Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai pirmadienį vaizdo konferencijoje aptarė, kaip valstybių kariuomenės prisideda prie pagalbos teikimo šalių civilinėms institucijoms COVID-19 krizės metu.
„Koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti. COVID-19 pandemija ir susidariusi krizinė situacija piktavališkai išnaudojama aktyviau skleidžiant dezinformaciją ir vykdant kibernetines atakas, kuriomis siekiama diskredituoti šalių pastangas suvaldyti viruso plėtrą,“ – pareiškė konferencijoje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Negalima leisti, kad ši krizė pakenktų gyvybiškai svarbiems ilgalaikiams valstybių gynybos tikslams. Net ir kilus tokio masto krizei reikia kuo skubiau prisitaikyti prie iššūkių, imtis visų įmanomų priemonių apsaugant ginkluotąsias pajėgas ir toliau nuosekliai palaikyti kariuomenės parengtį bei transatlantinį karinį bendradarbiavimą, užkardant konvencines grėsmės“, – pabrėžė R. Karoblis.
R. Karoblis, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, taip pat padėkojo ES valstybių, kurių pajėgos šiuo metu dislokuotos Lietuvoje, gynybos ministrams už konstruktyvų bendradarbiavimą greitai ir efektyviai valdant atvejus, kai Lietuvoje tarnaujantiems sąjungininkų kariams buvo nustatyti susirgimai COVID-19 virusu.
Vaizdo konferencijos metu ES gynybos ministrai aptarė, kurie tarptautiniai bei europiniai gynybos bendradarbiavimo mechanizmai galėtų būti geriau panaudojami koordinuojant pagalbos teikimą ES mastu. Jie taip pat įvertino saugumo situaciją ES vykdomų karinių operacijų ir misijų regionuose, pirmiausia siekiant užtikrinti ES karinėse operacijose dalyvaujančio personalo saugumą pandemijos sąlygomis.
„ES operacijos ir toliau turi tęstis, ir turime užtikrinti personalo apsaugą bei tinkamą parengimą reaguoti į pandemijos situaciją operacijų regione“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Didžiosios britanijos Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II kreipėsi į tautą visame pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, kaip ji pati sako, „laikotarpiu, kuomet mūsų šalies gyvenimas sutriko“.
Vindzoro pilyje įrašytame kreipimesi monarchė pabrėžė, kad dabar tauta išgyvena „ypač sunkų laikotarpį“, kuris atneša sielvartą, finansinius sunkumus ir milžiniškus pokyčius, rašo BBC.
Tai yra tik penkta tokia kalba per 68 metus trunkantį Elžbietos II valdymą. Anksčiau Elžbieta II į tautą kreipėsi prasidėjus karui Irake 1991 m., 1997 m. žuvus princesei Dianai, 2002 m. mirus karalienės motinai ir 2012 m., švenčiant karalienės valdymo deimantinį jubiliejų.
Karalienė Elžbieta II pradėjo savo kalbą padėka JK Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) medikams ir kitiems darbuotojams, kurie „pasiaukodami atlieka savo kasdienę pareigą mums visiems“.
„Esu tikra, kad tauta prisijungs prie manęs ir užtikrins, kad tai, ką jūs darote, yra vertinama, ir kiekviena sunkaus jūsų darbo valanda stumia mus arčiau sugrįžimo prie normalių laikų“, – medikams dėkojo karalienė.
Taip pat Elžbieta II padėkojo visiems, kurie laikosi karantino ir lieka namuose, taip „padėdami apsaugoti silpnuosius ir išgelbėdami daugelį šeimų nuo skausmo, kurį dabar jaučia tie, kurie neteko savo artimųjų“.
„Kartu mes įveiksime šią ligą, noriu jus patikinti, kad, jei išliksime tvirti ir vieningi, mes ją įveiksime“, – sakė karalienė Elžbieta II.
Karalienė taip pat paragino britus „didžiuotis tuo, kaip jie priėmė šį iššūkį“, nes ateityje žmonės prisimins „šios kartos britus tokius pat stiprius, kaip ir kitų kartų“.
„Didžiavimasis tuo, kas mes esame, nėra dalis mūsų praeities; tai yra mūsų dabartis ir ateitis“, – drąsino ji.
Pasak Elžbietos II, didžiavimąsi Jungtinės Karalystės tapatybe parodo tai, kaip žmonės susivienijo krizės akivaizdoje. Tarp tokio susivienijimo apraiškų – kiekviena ketvirtadienį vykstantis masinis plojimas šalies medikams, kovojantiems su koronavirusu.
„Tokios akimirkos, kuomet Jungtinė Karalystė susivienija ir kartu dėkoja savo sveikatos apsaugos darbuotojams, bus prisimintos kaip mūsų tautos dvasios išraiška, o jos simbolis bus vaikų nupieštos vaivorykštės“, – kalbėjo karalienė.
Dabartinis krizės metas yra metas atjautai ir gailestingumui, teigia Elžbieta II.
„Visoje Sandraugoje ir visame pasaulyje girdėjome širdį glostančias istorijas apie žmones, kurie padeda kitiems – pristatydami maistą, vaistus, patikrindami, kaip laikosi kaimynai, ar pakeisdami savo verslo veiklą, kad padėtų gelbėtojams“, – sako ji ir pabrėžia, kad kai kuriems žmonėms šis metas yra apmąstymų ir refleksijos metas.
„Nors saviizoliuotis kartais būna sunku, daugybė įvairių tikėjimų ir netikinčių žmonių atranda, kad tai suteikia galimybę sulėtinti tempą, sustoti ir apmąstyti, meldžiantis ar medituojant“, – kalbėjo Elžbieta II.
Ji taip pat prisiminė pirmąjį savo kreipimąsi 1940 m., kuomet ji dar nebuvo karalienė. Tuomet ji į tautą kreipėsi su savo seserimi princese Margaret.
„Būdami vaikai, mes kalbėjome iš čia, iš Vindzoro, vaikams, kurie buvo evakuoti iš savo namų ir išsiųsti toliau dėl jų pačių saugumo. Šiandien ir vėl daugelis jaučia tą skausmingą atsiskyrimo nuo artimųjų jausmą. Bet dabar, kaip ir tada, giliai viduje mes žinome, kad taip daryti teisinga“, – sakė Elžbieta II.
Karalienės nuomone, kova su koronavirusu yra kitokia nei ankstesni sunkumai, nes dabar visa žmonija turi bendrą tikslą.
„Šį kartą mes, kartu su visomis pasaulio tautomis, jungiamės prie bendro siekio, pasinaudodami puikia mokslo pažanga ir mūsų instinktyvia atjauta, padedančia gydyti. Mums pavyks ir šis nuopelnas priklausys kiekvienam iš mūsų“, – teigia Elžbieta II.
Karalienė taip pat pažadėjo britams, kad jų laukia geresnės dienos, ir, pakartodama populiarios dainininkės Veros Lynn dainos žodžius, sakė, jog „mes dar susitiksime“.
„Turėtume rasti ramybės tame, kad, nors reikės dar daug ištverti, geresnės dienos sugrįš: mes vėl būsime su savo draugais, mes vėl būsime su savo šeimomis, mes vėl susitiksime“, – kalbą užbaigė karalienė Elžbieta II.
Covid-19 sergantis Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas paguldytas į ligoninę. Tai pranešė vyriausybė. Tai esą yra atsargumo priemonė.
B. Johnsonui ir praėjus 10 dienų po teigiamo koronaviruso testo išlieka simptomai, sakė atstovė. Tarp jų yra karščiavimas. Ar premjeras galės toliau eiti pareigas, kol kas neaišku. Anot žiniasklaidos, esant reikalui, jį pavaduotų užsienio reikalų ministras Dominicas Raabas.
55-erių konservatorių politikas kovo 27-ąją paskelbė apie jam diagnozuotą infekciją ir saviizoliaciją savo tarnybiniame bute. Praėjusį penktadienį B. Johnsonas vaizdo įraše teigė „vis dar lengvai karščiuojantis“. Jis paragino gyventojus likti namuose.
Ir kūdikio besilaukianti B. Johnsono 32 metų sužadėtinė Carrie Symonds, jos pačios duomenimis, savaitę su Covid-19 simptomais praleido lovoje. Tai buvusi Konservatorių partijos komunikacijos vadovė paskelbė tviteryje. Tačiau jai testas nebuvo atliktas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas palinkėjo B. Johnsonui greitai pasveikti. „Aš labai tikiuosi ir neabejoju, kad su juo bus viskas gerai, – sakė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose. – Visi amerikiečiai meldžiasi už jį“.
Po Italijos premjero Džiuzepės Konti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitarimo dėl humanitarinės pagalbos tiekimo Lombardijos regionui neprabėgo nė kelios savaitės. O viešojoje erdvėje skelbiama vis daugiau įtarimų, jog Maskva tiesiog begėdiškai apgavo Romą.
Taigi į pietus nuo Romos nusileido 15-a Rusijos karinių transporto lėktuvų IL-76. Atgabentos dėžės buvo pakrautos į tais pačiais lėktuvais atskraidintus rusiškus karinius sunkvežimius, ir rusų kariškių kolona, kurią sudarė apie 100 žmonių, patraukė į šiaurės Italiją. Atskridusių rusų kariškių, žinoma, niekas netikrino. Nesidomėjo nei tuo, kas dėžėse, nei kas tai per sunkvežimiai. Italai aklai pasitikėjo Kremliaus „garbės žodžiu“ ir plakatais su užrašais „Su meile – iš Rusijos“.
Ir vis tik tikrinti rusiškus karinius krovinius Italijai vertėjo, nes generolo Sergėjaus Kikoto, pulkininko Genadijaus Eremino ir pulkininko Viačeslavo Kulišo vadovaujamas maždaug šimto karių būrys atsidūrė ne kur nors neutralioje zonoje, o NATO teritorijoje. Šis vizitas ne tik kad nebuvo kontroliuojamas italų specialiųjų tarnybų (suprask, nepatogu rodyti nepasitikėjimą tais, kurie atveža labdaros, tiesia tau pagalbos ranką?!) bei nebuvo derintas su Aljanso vadovybe. Tad, preliminariai tariant, italai nebuvo tikri, kad tikrai žino, kas sudėta tose dėžėse.
Oficiali Rusijos versija: atgabenta mobili laboratorija, skirta testuoti, ar žmogus neužsikrėtęs, dezinfekcijai skirta technika ir, atkreipkite dėmesį, kita konkrečiai neįvardinta aparatūra, skirta neva gelbėti COVID-19 virusu užsikrėtusius asmenis.
Tačiau prof. Džermano Dotori iš strateginių tyrimų centro viename iš Romos universitetų mano, kad tikrasis rusų kariškių tikslas buvo ne pagalbos teikimas, bet specifinės informacijos rinkimas. Mat italams pagalbos iš Maskvos nereikia – NATO aljanse Italija laikoma viena iš labiausiai pasikausčiusių valstybių saugantis nuo cheminių, biologinių ir atominių ginklų. Vargu ar Romai galėjo būti gyvybiškai naudinga toji senstelėjusi ar net visiškai pasenusi rusiška technika.
Kad rusų kariškiai į Italiją atvyko ne padėti, bet šnipinėti, įsitikinęs ir atsargos pulkininkas Chamišas de Bretonas-Gordon, iki 2012-ųjų vadovavęs britų pulkui, kurio paskirtis – ginti Didžiąją Britaniją nuo cheminio, biologinio ir atominio ginklų. Šis britų atsargos kariškis įsitikinęs, jog tarp tų į Šiaurės Italiją siuntas atgabenusių rusų kariškių buvo ir žvalgų iš GRU (Glavoje razvedyvatelnoje upravlenije). Šiuos įtarimus susitiprina ir žinia, kad vos šimto kariškių būriui vadovavo ne majoras, kaip būtų įprasta, o generolas ir du pulkininkai, turintys patirties kovojant su užkrečiamomis ligomis.
Tad, remiantis „The Telegraph“ publikacija (Nikas Skuairesas, Natalija Vasiljeva ir Andrea Fogt), kurioje išdėstyti visi šie įtarimai, Italija padarė didžiausią kvailystę, įsileidusi rusų kariškius ir leidusi jiems be deramos priežiūros važinėti po šalį.
Ekvadoro viceprezidentas Ottas Sonnenholzneris atsiprašė šalies gyventojų už tai, kad Gvajakilio miesto gatvėse buvo palikta daugiau nei 100 galimai nuo koronaviruso mirusių žmonių kūnų.
Anksčiau Gvajakilio gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose matyti gatvėse palikti žmonių kūnai. Gvajakilis yra labiausiai koronaviruso protrūkio paveiktas miestas Ekvadore.
Po tokių vaizdų paviešinimo institucijos iš Gvajakilio gatvių ir apleistų namų surinko mažiausiai 150 žmonių kūnus, tačiau neatskleidė, kiek mirusiųjų tapo COVID-19 aukomis.
„Matėme vaizdus, kurių niekada neturėjo būti, ir, kaip jūsų tarnautojas, aš atsiprašau“, – teigė Ekvadoro koronaviruso krizės valdymo centrui vadovaujantis O. Sonnenholzeris.
Sekmadienio duomenimis, Ekvadore patvirtinti beveik 3 500 COVID-19 atvejų ir 172 mirtys.
Ekvadoro vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė naktinę komendanto valandą, taip siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą.
Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. Žmogaus studijų centro prezidentas, psichologas ir psichoterapeutas Gintaras Chomentauskas teigia, kad dėl plintančio koronaviruso atsiradęs baimės jausmas verčia žmones imtis neadekvačių veiksmų. Psichologas teigia, kad karantino laikotarpiu patiriama didelė baimė sekina imuninę sistemą, todėl, pasak jo, turėtų žymiai išaugti mirčių, susijusių su labai dideliu stresu, skaičius.
„Žmonės patenka į tam tikrą minčių ir jų sukeltų emocijų užburtą ratą, kurio pirmoji rato grandis yra situacijos įprasminimas kaip labai grėsmingos ir neišvengiamos. Tuomet imama nuolat perdėtai domėtis neigiama informacija. Šis rinkinukas asmeniui sukuria nuolatinį nerimą, baimę, stresą, kurie tęsiasi ištisas dienas“, – Eltai teigė G. Chomentauskas.
Psichologas akcentuoja, kad atsiradęs baimės jausmas paprastai yra labai artimas pykčiui.
„Atsiradęs baimės jausmas psichologine ir fiziologine prasme yra labai artimas pykčiui. Esame evoliucijos sąlygoti grėsmės akivaizdoje arba bėgti, slėptis, tai yra dažniausia baimės reakcija, arba kovoti su grėsme, tada patiriame pyktį“, – sakė psichologas.
G. Chomentausko teigimu, paprastai padidėjusi, neadekvati baimė nulemia tokius neadekvačius veiksmus kaip nuolatinį savo būsenos stebėjimą, interneto naršymą ir agresyvias reakcijas kitų žmonių atžvilgiu. Pasak psichologo, karantino atveju tokia reakcija galima laikyti siūlymus, susijusius su didesniais kitų žmonių apribojimais.
„Padidėjusi, neadekvati baimė ir panika gimdo kitus neadekvačius veiksmus. Tarp jų nuolatinį įkyrų stebėjimą savo paties būsenos, nuolatinį interneto naršymą arba agresyvias reakcijas, susijusias su didesnių apribojimų siūlymu kitų žmonių atžvilgiu. Tai, iš vienos pusės, yra paradoksas, o iš kitos pusės, – dėsninga“, – paaiškino G. Chomentauskas.
Psichologo teigimu, pritardami užkardyti kitus žmones su baime kovojantys žmonės psichologiškai valdo savo pačių nerimą. Visgi toks elgesys, pasak G. Chomentausko, tik didina visuomenės susiskaldymą ir priešiškumą.
„Kai mes paleidžiame baimės, nerimo jausmus nevaldomai, žmonės atitinkamai ir pradeda reaguoti arba panikuodami, arba ieškodami kaltų, pykdami ir bandydami užkardyti kitus žmones. Taip psichologiškai valdome savo pačių nerimą, tačiau mūsų agresija visuomenėje tik didina susiskaldymą ir priešiškumą. Taip sukuriamas papildomas nerimo ir pykčio šaltinis“, – problemą įvardino G. Chomentauskas.
Žmogaus studijų centro prezidentas taip pat akcentuoja, kad tokia visuomenės reakcija į plintantį koronavirusą ir paskelbtą karantiną sekina žmogaus imuninę sistemą, todėl, pasak psichologo, turėtų išaugti mirčių, susijusių su labai dideliu stresu, skaičius.
„Nerimas, baimė ir agresyvūs veiksmai kitų žmonių atžvilgiu eina dažnai kartu, todėl tokia jų reakcija manęs visiškai nestebina, stebina tik tiek, kad mes nelabai suvokiame tokios didelės baimės ir nerimo tiek psichologinių neigiamų padarinių, tiek fiziologių padarinių, nes sekiname savo imuninę sistemą. Nenoriu būti blogu pranašu, bet statistika tikrai rodys labai žymų padidėjimą mirčių nuo kitų priežasčių nei koronavirusas šiuo laikotarpiu, kuris susijęs su pernelyg dideliu stresu“, – sakėo G. Chomentauskas.
Visgi psichologas akcentuoja, kad karantinas tėra išorės dirgiklis, ir žmogus pats pasirenka, kaip į jį reaguoti.
Kritiškas – palankus
„Mes siejame blogą būseną su karantinu, tačiau bloga žmogaus būsena išorėje neegzistuoja, ji yra jo viduje, ir priežastys tos blogos būsenos yra žmogaus viduje, situacijos įprasminimo būde. Žmogus karantiną gali traktuoti kaip atostogas, kurių metu jis gali veikti, kas tik jam šauna į galvą, arba traktuoti tai kaip didžiulę grėsmę, kurios jis nesugebės atlaikyti“, – paaiškino G. Chomentauskas.
„Karantinas yra tik raktinis išorės dirgiklis, iš kurio kiekvienas žmogus pagal savo mąstymo būdą pasidaro arba neutralią žinią, arba atsargumo priemonių reikalaujančią žinią, arba totalinę baimę sąlygojančią žinią, arba susikuria pyktį ir kovoja su visais ir visur“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” kovo 24–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais.
Visgi, nors šalies gyventojai ganėtinai tolerantiškai žiūri į griežtesnes, nei galioja dabar, karantino priemones, nemaža dalis taip pat tvirtina, kad jau po pirmosios karantino savaitės jaučia neigiamus psichologinius ir fizinės sveikatos padarinius. Tai, kad koronaviruso pandemija ir ją suvaldyti skirtos priemonės neigiamai veikia psichologinę būseną, teigia pajutę 66 proc. respondentų.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė susirūpinimą dėl nepaprastosios padėties koronaviruso akivaizdoje įstatymo, kuriuo premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui suteikiamos perteklinės galios.
Nors U. von der Leyen pabrėžė, kad ES valstybės privalo imtis nepaprastųjų priemonių kovai su COVID-19 vykdyti, EK pirmininkė taip pat sakė: „Man nerimą kelia tai, kad kai kuriomis priemonėmis peržengiamos visos ribos, esu ypač susirūpinusi dėl situacijos Vengrijoje“.
Vengrijos parlamentas, kuriame V. Orbano valdančioji partija turi daugumą, balsavo už tai, kad neribotą laiką premjerui Viktorui Orbanui būtų suteikta įstatymų leidybos teisė.
Pagal naują įstatymą, informaciją, kurią valdžia laiko melagingomis naujienomis arba iškreiptais faktais, viešinantiems asmenims grės kelerių metų kalėjimo bausmė.
Vengrija ketvirtadienį atmetė ES valstybių kritiką dėl demokratiniams principams prieštaraujančių priemonių ir kaltinimus pavadino „raganų medžiokle“.
„Mus ne tik kritikuoja, tapome politinės raganų medžioklės ir žiaurios šmeižikiškos kampanijos objektu“, – tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše teigė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pareiškus nerimą dėl nepaprastosios padėties sprendimų šalyje.
U. von der Leyen reakcija yra tipinis politikų taikomų dvigubų standartų pavyzdys“, – teigė Z. Kovacsas.
Michailas Gorbačiovas lietuviams asocijuojasi su 1991-ųjų sausio 13-osios žudynėmis.
Koronapandemijos akivaizdoje Rusijos Nobelio taikos premijos laureatas ir buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas ragina pasaulio bendruomenę peržiūrėti tarptautinį bendradarbiavimą.
„Karas ir ginklavimosi varžybos negali išspręsti dabartinių globalių problemų, – sakė jis ketvirtadienį agentūrai „Interfax“. – Mums dabar reikia biudžeto perdalijmo. Pinigai turi būti naudojami ne karo tikslams, o žmonų saugumui“. Dabar svarbiausia esą yra užtikrinti visų gyventojų aprūpinimą vandeniu ir maisto produktais. Tarptautiniu mastu besąlygiškas prioritetas turi būti gyventojų sveikata, pabrėžė 89-erių M. Gorbačiovas.
„Mums dabar reikia pasaulio politikos, tarptautinių santykių ir politinio mąstymo demilitarizacijos“, – kalbėjo buvęs sovietų lyderis. Kai tik situacija atskirose šalyse stabilizuosis, turi būti paskirta neeilinė JT Generalinės Asamblėjos sesija. „Čia turi įvykti visiška kasdieninės politikos revizija“, – tęsė M. Gorbačiovas.
M. Gorbačiovas iki 1991 metų buvo Sovietų Sąjungos lyderis. Jai žlugus, jis, be kita ko, įsteigė M. Gorbačiovo vardo fondą, kuris kovoja už demokratines reformas.
M. Gorbačiovas dėl savo garbaus amžiaus ir prastos sveikatos priklauso Covid-19 rizikos grupei. Jis laikosi visų nurodymų ir dirba tik iš namų, sakė jis interviu. Tačiau prie to esą reikia labai priprasti. Jis savo darbus koordinuoja telefonu. Be to, būdamas saviizoliacijoje, jis rašo naują savo knygos skyrių.
Spynelė. Slaptai.lt nuotr. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) specialistai įspėja, kad piktavaliai elektroninėje erdvėje intensyviai išnaudoja susidariusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo. Prisidengiant įvairiomis institucijomis ir melaginga informacija, siuntinėjami laiškai su žalingu programiniu kodu, platinamos suklastotos svetainės, socialinės inžinerijos metodais bandoma vartotoją paskatinti įsidiegti kenkėjišką programinę įrangą ir kitais būdais užvaldyti įrenginius bei išgauti konfidencialią informaciją.
Viena iš pasauliniu mastu plintančių su COVID-19 susijusių apgavysčių formų yra „Pasaulio sveikatos organizacijos“ imitavimas, siunčiant melagingą informaciją elektroniniu paštu su kenkėjiškomis nuorodomis, esančiose laiškuose ar jų prieduose. NKSC specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos atveju gali būti siekiama suklastoti Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, savivaldybių publikuojamą informaciją, kuriami fiktyvūs naujienų tinklalapiai.
Kibernetinio saugumo specialistai rekomenduoja kritiškai vertinti elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse) gaunamas nuorodas, susijusias su COVID-19 tematika. Žalingos nuorodos, vedančios į netikrus puslapius ar į naudotojo kompiuterį atsiunčiančios žalingo kodo programinę įrangą, dažnai būna siunčiamos kartu su žinute. Naudojami socialinės inžinerijos metodai: dominuoja skubos, svarbos, krizės ar nelaimės motyvai. Tokie laiškai taip pat dažnai būna siunčiami apsimetant kompetentingomis institucijomis, todėl būtina atidžiai įvertinti tokių gaunamų laiškų autentiškumą ir turinį, atkreipiant dėmesį į pateiktas nuorodas ir prisegamus priedus. Spyna. Slaptai.lt nuotr.
NKSC specialistai pataria įsitikinti siunčiamos nuorodos autentiškumu , o tai padaryti galima užvedus pelyte ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad netikra nuoroda gali būti labai panaši į egzistuojančio ir gerai žinomo tinklapio adresą. „Svarbu įsitikinti, ar siunčiama nuoroda turi patikimą SSL/TLS sertifikatą, šifruojantį perduodamus duomenis. Dažniausiai populiariausios naršyklės įspėja, jeigu nėra naudojamas sertifikatas, ar jis nėra patikimas, tačiau paprasčiausias būdas įsitikinti – prie http trumpinio turi būti raidė „s“, pvz.: https://www.nksc.lt. „,– kaip pavyzdį pateikia kibernetinio saugumo specialistai.
Taip pat rekomenduojama vengti atskleisti asmeninę informaciją, ypač elektroniniu paštu, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėmis ar skambučiais neatskleisti savo asmeninių ar finansinių duomenų. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu elektroniniu paštu ar telefonu atskleisti asmeninę informaciją (pvz., asmens kodo, kreditinės ar debetinės kortelės numerio, banko autentifikavimo kodo ir pan.). Gavus panašius prašymus tikslingiausią tokią informaciją perduoti policijai. Kaip atpažinti klastotas nuorodas, galima susipažinti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro biuletenyje: https://www.nksc.lt/doc/biuleteniai/2018-05-15%20phishing%20klastotes%20ir%20duomenu%20vagystes.pdf
Kadangi piktavaliai esamą situaciją naudoja ir melagingai informacijai skleisti, rekomenduojama remtis tik oficialia Lietuvos valstybės ir patikimų žiniasklaidos priemonių teikiama informacija. Socialiniuose tinkluose platinamos žinutės, prieš jomis pasidalinant, taip pat turėtų būti tikrinamos.
Vienas esminių būdų, siekiant apsisaugoti nuo piktavalių – nuolat būti atidiems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Neatsiejama pandemijos pusė – karantinas, sustabdęs ir įšaldęs šalių ekonomiką. Vartotojiška visuomenė labai pažeidžiama. Jos ekonimkos šerdis – kuo daugiau vartoti. O laisvosios rinkos rezultatas – gerai žinomas: ne daugiau, nei 10 proc. bendruomenės gyvena itin prabangiai, o likusi dalis visiškai priklausoma nuo atlyginimo, kurį arba gauna laiku, arba ne.
Jei – ne, parsideda grandininė reakcija, žmonės nebegali mokėti palūkanų, gražinti kreditų, nes ne mažiau 2/3 gyventojų juos paėmę. Tuomet nebesugeba susimokėti už buto komunalines paslaugas bei įpirkti rūbų – jau nekalbant apie visavertį maitinimąsi. Neišvengiamai pradeda leisti santaupas, jeigu jų turi arba bet kokia kaina taupyti. Tačiau ir viena, ir kita turi tokią įdomią savybę: anksčiau ar vėliau pasibaigia. Dar lieka viena galimybė – skolintis. Bet iš ko? Kas šiandien skolins tam, kad jūs galėtumėte nusipirkti maisto sau ir vaikams? Bankas – tikrai ne. Norėdami gauti vartotojišką kreditą, jūs privalote turėti nors pora tvirtų dalykų: a) neįkeisto turto ir b) gerai apmokamą darbą. O dauguma nei vieno, nei kito jau neturi arba greitai neturės.
Taip, valdančioji dauguma vieningai patvirtino tikrai epochinį ekonomikos gaivinimo planą, paruoštą Vyriausybės. ES paskelbė dar didesnį gelbėjimo priemonių paketą, iš kurių apie 1,5 milijardo € turėtų atitekti Lietuvai. Tik lieka neaišku, ar tai bus plius prie tų 3,5 milijardo, kurie numatyti, ar jie persidengia, nes ES aprašyme viskas gan painu. Ir išvis valgyti juk reikia kasdieną. Deja, finansų ministras Vilius Šapoka kalba labai miglotai. O iš užsidarančio verslo ateina neramūs siganalai, kad darbuotojai atleidžiami ir kad atleistųjų skaičius jau tuoj perkops 10 tūkst. ribą. Be to, tai, apie ką kalbame, turi tendenciją greitėti. Šią problemą gilina dar viena: dauguma mūsų vidutinių ir smulkių verslų vykdomi išsnuomuotose patalpose. O jau aiškėja grėsminga tendencija, kad didieji prekybos tinklai, valdantys daugumą nuomojamų patalpų, vis tiek reikalauja iš nuomuotojų mokėti nors dalį nuomos, neįvertindami, kad pastarieji dėl karantino nedirba ir visai negauna pajamų.
Pagirtinas sykį jau nuskambėjęs premjero Sauliau Skvernelio perspėjimas, kad valstybė pagalbą teiks tik skaidriam ir socialiai atsakingam verslui. Tačiau perspėjimas perspėjimu, o reikia labai konkrečių sprendimų ir, kaip sakoma, jų reikėjo jau vakar.
Štai kaimyninė Lenkija sugebėjo priimti įstatymą, kad priverstinio karantino išaukto nedarbo laikotarpiu nuomininkai atleidžiami nuo nuomos mokėjimo – suprantama, jos mokėjimą atidedant iki to laiko, kai ekonominė situacija pasikeis. Tas pat pas kaimynus padaryta ir su kreditų bei palūkanų už juos mokėjimu.
Mane kaip ekonomistą išgasdino drąsus ministro V.Šapokos paviešintas sprendimas, kad praktiškai visa pagalba verslui eis tik per komercinius bankus, o tvarką nustatys biurokratai – kartu su bankininkais. Jau dabar girdisi daugybė verslo bendruomenės nusiskundimų, kad bankai ne tik kad nėra solidarūs ir socialiai atsakingi, bet dar ir naudojasi sunkmečiu. Net anksčiau sutartiems kreditams, reikalingiems įmonių apyvartinėms lėšoms padengti, bankai vienašališkai blogina sąlygas, didindami palūkanas ir reikalaudami žymiai didesnių užstatų.
Snoras. Slaptai.lt nuotr.
Labai neatsakingai pasielgta buvusių valdžių, kad, nacionalizavus „Snoro” banką, jo bazėje nebuvo įkurtas valstybinis komercinis bankas. O ir ši valdančioji dauguma dėl finansų misterijos ir Lietuvos banko aplaidumo neįvykdė anksčiau rinkėjmas duoto pažado tokį banką įkurti. Gerai nors tai, kad buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, iš Seimo tribūnos atsakydama į klausymą, kodėl ji nesiūlė „Snoro” banko reorganizuoti į valstybinį komercinį, sąžiningai prisipažino, kad ji neįsivaizduoja valstybinio banko. O Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas elgiasi nesąžiningai, aiškindamas, kad tokio banko įkūrimas nenaudingas Lietuvai. Juk visiškai nesudėtinga tokį banką įkurti panaudojus „Lietuvos paštą” kaip materialinę bazę ir dalį Lietuvos banko finansinių rezervų. Oi kaip jis dabar praverstų, jei būtų įkurtas! Juk mes net nežinome, kiek ši krizė tęsis ir ar panašios krizės nesikartos. Tai gal vieną kartą reikia priimti ryžtingą sprendimą ir įsteigti valstybinį komercinį banką?.. Garantuoju, jeigu jam vadovaus atsakingi ir dori vadovai, jis labai greitai duos valstybei apčiuopiamą naudą. Bet ir taip, kaip ruošiamasi veikti dabar, su valstybės parama elgtis negalima. Bankai iš jos tik pasiplenys, kaip tai jau buvo nutikę per 2009 m. krizę: ją patys bankai sukėlė, o po to iš jos dar ir uždirbo.
Neramina ir valdžios apsisprendimas vienodai remti tiek stambų, tiek vidutinį ir smulkųjį verslą. Realybėje gausis taip, kad laimės ir net apturės iš to naudos tik stambieji, nes jie turi turto, ir bankai su jais elgiasi pagarbiai. Valstybė kaip tik privalo susikoncentruoti į vidutinį ir smulkųjį verslą, kuris, beje, ir sukuria daugiausia darbo vietų. Juk mūsų šalies regionuose su nedidelėmis išimtimis kaip tik toks verslas ir veikia. Ir padėt jiems reikia neleidžiant bankams diktuoti sąlygų. O geriausia būtų, kad konkreti pagalba juos pasiektų tiesiogiai. Kodėl nemaža dalis pagalbos turi nusėsti ir taip neskurstančių bankininkų kišenėse?
Manau, kad pirmiausia valstybė turi pasielgti humaniškai ir tiems, kurie praradę darbus ar laikinai negaus atlyginimų tiesiog išmokėti kad ir po 500 eurų maistui. Valstybės duomenų bazės leidžia operatyviai pasitikrinti tikrąsias gyventojo ir jo šeimos pajamas, sužinoti, ar jos yra, ar ne.
Lygiagrečiai būtina priimti reikalingus teisės aktus, suprantama, kuo greičiau, kad nuomininkai, kaip minėjau anksčiau, būtų laikinai atleisti nuo nuomos, o skolininkams – atidėtas kreditų grąžinimas.
Vidutinį ir smulkųjį verslą reikėtų paremti labiau, nei stambųjį, suprantama, su sąlyga, kad jis dirba skaidriai ir socialiai atsakingai. Paramą turėtume nukreipti per turimas valstybės verslo skatinimo institucijas, išeliminuodami iš šios grandinės bankus. Bankų paslaugomis naudotis būtų galima tik kraštutiniais atvejais ir esant labai griežtai valstybės priežiūrai, užtikrinančiai skaidrumą ir viešumą.
Dar norėčiau grįžti prie šio straipsnių ciklo I-ojoje dalyje išsakytos minties, kad pandemija akivaizdžiai pademonstravo, jog laisvoji rinka į tokius iššūkius sureaguoja amoraliai ir iškreiptai. Ji ne tik neužtikrina išaugusios paklausos, nesielgia skaidriai ir atsakingai, o dar ir sukelia deficitą bei į nesuvokiamas aukštumas iškelia kainas. Tai reikalauja rimtos veikiančios valstybėje sistemos korekcijos. Ne, aš neagituoju atsisakyti laisvosios rinkos, tik siūlau, mano supratimu, stabilesnį mišrios ekonomikos modelį. Tai toks ūkinės veiklos modelis, kai vienodomis teisėmis rinkoje veikia tiek valstybinės, tiek privačios, tiek kooperatinės, tiek mišrios nuosavybės įmonės. Jos visos leistinos, gerbtinos ir vienodai remtinos valstybės – išeinant ne iš savininko naudos bet kokia kaina, o bendruomenės intereso, kur viešas bendruomeniškas interesas, bendras gėris yra aukščiau už atskiro individo gobšumą.
Dėl visuomenei primestos nuostatos, kad bendras gėris yra blogis, o gerbtina tik tai, kas privatu, net viešai vykdomi nusiklatimai. Pavyzdys – privačių medicinos įstaigų rėmimas iš ligonių kasų, kai šios įstaigos pačios ima iš ligonio, kiek nori, o valstybinėms gydymo įstaigoms tai draudžiama. O kur tos privačios gydymo įstaigos yra dabar, kai mus užgriuvo baisi pandemija?.. Įsivaizduokite, kas mūsų visų lauktų, jei nebūtų valstybinės medicinos – man, vien apie tai pagalvojus, šiaušiasi plaukai. Panaši situacija ir su privačiomis ugdymo įstaigomis. Privatūs darželiai ir mokyklos gauna ne tik didelį atlygį iš vaikučių tėvelių, kas valstybinėms griežtai reglamentuota, bet dar ir mokinio krepšelį!
Vaikai. Slaptai.lt nuotr.
Žymaus politiko šeimos tokiu būdu per kelerius metus susikrautas turtas siekia apie 13 milijonų eurų, tuo tarpu kai pedagogų atlyginimai ne didesni, nei valstybinėse įstaigose. Ko gero, reiktų apsispręsti, gal net refrendumo būdu, kad valstybėje veikia valstybinė sveikatos ir švietimo sistemos, kurios finansuojamos iš biudžeto, ir kad taip pat gali veikti ir privačios, bet jokių dotacijų iš valstybės biudžeto negaunančios.
Turiu paaiškinti ir dėl stambaus verslo. Lai neoliberalai nesinaudoja pasenusia K.Markso ekonomine samprata, kad tik kapitalas sukuria naują vertę. Kad ją sukuria ne vien savininkas, tampa ypač akivaizdu dabar, besivystant aukštosioms technologijoms. Savininkas tik duoda lėšų, kurias dažniausiai skolinasi iš bankų, o nauja vertė yra kolektyvinių (ar bendruomeniškų, kam labiau priimtinas šis terminas) pastangų vaisius. Ir nereikia aiškinti, kad darbuotojams viskas sumokama per atlyginimą. Ne ir dar kartą ne! Suprantama, neturintys argumentų tuoj mane apšauks sovietinio mąstymo atgyvena ir… nebus teisūs. Mūsų stambieji ir, kaip taisyklė, turtingiausieji verslininkai savo milijonus (o vienas net ir milijardą) susikrovė ne tik savo išmonės dėka – tai nulėme daug faktorių. Jų visų dabar nenagrinėsime, paminėsiu tik du: tai – maži darbuotojų atlyginimai ir išsisukinėjimai nuo mokesčių. Todėl, šalį ištikus tokio masto krizei, jie galėtų būti žymiai solidaresni. Deja, puikuotis gyvenimo būdo žurnaluose, fotografuotis „elito” vakarėliuose, tai jie pirmieji, o kai reikia paremti kad ir tuos pačius medikus, gelbėjančius gyvybes, tai norinčiųjų daug neatsiranda. Kas yra žmonėms, valdantiems šimtus milijonų, paaukoti nors po vieną milijoną? Juk visi kiti liks! Tačiau, kiek viešai pastebėjau, didžiausia suma buvo ar ne 50 000 eurų (tiesa, dabar kažkas, atrodo, paaukojo 250 tūkst. – garbė jam!). O tie žmonės sau leidžia nusipirkti net asmeninius lėktuvus. Su savo pinigais, žinoma, ką nori, tą ir darai, čia jų teisė. Bet užtat Vyriausybė turi teisę rimtai pagalvoti, ar tokius verslus irgi reikia remti taip pat, kaip ir visus kitus.
Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Stebina ir tai, kad tarp pirmųjų paramos prašytojų regime „laisvąjį žodį” – net tą, kuris generuoja milijonines pajamas. Mano akimis, čia kažkaip stinga nuoseklumo: jei jau nuolat pabrėži, kad esi laisvas, tai juo ir būk, o ne pagal aplinkybes – tai laisvas, tai vėl su ištiesta ranka… Žinoma, aš to netaikau kultūrinei ir kitai nekomercinei žiniasklaidai, atliekančiai savo svarbią specifišką misiją. Bet man vis tiek keista, kai girdžiu, kad „laisvas žodis” yra ir laisvas, ir nepriklausomas, ir privatus – vienu metu! Gal aš kažko nesuprantu, bet niekaip neįsivaizduoju, kaip taip gali būti. Ir dar vadintis demokratija – daugumos valia… Todėl aš siūlyčiau vieną sykį pagaliau susitarti, kur yra tikrai laisva nekomercinė žiniasklaida ir kur – verslas. Dabar gi viskas taip supainiota, taip suslėpta, kad kalbėti apie skaidrų viešąjį žodį tampa sunkiai įmanoma – kaip ir gauti objektyvią, ne tendencingą informaciją. O tokios informacijos svarba ir poreikis ypač išryškėja dabartinėmis ekstremaliomis aplinkybėmis.
Nežinau, ar galima taip juokauti, kaip „pajuokavo” vienas Seimo narys, viešai paskelbęs, kad reikia laikinosios vyriausybės su buvusia Prezidente Dalia Grybauskaite priešakyje. Na, nusišnekėjo žmogus, kam nebūna, bet ši „žinia”, deja, jau antra savaitė sklando viešumoje ir klaidina žmones. Be viso kito, LR Konstitucija nenumato tokių dalykų, ir todėl, rimtai vertinant, tai net būtų įmanoma kvalifikuoti kaip kvietimą valstybės perversmui. Gal vertėtų tam Seimo nariui bent jau paaiškinti, kad jis ateityje taip daugiau nejuokautų, nes gali susilaukti ne tik apkaltos, bet ir kai ko daugiau.
SOS – gelbėjimo ženklas
O apie mūsų valstybės valdžios sistemą, manau, jau seniai laikas rimtai padiskutuoti. Vieni nori ją silpninti, kiti privatizuoti, kai kas – stiprinti. Pats aš pasisakau už tai, kad ji būtų iš pagrindų pertvarkyta ir modernizuota. Juk ne tada šunis lakinti, kai jau reikia medžioklėn joti! O mes net neturime tokiems atvejams, kokie mus dabar užgriuvo, reikiamų teisės aktų ir reglamentų. Juk visa tai buvo įmanoma padaryti anksčiau, o ne gyventi tik šia diena ir lenktyniauti vieniems su kitais, kas ką garsiau apšauks. Reikia bendrai dirbti vardan tos Lietuvos, o dabar – dar ir vardan Gyvenimo!
Daktaras Algimantas Matulevičius yra LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas
„Pandemija neima atostogų“, teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paskelbdama, kad Vokietijoje pratęsiami apribojimai visuomeniniam gyvenimui, įvesti dėl naujojo koronaviruso pandemijos, praneša „Deutsche Welle“.
Kanclerė po konferencinio pokalbio su 16-os Vokietijos žemių lyderiais paskelbė, kad šalyje socialinio atsiribojimo priemonės pratęsiamos iki Velykų atostogų pabaigos.
Kaip nurodoma, apribojimai Vokietijoje pratęsiami mažiausiai iki balandžio 19 dienos imtinai. Iš pradžių buvo numatyta, kad apribojimų galiojimas baigsis balandžio 5 d.
Tačiau, pasak A. Merkel, „pandemija neima atostogų“, ir būtų daug blogiau pernelyg anksti atšaukti apribojimus.
„Dar labai per anksti galvoti apie apribojimų sušvelninimą. Būtų daug blogiau atšaukti juos per anksti, mes vis dar esame pernelyg toli nuo to, ką turime pasiekti“, – sakė kanclerė.
Kovo 22 d. Vokietijos institucijos nurodė šalies restoranams užsidaryti ir uždraudė daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus, siekiant stabdyti koronaviruso plitimą.
Vokietijoje patvirtinti 67 366 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
Rusijoje pastarąją parą naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius padidėjo 771 ir išaugo iki 3548, infekuotųjų rasta 76-iuose šalies regionuose. Iki šiol pasveiko 235 žmonės, mirė 30.
Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė operatyvinio kovos su naujosios koronavirusinės infekcijos plitimu štabo atstovai.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė per 900 tūkstančių žmonių, daugiau kaip 45 tūkstančiai infekuotųjų mirė.
Covid-19 infekciją įveikęs 71 metų britų sosto įpėdinis princas Čarlzas trečiadienį pirmą kartą po pasveikimo kreipėsi į visuomenę. Vaizdo įraše jis drąsino piliečius koronakrizės akivaizdoje.
„Niekas negali pasakyti, kada tai baigsis. Tačiau tai baigsis, – sakė Čarlzas. – Iki tol pamėginkime būti kupini vilties, pasitikėti savimi pačiais ir kitais ir džiaugtis geresne ateitimi“.
Laikytis socialinės distancijos yra „keista, erzinanti ir dažnai kankinanti“ patirtis, kalbėjo princas, kuriam po užsikrėtimo teko izoliuotis – jo izoliacija baigėsi antradienį. Jis mintimis esą dabar pirmiausiai yra su koronaviruso aukų artimaisiais ir infekuotaisiais. Ypač jis ir jo žmona Camilla nerimauja dėl vyresnių žmonių, kurie „susiduria su dideliais sunkumais“, – sakė Čarlzas.
Jo tėvai – 93 metų karalienė Elžbieta II ir 98-erių princas Filipas nuo kovo vidurio yra Vindzoro pilyje. Dėl garbaus amžiaus jie laikomi ypač neatspariais virusui.
Pastarąją parą Didžiojoje Britanijoje virusas pirmą kartą pražudė daugiau kaip 500 žmonių. Sveikatos ministerijos duomenimis, Covid-19 aukomis tapo 563 asmenys. Bendras mirčių skaičius karalystėje išaugo iki 2 352. 30 000 žmonių virusas patvirtintas.
Antradienį Seimo kanceliariją jos darbuotojas informavo apie jam nustatytą COVID-19 diagnozę. Tai antras patvirtintas Seimo rūmuose dirbusio asmens atvejis.
Darbuotojas, kuriam patvirtinta diagnozė, paskutinį kartą Seimo rūmuose lankėsi kovo 17 ir 20 dienomis ir dirbo Seimo I r. 1-ojo aukšto vakarinėje pusėje (Neries pusėje). Šioje rūmų dalyje dirbę asmenys yra informuojami asmeniškai. Išsamesnė informacija apie darbuotojo tiesioginius kontaktus Seimo rūmuose šiuo metu renkama.
Antradienį Seimo I rūmai papildomai dezinfekuojami.
Antonio Guterresas, JT Generalinis sekretorius. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas dėl pasaulį teriojančios pandemijos pareikalavo stabdyti visus karinius veiksmus visuose žemynuose. Toks JT generalinio sekretoriaus reikalavimas – suprantamas, logiškas. Civilizacijai bent jau šiandien turėtų rūpėti ne okupacijos, ne intervencijos, ne galimybė išsilaikyti užgrobtose teritorijose, bet būtent mirtį nešančio viruso sutramdymas.
Popiežiaus Pranciškaus raginimas
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus iškart parėmė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą „nedelsiant pasaulyje skelbti visuotines paliaubas“, kad pasaulis galėtų sutelkti dėmesį į kovą su naujojo koronaviruso pandemija.
„Ši liga nepaiso valstybių sienų“, – teigė popiežius ir paprašė „visų konfliktuojančių tautų atsiliepti į JT generalinio sekretoriaus raginimą, nutraukiant visus priešiškus veiksmus, skatinant humanitarinės pagalbos koridorių kūrimą, būti atvirais diplomatijai ir atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamus“ (ELTA).
NATO atšaukia karines pratybas
Kaip į šiandieninius iššūkius reaguoja NATO? Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija atšaukia daug svarbių karinių pratybų. Pavyzdžiui, nukeliamos didžiulės karinės pratybos „Defender – Europa 20“, kuriose dalyvauti turėjo apie 40 tūkst. karių, daugiausia – amerikiečių. Jie būtų treniravęsi išsilaipinti Europoje ir čia surengti gelbėjimo operacijas.
Karinių pratybų atsisako ir Norvegija su devyniomis sąjungininkėmis, įskaitant britus ir amerikiečius. „Cold Response 2020“ užsiėmimų, kurių metu būtų mokomasi apginti Europą, – šiemet nebus. Bent jau jos atidėtos, kol nurims pasaulyje kilusi koronaviruso pandemija.
NATO būstinė Briuselyje
Nebebus ir daugelio kitų svarbių pratybų: „Dynamic Front“, „Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“, „Swift Response“.
Daugelis iš jų ypač aktualios Baltijos kraštams. Mat jų metu kariai būtų mokęsi apginti rytinį Europos flangą nuo galimo puolimo iš Rytų. Tokio pobūdžio pratybų nebūta ketvirtį amžiaus. Ir vis dėlto Briuselis šias pratybas atideda. Šią informaciją teikia „Foreign Policy“.
Siekia ekonominių sankcijų panaikinimo
Taip pat nuskambėjo raginimai atšaukti visoms šalims taikomas visas finansines sankcijas. Šis klausimas ypač skausmingas Rusijai, Kinijai, Sirijai, Iranui, Šiaurės Korėjai. Šios šalys nusiuntė net specialų laišką – prašymą JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui. Tai, kad Maskva, Pekinas ir Phenjanas trokšta visų ekonominių draudimų atšaukimo, patvirtino naujienų agentūra „Interfax“.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Dilema dėl ekonominių suvaržymų paaikinimo – sudėtingesnė nei svarstymai, ar reikalingos visuotinės paliaubos. Mat tas pats „Foreign Policy“ pastebi, jog Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja planuoja bei rengia įvairaus pobūdžio kibernetines atakas prieš svarbias Vakarų insitucijas net dabar, siautėjant COVID-19. Be to, dar visiškai nežinia, ar Rusija nūnai nesuaktyvins karinių veikslų Donbaso ir Luhansko regionuose.
Užtat žinoma, kad tiek Rusija, tiek Kinija šiuo metu labai aktyvios platinant dezinformaciją. Pavyzdžiui, rusiškasis „Sputnik“ kovo 15-ąją įrodinėjo, esą dėl COVID-19 atsiradimo ir išplitimo kalta Latvija. O kita rusiška informacinė priemonė geopolitica.ru bandė įtikinti savo skaitytojus, jog koronavirusą sukūrė ir specialiai išplatino amerikiečiai. Šiai versijai noriai antrina Kinijos diplomatai.
Humanitarinė pagalba tėra Trojos arklys
O į Vakarus siunčiamos rusiškos medicininės pagalbos siuntos – akivaizdžiai nenuoširdžios. Vieną tokį atvejį aprašė leidiniai „Bild“ ir „La Stampa“. Straipsnio autoriai pasakoja, kaip Rusijos kariškiai italams atsiuntė medicininės pagalbos siuntų, kuriose – vos 20 procentų to, kas galėtų padėt grumiantis su koronavirusu. Sakykim, atsiuntė priemonių, saugančių nuo masinio naikinimo ginklų. Italams joms nė kiek nepadės apsisaugoti nuo siautėjančio koronaviruso. Italų žvalgybos specialistai mano, kad tų daiktų, kurie gyvybiškai reikalingi italams, Rusija negalėjo atsiųsti, mat jai pačiai jų labai trūksta.
Tad kodėl Rusija siuntė savo kariškius su „humanitarinės pagalbos“ kroviniais? Italijos žvalgyba mano, kad tai – tiesiog „geopolitinis ir diplomatinis aktas“, kurio svarbiausias tikslas – Italijoje pamojuoti Rusijos vėliava. Be kita ko, Italijos kariniai ekspertai buvo priversti rusų lėktuvus, krovinius ir karinių sunkvežimių koloną atidžiai stebėti specialiomis priemonėmis, ar tik kur nors nebuvo įtaisyta šnipinėjimo aparatūra.
Švedijos ir Lietuvos žvalgybų išvados
Kad Rusija ir Kinija šiandien elgiasi ne taip, kaip derėtų, pastebi ir Švedijos saugumo tarnyba SAPO. Valstybės inicijuojamos kibernetinės atakos, šnipinėjimas, dezinformacijos kampanijos ir galimi teroristiniai išpuoliai – tokias grėsmes parengtoje ataskaitoje išskiria minėta Švedijos saugumo tarnyba.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Pastaruoju metu sustiprėjo veiksmai, nukreipti prieš Švediją, kasmetinės grėsmių ataskaitos pristatyme kalbėjo SAPO direktorius Klasas Fribergas. Tarnybos teigimu, apie 15 šalių turi žvalgybininkų Švedijoje, bet didžiausią grėsmę šaliai kelia Kinija ir Rusija. Vienas iš tokių veiksmų pavyzdžių esą išryškėjo koronaviruso pandemijos metu, kuomet užsienio valstybės aktyviau bando paveikti visuomenės nuotaikas, teigia SAPO.
Panašios nuomonės buvo ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda po kovo 25-ąją surengto susitikimo su Lietuvos slaptosios tarnybos VSD vadovu Dariumi Jauniškiu.
„Kita vertus, negalime būti naivūs ir galvoti, kad geopolitiniai interesai ar domėjimasis kitų valstybių vidaus reikalais dings ar tiesiog viskas bus sustabdyta. Be jokios abejonės, kad ne. (…) Šiuo metu mes labiausiai stebime Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimą. Dėl koronaviruso protrūkio gerokai sumenksta galimybės fizinei žvalgybai dėl fizinio kontaktų apribojimo, bet viskas keliasi elektroninę erdvę, ir turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas ir pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukuria dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervenciją į šiuos tinklus“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kinijos nenuoširdumas
Daug įtarimų – ir dėl Kinijos. Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti.
„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.
Šiaurės Korėjos agresyvumas
Taigi yra šalių, kurios atsižvelgė ir į JT generalinio sekretoriaus, ir į Popiežiaus Pranciškaus raginimus. Bet yra valstybių, kurios akivaizdžiai spjauna į prašymus „laikytis rimties“. Viena iš agresyvumą demonstruojančių šalių – Šiaurės Korėja.
Šiaurės Korėja paleido į jūrą dvi raketas. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėja, kaip manoma, sekmadienį į Japonijos jūrą paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Manoma, kad raketos paleistos iš Vonsano miesto, esančio Šiaurės Korėjos rytinėje pakrantėje. Jos nuskriejo apie 230 km. net 30 km aukštyje. Tuo metu Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“ skelbė, kad prieš nukrisdamos į jūrą raketos nuskriejo maždaug 250 km.
Ne tik Pietų Korėjos ir JAV žvalgybos institucijos pasmerkė Pchenjano elgesį visuotinio koronaviruso protrūkio metu: „Tokioje situacijoje, kai visas pasaulis patiria sunkumus dėl Covid-19, toks karinis Šiaurės Korėjos veiksmas yra visiškai netinkamas ir raginame nedelsiant sustoti“.
Ginklais žvangina ir Armėnija
Gazacho emblema. Slaptai.lt nuotr.
Panašiai kaip Šiaurės Korėja ginklais žvangina ir Armėnija. Kovo 27 – kovo 29 dienomis jos ginkluotosios pajėgos kasdien maždaug po 20 – 23 kartus apšaudydavo Azerbaidžano karinius objektus. Atakos prieš fronto liniją saugančius azerbaidžaniečių karius ypač intensyvios buvo Gazacho, Tertero, Agdamo ir Geranbojaus rajonuose.
Šaudoma buvo iš stambiųjų kulkosvaidžių ir stambaus kalibro patrankų.
Apie žuvusiuosius ir sužeistuosius pranešimų nėra.
Oficialusis Baku patvirtino, kad paskutiniosiomis kovo dienomis Armėnijos kariškiai jų pozicijas atakuodavo kasdien po keliolika kartų. Kokie tikrieji šių išpuolių motyvai – nežinomi. Tačiau manoma, kad Armėnija tokiomis priemonėmis bado palaikyti įtampą visą kaltę dėl šaudymų suversdama Azerbaidžanui, girdi, pirmieji sviedinius paleido azerbaidžaniečiai, o armėnų kariai buvo priversti gintis.
Žodžiu, pasaulyje – nieko naujo. Ne visos valstybės visuotinio pavojaus metu elgiasi padoriai.
Šiaurės Korėja, kaip manoma, sekmadienį į Japonijos jūrą paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Jungtinis štabų vadų komitetas (JCS) nurodė, kad raketos paleistos iš Vonsano miesto, esančio Šiaurės Korėjos rytinėje pakrantėje. Jos nuskriejo apie 230 km. 30 km aukštyje. Tuo metu Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“ skelbė, kad prieš nukrisdamos į jūrą raketos nuskriejo maždaug 250 km.
JCS teigė, kad kitas detales išnagrinės Pietų Korėjos ir JAV žvalgybos institucijos, bei pasmerkė Pchenjano raketų paleidimą visuotinio koronaviruso protrūkio metu.
„Tokioje situacijoje, kai visas pasaulis patiria sunkumus dėl Covid-19, toks karinis Šiaurės Korėjos veiksmas yra visiškai netinkamas ir raginame nedelsiant sustoti“, – teigė JCS.
Šiaurės Korėja yra viena iš nedaugelio šalių dar nepranešusių apie nei vieną užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejį, tačiau plačiai spėliojama, kad virusas jau pasiekė izoliuotą šalį. Sveikatos ekspertai įspėja, kad koronavirusas galėtų nuniokoti Šiaurės Korėją, atsižvelgiant į silpną jos medicinos infrastruktūrą ir didelį maisto trūkumą šalyje.
Koronaviruso protrūkis virto didžiule tarptautine krize. Pasaulyje patvirtinta daugiau kaip 640 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 30 tūkst. mirčių nuo jo sukeltos ligos Covid-19.
Pasak tyrėjo Kim Dong-yubo, šiuo naujausiu bandymu Šiaurės Korėja galimai norėjo parodyti, kad koronaviruso protrūkio metu šalis gyvena įprastą ir normalų gyvenimą.
Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė, kad šventosios Mišios visą Didžiąją savaitę bei per šv. Velykas vyks be žmonių.
G. Grušas pažymėjo, kad šventosios Mišios šv. Velykų rytą bus transliuojamos per radiją bei televiziją.
Vilniaus Katedros aikštėje penktadienį Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas G. Grušas žiniasklaidai pristatė, kaip karantino situacijoje pasitiksime ir švęsime šv. Velykas.
„Didžioji savaitė prasideda Verbų sekmadienį. Numatyta, kad per Verbas ir per visą šitą laikotarpį Mišios vyks be žmonių. Per Verbas liturgija pakeičiama, kaip ir per visą Didžiąją savaitę, vyks be procesijų. Mūsų visos įprastos procesijos per visą savaitę yra išbrauktos“, – sakė G. Grušas.
Kitos didesnės iškilmės Didžiojoje savaitėje yra Didysis ketvirtadienis. Šią dieną per šv. Mišias paprastai liturgijoje numatytas kojų plovimas neįvyks.
„Didžiojo ketvirtadienio vakare yra Viešpaties paskutinės vakarienės Mišios. Per jas liturgijoje įprastai numatytas kojų plovimas, kadangi bus Mišios be žmonių, ši dalis praleidžiama“ , – teigė arkivyskupas.
Kadaise buvo tokios šv. Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiojo penktadienio pamaldose Vatikano nurodymu bus pridedamos maldos už sergančiuosius, mirusius, medikus bei tuos, kurie yra sutrikę šios pandemijos akivaizdoje.
„Tai pati liturgija bei jos maldos yra pritaikomos pandemijos situacijoje“, – sakė G. Grušas.
Anot jo, Didįjį penktadienį nevyks ir įprastinė rinkliava.
„Įprastinė rinkliava, kuri vyksta Didįjį penktadienį visame pasaulyje dėl šventosios žemės ir jos krikščionių tenai, praleidžiama, nes šv. Mišios vyks be žmonių, tai rinkliavų nebus“, – sakė jis.
Velyknakčio procesijos lauke taip pat atšaukiamos.
„Velyknaktis švenčiamas tik katedrose ir parapijų bažnyčiose. Kur yra bendruomenės, vienuolynai, tose vietose nešvenčiama. Pačios apeigos irgi bus keičiamos pagal Vatikano nurodymą. Lauko apeigos su ugnies šventinimu bus praleidžiamos. Apeigos prasidės nuo žvakės uždegimo prie švento altoriaus ir tęsis su žodžio liturgija“, – sakė G. Grušas.
Šv. Velykos. Taip buvo anksčiau. Vytauto Visocko nuotr.
„Tą vakarą įprastos suaugusiųjų krikšto apeigos, jų Vatikano nurodymo, nebus taip pat. Krikšto sakramentai bus nukeliami vėlesniam laikui“, – sakė jis.
Velykų rytą nebus procesijų, Mišios taip pat vyks be žmonių.
„Daugelis šių Mišių bus transliuojamos per televiziją, radiją bei internetu. Aštuntą valandą ryto bus skambinama varpais“, – sakė arkivyskupas. Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Velykinė išpažintis nukeliama iki birželio 29 dienos, t. y. Petro ir Povilo šventės.
„Tai iš tos pusės nėra skubos atlikti išpažintį prieš Velykas, kaip įprastai“, – teigė G. Grušas.
Sutvirtinimo ir Pirmos komunijos sakramentai yra atidėti iki karantino pabaigos.
Nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė Jungtinės Karalystės (JK) ambasadoriaus Vengrijoje pavaduotojas, vos 37-erių metų amžiaus Stevenas Dickas, paskelbė JK vyriausybė.
Pasak vyriausybės, diplomatas mirė antradienį.
JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas išreiškė užuojautą S. Dicko artimiesiems ir draugams.
„Stevenas buvo pasišventęs diplomatas, kuris atsidavęs kompetentingai atstovavo savo šaliai, – pranešime teigė D. Raabas. – Jo gedės visi, kurie jį pažinojo ir su juo dirbo.“
Latvijoje ir Estijoje daugėja užsikrėtimų. EPA – ELTA nuotr.Latvijai ir Estijai nepavyksta sustabdyti ligos plitimo. EPA – ELTA nuotr.
Latvijoje užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius antradienį padidėjo iki 197, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
Nuo pirmadienio Latvijos teritorijoje buvo patvirtinta 17 naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų.
Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) teigimu, iš 692 per pastarąsias 24 valandas atliktų tyrimų 17-os rezultatai buvo teigiami.
Nuo vasario 29 d. Latvijoje iš viso atlikti jau 6 806 testai dėl koronaviruso. Iki šiol Latvija nepranešė apie nė vieną mirties nuo koronaviruso infekcijos atvejį.
Kaimyninėje Estijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius antradienį išaugo iki 369. Kaip pranešama, keturių pacientų būklė yra kritinė.
COVID-19
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad pirmadienio vakarą patvirtinti dar 19 infekuotųjų koronaviruso infekcija (COVID-19) atvejų. Iš viso šiandien užfiksuoti 36 atvejai, bendras patvirtintų atvejų skaičius – 179.
Kaip skelbia SAM, 15 atvejų nustatyta Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Du asmenys izoliuoti ir gydomi Panevėžio ligoninėje, jau nustatyta, kad vieno iš jų atvejis vietinis, dėl kito užsikrėtimo aplinkybių detalizuojama.
12 atvejų nustatyti iš Vilniaus mobiliuosiuose punktuose paimtų ėminių, informacija tikslinama. Dar 1 patvirtintas koronaviruso atvejis iš Vilniaus taip pat aiškinamas.
2 atvejai nustatyti Kauno klinikų laboratorijoje, vienas iš mėginių gautas iš Kauno mobiliojo punkto. Dėl jo informacija tikslinama.
2 atvejai nustatyti Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje. 1 atvejis įvežtinis: asmens kelionės užsienyje maršrutas ėjo per Turkiją, Meksiką, Panamą ir Latviją. Antrasis atvejis vietinis – asmuo dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tačiau, kaip teigiama SAM pranešime, jis nėra medikas.
