Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia neignoruojanti mokytojų trūkumo problemos ir ją sprendžianti darbo užmokesčio kėlimu bei skatinimu stipendijomis studijuoti pedagogiką. Tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pabrėžia, kad lygiai taip pat svarbu problemą spręsti gerinant darbo sąlygas, kurios, anot jo, šiuo metu yra „košmariškos“.
„Šiuos ministerijos sprendimus spręsti mokytojų trūkumą galima vertinti tik tai kaip parodymą, kad daromi sprendimai. Niekas nedaroma, iš esmės. Tokia regimybė, kad problema yra sprendžiama, bet problema palikta likimo valioje“, – Eltai teigė A. Navickas.
„Esminis dalykas, kodėl nesirenkama mokytojo profesija, yra košmariškos darbo sąlygos, milžniški krūviai, užmokesčiai proporcingai yra labai žemi. Mokytojai uždirba iki 10 eurų per valandą, tai galime įsivaizduoti, už tokį darbą koks tai yra mažas atlygis“, – akcentavo profsąjungos pirmininkas.
A. Navicko teigimu, išlaikyti šiuo metu dirbančių mokytojų ir pritraukti naujų nepadės ir diegiamas įtraukusis ugdymas, kuris padidina klasėje besimokančių vaikų skaičių bei tokiu būdu didinantis pedagogams krūvį.
„Mes matome, kas lemia sąlygas, tai dažniausiai milžiniškos klasės – 30 ir daugiau vaikų. Taip pat matome, kad atkeliauja įtraukusis ugdymas, vėlgi mokytojų sąskaita bandoma išspręsti, galima sakyti, net ir mokinių sąskaita. Ten, kur klasėse po 3–4 specialiųjų poreikių mokinius, rezultatai krenta visos klasės. Tai reiškia, mes turime tikėtis ir suprasti, kad rezultatai, įdiegus įtraukųjį ugdymą, kris visų mokinių.“, – sakė profsąjungos pirmininkas.
„Nes tam nepasiruošta, nėra nei mokytojų padėjėjų, tokie tik bandymai epizodiniai tą spręsti. Klasės labai didelės, tai sudaro apskritai tokią blogą emocinę mokytojų būseną, didelę įtampą, ir tai sudaro tas darbo sąlygas, kad mokytojas perkrautas, emociškai įsitempęs ir iš jo, dirbančio su virškrūviu, negalime tikėtis, kad rezultatai gerės“, – pabrėžė A. Navickas.
Pasak švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko, jei nebus sprendžiamas atlyginimo ir darbo sąlygų klausimas, mokytojų trūkumo problema tik didės. Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Atsakymas aiškus, kad jeigu nebus sprendžiamas darbo užmokesčio ir darbo sąlygų klausimas, tai nieko ir nesitikėkime. Mokytojų truks dar labiau, nes žinant mokytojų amžių ir norą pasitraukti iš čia, o matant, kad niekas neateina, tai toliau dar labiau atsivers ši žaizda ir matysis“, – reziumavo A. Navickas.
Remiantis Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) kuruojamos pedagogų poreikio stebėsenos platformos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje ieškoma 245 įvairių dalykų mokytojų bei specialistų, tokių kaip logopedai ir psichologai.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje ŠMSM pakeitė valstybės paramos sistemą pedagogikos studentams. Nuo naujų mokslo metų finansinė parama bus teikiama būsimiems reikalingiausių sričių mokytojams, numatoma galimybė stipendijas didinti nuo maždaug 300 iki 500 eurų.
Ministerijos duomenimis, praėjusiais metais norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslų programas padaugėjo. Specialiąją pedagogiką pasirinko trečdaliu stojančiųjų daugiau nei ankstesniais metais. 83 baigiamųjų kursų ir pedagoginių profesinių studijų studentai sudarė išankstinio įsidarbinimo sutartis.
ŠMSM teigimu, su mokytojų trūkumu susiduria ir visos Europos Sąjungos (ES) šalys. Tai šių metų kovo mėnesį vykusiame ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime pažymėjo už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel.
Kaip turėtų atrodyti darbdavių ir darbuotojų darbo santykiai, profsąjungų vaidmuo darbo santykiuose, socialinis dialogas antradienį diskutuoja Seimo nariai, svarstantys naujo Darbo kodekso projektą.
Jeigu Seimas jį priims, naujas darbo santykių reguliavimas įsigalios jau nuo liepos 1 d.
Seimo narys „valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas mano, kad naujas Darbo kodeksas padės profsąjungoms ir darbuotojams daug efektyviau ginti savo teises ir sudarys sąlygas svarbiausių Lietuvos problemų sprendimui.
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį į naują dokumento svarstymo žanrą, nes Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas dar kartą buvo svarstomas Trišalėje taryboje, kuri yra patariamasis organas. Politikas sveikino bet kokį bendradarbiavimą, bet akcentavo, kad politinį sprendimą turės priimti Seimas.
Prieš Darbo kodekso liberalizavimą pasisakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai atstovaujantis parlamentaras Zbignevas Jedinskis. Jo nuomone, galiojančio Darbo kodekso nereikėjo keisti, o jo pataisos turėtų būti dirbančiojo naudai.
„Mes pasisakome už jo pataisas, kurios bus dirbančiojo naudai, balsuosime prieš bet kurį pabloginimą darbo sąlygų“, – sakė parlamentaras.
Tuo tarpu socialdemokratas Artūras Skardžius mano, kad reforma būtina tam, jog „darbo santykiai pasveiktų“.
„Valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Povilas Urbšys akcentavo socialinio teisingumo svarbą. Jo nuomone, sveikintinas dalykas yra tai, kad yra inicijuotas dialogas Trišalėje taryboje, bet Seimas kaip tautos atstovybė negali nusišalinti nuo atsakomybės.
„Mes, Seimo nariai, neturime nusišalinti nuo atsakomybės, mes turime apginti tą socialinį teisingumą“, – sakė jis.
Konservatoriui Dainiui Kreiviui diskusija dėl Darbo kodekso pataisų primena „audrą stiklinėje“, nes nuo pirminio kodekso varianto, jo vertinimu, iš esmės nieko nepasikeitė. „Turime kelias kosmetines pataisas, kurios, mano supratimu, Darbo kodekso nepagerina. (…) Matau dvi labai panašias kodekso redakcijas. Aš balsuosiu už socialdemokratų priimtą variantą, man jis geresnis“, – sakė D. Kreivys, pagyręs buvusį premjerą socialdemokratą Algirdą Butkevičių už indėlį į naują Darbo kodeksą.
Antradienį Seimas svarsto atskirus naujojo Darbo kodekso straipsnius ir jį lydinčius teisės aktus.
Iki pavasario sesijos pabaigos Seimas planuoja priimti naują Darbo kodeksą.
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo vykdymo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 412 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2354) (toliau – Nutarimas Nr. 412) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2353) (toliau – Nutarimas Nr. 411) panaikino atitinkamų Sveikatos priežiūros specialistų, tame tarpe ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, garantijas susijusias su sutrumpintu darbo laiku ir prailgintomis atostogomis, motyvuodama tuo, kad įvykdė socialinę lygybę.
Šių nutarimų iniciatorė buvo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
