Buvę KGB rūmai. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė šalyje nuo šeštadienio įveda visuotinį karantiną. Taip pat apsispręsta dėl papildomų ribojimų jo metu.
Viešojo maitinimo įstaigų darbas bus nutraukiamas, maistą bus leista teikti tik išsinešimui, maisto parduotuvėms ir vaistinėms ypatingų ribojimų nebus, kitos parduotuvės turės užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam pirkėjui.
Judėjimas tarp šalies miestų nerekomenduojamas, tačiau griežtų suvaržymų nėra. Transporte būtų įvedami panašūs ribojimai kaip pavasarį – reikėtų laikytis atstumų, užimti sėdimas vietas.
Muziejai, teatrai, kino teatrai, kazino uždaromi, nevyks jokie vieši renginiai, sporto renginiai vyks be žiūrovų. Vilniaus verslo dangoraižiai Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
Darželiai ir pradinės klasės veiks. Dėl darželio lankymo spręs tėvai, draudžiama reikalauti pateisinti nelankytas darželio dienas. Jei kyla rizika dėl galimo viruso plitimo, darželių ir pradinių klasių veikimas gali būti nedelsiant stabdomas. Vyresnių klasių kontaktinės pamokų valandos apribojamos ne mažiau kaip 50 proc., nuotolinis mokymas taikomas ne mažiau kaip 50 proc. mokymo laiko. Gimnazijoms leidžiama 100 proc. taikyti nuotolinį mokymą. Aukštosios mokyklos vykdo tik nuotolinį mokymą.
Vestuvėse ir laidotuvėse galės dalyvauti ne daugiau nei 10 artimų giminaičių. Bažnyčiose rekomenduojama nutraukti tiesiogines pamaldas, siūloma pereiti prie nuotolinio bendravimo.
Viešose vietose bus galima būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius. Viešose vietose vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Vilniaus senamiestis. Signatarų namai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat stabdoma sporto klubų, baseinų, masažo kabinetų, SPA veikla, uždraudžiami šokių, dainavimo ir kiti kontaktiniai užsiėmimai.
Kirpyklos, grožio, tatuiruočių salonai gali tęsti darbą, jei laikomasi higienos reikalavimų. Privalomos kaukės, išankstinė registracija.
Viešbučių veikla nedraudžiama, tačiau neleidžiama teikti grupinių paslaugų, privalomas kaukių dėvėjimas. Taip pat ribojamos maitinimo paslaugos viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui. Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.
Užtikrinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas viešajame bei privačiajame sektoriuje, tačiau planinė pagalba gali būti proporcingai ribojama, siekiant pilnai užtikrinti skubią pagalbą bei COVID-19 gydymą.
Darbą, kai tai įmanoma, reikėtų organizuoti nuotoliniu būdu, taip pat perkelti visų paslaugų teikimą nuotoliniu režimu.
Darbo ar laisvalaikio susirinkimai vidaus patalpose ar išorėje draudžiami.
Visuotinio karantino režimas tęsis iki lapkričio 29 dienos 24 val.
Praėjusią parą, lapkričio 1-ąją, Lietuvoje patvirtinti 837 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 256 iš jų registruoti Vilniaus, 186 – Kauno, 136 – Klaipėdos, 86 – Šiaulių, 59 – Telšių apskrityse. Dar 36 atvejai registruoti Tauragės, 24 – Alytaus, 23 – Marijampolės, 22 – Panevėžio ir 9 – Utenos apskrityse, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Iš šių atvejų didžioji dauguma registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas. Tuo metu atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruoti 198. Tačiau šie skaičiai dar tikslinti, nes ne visų atvejų epidemiologiniai tyrimai šiuo metu baigti, sakoma NVSC pranešime.
Praėjusią parą atvejai fiksuoti protrūkiuose
Vilniaus apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, susiję su protrūkiais reabilitacijos ir slaugos centre „Gemma“, Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, Nacionalinėje švietimo agentūroje, Lietuvos kariuomenėje.
Taip pat Vilniaus apskrityje registruoti COVID-19 atvejai, siejami su protrūkiais įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“, „Vilniaus lokomotyvų remonto depe“. Be to, ir toliau fiksuoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su židiniais Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje „Saulutė“, Valstybiniame chore „Vilnius“, Vilniaus arkikatedros jaunimo chore, „Delfi“ sporto centre.
Kauno apskrityje praėjusią parą registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Kauno tardymo izoliatoriuje, Pravieniškių pataisos namuose. Taip pat vakarykštę parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Kauno klinikų bei LSMU Kauno ligoninės padaliniuose.
Per praėjusią parą Kauno apskrityje registruoti ir atvejai, susiję su protrūkiais Prienų lopšelyje-darželyje ,,Saulutė“, Kauno lopšelyje-darželyje ,,Saulutė“, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje, Kauno lopšelyje-darželyje „Šnekutis“, Kauno sporto mokykloje „Startas“. Taip pat registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais įmonėje „Vičiūnai“, klube „Taboo“.
Klaipėdos apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiu Šilutės rajone veikiančiuose senelių namuose „Senjorų Eldorado“, taip pat fiksuoti COVID-19 šeiminiai protrūkiai.
Šiaulių apskrityje sekmadienį registruoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijoje, įmonėje „Elga“, parduotuvėje „Baby City/Toy City“ Šiauliuose.
Telšių apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Regioninėje Telšių ligoninėje, Plungės rajone įsikūrusiuose Stonaičių socialinės globos namuose, Telšių socialinių paslaugų centre. Taip pat Telšių apskrityje fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiais įmonėse „Lininiai audiniai“, „Inesa“, „Gilinis“ bei infekcijos atvejai, susiję su Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros centro mišriu choru „Draugystė“.
Tauragės apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Šilalės ligoninės Slaugos skyriuje, Šilalės socialinių paslaugų centre, Jurbarko ligoninėje, Tauragės seniūnijoje, Šilalės rajone veikiančiame medicinos paslaugas teikiančiame „D. Ugintienės BPG kabinete“.
Alytaus apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Alytaus pradinėje „Sakalėlio“ mokykloje, Alytaus lopšelyje-darželyje „Obelėlė“, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, taip pat – Alytuje veikiančioje siuvimo įmonėje „Haltex“.
Panevėžio apskrityje praėjusią parą registruoti COVID-19 atvejai, susiję su protrūkiais Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, įmonėje „Panevėžio gatvės“, įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ Panevėžio padalinyje. Taip pat praėjusią parą registruoti COVID-19 ligos atvejai, susiję su protrūkiais Biržų rajono lopšelyje-darželyje ,,Rugelis“, Pasvalio policijos komisariate. Be to, Panevėžio apskrityje patvirtinti ir atvejai, siejami su badmintono varžybomis, vykusiomis spalio 24 d. Prienuose.
Tuo metu Marijampolės apskrityje praėjusią parą fiksuoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais Kalvarijos rajono savivaldybėje, įmonėje „Lietuvos cukrus“.
Utenos apskrityje registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje, Kauno klinikose, taip pat – su protrūkiu krepšinio klube Utenos „Juventus“.
Lietuvoje – dar 4 mirties nuo koronaviruso atvejai
NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 4 mirties nuo koronaviruso atvejus. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 170 gyvybių.
Pirmasis mirties atvejis registruotas Vilniaus apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 27 d.
Antrasis mirties atvejis registruotas Panevėžio apskrityje. Asmuo priklausė 60-69 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 19 d.
Trečioji ir ketvirtoji mirtys registruotos Kauno apskrityje. Pirmasis mirusysis asmuo priklausė 90-99 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 27 d. Antrasis Kauno apskrityje miręs asmuo priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 15 d.
Taip pat praėjusią parą registruoti 3 mirties atvejai (Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos apskrityse), kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.
Imamas mėginys dėl koronaviruso infekcijos tyrimo. Kauno m. sav. nuotr.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 1001 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 325 iš jų registruoti Vilniaus, 184 Klaipėdos, 157 Kauno, 105 Telšių, 103 Šiaulių apskrityse. Dar 36 atvejai registruoti Panevėžio, 35 Marijampolės, 24 Alytaus, 17 Tauragės ir 15 Utenos apskrityse.
Iš šių atvejų didžioji dauguma registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas. Tuo metu, atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruoti 187. Tačiau šie skaičiai dar tikslintini, nes ne visų atvejų epidemiologiniai tyrimai baigti.
Vilniaus apskrityje registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, „Santaros” klinikose, Širvintų rajono savivaldybėje. Taip pat registruoti atvejai, susiję su protrūkiais įmonėje „Intersurgical”, „Vilniaus lokomotyvų remonto depe”, Vilniaus miesto sporto centre, Nacionalinėje švietimo agentūroje.
Taip pat registruoti COVID-19 ligos atvejai siejami su protrūkiais Vilniaus rajono Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijoje, Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje „Saulutė”, Šiuolaikinės mokyklos centre, Vilniaus rajono Mickūnų gimnazijoje. Taip pat praėjusią parą registruota keliolika atvejų, susijusių su šeimos šventėmis.
Klaipėdos apskrityje registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Palangos reabilitacijos ligoninėje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Šilutės ligoninėje, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Klaipėdos viltis”.
Taip pat Klaipėdos apskrityje registruoti COVID-19 ligos atvejai, susiję su protrūkiais Šilutės rajono savivaldybės administracijoje, Klaipėdos Vytauto didžiojo gimnazijoje, Klaipėdos mokykloje-darželyje „Saulutė”, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje, Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Berželis”, Šilutės Vydūno gimnazijoje, Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje.
Taip pat Klaipėdos apskrityje koronaviruso atvejai fiksuoti įmonėse – „Vakarų Baltijos laivų gamykloje”, „Lietuvos geležinkeliai”, įmonėje „Home group”, „Klaipėdos baldai”, „Vakarų krova”.
Kauno apskrityje registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Kauno „RIO sporto arenoje”, Kėdainių rajono savivaldybėje, įmonėje „Raseinių kelių priežiūra”, Raseiniuose veikiančioje įmonėje „Danspin”. Taip pat registruoti COVID-19 ligos atvejai, siejami su protrūkiais Raseinių ligoninėje, Kėdainių lopšelyje-darželyje „Pasaka”, Lietuvos sporto universiteto, Kėdainių „Aušros” progimnazijoje.
Telšių apskrityje praėjusią parą registruoti dar 33 koronavirusinės infekcijos atvejai, siejami su protrūkiu Plungės rajone įsikūrusiuose Stonaičių socialinės globos namuose, iš kurių 22 yra gyventojai ir 11 darbuotojų. Iš viso registruoti 106 su šiuo protrūkiu susiję atvejai.
Taip pat Telšių apskrityje registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, Plungės greitosios medicinos pagalbos stotyje, Regioninėje Telšių ligoninėje, Telšių socialinių paslaugų centre, Mažeikių rajone įsikūrusiuose Plinkšių globos namuose.
Taip pat registruoti infekcijos atvejai, susiję su židiniais Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro mišriame chore „Draugystė”, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje, taip pat COVID-19 atvejai fiksuoti įmonėse „Mažeikių mėsinė”, „Vakarų medienos grupė”, „ORLEN Lietuva” Mažeikiuose. Koronavirusas: COVID-19
Šiaulių apskrityje registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Kelmės ligoninėje, Joniškio rajono Jurdaičių socialinės globos namuose, Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykloje.
Panevėžio apskrityje registruoti COVID-19 atvejai, susiję su protrūkiais Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, Panevėžio miesto savivaldybėje, Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, taip pat registruoti šeiminiai protrūkiai.
Marijampolės apskrityje praėjusią parą fiksuoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais Marijampolės futbolo klube „Sūduva”, Marijampolės savivaldybės administracijoje, Marijampolės socialinės pagalbos centre, Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotyje, Vilkaviškio greitosios medicinos pagalbos stotyje, Kalvarijos savivaldybės administracijoje, įmonėje „Juodeliai”.
Alytaus apskrityje vakarykštę parą registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Druskininkų ligoninėje, Varėnos greitosios medicinos pagalbos stotyje, Varėnos „Žilvičio” vaikų lopšelyje-darželyje, Alytaus pradinėje „Sakalėlio” mokykloje. Taip pat Alytaus apskrityje registruoti susirgimai, susiję su renginiu, vykusiu Vilniuje veikiančiame bare „Mililitrai”.
Tauragės apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Jurbarko ligoninėje, Šilalės socialinių paslaugų namuose, Tauragės seniūnijoje.
Utenos apskrityje registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje, „DHL Lietuva” siuntų sandėlyje.
NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 8 mirtis nuo koronaviruso. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 165 gyvybes.
Pirmasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 24 d.
Antrasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 25 d.
Trečiasis mirties atvejis registruotas Marijampolės apskrityje. Asmuo priklausė 60-69 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 26 d.
Ketvirtasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Asmuo priklausė 90-99 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 26 d.
Penktasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Asmuo priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 26 d.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
Šeštasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 19 d.
Septintasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 30 d.
Aštuntasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 30 d.
Taip pat vakarykštę parą Tauragės apskrityje registruotas mirties atvejis, kai koronavirusu užsikrėtęs asmuo mirė dėl kitų priežasčių.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paskutinę spalio mėnesio dieną Santaros klinikose darbas tęsiamas visu pajėgumu, skelbia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos.
Klinikose, spalio 31-osios duomenimis, gydomi 96 COVID-19 liga sergantys pacientai, iš jų 8 – Reanimacijos-intensyviosios pagalbos skyriuje.
Užpildyti visi COVID-19 pacientų gydymui skirti skyriai. Dėl pacientų srautų bendradarbiaujama su Vilniaus miesto klinikine, Alytaus, Ukmergės, M. Marcinkevičiaus ligoninėmis. Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę iš Santaros klinikų nuo penktadienio, spalio 30-osios, keliami sergantieji koronavirusu. Šeštadienį ten perkelti 35 pacientai.
Santaros klinikose atlaisvintas ir dar vienas skyrius Pediatrijos korpuse. Čia skirta 20 vietų. Visos jos turi deguonies prieigą. Suformuota atskira medikų komanda, o skyrius aprūpintas visomis reikalingomis priemonėmis bei vaistais.
Daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, Santaros klinikų infekcinių ligų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pacientams tenka palaukti.
Klinikų personalas daro viską, kas įmanoma, kad laukimas būtų kuo trumpesnis, tačiau atvykstant rekomenduojama rinktis šiltesnę aprangą ir pasiimti šiltos arbatos.
Klinikose koronavirusinė infekcija diagnozuota 47 medikams, dėl kontaktų yra izoliavęsi 56.
Šalyje užfiksavus didžiausią koronaviruso atvejų skaičių nuo pat pandemijos pradžios, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Justina Petravičienė teigia, kad COVID-19 infekcija yra išplitusi visoje Lietuvoje. Tai, pasak jos, – aktyvaus žmonių socialinio gyvenimo pasekmė.
„Nereikėtų galvoti, kad tų rekordų jau nebebus, dėl to, kad matome, kaip žmonės pastaruoju metu elgiasi. Tas skaičius yra mūsų elgesio pasekmės – jeigu toliau elgsimės taip, jis ir toliau augs“,– šeštadienį LRT radijo laidoje „Lietuvos diena“ sakė J. Petravičienė.
Jos teigimu, itin daug atvejų fiksuojama Vilniaus, Klaipėdos apskrityse, tačiau, pabrėžė NVSC atstovė, situacija yra bloga visoje šalyje.
„Tikrai negalime sakyti, kad kažkur dabar situacija nebūtų ypatinga ir kažkur nereikėtų saugotis. Visur turime svarų infekcijos išplitimą, plitimą visuomenėje“, – kalbėjo J. Petravičienė.
Pasak NVSC atstovės, kai kurie gyventojai tiesiog vėl pamiršo būtinybę plautis rankas.
„Žmonės tiesiog gyvena aktyvų gyvenimą, tai ir yra ta pagrindinė priežastis. Matome, kad žmonės ir toliau bendrauja su artimaisiais. (…) Žmonės pamiršo elementarius infekcijos prevencijos būdus, užmiršo plauti rankas“, – teigė specialistė.
J. Petravičienė pažymėjo, kad epidemiologai prognozuoja dar didesnį COVID-19 atvejų skaičių šalyje, jei gyventojai ir toliau nesilaikys elgesio taisyklių ir nedėvės asmens apsaugos priemonių.
„Jei žmonės taip aktyviai gyvens, tai mes tikrai galime ir pusantro tūkstančio atvejų turėti. Niekas negali tiksliai pasakyti, bet visi suprantame, kad nustačius tokį didelį atvejų skaičių, tie žmonės bus su kažkuo kontaktavę“, – akcentavo NVSC specialistė.
NVSC šeštadienio rytą informavo, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 1001 koronavirusinės infekcijos atvejis. 325 iš jų registruoti Vilniaus, 184 Klaipėdos, 157 Kauno, 105 Telšių, 103 Šiaulių apskrityse. Dar 36 atvejai registruoti Panevėžio, 35 Marijampolės, 24 Alytaus, 17 Tauragės ir 15 Utenos apskrityse.
Iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 8 mirtis nuo koronaviruso. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 165 gyvybes.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Įtakingas medicinos žurnalas „The Lancet“ prezidento Donaldo Trumpo koronaviruso politiką pavadino „katastrofiška“. Prezidento rinkimai lapkričio 3 dieną yra „tinkamas momentas pradėti permainas geresne kryptimi“, – sakoma leidinio vedamajame. Tačiau žurnalas nepareiškė aiškios paramos ir D. Trumpo priešininkui demokratui Joe Bidenui.
JAV netinkamai reagavo į „didžiausią sveikatos krizę per šimtmetį“, rašė „The Lancet“. Straipsnyje teigiama, kad prasėjantis socialinis saugumas, politikų kišimasis į valstybinę sveikatos sistemą, sugriautas pasitikėjimas viešuoju sektoriumi ir kiti veiksniai lėmė „katastrofišką JAV reakciją į koronaviruso pandemiją“.
Šalis izoliuojasi nuo išorinio pasaulio, nori pasitraukti iš tarptautinių sutarčių ir Pasaulio sveikatos organizacijos, tęsiama vedamajame. Todėl rinkėjai raginami balsuoti už „grįžimą į pasaulio bendruomenę, kad ateitis būtų teisingesnė ir tvaresnė“.
JAV yra labiausiai pandemijos paveikta Žemės šalis. D. Trumpo reakcija į pandemiją yra viena pagrindinių rinkimų kampanijos temų. Jis kaltinamas mokslo institucijų ir mokslinių duomenų ignoravimu bei klaidingos informacijos skleidimu.
Baltarusija ketvirtadienio popietę lengviesiems automobiliams uždarė savo valstybės sieną su Lietuva, argumentuodama koronaviruso grėsme.
Eltos šaltinių teigimu, Baltarusijos Valstybinis pasienio komitetas dėl dabartinės epidemiologinės situacijos kaimyninėse valstybėse laikinai riboja patekimą per pasienio punktus į savo teritoriją iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos.
Apribojimai netaikomi: diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus; tarptautinių pervežimų transporto vairuotojams; tarptautinio geležinkelio susisiekimo traukinių ir lokomotyvų įgulų nariams.
Pasienio punktas nacionaliniame Minsko oro uoste veikia be apribojimų.
„Šiuo metu Baltarusija neįleidžia lengvųjų automobilių, kaip priežastį nurodydama COVID-19 situaciją. Oficialių sprendimų dar neturime, situacija nuolat kinta, todėl aiškinamės padėtį“, – Eltai pranešė vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič.
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis patvirtino informaciją – jo teigimu, lengvųjų automobilių srautas per šalies sieną su Baltarusija sutriko ketvirtadienį, 16 val.
„Krovininiai automobiliai, panašu, kol kas važiuoja be trukdžių. Baltarusiai neįsileidžia lengvųjų automobilių, jų srautas yra labai nedidelis dabar dėl viruso, bet nuo 16 val. per visus keturis kontrolės tarptautinius punktus lengvieji automobiliai į Baltarusiją neįvažiuoja“, – teigė G. Mišutis.
„Neįleidžiami ne tik lietuviški automobiliai, bet visi pasitaikę – buvo vienas kitas pačių baltarusiškų automobilių. Tai tokia situacija“, – kalbėjo VSAT atstovas.
Pasak G. Mišučio, oficialios informacijos iš Baltarusijos apie planuojamą stabdyti lengvųjų automobilių srautą nebuvo gauta.
Vis dėlto kiek vėliau jis Eltą informavo, kad VSAT Varėnos rinktinės kolegos iš Raigardo ir Šalčininkų kontrolės punktų susisiekė su pasieniečiais Baltarusijoje, kurie pakartojo, kad stabdo lengvųjų automobilių įvažiavimą į savo šalį dėl COVID-19 situacijos.
„Tai nėra raštiškas patvirtinimas, bet telefonu baltarusiai pasakė, kad dėl situacijos, susijusios su koronavirusu jie stabdo lengvųjų automobilių įvažiavimą į Baltarusiją. Netrukdomai gali važiuoti krovininiai automobiliai, diplomatinis transportas. Kuriam laikui – nėra informacijos“, – sakė G. Mišutis.
G. Mišutis taip pat sakė, kad panaši problema yra ir prie Lenkijos-Baltarusijos sienos – lengvųjų automobilių srautas iš Baltarusijos ten taip pat yra blokuojamas.
Dėl koronaviruso pandemijos Liuksemburgas nuo penktadienio įveda naktinę komendanto valandą. Šalies parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, anot kurio, gyventojai nuo 23.00 iki 6.00 val. turi likti namuose. Išimtys taikomos tik vykstant į darbą ar pas gydytoją. Taip pat leidžiama kilometro spinduliu nuo gyvenamosios vietos vedžioti šunis.
Parlamentas priėmė ir daugiau ribojimų: restorane ar namuose be kaukių gali susitikti ne daugiau kaip keturi asmenys. Jei žmonių yra daugiau, dėvėti kaukę privalu. Šie suvaržymai galios iki metų galo, komendanto valanda – kol kas iki lapkričio pabaigos.
Naujų koronaviruso infekcijų skaičius daugiau kaip 600 000 gyventojų turinčioje šalyje praėjusią savaitę, lyginant su savaite anksčiau, išaugo 265 proc. iki 3 400.
Baltasis tiltas per Nerį. Vytauto Visocko nuotr.
Komentuodamas pastaraisiais metais Lietuvoje stebimą gyventojų skaičiaus augimą, Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas, profesorius Donatas Burneika sako, kad dėl šiuo metu šalyje vyraujančios demografinės struktūros nebėra kam išvažiuoti ir prognozuoja, jog imigracijos srautas bus stebimas ir ateinantį dešimtmetį. Visgi jis priduria, kad COVID-19 infekcijos protrūkis neišvengiamai sukels laikiną gyventojų skaičiaus nuosmukį.
„Lietuvos gyventojų skaičių iš esmės nulemia migracija. Kadangi migracija jau kuris laikas yra teigiama, tai yra visos prielaidos gyventojų skaičiui didėti. Kaip tai susiję su koronavirusu yra gerokai sunkiau pasakyti (…). Vis dėlto ilgainiui krizės dažniausiai sukelia tam tikrą laikiną (gyventojų skaičiaus – ELTA) nuosmukį, todėl dėl natūralių priežasčių viruso įtaka gyventojų skaičiui bus neigiama“, – Eltai teigė jis.
Visgi profesorius pabrėžė, kad nors COVID-19 infekcija neišvengiamai lems gyventojų skaičiaus mažėjimą, kaip virusas apskritai veikia gyventojų migraciją nustatyti sunku.
„Kol kas atrodo, kad (koronavirusas – ELTA) neigiamos įtakos migracijai nedaro, nes galbūt žmonėms tokias krizes yra kažkiek lengviau išgyventi savo gimtinėje (…). Be abejo, laikini išvažiavimai į užsienį dėl trumpesnių darbų yra gerokai apstoję. Visgi kiek išvažiavimas keliems mėnesiams dirbti darydavo įtakos gyventojų skaičiui sunku pasakyti“, – sakė D. Burneika.
„Labai tikėtina, kad dabar (…) žmonės registruojasi Lietuvoje, o faktiškai gyvena kažkur kitur, kad gautų pašalpą. Tai nėra įrodyta, bet gali būti ir taip, kad dalis bedarbių formaliai Lietuvoje ir negyvena, nes tai dabar visai įmanoma padaryti“, – pridūrė jis.
D. Burneika pabrėžė, kad emigracija mažėja dėl šiuo metu Lietuvoje vyraujančios demografinės struktūros.
„Mūsų demografinė struktūra yra tokia, kad nelabai kam yra masiškai išvažiuoti. Prieš 10 metų mes turėjome labai daug baigiančio mokyklas ir universitetus jaunimo, dar turėjome krizę, todėl, be abejo, daug žmonių išvažiavo“, – Eltai sakė jis. Dangoraižiai prie Neries. Vytauto Visocko nuotr.
Anot profesoriaus, mokslininkų skaičiavimais, imigracijos srautai į Lietuvą bus stebimi dar ateinantį dešimtmetį.
„Visais laikais visos emigracijos bangos turėjo kažkokį grįžtamąjį ryšį (…). Vien faktas, kad turime daug žmonių, kurie gali grįžti ir mažai, kurie gali išvažiuoti, reiškia, kad mes vis tiek kurį laiką turėsime (gyventojų skaičiaus augimą – ELTA) (…) Mūsų skaičiavimais, apie 10-metį turėtų vykti imigracijos srautai“, – kalbėjo jis.
Anot D. Burneikos, lietuviai emigruoja ne tik dėl geresnio gyvenimo siekio, bet ir dėl darbo jėgos pertekliaus šalyje.
„Visiškai akivaizdu, kad didžioji dalis priežasčių yra susijusios su žmonių lūkesčiais gyventi geriau, uždirbti daugiau. (…) Mūsų emigraciją iki šių dienų labai akivaizdžiai lemia didelis darbo jėgos perteklius. Labai daug darbų buvo prarasta, ypač pramonėje ir žemės ūkyje, o nauji darbai kuriasi kitose vietose, todėl daugelis žmonių turėjo emigruoti ar į kitus Lietuvos miestus, ar į užsienį. Iš viso mes netekome apie pusės milijono darbo vietų, (…) grubiai tariant, apie pusė milijono žmonių turėjo kažkur dingti. Dalis jų ir išvažiavo“, – sakė jis. Neries pakrantė. Vytauto Visocko nuotr.
Profesorius pabrėžė, kad šiuo metu daugiau dėmesio reikėtų kreipti ne į lietuvių skatinimą grįžti tėvynėn, o į imigracijos iš trečiųjų šalių valdymą.
„Vienintelė protinga strategija – kurti gerą ir kiek įmanoma socialiai teisingą visuomenę, iš principo kurti ir tvarkyti savo kraštą. Nemanau, kad reikalinga kažkokia speciali strategija ar ypatingos priemonės reimigracijai skatinti. Manau, kad žymiai didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas imigracijos valdymui iš trečiųjų šalių, nes tai yra iššūkis. Verslas suinteresuotas, jei atsigaus ekonomika, atsivežti pigią darbo jėgą, o tai niekada ir niekur labai gerų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje nesukeldavo“, – tikino jis.
Negana to, profesorius pridūrė, kad žymiai svarbesnis yra ne kiekybinis, o kokybinis migracijos veiksnys.
„Kitas dalykas, manau, mūsų emigracijos ir imigracijos strategijoje turi imti labai aiškiai dominuoti kokybiniai dalykai. Tai yra mums turėtų būti žymiai svarbiau ne kiek žmonių atvažiuoja ir išvažiuoja, bet kas atvažiuoja ir išvažiuoja. Tai lems šalies ateitį“, – Eltai sakė jis.
ELTA primena, kad šiemet pirmą kartą po 28 metų Lietuvos metinis gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 metais. Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus.
Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pagal patį pesimistiškiausią iš šiuo metu galimų keturių Covid-19 pandemijos Lietuvoje vystymosi scenarijų, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms. Tokias išvadas suponavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Jų nuomone, kai šalyje pradeda vyrauti nevaldomi užsikrėtimų židiniai, viruso išplitimas gali viršyti ir pesimistines prognozes.
Pagal LSMU pranešimą, atlikę galimų atvejų modeliavimus, tyrėjai pažymi: jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8 proc. (taip, kaip buvo rugsėjį), o 8 proc. visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių. Tik tokiu būdu pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad Covid-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau kaip šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų.
Pagal pesimistinį scenarijų, šis lovų skaičius būtų visiškai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje.
Jei būtų hospitalizuota 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti lapkričio 12 dieną.
Būtina pabrėžti: nors Lietuvoje vis daugėja prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos, kur kasdien nustatoma apie 7 proc. daugiau naujų užsikrėtimų, lygį. Tokiu atveju koronaviruso infekcijos Lietuvoje paveiktiems pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti viršytas anksčiau nei planuojama.
LSMU bei LEI mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų šalies miestų ligoninėse Covid-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui, – saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka Covid-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje https://lsmuni.lt.
Lietuvoje išlikus spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijoms (kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3 proc)., o hospitalizuoti tektų 8 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau, – apie gruodžio vidurį. O jeigu gydymas ligoninėje taptų būtinas tik 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius metus – gruodžio 31 dieną.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad tiksliai nuspėti tolimesnės koronaviruso pandemijos eigos kol kas neįmanoma, nes iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų ją patikimai prognozuoti po savaitės ar vėliau. Šiuo metu Lietuvoje atliekami modeliavimai gali padėti numatyti, kada būtų tinkama įvesti karantino priemones ir išvengti sveikatos sistemos perkrovimo. Svarbu suprasti, kad daug kas šalyje priklausys ir nuo Vyriausybės sprendimų, taip pat – nuo gyventojų sąmoningumo bei jų savisaugos.
Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sumenkino koronaviruso keliamą grėsmę ir apkaltino žiniasklaidą dėl politinių priežasčių perdedant pandemijos pavojų. Naujų infekcijų skaičius auga tik todėl, kad JAV atliekama tiek daug testų, rašė jis pirmadienį tviteryje. D. Trumpas kalbėjo apie „melagienų žiniasklaidos sąmokslą“.
„Korumpuota“ ir blogai informuota žiniasklaida tikslingai naudojasi pandemija iki rinkimų lapkričio 3 dieną, kad jam pakenktų, rašė D. Trumpas. „Lapkričio 4-ąją tema visiškai pasikeis“, – pridūrė jis.
Naujų koronaviruso infekcijų skaičius JAV pastaruoju metu išaugo iki 70 000 per parą. Atvejų daugėja gerokai sparčiau nei atliekamų testų. Ekspertai įspėja, kad prasidėjus šaltajam metų laikui JAV laukia antroji pandemijos banga. Todėl labai mažai tikėtina, kad pandemijos tema po rinkimų staiga dings iš amerikiečių žiniasklaidos.
Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, 330 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol patvirtinta 8,6 mln. infekcijų ir 225 000 mirtys – tai didžiausi skaičiai pasaulyje.
Savo tviterio žinutėje D. Trumpas pakartojo, kad „jauni žmonės“ po Covid-19 infekcijos „labai greitai pasveiksta“. Žinomi sveikatos ekspertai šį prezidento vis naudojamą argumentą vadina klaidinančiu ir pavojingu. Sunki ligos eiga jaunesniems asmenims esą pasitaiko rečiau, tačiau nėra neįmanoma. Be to, jie gali užkrėsti vyresnius asmenis ar gretutinių ligų turinčius žmones, kuriems Covid-19 yra pavojingesnė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad koronaviruso atvejų skaičiai artimiausiomis dienomis tik augs. Pasak jo, jei žmonės nesusitelks ir toliau nesilaikys saugumo priemonių, gerėjančios statistikos Lietuvoje nereikėtų tikėtis.
„Skaičiai, žinoma, ir toliau augs, jei neprisėsime uodegos ir toliau norėsime šventes švęsti, kaip matyti per televizijų reportažus. Jie negali neaugti, jei mes visur lakstome (…) Jei žmonės nesilaikys priemonių, skaičiai augs. Jeigu matysime tokius vaizdus, kurie yra Lenkijoje, kai žmonės protestuoja bei vyksta susirėmimai su policija, skaičiai augs. Jeigu susitelksime kaip pavasarį ir pradėsime atsakingai elgtis, tai jie sustos ir pradės mažėti“, – sakė A. Veryga.
Pasak jo, visuotinio karantino Lietuvoje nereikia.
„Nebūtinai reikia visuotinio karantino, nes yra savivaldybių, kur labai maži skaičiai. Tai kam tą karantiną ten skelbti, kur žmonės atsakingai elgiasi ir gyvena gyvenimą šiek tiek ramesnį. O situacija, kur yra iš tiesų sudėtinga, taip, karantino tikrai reikia“, – sakė jis.
Pirmadienį Vyriausybė svarstys dėl karantino įvedimo Vilniaus bei Kauno miestuose.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žurnalistas ir laidų vedėjas Andrius Tapinas pranešė užsikrėtęs COVID-19.
„Šiandien atėjo coronaviruso testo rezultatas – teigiamas“, – šeštadienio vakarą feisbuke paskelbė A. Tapinas.
„Dabar reikia sulaukti NVSC specialistų skambučio (labai įdomu, kada jie paskambins), susidėlioti veiksmų planą pagal protokolus, prisiminti visus, su kuo bendravau“, – rašė A. Tapinas.
„Tad rytoj vakare būsiu galbūt pirmasis covidinis rinkimų nakties laidos vedėjas. Virtuvėje prie krano“, – pridūrė jis.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) šeštadienį pranešė nustatęs 474 naujus koronaviruso atvejus Lietuvoje. Tai rekordinis atvejų skaičius, nustatytas per parą.
Parlamentarui Valerijui Simulikui pranešus apie užsikėtimą koronavirusu, epidemiologai ragina visus, turėjusius kontaktų su juo – izoliuotis. Sveikatos apsaugos ministro atstovės spaudai Linos Bušinskaitės teigimu, tikėtina, kad laukia didelio masto epidemiologinis tyrimas.
„Įvertinus tai, kad Seimo narys savo socialinėje paskyroje rašo, jog turėjo nežymių simptomų, panašių į peršalimą, epidemiologai ragina visus žmones, turėjusius kontaktą su sergančiuoju, izoliuotis, kol susisieks NVSC specialistai. Žinoma, galima ir patiems susisiekti konsultacijai su karštosios linijos 1808 specialistais, registruotis tyrimui po 3–5 dienų nuo turėto kontakto su sergančiuoju žmogumi.
Panašu, kad tai bus didelio masto epidemiologinis tyrimas, su daug kontaktinių žmonių. Tad ekspertai labai prašo visų kontaktinių žmonių supratingumo, kantrybės ir, svarbiausia, bendradarbiauti“, – Eltai atsiųstame komentare teigia L. Bušinskaitė, pabrėždama, kad visi Seimo nariai, kurie antradienį vykusio posėdžio metu ilgesnį laiką bendravo su užsikrėtusiu parlamentaru, turėtų izoliuotis.
„Svarbi žinia dalyvavusiems antradienį Seimo posėdyje. Jei turėjote tiesioginį kontaktą su Seimo nariu, kuriam šįvakar nustatytas koronavirusas, pvz., spaudėte ranką, sėdėjote šalia, bendravote ilgiau nei 15 minučių, buvote viename kabinete, susitikime ar pan., nelaukiant kol Jums paskambins NVSC specialistai ir kol bus atliktas testas, prašome izoliuotis dėl visų saugumo. Pabrėžiame, kad visam Seimui nereikia izoliuotis. Tik tiems, kurie turėjo artimą kontaktą – sėdėjo šalia Seimo salėje, kabinete, bendravo ne mažiau kaip 15 minučių.
Taip pat prašome ir kitus žmones, ne Seimo narius, jei šią savaitę bendravote su juo, izoliuotis ir konsultuotis su specialistais dėl tolesnių veiksmų. Visa tai reikalinga, siekiant suvaldyti tolesnį viruso plitimą“, – teigė L. Bušinskaitė.
Pasak jos, su V. Simuliku prasilenkė ir A. Veryga. Tačiau dėl menko kontakto ministrui izoliuotis neteks.
„Sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Aurelijus Veryga neturėjo kontakto šią savaitę su V. Simuliku. Jie tik prasilenkė koridoriuose. Tad ministrui nereikia izoliuotis“, – teigė ji.
Šveicarų gvardiečiai, saugojantys Popiežių Pranciškų. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas penktadienį paskelbė, kad dar dviem šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą – patvirtinta COVID-19 infekcija, jų gretose susirgimų skaičius išaugo iki trylikos.
Nė vienam iš užsikrėtusiųjų iki šiol neprireikė hospitalizacijos ir tik kai kuriems jų pasireiškė karščiavimas, kosulys, uoslės praradimas ir sąnarių skausmas, teigiama Vatikano pranešime.
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku. Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
Šeštadienį Vatikanas paskelbė, kad koronavirusas patvirtintas vienam asmeniui, gyvenančiam toje pačioje Vatikano rezidencijoje, kaip ir pontifikas. Užsikrėtusysis iš karto izoliavosi.
Pandemijos metu popiežius retai pastebimas dėvintis veido kaukę. Jis su kauke pasirodė antradienį Romoje vykusiame tarpreliginiame renginyje, tačiau kitą dieną Vatikane vykusioje kassavaitinėje audiencijoje pontifikas kaukės nebedėvėjo.
Koronaviruso sukeliama infekcija (COVID-19) dabar plinta kur kas greičiau nei pirmojo protrūkio metu pavasarį, perspėja Prancūzijos vyriausybės patarėjas, epidemiologas Arnaud Fontanet, rašo „Reuters“.
„Virusas cirkuliuoja greičiau, pandemijos atsigavimas prasidėjo jau rugpjūtį“, – televizijai BFM sakė A. Fontanet, pridurdamas, kad kova su COVID-19 bus maratonas, o ne sprintas.
Jis kalbėjo praėjus dienai po to, kai Prancūzijoje užregistruotas rekordinis naujų COVID-19 atvejų skaičius – net 41 622. Prancūzijoje jau užfiksuoti 999 043 COVID-19 atvejai, o penktadienį šalis taps antrąja ES valstybe po Ispanijos, kurioje ligos atvejų skaičius viršys milijoną.
Kaip ir daugelis kitų šalių, Prancūzija sugriežtino apribojimus dėl koronaviruso plitimo – dabar komendanto valandos sąlygomis gyvena daugiau nei du trečdaliai prancūzų.
A. Fontanet teigimu, Prancūzijos valdžiai birželio pabaigoje pavyko suvaldyti koronaviruso protrūkį, o nedidelis ligoninėse gydomų žmonių skaičius vasaros metu suteikė netikrą saugumo jausmą, nors jau rugpjūtį didėjo naujų COVID-19 atvejų skaičius.
„Tada buvo viena šalta savaitė rugsėjį ir visoje Europoje visi rodikliai pajudėjo neigiama linkme. Virusas geriau plinta šaltuoju metu, nes mes daugiau būname viduje“, – aiškino epidemiologas.
„Ligoninės ir medicinos personalas atsidurs jau pažįstamoje situacijoje“, – perspėjo A. Fontanet, turėdamas omenyje kovą–balandį, kuomet sveikatos apsaugos sistema Prancūzijoje buvo ant bedugnės krašto.
„Turime daug įrankių apsisaugoti nuo viruso, tačiau susiduriame su sudėtingu periodu“, – pridūrė jis, atliepdamas premjero Jeano Castexo perspėjimus dėl „sunkaus lapkričio“.
Kaip ir kiti medicinos ekspertai, A. Fontanet tvirtino, kad karantino apribojimų rezultatai bus matomi po maždaug dviejų savaičių.
Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 442 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcijos mirė vienas žmogus. Bendras koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 9104, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos penktadienio ryto duomenimis, COVID-19 infekcijos sukelta liga tebeserga 4956 asmenys, pasveiko – 3978.
Nuo koronaviruso infekcijos mirė 126 žmonės, o 44, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių. Izoliacijoje šiuo metu yra 30 923 žmonės.
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruota 370 įvežtinių atvejų.
Praėjusią parą ištirti 10 239 ėminiai, o iš viso ištirta 935 997ėminiai.
Šią savaitę, nuo spalio 19 iki 25 dienos įskaitytinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Švenčionių, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Kauno, Šilalės, Šakių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat Elektrėnų, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 19 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas, atstovas SAM dezinformacijos valdymo klausimais Mažvydas Kunevičius, SAM nuotr.
Pavasarį pasaulyje pasklidus koronavirusui kartu su juo užgriuvo ir dezinformacijos srautas. Lietuvos kariuomenės atstovų pastebėjimais, melagienų šiemet pandemijos metu fiksuojama keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu, todėl nuo jų apsisaugoti visuomenė gali tik pati tapdama keturis kartus budresne ir atsakingesne.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialisto, atstovo SAM dezinformacijos valdymo klausimais karantino metu, Mažvydo Kunevičiaus teigimu, koronaviruso krizė, kaip ir kiti pasaulinės reikšmės įvykiai, suaktyvino melagienų kūrėjus.
„Koronavirusas aktualus kiekvienam pasaulio gyventojui, todėl šis laikotarpis tapo puikia dirva kurti ir skleisti melagienas. Svarbiausia, ką turime daryti, kad šis sklidimas būtų apribotas – nepasiduoti emocijoms, atsakingai dalintis informacija ir atidžiai tikrinti bei pertikrinti jos šaltinius“, – pataria M. Kunevičius.
Jo teigimu, koronaviruso kontekstas išnaudojamas kuriant melagienas įvairiomis temomis, viena dažniausių – noras diskredituoti valdžią ir valstybę. „Tuo siekiama žmonėms įskiepyti mintį, kad mūsų jauna valstybė, kuri eina teisingu keliu, nieko verta. Lietuva paprastai lyginama su kitomis šalimis ir parodoma kaip prastesnė, blogiau valdanti situaciją.
Beje, kalbant apie melagienų kilmę – mūsų šalyje didžioji dalis klaidinamos informacijos skleidžiama rusų kalba, cituojant Rusijos informacinius šaltinius“, – sako M. Kunevičius. Savo patirtimi valdant dezinformaciją pandemijos metu jis dalysis ketvirtadienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rengiamoje konferencijoje „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“
Skatina nepasitikėjimą valstybe
Kariuomenės atstovas sako, kad melagienos yra konstruojamos siekiant skirtingų tikslų. Vienos jų tiesiogiai susijusios su koronavirusu – jomis siekiama labai konkretaus poveikio, tarkime, sukelti žmonių nepasitenkinimą valdžios sprendimais. Kitu atveju koronavirusu pasinaudojama kaip įrankiu, kėsinantis į strateginius, valstybių lygio klausimus.
„Pandemijos pradžioje buvo prikurta daugybė su virusu susijusių melagienų, taip pat ir apie kaukių dėvėjimą, prigalvota nebūtų medicininių sąvokų ar negalavimų, pavyzdžiui, kad dėvint kaukes žmonės prisikvėpuoja per daug CO2, dėl kurio apsinuodija. Medikai kalbėjo, kad to nėra, tačiau melagiena sėkmingai plito visame pasaulyje.
Puikus strateginės dezinformacijos pavyzdys galėtų būti humanitarinė Rusijos pagalba Italijai. Dabar jau žinome, kad siųstos priemonės buvo nekokybiškos, tačiau už šio poelgio slypėjo žinutė, kad Europos Sąjunga (ES) saviškių negelbėja, o štai Rusija ištiesė pagalbos ranką, nors ES jai ir taiko sankcijas. Žinutė tikslą pasiekė, nes labai daug žmonių Europoje piktinosi tuo, kad ES delsia ir nepadeda vienai iš savo narių“, – pasakoja M. Kunevičius.
Jo teigimu, nors mažiausiai melagienoms atsparūs yra lengviau emociškai pažeidžiami, pykstantys ant valdžios, įvairių skaudulių turintys žmonės, tačiau niekas nėra apsaugotas. „Išsilavinimas, išmintis, įžvalgumas niekada iki galo žmogaus neapsaugos, nes kiekvienas turime savo silpnybių, pažeidžiamų sričių, o dezinformacija apima labai daug temų ir aspektų“, – sako specialistas.
Būtina vadovautis patikimais šaltiniais
Dezinformacijos valdymo specialistas kaip vieną iš įdomesnių melagienų kūrimo metodikų įvardija atvejus, kai reali vaizdinė medžiaga iš vieno konteksto panaudojama kitame.
„Man įstrigo atvejis su tuščiais karstais. Prieš kurį laiką Brazilijoje buvo išsiaiškinta, kad laidojimo įmonės, siekdamos neteisėtai gauti išmokas, laidojo tuščius karstus. Ir štai viena tokia nuotrauka pravertė dezinformacijos skleidėjams koronaviruso kontekste – ji buvo panaudota iliustruojant melagieną, kad valdžia visame pasaulyje meluoja apie mirštančių žmonių skaičių, gąsdina mus masinėmis kapavietėmis, o iš tikrųjų laidoja tuščius karstus“, – sako M. Kunevičius. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Paklaustas, kaip atskirti melagieną nuo tikro fakto, specialistas akcentuoja informacijos tikrinimą. Jo teigimu, būtina patikrinti, ar užkabinusią žinutę skelbia ir kiti patikimi informacijos kanalai, didieji naujienų portalai ar dienraščiai.
„Be abejo, būna atvejų, kaip su garsiąja delfinų sugrįžimo į Veneciją melagiena, kai „užkimba“ net ir didieji informaciniai portalai. Tačiau pagrindinė taisyklė vertinant naujieną – išsiaiškinti, ar kiti patikimi šaltiniai taip pat skelbia panašią informaciją. Taip pat patarčiau netikėti tuo, kas rašoma socialiniuose tinkluose – jie nėra patikimas informacijos šaltinis.
Už informacijos tikrinimą ne mažiau svarbus atsakingas įrašų skelbimas socialinėje medijoje bei dalijimasis internete pastebėta informacija. „Jei kuriame įrašus ar dalijamės jais neapsvarstę, ar tai tikrai tiesa, prisidedame prie dezinformacijos platinimo.
Žmonės turi prisiimti atsakomybę už tai, ką patys rašo ir kuo dalinasi socialiniuose tinkluose. Įrašų skelbimas socialiniuose tinkluose – tas pats, kas tekstą pasakyti garsiai stovint ant scenos prieš šimtus žmonių. Jei nuo scenos to pasakyti nedrįstumėte, tai ir nerašykite bei nesidalinkite socialinėje medijoje“, – pataria M. Kunevičius.
Specialistas primena, kad socialiniuose tinkluose yra įdiegti mechanizmai, skirti pranešti apie melagienas, neapykantą kurstantį ar kitokį netinkamą turinį, todėl kiekvienas vartotojas gali pranešti apie įtartinas paskyras, komentarus ar įrašus.
Lietuvoje – 252 nauji koronaviruso atvejai. EPA-ELTA nuotr.
Per parą Lietuvoje vėl nustatyta rekordiškai daug naujų koronaviruso atvejų – 252. Praėjusią parą ištirti 3 843 ėminiai, sekmadienį skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 7 521.
COVID-19 infekcijos sukelta liga tebeserga 4276 asmenys, pasveikusiais laikomi 3097.
Nuo koronaviruso infekcijos yra mirę 113 žmonių, o 35 žmonės, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.
Izoliacijoje šiuo metu yra 33 466 žmonės.
Praėjusią parą nustatyti 5 nauji įvežtiniai atvejai, o nuo birželio 1 dienos Lietuvoje jų registruota 349.
Lietuvoje sparčiai daugėja susirgimų. EPA-ELTA nuotr.
Lietuvoje per pastarąją parą patvirtinus 228 koronaviruso infekcijos atvejus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sako, kad daugumos atvejų užsikrėtimo aplinkybes vis dar pavyksta atsekti, tačiau jei žmonės ir toliau taip aktyviai gyvens socialinį gyvenimą, tai padaryti gali būti sunkiau.
„Dauguma atvejų yra tokių, kai dar galime nustatyti infekcijos užsikrėtimo grandinę ir užkirsti kelią jai toliau plisti. Čia galbūt yra ta geroji žinia, kurią vis dar sugebame išlaikyti. (…) Atvejai nėra neatsekami, tačiau jei žmonės ir toliau taip aktyviai gyvens socialinį gyvenimą, nereikia atmesti, kad tai atlikti ir rasti užsikrėtimo grandinę toliau bus tik sunkiau“, – Eltai šeštadienį sakė NVSC Vidaus administravimo skyriaus specialistė Justina Petravičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad bendra tendencija pastaruoju metu yra augantys atvejų skaičiai, siejami su protrūkiais gydymo ir slaugos įstaigose.
„(Pastarąją parą – ELTA) turime 10 atvejų, kuriuos registravome Kauno apskrityje ir jie susiję su Kauno klinikų Chirurgijos skyriumi. Suprasdami įstaigos specifiką ir pacientų srautus, matome, kad ten gali būti tikrai nemažai didelių rizikų“, – sakė J. Petravičienė.
„Taip pat Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje patvirtinome 9 atvejus per praėjusią parą ir matome, kad nuo vieno susirgusio žmogaus ta infekcija irgi plačiai išplito“, – pridūrė NVSC atstovė.
Pasak jos, taip pat nerimą kelia židinys Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose.
„Vakar turėjome 7 COVID–19 ligos atvejus ir situacija tokia, kad per kelias paras užfiksuoti 22 COVID–19 ligos atvejai. Tai rodo, kad infekcija tikrai plečiasi. Žinant bloguosius pavyzdžius, kaip Panevėžio rajono Blinstrubiškių socialinės globos namai, kur (siejamų – ELTA) infekcijos atvejų skaičiuojama per 145, kiekvienas toks atvejis socialinės globos namuose, kur gyvena garbingo amžiaus, dažniausiai tam tikrų susirgimų turintys asmenys, yra labai rizikingas ir epidemiologų akys ten krypsta“, – kalbėjo J. Petravičienė.
Jos teigimu, Marijampolės specialiuosiuose globos namuose buvo imtasi infekcijos kontrolės valdymo priemonių: valdomi srautai, rekomenduota nepriimti naujų gyventojų.
„Visų priemonių imtasi, dabar belieka laukti, koks bus priemonių efektyvumas“, – sakė NVSC atstovė.
Kalbėdama apie situaciją Raseinių rajone, ji sakė, kad ten per pastarąją parą patvirtinti 9 atvejai.
„Žvelgiant į tuos atvejus, galima pasakyti, kad dauguma jų yra šeiminiai atvejai, kai susirgo žmogus ir neišvengiamai bendravo su artimaisiais ir dėl to susirgo artimieji“, – nurodė J. Petravičienė.
Pasak jos, situacija Raseinių rajone jau yra pagerėjusi.
„Infekcija tikrai toli gražu neįveikta ir Lietuvoje atvejų skaičius auga. Raseiniškiai dėl to neturėtų nusiraminti, bet, kalbant bendrai, situacija yra pagerėjusi. Pačių žmonių ir mūsų specialistų pastangos, nurodant, kodėl reikia testuotis, kodėl reikia tikrintis, kodėl reikia žinoti tikrąją situaciją, davė vaisių“, – sakė ji.
Per pastarąją parą taip pat fiksuotas vienas įvežtinis atvejis iš Lenkijos. Anot NVSC atstovės, įvežtinių atvejų proporcija bendroje statistikoje ir toliau mažėja – spalį jų skaičiuojama 3 proc. nuo visų atvejų, kai vasaros laikotarpiu jie sudarė 10–15 proc.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 228 COVID-19 atvejai. 66 iš jų registruoti Vilniaus, po 42 – Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Dar 27 atvejai fiksuoti Šiaulių, 22 – Panevėžio, po 10 – Marijampolės ir Telšių bei 5 Tauragės ir 4 Alytaus apskrityse.
Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, praėjusią parą užsikrėtė 174 asmenys. Be to, Kauno apskrityje registruotas 1 įvežtinis atvejis iš Lenkijos. Tuo metu 53 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko.
