Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danukas Arlauskas įsitikinęs, kad privalomas atlyginimų skelbimas neatneš jokios naudos, o tik bus papildoma našta verslui.
 
„Bus papildoma našta verslui, naudos apskritai jokios neduos. Man visiškai nesuprantama, kam viso šito žaidimo reikėjo ir kas tikrins, jeigu kažkas nepaskelbs ar paskelbs ne tokį atlyginimą. Kas bus, jeigu sutariama, kad žmogus dirbs kelias valandas pagal individualią sutartį, todėl nebus to minimalaus skelbto užmokesčio. Daug klausimų atsiranda, kaip bus tikrinami, administruojami (įmonės – ELTA) praktikoje“, – Eltai sakė D. Arlauskas.
 
Jis teigė, kad jam nesuprantami projekto iniciatorių keliami tikslai, kad su naująja tvarka bus geresnės sąlygos kolektyvinių sutarčių pasirašymui.
„Man tai šiek tiek juokingai atrodo, nes 99,7 proc. Lietuvos įmonių yra smulkios ir vidutinės, absoliuti dauguma yra smulkios, kur dirba iki 9 darbuotojų, ir apie jokias kolektyvines sutartis ten niekas nekalba. Atlyginimų skelbimas – daugiau nei juokinga“, – įsitikinęs LDK generalinis direktorius.
 
Anot D. Arlausko, kai kuriais atvejais įvertinti, kokį atlyginimą būtų galima mokėti įsidarbinančiajam, gali būti įmanoma tik atsižvelgiant į individualius darbuotojo sugebėjimus.
 
„Mes puikiai suprantame, kad jeigu žmogus dirba ant konvejerio, kaip ir viskas aišku, (jo atlyginimas – ELTA) beveik vienodas su tais, kurie dirba jam iš kairės arba iš dešinės, nes greitai visi susižinos, kiek tu gauni. Tačiau, kai žmogus dirba kūrybinį darbą, nuo labai individualių gebėjimų priklauso, kiek uždirbsi. Jei dirbi tokį darbą ir generuoji įmonei pinigus, tiesiog sutariama, kad nuo sugeneruotų pinigų darbuotojas gaus kažkokį procentą. Taip pat yra labai daug įmonių, kurios samdo nebūtinai pagal darbo sutartį“, – Eltai teigė D. Arlauskas.
 
LDK generalinis direktorius pastebėjo, kad praktika skelbti atlyginimus atėjo iš užsienio, tačiau ten, anot jo, yra kitokia rinka.
 
„Projekto iniciatoriai šiek tiek atsiliko laike. Darbo rinka žymiai toliau nuėjo, nei tie visi sumąstymai. Jie tai paėmė iš užsienio praktikos. (…) Bet ten įmonės skelbia tik dėl to, kad joms taip patogiau. (…) Pas juos yra nusistovėjusi rinka. Konkrečiose specialybėse, pavyzdžiui, vairuotojo, santechniko, kirpėjos, valytojų, tai ir pas mus yra įmonės, kurios skelbia tokiais atvejais, koks jų siūlomas atlyginimas. Bet mes kalbame apie visiškai kitką – kad valdžia kišasi į visus reikalus, nustato šakutes, kurios yra visiškai beprasmiškos“, – sakė D. Arlauskas.
 
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį nusprendė įpareigoti darbdavius darbo skelbimuose informuoti, koks atlyginimas darbuotojui siūlomas.
Už tai, kad Darbo kodekso pataisos būtų priimtos, balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 5 parlamentarai, susilaikė 30 Seimo narių.
 
Skelbimuose turės būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas nuo mažiausio iki didžiausio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.12; 00:01

Kaip turėtų atrodyti darbdavių ir darbuotojų darbo santykiai, profsąjungų vaidmuo darbo santykiuose, socialinis dialogas antradienį diskutuoja Seimo nariai, svarstantys naujo Darbo kodekso projektą. 

Jeigu Seimas jį priims, naujas darbo santykių reguliavimas įsigalios jau nuo liepos 1 d.

Seimo narys „valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas mano, kad naujas Darbo kodeksas padės profsąjungoms ir darbuotojams daug efektyviau ginti savo teises ir sudarys sąlygas svarbiausių Lietuvos problemų sprendimui.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį į naują dokumento svarstymo žanrą, nes Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas dar kartą buvo svarstomas Trišalėje taryboje, kuri yra patariamasis organas. Politikas sveikino bet kokį bendradarbiavimą, bet akcentavo, kad politinį sprendimą turės priimti Seimas.

Prieš Darbo kodekso liberalizavimą pasisakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai atstovaujantis parlamentaras Zbignevas Jedinskis. Jo nuomone, galiojančio Darbo kodekso nereikėjo keisti, o jo pataisos turėtų būti dirbančiojo naudai.

„Mes pasisakome už jo pataisas, kurios bus dirbančiojo naudai, balsuosime prieš bet kurį pabloginimą darbo sąlygų“, – sakė parlamentaras.

Tuo tarpu socialdemokratas Artūras Skardžius mano, kad reforma būtina tam, jog „darbo santykiai pasveiktų“.

„Valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Povilas Urbšys akcentavo socialinio teisingumo svarbą. Jo nuomone, sveikintinas dalykas yra tai, kad yra inicijuotas dialogas Trišalėje taryboje, bet Seimas kaip tautos atstovybė negali nusišalinti nuo atsakomybės.

„Mes, Seimo nariai, neturime nusišalinti nuo atsakomybės, mes turime apginti tą socialinį teisingumą“, – sakė jis.

Konservatoriui Dainiui Kreiviui diskusija dėl Darbo kodekso pataisų primena „audrą stiklinėje“, nes nuo pirminio kodekso varianto, jo vertinimu, iš esmės nieko nepasikeitė. „Turime kelias kosmetines pataisas, kurios, mano supratimu, Darbo kodekso nepagerina. (…) Matau dvi labai panašias kodekso redakcijas. Aš balsuosiu už socialdemokratų priimtą variantą, man jis geresnis“, – sakė D. Kreivys, pagyręs buvusį premjerą socialdemokratą Algirdą Butkevičių už indėlį į naują Darbo kodeksą.

Antradienį Seimas svarsto atskirus naujojo Darbo kodekso straipsnius ir jį lydinčius teisės aktus.

Iki pavasario sesijos pabaigos Seimas planuoja priimti naują Darbo kodeksą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.20; 11:44

stop_hand

Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją ir Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu atidžiai tikrinti kiekvieną pranešimą apie kai kurių socialiai neatsakingų darbdavių elgesį verčiant žurnalistus darbo santykius keisti fiktyviais verslo liudijimais.

Tokį kreipimąsi LŽS išsiuntė ne tik minėtoms kontroliuojančios institucijoms, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Rašte išreiškiamas nerimas, kad keičiantis sutarčių dėl autorių teisių apmokestinimo tvarkai ir didėjant mokestinei naštai, vis daugiau LŽS narių ir kitų žurnalistų kreipiasi konsultacijų ir pagalbos dėl to, kad dalis darbdavių ar kūrinių užsakovų siekia pasinaudoti įstatymų spragomis bei nemokėti žurnalistams atlygio už jų darbą nei pagal darbo sutartį, nei pagal sutartis dėl autorių teisių.

Continue reading „Kai kurie darbdaviai žurnalistus nori paversti verslininkais. STOP tokiai akcijai!“