Dešimtys Filipinų gydytojų asociacijų šeštadienį perspėjo, kad pralaimi kovą su koronavirusu, ir paragino prezidentą Rodrigo Dutertę sugriežtinti neseniai sušvelnintą karantiną, augant atvejų skaičiui ir ligoninėms atsisakant priimti sergančius pacientus.
 
Atvirą laišką pasirašė aštuoniasdešimt medicinos asociacijų, atstovaujančių dešimtims tūkstančių šalies gydytojų, valstybei šeštadienį paskelbus apie dar 5 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, bendrą infekcijų skaičių kilstelėjusių iki daugiau nei 98 tūkst.
 
„Sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai tautai vieningai siunčia nelaimės signalą – mūsų sveikatos priežiūros sistema palaužta, – teigiama laiške. – Mes pralaimime kovą su COVID-19 ir mums reikia sudaryti vieningą ir galutinį veiksmų planą.“
 
Vis daugiau šalies sveikatos priežiūros darbuotojų suserga virusu ar palieka savo darbo vietas, o kai kurios perpildytos ligoninės atsisako priimti naujus pacientus, priduriama atvirame gydytojų laiške.
 
Sveikatos apsaugos departamentas kiek anksčiau buvo paskelbęs, kad Filipinuose nuo koronaviruso mirė 34 sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. Šeštadienio duomenimis, šalyje nuo viruso iš viso mirė 2 039 žmonės.
 
Vyriausybė dėl smarkaus naujų atvejų prieaugio kaltina netinkamą sveikatos protokolų laikymąsi.
 
Šalyje kovo viduryje buvo įvestas vienas griežčiausių karantinų visame pasaulyje – žmonėms nurodyta neiti iš namų, išskyrus tuomet, kai reikėdavo nusipirkti maisto ar gauti medicininę pagalbą.
 
Tačiau vyriausybė neseniai sušvelnino apribojimus ir leido žmonėms sugrįžti į darbus, pasirodžius prognozėms, kad Filipinų ekonomika panirs į recesiją, šalies gyventojams jau praradus milijonus darbo vietų.
 
Atvirame laiške gydytojai paragino R. Dutertę sostinėje Maniloje ir aplinkinėse provincijose pakartotinai įvesti „sugriežtintą bendruomenės karantiną“ iki rugpjūčio 15 dienos ir taip duoti šaliai laiko „ištobulinti pandemijos kontrolės strategijas“.
 
Atsakydamas į laišką, R. Dutertės atstovas spaudai Harry‘is Roque teigė, kad vyriausybė iš pradžių siekė subalansuoti tautos sveikatą ir ekonomiką, tačiau dabar dairosi galimybių, kaip sustiprinti kitas strategijas, karantinui „pasitarnavus savo tikslui“.
 
Tačiau po kelių valandų H. Roque paskelbė naują pranešimą, kuriame teigiama, kad vyriausybė apsvarstys gydytojų pasiūlymus. „Jūsų balsai buvo išgirsti. Negalime sau leisti nuvilti mūsų didvyrių“, – pridūrė H. Roque.
 
Sveikatos apsaugos departamento pareigūnai anksčiau šią savaitę pripažino, kad ima trūkti ligoninių lovų ir tai, jog vyriausybei sunkiai sekasi pasamdyti naujų gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų.
 
Laiške teigiama, kad kontaktų nustatymas „apgailėtinai žlunga“, o viešasis transportas ir darbo sąlygos dažnai yra nesaugūs.
Filipinų visuomeninės gydytojų draugijos pareigūnas Lei Alfonso šeštadienį spaudos konferencijos metu teigė, kad naujausi įvykiai „mus prives prie Niujorko ribos, kur COVID-19 pacientai miršta namuose ar ant neštuvų“.
 
R. Dutertė ketvirtadienį paragino filipiniečius toliau pasitikėti jo gebėjimu greitai įsigyti vakciną iš Kinijos, vienos pagrindinių jo valdžios rėmėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.01; 00:30

Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro žmona Michelle Bolsonaro. EPA – ELTA nuotr.

Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro žmona Michelle Bolsonaro užsikrėtė koronavirusu. Tai ketvirtadienį pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
 
„Michelle Bolsonaro ketvirtadienį, liepos 30-ąją, buvo atliktas testas dėl Covid-19, kurio rezultatas buvo teigiamas“, – sakoma pranešime. Jos sveikatos būklė gera, patikslinama, kad prezidento sutuoktinė laikysis tokiems atvejams nustatytų sanitarijos reikalavimų. „Pirmąją ponią stebės prezidento administracijos medicinos personalas“, – pažymėjo spaudos tarnyba.
 
Neseniai koronaviruso sukeliama liga persirgo ir pats Brazilijos lyderis. Liepos 7 d. jis pranešė, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas buvo teigiamas. Pasak prezidento, jis jautė negalavimą tik pirmosiomis dienomis, o po to pradėjo vartoti hidroksichlorokviną, nors Pasaulio sveikatos organizacija anksčiau priėjo išvadą, kad šis vaistas nedaro teigiamo poveikio gydant Covid-19 užsikrėtusius pacientus.
 
Praėjusį šeštadienį J. Bolsonaras pareiškė esąs pasveikęs.
 
Koronavirusas diagnozuotas ir 37 metų pirmosios ponios senelei Mariai Aparecidai Firmo Ferreirai, kuri į ligoninę buvo paguldyta liepos 1 d.
 
Brazilija, kur pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26 d., užima antrąją vietą pasaulyje pagal infekuotųjų ir mirusiųjų skaičių, nusilesdama tik JAV. Naujausiais duomenimis, šalyje iki šiol patvirtinti 2 553 265 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 90 134 infekuotieji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 06:17

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiguodė dėl sumažėjusio savo populiarumo per koronaviruso krizę. „Niekas manęs nemėgsta“, – pareiškė jis antradienį per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.
 
D. Trumpas skundėsi, kad jo patarėjas pandemijos klausimais, aukštas epidemiologas Anthony‘is Faucis yra populiaresnis už jį patį. „Tai susiję su mano asmenybe“, – konstatavo prezidentas.
 
D. Trumpas ir jo aplinka praėjusiomis savaitėmis ne kartą mėgino apjuodinti A. Faucį. Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto vadovas laikomas aukščiausiu koronaviruso ekspertu JAV. Tačiau pateikdamas nepagražintą tiesą jis užsitraukė D. Trumpo nemalonę.
 
Likus mažau nei 100 dienų iki lapkričio 3 dieną vyksiančių JAV prezidento rinkimų, D. Trumpas apklausose smarkiai atsilieka nuo savo varžovo demokrato Joe Bideno. D. Trumpas sulaukia didelės kritikos dėl savo veiksmų per koronaviruso krizę. Jis kaltinamas ilgai menkinęs viruso keliamą grėsmę.
 
Tik prieš savaitę prezidentas pirmą kartą paragino žmones dėvėti kaukes. Prieš tai jis šaipėsi iš kaukių naudos.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
Tačiau antradienį D. Trumpas vėl agitavo kovai su koronavirusu naudoti antimaliarinį preparatą hidroksichlorokiną. „Daugelis medikų mano, kad jis labai naudingas“, – teigė prezidentas.
 
Mokslininkai pandemijos pradžioje reiškė viltį, kad vaistas nuo maliarijos gali padėti kovoti su koronavirusu. Tačiau dabar daugelis jų yra kitokios nuomonės. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) birželį atšaukė leidimą naudoti šį medikamentą Covid-19 gydyti.
 
JAV yra labiausiai pandemijos paveikta pasaulio šalis. Čia registruota beveik 4,35 mln. infekcijos atvejų, mirusiųjų yra per 149 000.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.29; 00:55

Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka

Situacija dėl koronaviruso Lietuvoje keičiasi dramatiškai, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Pasak jos, patikslinus trečiadienio rytą jau skelbtus duomenis, naujų susirgimo COVID-19 atvejų yra nustatyta 16.
 
„Patikslinus naujų atvejų yra 16. Pirminiais duomenimis – daugiausiai Vilniuje, toliau rikiuojasi Kaunas ir Panevėžys“, – Eltai trečiadienio rytą teigė NVSC Vilniaus departamento vadovė.
 
Pasak jos, pastarosiomis dienoms išaugęs susirgimų skaičius rodo, kad situacija keičiasi dramatiškai nes šalies sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų perkopė 5.
 
„Vakar vakare buvo paskelbta, kad (rodiklis siekia – ELTA) 5,2. Situacija pasikeitė dramatiškai. Penktadienį buvo 3,7, o vakar po pietų jau 5,2“, – teigė ji, pridurdama, kad susirgimų statistikai įtaką turi įvežtiniai atvejai ir visuomenės atsipalaidavimas.
 
„Yra nemažai įvežtinių atvejų, per visą laikotarpį jų yra apie 20 proc. Per liepos mėnesį jų buvo daugiau. Ir tai yra nemaži skaičiai. Ir tai natūralu – aplink Lietuvą esančiose šalyse yra daug problemų, netgi daugiau nei pas mus. Kita vertus, įtaką daro ir visuomenės atsipalaidavimas. Kažkas įveža, kiti virusą platina“, – apibendrino ji.
 
Lietuvoje ir pasaulyje didėjant užsikrėtimų COVID-19 virusu mastams, Ministrų Kabinetas trečiadienį spręs dėl apsauginių kaukių privalomo dėvėjimo uždarose viešose vietose grąžinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.29; 00:30

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Po pirmadienį įvykusio COVID-19 valdymo komiteto posėdžio sveikatos apsaugos ministrą pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pranešė, kad nuspręsta siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo viešosiose uždarose vietose.
 
„Siekdami apsaugoti Lietuvos žmones nuo pavojingo viruso, siekdami nesuardyti ekonomikos, siekdami, kad mūsų žmonės neprarastų darbo vietų, trečiadienio (Vyriausybės – ELTA) posėdyje siūlysime pataisyti nutarimą ir įvesti keletą nedidelių reikalavimų viešosiose uždarose vietose dėvėti kaukes ir laikytis kitų saugos reikalavimų – laikytis atstumo“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė COVID-19 valdymo komiteto posėdžiui pirmininkavęs E. Jankevičius.
 
Šios priemonės, pasak ministro, sudarys sąlygas susirgimų skaičiui nebedidėti.
 
Kaukių dėvėjimas bus privalomas
 
Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojantis E. Jankevičius pabrėžė, kad sprendimas grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą nebus rekomendacija. Pasak jo, Vyriausybei nusprendus, tai bus privaloma.
 
„Tai nebus rekomendacija, tai bus privalomumas. Delsti nėra ko, matome, kad susirgimų skaičius didėja, ir mums reikia imtis ryžtingų priemonių. Jei elgsimės kitaip, susirgimų skaičius išaugs ir mums teks uždarinėti verslus. Mes to tikrai nedarysime, ekonomika turi gyvuoti. Mums reikia išmokti gyventi su apsaugos priemonėmis“, – aiškino ministras.
 
Praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyta 11 naujų koronaviruso atvejų. Nepaisant to, kad susirgimų skaičius Lietuvoje jau kelintą kartą pastaruoju metu perkopia dešimt atvejų, šalies sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 3,7. Kaip anksčiau tvirtino premjeras Saulius Skvernelis, kaukės galėtų būti sugrąžintos, jei atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje siektų 5.
 
Kaukės būtų privalomos viešajame transporte, parduotuvėse, spręs dėl kavinių
 
E. Jankevičiaus teigimu, trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje bus nuspręsta, kada reikalavimai dėl papildomų apsaugos priemonių galėtų įsigalioti ir kokiose viešosiose vietose tai būtų privaloma.
 
„Kol kas mes kalbėsime ir siūlysime dėvėti kaukes tik uždarose patalpose. Tai, ko gero, būtų viešasis transportas, galbūt prekybos centrai, parduotuvės, kur yra didesnis žmonių kiekis. Taip pat svarstysime ir apie kitas alternatyvas. Galutinį sprendimą priimsime trečiadienio posėdyje, tačiau faktas, kad tikrai siūlysime dėvėti kaukes uždarose vietose“, – detalizavo E. Jankevičius.
 
Ministras neatmetė galimybės, kad trečiadienio posėdyje gali būti siūloma kaukių dėvėjimą padaryti privalomą ir kavinių lankytojams.
 
„Trečiadienio posėdyje mes išklausysime visas institucijas, visus pasiūlymus ir priimsime sprendimus“, – akcentavo jis.
 
E. Jankevičiaus teigimu, Vyriausybei pritarus grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą, šis reikalavimas galėtų įsigalioti tuoj pat arba jau kitą dieną.
 
„Aš manau, kad visos įstaigos – tiek privačios, tiek valstybinės – yra pasiruošusios ir gali tas priemones nusipirkti. Ir žmonės (apsaugos priemonių – ELTA) jų turi“, – teigė ministras.
 
Epidemiologė įspėjo keliaujančius
 
Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad sprendžiant iš apibendrintų duomenų, Lietuvoje susirgimų skaičius 100 gyventojui priartėjo prie 4,9 atvejo.
 
„Reikia atkreipti dėmesį, kad, šios dienos duomenimis, jau bent aštuonias dienas turėjome tą keturiolikos dienų sergamumo rodiklį, kuris yra didesnis nei 3 atvejai, ir, šios dienos duomenimis, jis jau siekia 4,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų per keturiolika dienų“, – teigė ji.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak epidemiologės, tai, kad sergamumo rodiklis pasiekų 5 atvejus 100 tūkst. gyventojų, vidutiniškai turėtų būti užfiksuoti po 7 atvejus 14 dienų iš eilės.
 
L. Ašoklienė priminė, kad šiuo metu planuojant bet kokias keliones reikia atkreipti dėmesį ne tik į šalį, į kurią vykstame, bet ir į tai, per kokias šalis yra keliaujama.
 
„Lietuvoje turime pavyzdžių, kai išvykus situacija yra ramesnė, bet grįžus izoliacija jau tampa reikalinga“, – pridūrė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 15:00

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras dar nepasveiko nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19), trečiadienį pranešė šalies Komunikacijų ministerijos sekretoriatas, informuoja „Reuters“.
 
Prezidentui J. Bolsonarui antradienį buvo atliktas jau trečiasis testas po užsikrėtimo koronavirusu. Brazilijos vadovui COVID-19 liga buvo patvirtinta liepos 7 dieną.
 
Trečiadienį gauti trečiojo testo rezultatai parodė, kad prezidentas dar serga, tačiau teigiama, kad J. Bolsonaras jaučiasi gerai.
 
Brazilija yra antra labiausiai koronaviruso paveikta šalis pasaulyje. Brazilijoje patvirtinta daugiau kaip 2,15 mln. infekcijos atvejų, 81 487 užsikrėtę žmonės mirė.
 
J. Bolsonaras ne kartą nuvertino koronaviruso grėsmę, o pandemijos pradžioje net pavadino infekciją „lengvu gripu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 19:07

Austrija vėl įveda privalomą kaukių dėvėjimą prekybos centruose, bankuose ir paštuose. EPA-ELTA nuotr.

Austrijoje nuo penktadienio vėl įvedamas privalomas veido kaukių dėvėjimas prekybos centruose, paštuose ir bankuose, pastarosiomis savaitėmis augant naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų skaičiui ir užfiksavus kelis naujus infekcijos židinius, paskelbė šalies vyriausybė.
 
Vyriausybė pridūrė, kad taip pat bus sugriežtinta atvykėlių iš kaimyninių Vakarų Balkanų šalių kontrolė.
 
Pasak Austrijos kanclerio Sebastiano Kurzo, dauguma naujų Austrijoje užfiksuotų COVID-19 atvejų yra susiję su žmonėmis, grįžtančiais iš tų šalių.
 
Austrijoje iki šios dienos patvirtinta beveik 20 tūkst. COVID-19 atvejų, 710 žmonių mirė. Gegužę ir birželį Austrija per parą patvirtindavo po mažiau kaip 50 naujų infekcijos atvejų, o nuo liepos pradžios per parą patvirtinama jau po daugiau kaip 100 naujų užsikrėtimo atvejų.
 
Austrijoje kovo viduryje buvo paskelbtas karantinas, o po mėnesio šalis pradėjo švelninti dėl pandemijos įvestus apribojimus. Birželio 15 d. šalyje panaikintas reikalavimas dėvėti apsaugines veido kaukes parduotuvėse ir mokyklose, tačiau jas vis dar reikėjo dėvėti viešajame transporte, ligoninėse, vaistinėse ir kirpyklose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 00:55

Lietuvoje sekmadienį patvirtinta net 15 naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų, bendras ligos atvejų skaičius išaugo iki 1947, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSC).
 
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 254 žmonės. Nuo jos mirė 80 žmonių, dar 12 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 1601, izoliacijoje šiuo metu dar yra 81 asmuo.
 
Per praėjusią parą dėl įtariamos COVID-19 infekcijos buvo ištirti 1054 ėminiai, o iš viso iki šiol ištirti 482 607 (iš jų – 135 608 iš mobiliųjų punktų) ėminiai.
 
Nuo birželio 1 d. registruoti 75 įvežtiniai atvejai.
 
Trakų, Šakių, Šalčininkų, Utenos ir Kretingos rajonuose bei Kauno mieste sergamumas koronavirusine infekcija šiuo metu yra didesnis nei kitose šalies savivaldybėse, todėl šią savaitę, liepos 20-26 dienomis, jų gyventojai profilaktiškai testuojami intensyviau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.20; 10:42

Šnipinėjimas

Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ponas Andrejus Kelinas atmetė kaltinimus, kad jo šalies žvalgybos tarnybos mėgino pavogti su vakcinos nuo koronavirusu kūrimu susijusią medžiagą.
 
„Aš visiškai netikiu šia istorija, ji nelogiška“, – A. Kelinas teigė BBC.
 
Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės, JAV ir Kanados saugumo tarnybos paskelbė, kad programišių grupuotė „APT29“ bandė virtualiai įsilaužti į įvairias organizacijas, dalyvaujančias vakcinos nuo COVID-19 kūrime, kad galėtų pavogti susijusios informacijos. JK nacionalinis kibernetinio saugumo centras teigia esąs 95 procentais tikras, kad minėta grupuotė, dar žinoma kaip „The Dukes“ (liet. kunigaikščiai) arba „Cozy Bear“ (liet. mielas lokys), priklauso Rusijos žvalgybos tarnyboms.
 
Paklaustas, ar minėta grupuotė tikrai susijusi su Rusija, ambasadorius tiesiai neatsakė. „Apie jos egzistavimą sužinojau iš britų spaudos. Šiame pasaulyje neįmanoma kompiuterinius įsilaužėlius priskirti vienai ar kitai valstybei“, – kalbėjo Rusijos atstovas.
 
Ambasadorius A. Kelinas atmetė samprotavimus, kad Rusija įgautų pranašumą, sužinojusi apie kitų šalių šiuo metu kuriamas vakcinas. Anot jo, Rusijos farmacijos įmonė „R-Pharm“ jau yra sudariusi partnerystės sutartį su britų-švedų farmacijos ir bioformacijos įmone „AstraZeneca“ dėl koronaviruso skiepo gamybos, jeigu šiuo metu Oksfordo universitete kuriama vakcina bus veiksminga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.19; 19:00
 

Minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius padėkojo lietuviams visame pasaulyje už tarpusavio pagalbą COVID-19 pandemijos metu.
 
Pasak ministro, pasaulinė pandemija tapo iššūkiu mums visiems, todėl gyvenančių užsienyje tautiečių pagalba tapo nepamainomu ramsčiu sudėtingoje situacijoje.
 
„Noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam, kuris į sunkią padėtį patekusiam tautiečiui ištiesė pagalbos ranką. Jūs tapote milžinišku gelbėjimo tinklu, kuris leido žinoti, kad ypač sudėtingose situacijose yra į ką atsiremti. Tai tapo gražiu liudijimu, kad „Globalios Lietuvos” idėja tarp viso pasaulio lietuvių yra gyva”, – teigė ministras.
 
Sudėtingiausiu pandemijos laikotarpiu pasaulio lietuviai padėjo į bėdą patekusiems tautiečiams, organizavo pagalbos akcijas medikams bei paveiktoms visuomenės grupėms.
 
„Buvo aukojama Lietuvos COVID-19 pasekmių mažinimo fondui, kitiems fondams bei visuomeninėms iniciatyvoms – ir kaip visuomet – didesnė dalis visos pagalbos buvo suteikiama tyliai, nesireklamuojant. Visa Jūsų suteikiama pagalba tarsi cementas stiprino ir, tikiu, toliau stiprins mūsų Tėvynės pamatus”, – pabrėžė ministras.
 
Ministras paragino lietuvius visame pasaulyje ir toliau savo žiniomis ir darbais prisidėti prie modernios ir klestinčios Lietuvos kūrimo bei lietuvybės pasaulyje išlaikymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:17

Brazilijos prezidento J. Bolsonaras. EPA-ELTA nuotr.

Brazlijos žiniasklaidos asociacija ketina paduoti į teismą šalies prezidentą Jairą Bolsonarą, kuris sukėlė žurnalistams pavojų užsikrėsti per spaudos konferenciją, per kurią jis pranešė, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas yra teigiamas.
 
Tai sakoma antradienį paskelbtame žiniasklaidos darbuotojų pareiškime.
 
Kaip pažymėjo asociacijos vadovas Paulas Jeronimas de Sousa, prezidentas „pažeidė gydytojų rekomenduotą izoliacijos režimą“, pakviesdamas į spaudos konferenciją žurnalistus. Anot jo, J. Bolsonaras „elgėsi nusikalstamai ir kėlė pavojų kitų žmonių gyvybei, nors žinojo, kad yra užsikrėtęs Covid-19“.
 
Žiniasklaidos darbuotojai kaltina didžiausios Lotynų Amerikos valstybės vadovą pažeidus du baudžiamojo kodekso straipsnius, iš kurių vienas – „užkrečiamosios ligos platinimas“ – numato laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų ir piniginę baudą. „Negalima leisti, kad tokie veiksmai liktų nepastebėti“, – pabrėžiama pareiškime.
 
Antradienio vakarą per spaudos konferenciją savo rezidencijoje Brazilijos mieste J. Bolsonaras informavo, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas yra teigiamas. Valstybės vadovas dėvėjo apsauginę kaukę. Bet renginyje dalyvavę žurnalistai nepaisė socialinio atstumo ir laikė mikrofonus būdami šalia prezidento.
 
J. Bolsonaras ne kartą kritikavo karantino priemones, kurių dėl pandemijos ėmėsi šalies regionų vadovai. Jis tvirtino, kad nustatyti ribojimai turės katastrofiškų padarinių Brazilijos ekonomikai, masiškai nuskurdins gyventojus ir padidins nedarbą. Jis ne kartą rodėsi viešumoje be kaukės ir bendravo su savo šalininkais, nepaisydamas atsargumo priemonių.
 
Brazilija, kur pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26 d., užima antrąją vietą pasaulyje pagal infekuotųjų ir mirusiųjų skaičių, nusilesdama tik JAV. Naujausiais duomenimis, šalyje iki šiol patvirtinta daugiau kaip 1,6 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, per 66,7 tūkst. infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.08; 13:00

Šveicarijoje įvesta prievolė viešajame transporte dėvėti veido kaukes. EPA-ELTA nuotr.

Pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios Šveicarijos viešajame transporte keleiviai privalės dėvėti veido kaukes.
 
Anksčiau Šveicarijos valdžia rekomendavo gyventojams prisidengti burną ir nosį tik piko metu, tačiau dauguma žmonių šios rekomendacijos nesilaikė.
 
„Atrodo gerai. Dabar daugiau nei 95 proc. žmonių dėvi kaukę“, – vietos žiniasklaida sakė Ciuricho viešojo transporto direktorius Guido Schochas.
 
Prievolė galioja ir Šveicarijos oro linijų skrydžių metu. Kaukės dėvėti kitose vietose, kaip parduotuvės, kol kas neprivaloma.
 
Laikraščio „Tages-Anzeiger“ duomenimis, pastaruoju metu Šveicarijoje COVID-19 atvejų skaičius išaugo net 134 proc. Savaitgalį dviejose mokyklose dėl užfiksuotų COVID-19 atvejų 410 mokytojų ir mokinių turėjo imtis saviizoliacijos.
 
Nuo pirmadienio į Šveicariją atvykę keliautojai iš 29 aukštos rizikos šalių turės saviizoliuotis 10 dienų. Tarp aukštos rizikos šalių, be kitų, yra ir Rusija Serbija, Švedija ir JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.07; 05:42

Lietuvos karo medikai, sugrįžę iš Armėnijos

Pasibaigus dviejų savaičių humanitarinei misijai Armėnijoje, Lietuvos medikų ir ekspertų komanda šeštadienį grįžo namo. Lietuvos kolegų pateiktos rekomendacijos taps vertinga paspirtimi šaliai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija ir tolesniu infekcijos plitimu.
 
Aštuonis medikus ir tris ekspertus parskraidinęs Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ šeštadienį nusileido Šiaulių oro uoste.
 
Tačiau į artimųjų glėbį humanitarinės misijos dalyviai paklius ne iš karto – remiantis galiojančiomis saugumo taisyklėmis, jų laukia 14-os dienų izoliacija, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.
 
Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga padėkojo darbą Armėnijoje baigusiems misijos dalyviams už ryžtą ir atsidavimą.
 
„Tokio aukšto lygio specialistai yra nepamainomi kovoje prieš koronavirusą. Tikiu, kad jūsų pastangos ir rekomendacijos padės Armėnijai greičiau įveikti šią krizę. Lietuva ir jos žmonės, esant reikalui, visuomet yra pasirengę padėti savo partneriams. Tikimės, kad ši sėkminga humanitarinė misija atvers galimybes naujoms partnerystėms ir projektams ateityje“, – kalbėjo ministras.
 
Armėnijos kolegoms dvi savaites talkino gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ainius Žarskus, anesteziologijos-reanimatologijos specialybės gydytojai rezidentai Lukas Neimanas ir Romanas Botovas, slaugytojos – Diana Rinkevičiūtė, Virginija Savickienė, Laura Gurskienė, Jolita Škudaitė, taip pat slaugytojas anestezistas Donatas Mečislauskas.
 
Medikus delegavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė (VUL) Santaros klinikos ir Respublikinė Panevėžio ligoninė (RPL).
 
Specialistų komandą sudarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis, kuris vadovavo Lietuvos pagalbos Armėnijai misijai, taip pat SAM Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre dirbantis karo medikas mjr. Valdas Meškauskas bei mjr. Aurimas Gusčius, kaip ir Lietuvoje, Armėnijoje kuravęs logistikos klausimus.
 
Dviejose Jerevano ligoninėse dirbę Lietuvos medikai dalinosi patirtimi su Armėnijos kolegomis, o su šios šalies specialistais bendravę Lietuvos ekspertai pasakojo, kokiomis priemonėmis pavyko suvaldyti pandemiją Lietuvoje, kokios buvo karantino sąlygos ir atlaisvinimo etapai, kaip buvo organizuojama operacijų štabo veikla ir logistika.
 
„Armėnijos kolegoms pasiūlėme steigti atskirą asmens apsaugos priemonių paskirstymo centrą, iš kurio apsaugos priemonės būtų tiekiamos tiesiai į gydymo įstaigas, taip pat kaupti rezervą humanitarinės pagalbos sandėliuose. Rekomendavome transportavimo funkciją patikėti logistikos kompanijoms. Taip pat pasiūlyta gydymo įstaigas aprūpinti kuo didesniais kiekiais priemonių, kad medicinos personalas nejaustų jų stygiaus“, – pasakojo mjr. A. Gusčius.
 
Apibendrindamas dvi savaites trukusią humanitarinę misiją, jos vadovas M. Čiurlionis teigė, kad Armėnija žengia teisingu keliu, o jos žmonių atsidavimas ir pasiaukojimas gali būti reikšmingas faktorius, leisiantis įveikti pandemiją.
 
„Ekspertų pateiktos rekomendacijos jau duoda pirmuosius rezultatus. Didinami laboratorijų pajėgumai, siekiant padidinti testavimo apimtis“, – sakė M. Čiurlionis.
 
„Mes savo ruožtu visada būsime pasiruošę padėti kolegoms plėtojant partnerystę, įgyvendinant gerųjų mainų ir švietimo programas. Labai tikimės tolimesnio ir glaudaus dvišalio bendradarbiavimo“, – pridūrė misijos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.05; 21:00

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasmerkė JAV Sirijos režimui per koronaviruso pandemiją įvestas sankcijas.
 
„Nepaisydamas Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus raginimo per COVID-19 pandemiją švelninti sankcijas, Vašingtonas, kaip ir Briuselis, nusprendė prailginti prieš Siriją nukreiptų priemonių galiojimo laikotarpį“, – televizijos transliuotame susitikime su Irano ir Turkijos prezidentais sakė V. Putinas.
 
„Be to, buvo įvestos naujos sankcijos, kuriomis greičiausiai siekiama „uždusinti“ Sirijos ekonomiką“, – sakė jis per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo ir Hassanas Rouhanis bei Recepas Tayyipas Erdoganas.
 
Cezario aktas, kuriuo buvo įvestos naujos sankcijos Sirijoje, įsigaliojo birželio viduryje. Pirmiausia sankcijos buvo pritaikytos 39 asmenims ar subjektams, taip pat ir prezidentui Basharui al-Assadui ir jo žmonai Asmai.
 
Įstatymu nustatytomis sankcijomis siekiama priversti B. al-Assadą patvirtinti JT Saugumo tarybos 2015 m. rezoliuciją Nr. 2254, kurioje raginama Sirijoje nutraukti ugnį, surengti rinkimus ir politinį perėjimą.
 
Rusija bei Iranas yra pagrindiniai B. al-Assado sąjungininkai, Teheranas sankcijas taip pat smerkia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 03:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį telefonu su Armėnijos gynybos ministru Davitu Tonojanu aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus. R. Karoblis pažymėjo, kad bendros iniciatyvos bus tęsiamos, atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19.
 
Savo ruožtu ministras D. Tonojanas padėkojo Lietuvai už pagalbą padedant Armėnijai kovoti su koronaviruso pandemija. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis išreiškė viltį, kad Lietuvos suteikta pagalba padės Armėnijai įveikti šį išbandymą.
 
Prasidėjus koronaviruso pandemijai įvyko du Lietuvos humanitarinės paramos Armėnijai skrydžiai, primena Krašto apsaugos ministerija.
 
Gegužės 14 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lėktuvu „Spartan“ Armėnijai, Sakartvelui ir Moldovai išskraidinta humanitarinė siunta su Lietuvoje pagamintomis medicinos apsaugos priemonėmis. Birželio 19 d. į Armėniją išvyko 11 Lietuvos specialistų medikų komanda, tarp kurių ir du Lietuvos kariuomenės atstovai. Pagalba skirta padėti Armėnijai suvaldyti ekstremalią situaciją bei gydyti ir slaugyti COVID-19 ligonius.
 
Bendradarbiaudama su Armėnija, Lietuva teikia paramą karinio rengimo ir mokymo srityje, supažindina su patirtimi reformuojant karines pajėgas. Kartu su NATO Karinio švietimo tobulinimo programa (DEEP – Defence Education Enhancement Programme) Lietuva padeda Armėnijai reformuoti puskarininkių sistemą. Tuo tikslu 2019 m. vasario mėnesį Lietuvoje lankėsi Armėnijos kariuomenės vado pavaduotojas, organizuoti susitikimai su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininku ir kitais kariuomenės atstovais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 05:25

Jungtinės Valstijos juda „klaidinga kryptimi“ ir gali pasiekti net 100 tūkst. naujų COVID-19 atvejų per dieną, jei šalis nesugebės suvaldyti koronaviruso protrūkio, perspėja įtakingiausias JAV infekcinių ligų ekspertas Anthony’is Fauci.
 
„Dabar turime daugiau nei 40 tūkst. naujų atvejų per dieną“, – sakė jis.
 
„Nenustebčiau, jei pasiektume 100 000 (atvejų) per dieną, jei tendencija nepasikeis“, – Senate kalbėjo A. Fauci.
 
„Judame klaidinga kryptimi. Akivaizdu, kad dabar visiškai nekontroliuojame padėties“, – pareiškė jis.
 
Nacionalinio alergologijos ir infekcinių ligų instituto direktoriaus pareigas einantis A. Fauci atsisakė prognozuoti, kiek iš viso žmonių mirs Jungtinėse Valstijose nuo COVID-19 pandemijos, tačiau pabrėžė, kad šis skaičius bus „šokiruojantis“.
 
Pirmadienį JAV patvirtinta daugiau nei 41 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Beveik pusė naujų atvejų užfiksuojama keturiose JAV valstijose – Arizonoje, Kalifornijoje, Floridoje ir Teksase.
 
JAV nuo COVID-19 iki šiol mirė daugiau nei 126 tūkst. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 01:00

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo žmones neignoruoti koronaviruso keliamo pavojaus, pridurdama, kad pandemija dar nesibaigė ir padėtis šalyje išlieka rimta, informuoja „Deutsche Welle“.
 
„Koronaviruso keliamas pavojus išlieka didelis“, – šeštadienį paskelbtoje vaizdo žinutėje sakė A. Merkel.
 
„Lengva pamiršti, nes krizės metu Vokietija iki šiol tvarkėsi gana gerai, tačiau tai nereiškia, kad pavojaus nebėra. Žiūrėkite į tai rimtai, nes padėtis rimta“, – teigė kanclerė.
 
A. Merkel teigimu, politikai neįstengs vieni sustabdyti viruso plitimo, tam reikia, kad visi elgtųsi atsakingai. Politikė priminė gyventojams, kad koronaviruso plitimo sustabdymas yra kiekvieno atsakomybė.
 
„Visi mes turime žiūrėti į tai kaip į bendrą pareigą ir suprasti, kad laikydamiesi taisyklių dėl minimalaus fizinio atstumo, veido prisidengimo ir rankų higienos, kiekvienas iš mūsų prisideda prie bendro mūsų likimo“, – teigė kanclerė.
 
Kanclerė, be kita ko, pabrėžė, kad kova su COVID-19 ir jos socialiniais, ekonominiais padariniais bus Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai pagrindas. Vokietija nuo liepos 1 d. perima pirmininkavimą ES Tarybai.
 
Roberto Kocho instituto duomenimis, Vokietijoje iki šios dienos iš viso patvirtinti 193 243 koronaviruso infekcijos atvejai, 8 954 užsikrėtę žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 05:22

Armėnijoje patvirtintų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų skaičius penktadienį viršijo 23 tūkstančius, per praėjusią parą šalyje patvirtintus 759 naujus infekcijos atvejus, praneša šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
 
„Per pastarąją parą nustatyti 759 nauji koronaviruso atvejai, 814 pacientų pasveiko. Bendras pasveikusių skaičius yra 12 149, o patvirtintų infekcijos atvejų – 23 247“, – nurodoma ministerijos pareiškime.
 
Armėnijoje nuo infekcijos iš viso mirė 410 žmonių.
 
Šalyje padėtis išlieka sudėtinga. Trečią parą paeiliui Armėnijoje patvirtinta po daugiau kaip 700 naujų užsikrėtimų infekcija atvejų.
 
Pirmasis koronaviruso atvejis Armėnijoje buvo patvirtintas kovo 1-ąją.
 
Visame pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 9,7 mln. žmonių, per 492 tūkst. mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.27; 00:01

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulyje tebesklando nuomonė, kad persirgus koronaviruso infekciją, pasveikęs žmogus įgyja imunitetą pakartotinei infekcijai. Iš tiesų, moksliniai tyrimai parodė, kad liga sugeneruoja organizme antikūnius, blokuojančius koronaviruso veiklą. 

Ne tik Švedijoje, bet ir kitose valstybėse tebesvarstoma, ar eiti karantinų keliu, keliančiu pavojų ekonominei, socialinei, apskritai, bet kokiai šalies pozityviai raidai, ar tikėtis kolektyvinio imuniteto leidžiant persirgti pakankamai dideliam skaičiui gyventojų.

Deja, imunitetas koronavirusui pacientams,  persirgusiems  ligą, trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius, – teigia Kinijos mokslininkai.

https://www.nature.com/articles/s41591-020-0965-6?

Straipsnyje rašoma.

„Koronavirusinės ligos COVID-19 pandemija, kurią sukėlė virusas SARS-CoV-2, paveikė daugiau nei 5 milijonus žmonių visame pasaulyje. Pranešama, kad dauguma pacientų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, turėjo lengvas ar sunkias kvėpavimo takų ligas su tokiais simptomais kaip karščiavimas, kosulys ir dusulys, kurie gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po viruso invazijos.

Tačiau yra ir kitų pacientų, kuriems diagnozuotas teigiamas testas, tačiau jie yra besimptominiai arba minimaliai simptominiai. Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad besimptomiai asmenys gali veiksmingai skleisti  virusą, o atsiradus šiems tyliesiems SARS-CoV-2 skleidėjams kilo sunkumų kontroliuojant epidemiją.

Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka

Deja, besimptominių asmenų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, klinikinių ypatybių ir imuninės reakcijos supratimas kol kas yra ribotas.

Straipsnyje aprašome 37 besimptomių asmenų epidemiologines ir klinikines charakteristikas, viruso lygį ir imuninį atsaką.“

Pagrindinis mokslinių tyrimų rezultatas – pacientai, kurie koronavirusinę infekciją  nugalėjo be simptomų,  gali užsikrėsti iš naujo, nes jų imuninis atsakas į SARS-CoV-2 virusą yra silpnas. Atlikti tyrimai parodė, kad besimptomių pacientų, persirgusių COVID-19, imunitetas išlieka tik 2–3 mėnesius. Specialistai ištyrė 37 besimptomius užsikrėtimo koronavirusu atvejus, taip pat eilę „klasikinių“ COVID-19 atvejų (su simptomais), ir nustatė, kad po 8 savaičių daugumos šia liga persirgusių  pacientų organizme neutralizuojančių antikūnių lygis sumažėjo, o pas „besimptomius” pacientus praktiškai jų beveik nerasta. Per 8 stebėjimo savaites antikūnių kiekis pas besimptomius pacientus sumažėjo 81 procentu, o pas „klasikinius” su simptomais  –   62 procentais.

Mokslininkai mano, kad jų darbas bent jau įrodo potencialią riziką išduodant kai kuriose šalyse persirgusiems „imuninius pasus”.

2020.06.21; 18:33

Į Armėniją išskrido vienuolikos medikų komanda padėti šaliai kovoti su koronaviruso pandemija. SAM nuotr.

Iš Zoknių į Armėnijos sostinės Jerevano oro uostą penktadienį išskrenda Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“. Jame – vienuolikos specialistų savanorių komanda, padėsianti su itin rimtais iššūkiais dėl pandemijos susiduriančiai šiai Pietų Kaukazo valstybei.
 
Į Armėniją išvyko gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ainius Žarskus, anesteziologijos-reanimatologijos specialybės gydytojai rezidentai Lukas Neimana ir Roman Botov, slaugytojos – Diana Rinkevičiūtė, Virginija Savickienė, Laura Gurskienė, Jolita Škudaitė, taip pat slaugytojas anestezistas Donatas Mečislauskas.
 
Medikus delegavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė (VUL) Santaros klinikos ir Respublikinė Panevėžio ligoninė (RPL).
 
Specialistų komandą papildė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis, kuris ir vadovaus šiam operacijų štabui, taip pat SAM Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre dirbantis karo medikas mjr. Valdas Meškauskas bei mjr. Aurimas Gusčius, kaip ir Lietuvoje, Armėnijoje kuruosiantis logistikos klausimus.
 
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, Armėnija yra ta valstybė, kuriai šiuo metu tikrai reikia medikų, kompetentingų specialistų pagalbos, suvaldant šalyje įsisiautėjusį virusą.
 
„Dėkoju medikams, specialistams, nepabūgusiems rimtų iššūkių ir savanoriškai vykstantiems į Armėniją, kur jie dalinsis mūsų šalies gerąja patirtimi ir pritaikys praktiškai pas mus išmoktas pamokas“, – sakė ministras A. Veryga.
 
Anot jo, kiekvienos darbo rankos, kiekvieno vadybinė patirtis, valdant šią situaciją, Armėnijoje yra itin reikalinga. Į ją ekspertinę pagalbą siunčia ir kitos Europos valstybės.
 
„Armėnija šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, nulemtą COVID-19 pandemijos. Lietuva visada pasirengusi padėti ir savo partneriams. Didžiuojuosi ir dėkoju Lietuvos medikams ir ekspertams, vykstantiems pagelbėti Armėnijos žmonėms“, – savo ruožtu dėkojo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
 
Į Armėniją išvykstanti komanda, kaip pažymima SAM pranešime, kartu pasiėmė ir darbui reikalingą medicininę įrangą bei asmens apsaugos priemones. Humanitarinę pagalbą Armėnijai komanda teiks dvi savaites.
 
Armėnijoje, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nustatyti 18 033 koronavirusinės infekcijos atvejai, 302 žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:00