Lietuvoje po šventinių vištų, ančių ir kitų patiekalų kepimo likę riebalai dažniausiai būna išmetami. Tuo tarpu suomiai riebalų likučius tradiciškai atiduoda perdirbimui į tvarius degalus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
 
„Tvarius degalus gaminti iš riebalų atliekų ir kitų atsinaujinančių žaliavų – atsakingas ir perspektyvus sprendimas. Degalų sektoriuje diegiami žiedinės ekonomikos sprendimai padeda kurti papildomą vertę visuomenei ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo tikslų“, – sako „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Ringaudas Steikūnas.
 
Toks dyzelinas iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų gaminamas naudojant „Neste“ patentuotą NEXBTL technologiją – hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus. Iš maisto aliejų atliekų pagamintas dyzelinas gali būti pilamas į bet kurio dyzelinu varomo automobilio baką, taip pat gali būti tradicinio dyzelino sudėtinė dalis.
 
Lietuvoje po šventinius stalus puošusių vištų, ančių ir kitų patiekalų kepimo likę riebalai dažniausiai būna išmetami. Tuo tarpu Suomijos gyventojai tokius šventinių patiekalų riebalų likučius tradiciškai atiduoda perdirbti į tvarius degalus.
 
„Ketvirtus metus iš eilės vykstanti akcija įrodo, kaip žiedinės ekonomikos principai prigijo Suomijos žmonių mąstyme. Ši iniciatyva tapo žiemos švenčių tradicijų dalimi Suomijos namų ūkiuose ir parodo bendradarbiavimo galią, kuri ypač reikalinga, jei norime, kad žiedinė ekonomika iš tiesų veiktų“, – sako akciją Suomijoje inicijavusios korporacijos „Neste“ atstovas Larsas Peteris Lindforsas.
 
Dalyvauti akcijoje paprasta – šventiniu laikotarpiu maisto riebalų likučius galima palikti tam skirtuose specialiuose atliekų konteineriuose, kurie pastatyti 218 vietų visoje Suomijoje. Surinkimo punktai įrengti dalyje „Neste“ degalinių, prie partnerių parduotuvių ir atliekų rūšiavimo konteinerių. Į juos suomiai pristato panaudotus riebalus, supiltus į, pavyzdžiui, tuščias pieno pakuotes.
 
Per akciją surinkti kumpio, anties, vištos, kalakuto, žuvies ir kiti po šventinių patiekalų kepimo likę riebalų likučiai vienoje pažangiausių Europoje Porvoo gamykloje panaudojami gaminant tvarų dyzeliną „Neste MY Renewable Diesel“.
 
Alternatyvūs Suomijos korporacijos sukurti degalai iš tvarių žaliavų yra vienas efektyviausių būdų sumažinti anglies dvideginio (CO2) išmetimą transporto sektoriuje, nes iš atliekų pagamintas dyzelinas sukuria vidutiniškai iki 50–90 proc. mažesnę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginant su įprastu iš naftos pagamintu dyzelinu. Tvarūs degalai pasižymi itin aukštu cetaniniu skaičiumi, kuris, kaip nurodoma Pasaulinėje degalų chartijoje, nulemia greitesnį variklio užvedimą bei tylesnį jo darbą.
 
Praėjusiais metais po švenčių likusių maisto riebalų atidavimo akcijoje Suomijoje dalyvavo 185 tūkst. šalies namų ūkių, šiemet tikimasi 200 tūkst. dalyvių. Per pastaruosius tris šventinius sezonus buvo surinkta ir perdirbta daugiau nei 100 tūkst. kilogramų panaudotų maisto riebalų. Iš tokio kiekio pagaminto tvaraus dyzelino pakaktų 36 kartus apvažiuoti aplink pasaulį.
 
Suomijos korporacija „Neste“ yra didžiausia dyzelino iš atsinaujinančių šaltinių gamintoja pasaulyje. Įvairios atliekos bei tokie maisto pramonės likučiai, kaip gyvulinės kilmės ir žuvies riebalai ar naudotas kepimo aliejus, sudaro apie 80 proc. visų kompanijos naudojamų atsinaujinančių žaliavų, naudojamų tvarių degalų gamybai. Korporacija taip pat investuoja į tyrimus, kurie leistų gaminti degalus iš tokių žiedinės ekonomikos atliekų kaip plastiko likučiai, miško pramonės liekanos ar net dumbliai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 00:30

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas apsisprendė

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienio pavakarę pritarė automobilio registracijos mokesčiui, pasiūlytam Seimo narės Agnės Širinskienės.

Mokestį mokėtų automobilio savininkai prieš kiekvieną sandėrį. Mokestis būtų taikomas už CO2 kiekį vienam kilometrui. Pagal šį principą minimali mokesčio suma būtų 13,5 euro už dujų automobilį, o maksimali – 540 eurų už dyzelinį automobilį“, – sakė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/biudzeto-ir-finansu-komitetas-pritare-automobiliu-mokesciui.d?id=83001859

Dabar pasiūlymas keliaus į Seimo plenarinį posėdį.

Konservatorė Gintarė Skaistė iš karto pastebėjo, kad šis mokestis neskatina rinktis kito automobilio, bet skatina išlaikyti senąjį ir dar mažiau motyvuoja jį keisti į mažiau taršų.

Dar pridurčiau, kad komitetas priėmė sprendimą, kuris ne tik neskatins persėsti į mažiau taršų, bet brangesnį automobilį, bet ir neskatins mažiau teršti aplinką daugiau naudojantis viešu transportu. Sykį susimokėjai, važinėk savo automobiliu, kiek nori ir kiek nori, teršk aplinką.

Ir apskritai, niekaip negaliu suprasti, kaip susijęs transporto priemonės savininko pasikeitimas su tarša.

Senovinio automobilio eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Logiškas pasiūlymas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“

Dar gerokai prieš Biudžeto ir finansų komitetui pradedant posėdį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ valdžia atsakinėjo į klausimus apie automobilių taršos apmokestinimą. Į klausiančiojo klausimą, o kodėl nesivadovauti ir automobilio ridos dydžiu, fiksuotu techninės apžiūros metu, valdžia atsakė, kad tuomet savininkai pradės masiškai klastoti ridos duomenis.

Apie tokį taršos dydžio nustatymą ir aš rašiau.

https://slaptai.lt/kastytis-stalioraitis-seime-skamba-pasi…/?

Bet valdžios atsakymas tikrai keistas.

Buvo rašyta, kad pernai Šiaulių pareigūnai nutraukė visoje Lietuvoje tarp automobilių prekeivių paklausaus automobilių ridų klastotojo neteisėtą veiklą. Nuo 2015 metų tokia veikla buvo kriminalizuota ir Baudžiamasis kodeksas papildytas straipsniu, kuriuo už transporto priemonės ridos klastojimą numatyta atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

https://www.autobanas.lt/policija-sulaike-auksaranki-visoje-lietuvoje-teikusi-ridos-atsukimo-paslauga/

Taigi ridos klastojimas yra kriminalinis nusikaltimas, baudžiamas net laisvės atėmimu. Todėl toks valdžios paaiškinimas yra nepateisinamas. Tai būtų tas pats, jeigu valdžia atsisakytų tirti vagystes, nes vis tiek jos neišvengiamos. Baudžiamajame Kodekse ridos klastojimas pagal bausmės dydį artimas vagystei.

178 straipsnis. Vagystė

  1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kas trukdo Seimui sugriežtinti bausmes už ridos klastojimą? Kas trukdo Policijai imtis papildomų priemonių demaskuojant klastotojus, kai kalbama jau apie valstybės, o ne paskiro piliečio, apgavimą?

Senoviškas automobilis Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aš tik vieno dalyko nesuprantu. Juk automobilių gamintojai turėtų būti suinteresuoti tuo, kad automobilių ridos „atsukimas” būtų neįmanomas, ir techniškai tai realizuoti. Juk tuo būdu seni automobiliai ilgiau išbūna rinkoje ir mažina visai naujų automobilių pirkimo apimtis.

Stasio Brunzos pasiūlymas

Laidoje nuskambėjo senajai kartai plačiai žinomo buvusio tarptautinio automobilių lenktynininko Stasio Brunzos pasiūlymas mokestį už taršą prijungti prie degalų kainos juos prisipilant degalų kolonėlėse. Jis sakė, jau seniai jį siūlęs valdžiai.

Gana logiškas pasiūlymas: kiek nusipirkai degalų sudeginimui, tiek maždaug užterši aplinką.

Senoviškų automobilių paradas. Vilnius. Vytautas Visockas (Slaptai.lt) nuotr.

Tik jis turi trūkumą. Tiek pat sudeginęs tų pačių degalų naujas automobilis žymiai mažiau terš aplinką, negu senas, net jei sąnaudos vienam kilometrui būtų tos pačios.

Viskas susitvarkytų, jei dar būtų reguliariai sumokamas atskiras mokestis už automobilio amžių atsižvelgiant į automobilio tipą. Tik tuo atveju mokesčio administravimas būtų sudėtingesnis, negu techninėje apžiūroje užfiksavus automobilio ridą, gamybos metus ir tipą.

Bet abiem atvejais (fiksuojant ridą ar degalų sunaudojimą) būtų siekiama, kad taršos mokestis būtų sumokamas už realų aplinkos teršimą individualiai.

Atsitiko, pavyzdžiui, taip, kad ilgą laiką tavo automobilis nejudėjo, aplinkos tu neteršei, tad tu už tą laiką niekam nieko nesi skolingas.

Klastingi tie konservatoriai

Iš Seimo komiteto posėdžio išėjus opozicijai, liko penki valdantieji, o tiek jų neužteko sprendimui priimti – reikia bent šešių Seimo narių. Nutarta laukti, kol į posėdį atvyks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Visgi vėliau opozicija persigalvojo. Balsavimas įvyko. „Už“ balsavo 5 komiteto nariai, 3 buvo prieš.

Sovietinių laikų limuzinas „Čaika”. Slaptai.lt nuotr.

Matyt, konservatoriai ir Seimo plenariniame posėdyje, kai bus svarstomas įstatymo projektas, taip pat stengsis, kad jis ne jų balsais būtų priimtas.

O po to kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo neatitikimo Konstitucijai, kadangi pagal jį gamtos neteršiantys turės mokėti už gamtą teršiančius, esant galimybei kiekvienam susimokėti už teršimą individualiai. Nes tai neatitinka teisingumo kriterijaus.

2019.12.10; 03:00

Susisiekimo ministerija informuoja, kad tarnybinių automobilių degalų apskaitos tvarką numato Vyriausybės 2009 m. gegužės 17 d. nutarimu patvirtintos Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklės.

Šiose taisyklėse nurodyta, kad faktinė automobilio degalų naudojimo bazinė norma ir taikomas degalų naudojimo koeficientas (šaltuoju metų periodu, mieste, užmiestyje ir kt.) nustatomi kontrolinio važiavimo metu.

Continue reading „Degalų apskaitos tvarką numato Vyriausybės patvirtintos taisyklės”