kompetentingesnių kandidatūrų nei L. Savickas.
„Vyriausybės vadovas ir toliau į kertines pozicijas siekia susistatyti savus. Lietuvoje tikrai yra kompetentingesnių kandidatūrų tiek už dabartinį susisiekimo ministrą J. Narkevičių, tiek už siūlomą ypatingai nepasižymėjusį premjero talkininką L. Savicką. Pavyzdžiui „Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Katinas arba buvęs Lietuvos banko departamento direktorius, dabartinis ūkio viceministras Marius Skuodis yra gerokai profesionalesni ir savo darbais kompetenciją įrodę nepriklausomi profesionalai“, – teigė G. Landsbergis.
G. Kirkilo nuomonė apie ministro kandidatūrą pozityvi
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad L. Savickas yra jaunatviškas ir kompetentingas eiti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo pareigas. Pasak jo, būtų klaidinga iki Seimo rinkimų neskirti jokio ministro.
„Mano nuomonė pozityvi. Jis dalyvauja Seimo Europos reikalų komitete ir būtent šioje srityje dažnai pasisako. Manau, kad tikrai nėra, ką prikišti, ir visi mes norime, kad jaunimui būtų duotas kelias. Tikrai tai būtų geras ministras. Juolab prieš tai buvo jaunas ministras. Tai būtų keista, jei būtų priimtas kitas sprendimas. Ministerija yra pažangi ir moderni (…) Tai šioje srityje, manau, tinkama kandidatūra“, – sakė G. Kirkilas.
G. Kirkilas nesutinka su opozicija, teigiančia, kad ministerijai galbūt iki Seimo rinkimų vadovas nebereikalingas. Kuomet jo nebuvo, pasak LSDDP pirmininko, iš ministerijos išėjo daug kompetentingų darbuotojų. G. Kirkilas taip pat pažymi, kad šiuo metu ministrą pavaduojančiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnai nėra lengva aprėpti dvi ministerijas. „Socialdarbiečių“ lyderis prisimena, kuomet praėjusiose Vyriausybėse jam teko pavaduoti kitus ministrus, nors ir trumpam laikotarpiui, pabrėžė jis, tai buvo sunkus darbas.
G. Kirkilas taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra dėl kandidatūros galėjo apsispręsti greičiau.
„Ar ministras tinkamas ar ne, buvo galima nuspręsti tikrai greičiau“, – teigė jis.
ELTA primena, kad po kiek užtrukusio L. Savicko kandidatūros svarstymo prezidentas penktadienį nusprendė susitikti su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Premjeras L. Savicko kandidatūrą pateikė sausio 24 dieną. Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė atsilaisvino, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.
