Kolumbijos migracijos tarnyba pranešė, kad iš Venesuelos ginkluotųjų pajėgų dezertyravusių kariškių skaičius jau viršijo 320. Tokius duomenis interviu radijo stočiai RCN pateikė tarnybos vadovas Christianas Krugeris.

„Pabėgusių kariškių skaičius viršijo 320 žmonių. Kiekvieną valandą padėtis keičiasi. Dabar 28 Venesuelos kariškiai prašo pagalbos Kukutos mieste“, – pareiškė Ch. Krugeris. Jis pridūrė, kad Kolumbijos pareigūnai kruopščiai tikrina kiekvieną dezertyrą. Tarnybos vadovas taip pat pažymėjo, kad nuo vasario 27 d. Kolumbija atidarys savo kontrolės punktus Venesuelos pasienyje, kurie buvo uždaryti naktį į sekmadienį.

Vasario 23 d. Venesuelos opozicija mėgino įvežti į šalį iš Brazilijos ir Kolumbijos humanitarinę pagalbą, nors prezidentas Nicolas Maduras įsakė uždaryti sieną. Daugelyje pasienio rajonų kilo įnirtingi opozicijos šalininkų susirėmimai su nacionalinės gvardijos ir policijos pajėgomis. Keli žmonės žuvo, šimtai buvo sužeisti.

Sausio 23 d. Venesuelos opozicijos lyderis J. Guaido, kurio paskyrimą į parlamento pirmininko postą dviem dienomis anksčiau anuliavo šalies Aukščiausiasis teismas, pasiskelbė Venesuelos laikinuoju prezidentu. Tą pačią dieną JAV pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu. Prezidentas N. Maduras pavadino tai mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.

Netrukus J. Guaido Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Australija, Albanija, Gruzija, Izraelis, Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių palaiko Venesuelos parlamentą ir reiškia viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą parėmė Rusija, Baltarusija, Bolivija, Iranas, Kinija, Kuba, Nikaragva, Salvadoras, Sirija ir Turkija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.27; 05:00

SSRS KGB komiteto antroji valdyba 1979 metais ieškojo aštuonių šimtų į Vakarus pasitraukusių „itin pavojingų recidyvistų“. Tarp aštuonių šimtų Vakarų sostinėse politinio prieglobsčio paprašiusių pabėgėlių – rusai, lietuviai, ukrainiečiai, latviai, estai, žydai, gruzinai…

Įdomi detalė: Sovietų Sąjungos laikais daugelis vadinamųjų dezertyrų užėmė aukštus postus – vadovavo komunistų partijos skyriams, moksliniams institutams, kariniams daliniams, konservatorijoms, vairavo lėktuvus, laivus…

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: 1979-ųjų KGB ataskaitoje – aštuonių šimtų bėglių sąrašas“

Vis pavartau, kartais pacituoju Romualdo Ozolo leidžiamus „Nepriklausomybės sąsiuvinius“. Labai pavėluotai, tik šiomis dienomis, perskaičiau 2012 metų „sąsiuvinyje“ paskelbtą Lino V. Medelio straipsnį „Tu mano naktis ir dangus. Apie Maironį beveik be lyrikos“ (2012-ieji buvo Maironio metai, 150 metų nuo jo gimimo). Kitų Maironio metų jaunoji lietuvių karta sulauks beveik tik po penkių dešimtmečių. Ar sulauks? Ar lauks?

„Maironis tolinamas ir tolsta nuo mūsų dar ir dėl to, kad apie lietuvybę, lietuviškumą, patriotizmą, tėvynę ir meilę jai šiandien tampa vis sunkiau kalbėti dėl nuolatinio „europinių banderlogų“ išorinio spaudimo apskritai pašalinti tokius žodžius iš kalbinės vartosenos. Yra ir vidinių paskatų jų negirdėti – juk tokius žodžius pripažįstant tektų pripažinti ir pareigas, dėti pastangų, kad tokios sąvokos turėtų realią vertę.

Continue reading „Rusija, visai to nenorėdama, skatina priešintis“