JAV nedarbo išmokos per pastarąją savaitę paprašė dar 2,98 mln. gyventojų, rodo vyriausybės paskelbti naujausi duomenys. Tai esą rodo, kad dėl koronaviruso pandemijos ir toliau naikinamos darbo vietos ir atleidžiami darbuotojai.
Tiesą, gegužės 9 dieną pasibaigusią savaitę nedarbo sulaukta 200 tūkst. mažiau prašymų suteikti nedarbo išmoką nei ankstesnę savaitę, teigė Darbo departamentas, tačiau naujų bedarbių skaičius vis tiek buvo kur kas didesnis nei bet kurią savaitę iki pandemijos pradžios.
Naujausi duomenys rodo, kad iš viso nuo karantino pradžios kovo viduryje darbo neteko 36,5 mln. amerikiečių. Toks didelis nedarbo lygio augimas JAV paskutinį kartą fiksuotas prieš 90 metų, per Didžiąją depresiją.
Nedarbo lygis JAV balandį pasiekė 14,7 proc. Vyriausybei įvedus karantiną kovai su COVID-19, kuris JAV jau pražudė daugiau nei 84 tūkst. žmonių, per mėnesį darbo neteko 20,5 mln. gyventojų.
Kai kurie JAV miestai ir valstijos svarsto atnaujinti ekonominę veiklą dėl gresiančios ekonomikos griūties, tačiau sveikatos apsaugos pareigūnai perspėja, kad taip daryti būtų itin pavojinga.
Federalinio rezervų banko (FED) valdybos pirmininkas Jerome’as Powellas trečiadienio paragino gyventojus didinti išlaidas ir taip padėti didžiausiai pasaulio ekonomikai ištverti beprecedentį šoką.
Interviu „Fox Business Network“ JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas tvirtino, kad didelis nedarbo lygis „nekelia nuostabos“.
„Tikrąja to žodžio prasme išjungus ekonomiką, sukuriamas didelis nedarbas. Atidarius ekonomiką, tos darbo vietos vėl bus sukurtos“, – aiškino S. Mnuchinas.
Ekonomistas Polas Krugmanas ir Estijos prezidentas Tomas Ilvesas audringai susiginčijo internete, ar griežtos ekonomijos priemonės Estijoje sėkmingos, primena "The Christian Science Monitor". Tikriausiai jiems ir į galvą neatėjo, kad tas pašnekesys gali tapti tema aukštam operos menui, rašo apžvalgininkas Michaelis Amundsenas.
Bet opera, pavadinta Nostra Culpa (liet. – Mūsų kaltė), atsirado, ir šį pavasarį bus jos premjera. Autoriai – Estijoje gyvenantis amerikiečių rašytojas Scotas Dilas ir iš Latvijos kilęs Eugenas Birmanas (kompozitorius su ekonomisto diplomu).
Britų tyrinėtojai priėjo prie išvados, kad prieš bankrotą visur ir visada siautėja statybų bumas, rašo Marco Del Corona straipsnyje, išspausdintame „Corriere della Sera”.
“Kai už poros žingsnių nuo Kinijos Centrinės televizijos rūmų, pastatytų pagal architekto Remo Kolhaso projektą, vyko iškilminga ceremonija, ženklinanti aukščiausio Pekine dangoraižio – 108-ių aukštų 510 metrų aukščio China Zun statybos pradžią, virš projekto dar nekybojo Barclays Capital analitikų niūrių prognozių šešėlis.
O šie tvirtina: bet koks dangoraižių statybos bumas įsisiautėja prieš ryškų ekonomikos nuosmukį“, – rašo leidinys. „Kitaip sakant, jei Kinija išgyvena statybų gigantiškumą, vadinasi, ji rengiasi „per artimiausius penkerius metus“ kitam bumui – išpūsto burbulo sprogimui. Istorija sako: Niujorkas, pastatęs Empire State Building ir Chrysler, puolė į Didžiąją depresiją. Finansų kolapsas prieš dvejus metus Dubajuje prarijo euforiją, kuri lydėjo 830 m aukščio dangoraižio Burj Khalifa statybą. Galima prisiminti ir 1974 metų Čikagą bei 1997 metų Malaiziją“, – sakoma straipsnyje.
Pasaulio ekonomika rodo tendencijas, būdingas Didžiajai depresijai. Baisūs žodžiai, tačiau jie ne mano.
Tai pasakė garsiausi pasaulio ekonomistai, o dabar pakartojo ir Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadovė Kristina Lagarde (Christine Lagarde). Čia jau nebe juokai… Ir kaip tyčia Lietuvoje klostosi chaotiška situacija, kai nebežinai, kokie sprendimai bus priimami rytoj ir kas tai darys. Tiesa, ekspertai sako, kad naujai krizės bangai esame pasiruošę daug geriau nei 2008 metais. Tuomet Lietuvos ūkis smigo žemyn 15 proc., sprogo nekilnojamo turto ir vartojimo burbulai.