Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas sako, kad siekiant įgyvendinti ambicingus tikslus mūsų šalies atstovybėms bus keliami ambicingesni uždaviniai ekonominės diplomatijos srityje. Ekonominės veiklos aktyvumas ir efektyvumas bus vienas iš esminių kriterijų vertinant diplomatinės atstovybės ir jos vadovo veiklą, bei apskritai sprendžiant, ar toje šalyje Lietuvai reikia turėti diplomatinę atstovybę.
 
Norint ekonominę diplomatiją išlaikyti kaip vieną iš diplomatinės tarnybos prioritetų, ekonominė veikla turi sudaryti mažiausiai penktadalį kiekvienos atstovybės vadovo kasdienės veiklos. Antradienį surengtame pirmajame naujosios Užsienio reikalų ministerijos vadovybės teminiame susitikime su diplomatinių atstovybių vadovais buvo pristatyta „Lietuvos komandos“ („Team Lithuania“) vizija. Konkrečioje šalyje dirbantys įvairių Lietuvos žinybų atstovai, susibūrę į komandą, bendromis pastangomis sieks didinti lietuviškų prekių eksportą, užsienio investicijų ir turistų pritraukimą, skatinti bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityje. „Lietuvos komandos“ veiklą koordinuotų atstovybės vadovas.
 
Pasak viceministro, atstovybės vadovas privalo aktyviai įsijungti ne tik į sostinės suformuluotų užduočių įgyvendinimą, bet ir ieškoti ekonominio intereso bei rodyti iniciatyvą, proaktyviai ieškant naujų nišų ir interesų atstovaujamoje valstybėje
 
Ilgametė patirtis rodo, kad norint, jog „Team Lithuania“ užsienyje dirbtų rezultatyviai, svarbus yra ir institucijų bendradarbiavimas sostinėje. Todėl ministerija sieks užtikrinti gerai veikiančią ekonominės diplomatijos sistemą sostinėje, kuri būtų tvirtas ramstis dirbantiems užsienyje. Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) formatas taip pat išliks svarbus, kaip visas institucijas mobilizuojanti ir sujungianti platforma. Artimiausiu metu EDT planuojama pristatyti „Team Lithuania“ koncepciją.
 
Dėmesio centre ir toliau išlieka tarpinstitucinio  bendradarbiavimo stiprinimas, pirmiausia – su Ekonomikos ir inovacijų ir kitomis ministerijomis, agentūromis VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, MITA, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“  ir kitomis, taip pat – su verslo asociacijomis ir įmonėmis.
 
Antradienį surengtame pirmajame naujosios Užsienio reikalų ministerijos vadovybės teminiame susitikime su diplomatinių atstovybių vadovais diskutuota apie dvišalių atstovybių vykdomą ekonominę veiklą, ekonominės diplomatijos prioritetus, priemones, diplomatijos vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonominį konkurencingumą. 
 
„Palyginus panašaus dydžio valstybių 2019 m. ekonominius rodiklius – eksporto pajėgumus, pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų ir atvykusių turistų skaičius – matome, kad Lietuva iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai. Šiais rodikliais pirmaujame tarp Baltijos valstybių. Bet jeigu atkreipsime dėmesį į  kitų panašaus dydžio valstybių, pavyzdžiui, Airijos statistiką, tai eksporto ir investicijų apimtys atsilieka kartais“, – pažymi viceministras E. Meilūnas.
 
Pasak viceministro, dabartinės Vyriausybės programoje išskirtinis dėmesys yra skiriamas būtent ekonominei diplomatijai ir tai neatsitiktinai, nes pastarojo dešimtmečio skaičiai rodo, kad mūsų eksportas jau ilgą laiką net ir krizių sąlygomis išlieka mūsų ekonomikos garvežiu.
 
Viceministras pristatė  diplomatinių atstovybių 2020 metų ekonominės veiklos rezultatus. Vienas svarbiausių diplomatinių atstovybių ekonominės veiklos  kriterijų – verslo misijų ir renginių organizavimas, nes kokybiškai jį įgyvendindami galime prisidėti prie eksporto srautų didėjimo.  2020 m. buvo įgyvendintos 103 tokios misijos, aktyviausiai dirbo mūsų diplomatinės atstovybės Vokietijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Baltarusijoje, Kinijoje ir Ukrainoje. Dalis misijų vyko nuotoliniu būdu.
 
„Metai buvo neeiliniai – dėl pandemijos  kai kurios planuotos veiklos neįvyko, kai kurias teko perorientuoti į elektroninę erdvę. Nors pradžioje buvo nemažai nuogąstavimų, kad dalis planuotų renginių neįvyks, bet tiek ambasados, tiek verslas persitvarkė ir daugelį reginių organizavo nuotoliniu būdu“,– sako viceministras E.Meilūnas.
 
 Vyriausybės programoje yra labai aiškiai suformuotos ekonominės diplomatijos kryptys, tarp kurių – strateginė diversifikacija, siekiant mažesnės priklausomybės nuo vienos šalies rinkos, išnaudojant ES prekybos politikos priemones bei plečiant Lietuvos atstovavimo tinklą Pietryčių Azijoje. Ekonominė diplomatija turi tapti viena esminių diplomatinės atstovybės funkcijų. Siekiama skatinti ekonominus ryšius pasitelkiant užsienyje gyvenančius lietuvius profesionalus. Verslas turėtų aktyviau dalyvauti įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką, kas padės atliepti ne tik ekonominius, bet ir vertybinius Lietuvos interesus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 00:30

Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nuo pandemijos krizės pradžios Užsienio reikalų ministerija (URM) ir diplomatinės atstovybės padėjo į Lietuvą grįžti tūkstančiams piliečių, sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovais.
 
Ministras padėkojo diplomatinių atstovybių vadovams už susitelkimą ir vieningą atsaką į COVID-19 pandemijos sukeltus iššūkius, sakoma URM pranešime.
 
„Dar niekada diplomatai ir Užsienio reikalų ministerija nebuvo taip plačiai atsivėrusi bendravimui su žmonėmis. Ministerija ir diplomatinės atstovybės padėjo į Lietuvą grįžti tūkstančiams piliečių – nuo pat krizės pradžios, kelias savaites visą parą ir be poilsio dienų, piliečiams buvo teikiama informacija apie galimybes grįžti į Lietuvą, organizuojami repatrijavimo skrydžiai, ieškoma medicinos priemonių bei organizuojamas jų siuntimas į Lietuvą“, – sakė L. Linkevičius.
 
Su diplomatinių atstovybių vadovais ministras taip pat aptarė veiklos gaires ir darbą pandemijos sąlygomis. L. Linkevičius pabrėžė Lietuvos interesų gynimo svarbą Europos Sąjungoje ir NATO, o taip pat nuolatinius iššūkius suvaldant nesaugios Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes, strateginių partnerysčių stiprinimą su JAV, Vokietija, Lenkija, dėmesį energetiniams projektams, paramą Rytų Partnerystės šalių siekiams, daugiašališkumo išsaugojimo būtinybę, paramą demokratiniams procesams, žmogaus teisių gynimui.
 
Viena svarbiausių diplomatinės tarnybos veiklos krypčių ministras įvardino kovą su dezinformacija ir propaganda.
 
„Kova prieš istorijos perrašymą, dezinformaciją, propagandą, melagienas bei objektyvios informacijos pateikimas ir toliau išliks vienu iš svarbiausių prioritetų“, – akcentavo ministras.
 
Susitikime taip pat aptartas siekis stiprinti diplomatinę tarnybą – tiek tobulinant teisinį tarnybos veiklos reguliavimą, tiek plečiant atstovavimo geografiją ir daugiau dėmesio skiriant ekonominių funkcijų atlikimui.
 
Nuotoliniu būdu rengiamame susitikime dalyvavo visos (61) Lietuvos diplomatinės atstovybės pasaulyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 03:00

Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos ir JAV valstybės sekretoriaus M. Pompeo susitikimas. EPA-ELTA nuotr.

Amerikos naftos tiekimo Baltarusijai pradžia yra didelė diplomatinė JAV pergalė. Tai trečiadienį pareiškė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike`as Pompeo.
 
„Praėjusią savaitę mes pasiekėme tris dideles diplomatines pergales. Viena iš jų – naftos tiekimo iš JAV į Baltarusiją pradžia“, – sakė jis.
 
Valstybės sekretorius priminė, jog prieš kelis mėnesius jis lankėsi Minske, kur „įsipareigojo, kad mes dirbsime su jais prie šio projekto“.
 
Kartu M. Pompeo pažymėjo, jog Baltarusija dar turi daug nuveikti, kad diversifikuotų savo rinką.
 
Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kilus ginčui dėl naftos su Rusija, pranešė, jog Minskas tariasi su JAV dėl naftos tiekimo. Gegužės viduryje buvo sužinota, kad tanklaivis su 80 tūkstančių Baltarusijai skirtos Amerikos naftos turėtų atplaukti į Klaipėdą birželio pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 

Vilniuje pirmadienį prasideda tradicinis liepos 8–12 dienomis vyksiantis Užsienio reikalų ministerijos organizuojamas Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovų metinis susitikimas, kuriame didelis dėmesys bus skiriamas regioniniams saugumo iššūkiams ir ekonominei diplomatijai.
 
Pirmadienį Lietuvos atstovybių vadovai susitiks su Lietuvos ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Ministro ir diplomatinių atstovybių vadovų susitikime, pasak Užsienio reikalų ministerijos, bus aptarti šiais metais diplomatinės tarnybos nuveikti darbai ir Lietuvos užsienio politikos laukiantys iššūkiai.
 
Liepos 9-ąją programoje numatyti suvažiavimo dalyvių susitikimai su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Seimo valdybos, Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų nariais. Tą pačią dieną Lietuvos atstovybių vadovai dalyvaus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamoje diskusijoje „Dirbtinis intelektas: iššūkiai moderniai diplomatinei tarnybai“.
 
Liepos 10 dieną numatytas Lietuvos atstovybių vadovų susitikimas su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite ir išrinktuoju Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda, o penktadienį, liepos 12 dieną, dalyvavimas iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Lietuvos Respublikos Prezidento priesaikos ceremonijai.
 
Liepos 11 diena, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, bus skirta ekonominei diplomatijai. Kartu su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu bei ekonomikos ir inovacijų viceministru Mariumi Skuodžiu Lietuvos atstovybių vadovai aptars Lietuvos ir tarptautinės ekonominės politikos aktualijas ir prioritetus, Lietuvos energetikos sektoriaus transformaciją. Suvažiavimo dalyviai taip pat susitiks su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, Kauno miesto savivaldybės atstovais, lankysis Kauno LEZ įmonėse.
 
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lietuva šiuo metu turi 41 diplomatinę atstovybę, 8 atstovybes prie tarptautinių organizacijų ir 12 konsulinių įstaigų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 06:00

Vokietijos diplomatijos vadovas: nėra prasmės bandyti suprasti D. Trumpą. EPA-ELTA nuotr.

JAV sąjungininkėms Vakaruose neverta bandyti suprasti prezidento Donaldo Trumpo, šeštadienį paskelbtame interviu sako Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. 

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Taip Vokietijos diplomatijos vadovas replikavo, Italijos dienraščio „Corriere della Sera“ paklaustas apie praėjusią savaitę vykusį Didžiojo septyneto (G7) susitikimą, kurio metu JAV vadovas atmetė bendrą valstybių pasirašytą pareiškimą. 

„Iš tikrųjų nesu tikras, ar verta bandyti suprasti, ką daro D. Trumpas ar kiti. Svarbiausia yra padaryti teisingas išvadas (…), tai galioja ne tik Europai, bet ir visam Vakarų pasauliui, įskaitant NATO. Kai kurie dalykai, mums iki šiol atrodę kaip savaime suprantami – ypač tai, kad Jungtinės Valstijos garantuoja visą Europos saugumą – nebegali būti taip traktuojami“, – sakė užsienio reikalų ministras.

H.Maasas su dienraščiu „Corriere“ kalbėjo prieš pirmadienį Berlyne įvyksiantį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir naujojo Italijos populisto premjero Giuseppės Contės susitikimą. 

Anot ministro, jis supranta italų nusiskundimus dėl nepakankamos kitų Europos Sąjungos narių pagalbos migracijos klausimu ir pridūrė, kad Vokietija turėtų švelniau kalbėti su savo partnerėmis.

Informacijos šaltinis ELTA

2016-06-17

Raudona linija

Tai „linijos“, dabar siejamos ne vien su gerografija, nors sąvoka kildinama iš vadinamosios „raudonų linijų“ sutarties dėl naftos verslovių paskutines dienas gyvavusioje Osmanų imperijoje 1928-ųjų liepą tarp britų – Irano, Prancūzijos bei dviejų JAV naftos kompanijų.

Derantis dėl verslovių imperijos sienos jau buvo neaiškios, ir kai dėl šios priežasties derybos „pakibo“ bei iškilo nepasirašymo grėsmė, problemą išsprendė britų verslininkas Caloustenas Gulbenkianas, paėmęs raudoną pieštuką ir savavališkai jas perbraižęs. Tai reiškė, kad linijas peržengusieji negalėjo būti tikri dėl to, kas vadinama „užtikrintu saugumu“.

Nuo tada „kirsti raudoną liniją“ visame pasaulyje reiškia peržengti ribą, už kurios galima tikėtis „negrįžtamų“ pasekmių. Subtiliai pavojingos tai linijos, nes jas peržengus bent teoriškai gresia neišvengiamas ir kietas atpildas, todėl ir nustatomos jos dažniausiai aukščiausiame lygyje.

„Google“ paieškos sistemoje surinkęnet lietuvišką žodžių junginį „raudonos linijos“ gausime apie 645 tūkstančių nuorodų iš pačių įvairiausių gyvenimo sričių – socialinių, verslo, etikos, politikos ir geopolitikos etc etc. Angliakalbė sąvoka „Red Line“ renka net 2 070 000 000 nuorodų.

Keletas pavyzdžių. Vasario 6-ąją susitikime su Ukrainos aukščiausiosios rados „Eurooptimistų“parlamentarų grupe Europos Sąjungos (ES) pasiuntinys šioje šalyje Hugues Mingarellis jau tikriausiai kažkiek išvestas iš kantrybės (nes Kijevas žada mažiausiai 4-eris metus) nurodė, kad tarptautinių finansinių donorų (Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio Banko, ES) primygtinai reikalaujamo antikorupcinio teismo įsteigimo kraštinė data, taigi „raudona linija“ yra Ukrainos prezidento rinkimai 2019 metais. Ukrainiečiai iki to laiko privalo apsirūpinti antikorupciniu teismu, priešingu atveju gresia finansinės paramos suspendavimas, be kurios reformos Ukrainoje stotų.

Vadinamosios Tripusės kontaktinės grupės Minsko derybose dėl konflikto Ukrainos rytuose sureguliavimo ginčų įkarštyje Maskvos remiamų separatistų atstovams provokaciškai pasiteiravus Ukrainos atstovės, Rados pirmininko pirmajai pavaduotojos Irinos Geraščenko, ar ji nesibaimina dėl savo trijų vaikų saugumo, politikė atkreipė kitų dalyvių (tarp jų separatistų kuratorių iš Rusijos) dėmesį, kad tai vis dėlto diplomatinės derybos, o ne banditų susiėjimas, o apie peržengtą „raudoną liniją“ pareiškimu informavo Minsko policiją.

JAV paskirtasis specialusis prokuroras Robertas Muelleris Rusijos kišimuisi į Amerikos prezidento rinkimus tirti vasario pabaigoje pateikė kaltinimus prezidento Vladimiro Putino „virėju“ vadinamam Sankt Peterburgo verslininkui Jevgenijui Prigožinui ir dar 12-ai Rusijos piliečių iš šio kuruojamo „fakenews“ platinančio vadinamojo „trolių fabriko“ ne už viešosios erdvės aptariamą galimą amerikiečių viešosios nuomonės manipuliavimą (nors jo būta, bet teisiškai turbūt prie to prikibti neįmanoma), o labai konkrečius teisinių „raudonų linijų“ peržengimus, tokius kaip sukčiavimas, pasinaudojus svetimais tapatybės duomenimis bei naudojantis elektroninėmis komunikacijos priemonėmis, ir bankinis sukčiavimas. Tai konkretūs, teisme įrodomi kaltinimai, ir 106-ą vietą rusiško „Forbes“ turtuolių sąraše užimantis restauratorius dabar vargu ar ryšis kelionei į Jungtines Valstijas, net jei ir norėtų. Nes gali iš ten negrįžti, Amerikos Temidė prasižengėliams negailestinga. Taigi toks su „raudonomis linijomis“ sietinas egzistencinis skambutis.

21 amžius jau įrodė, kad yra geopolitikos amžius, tad „raudonų linijų“ fenomeną tinkama aparti ir jos kontekste, ypač daugėjant precedentų, kai „raudonų linijų“ ignoravimas baigiasi niekuo, taisyklė nesuveikia. Pirmiausia nelaimingoje Sirijoje. Kai vasario 13-ąją Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, jog jo šalis smogs Bagdado vyriausybinėms pajėgoms, jei pasitvirtins viešojoje erdvėje pasirodę pranešimai apie sirų diktatoriaus Basharo Assado cheminio ginklo panaudojimą prieš taikius gyventojus, beveik neišvengiamai teko prisiminti faktą, jog kai 2013-aisiais rugpjūčio 21 dieną prie Damasko nervus paralyžuojančios dujos nužudė per tūkstantį civilių, prezidentas Barackas Obama sudvejojo smogti net ribotos apimties karinį smūgį taikiniams Sirijoje, nors prieš tai perspėjo Damaską neperžengti„raudonos linijos“ ir nenaudoti cheminių ginklų prieš savo piliečius.

Planeta „tebesrebia“ andainykščuio neryžtingumo pasekmes. Vasario 11-ąją Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komiteto paskelbta ataskaita informavo apie nuo mėnesio pradžios rusų remiamo B.Assado karinės aviacijos oro smūgių Damasko priemiestyje Rytų Gutoje nužudytus virš tūkstančio taikių gyventojų ir apibendrino, jog šis trumpas periodas buvo vienas žiauriausių beveik 7-eris metus trunkančiame kare. Nors vasario 8-ąją JAV gynybos ministerija informavo pritarianti JT siūlymui paskelbti mėnesio paliaubas, kad į vyriausybinės armijos apsiaustus rajonus būtų galima pristatyti humantitarinę pagalbą, niekas paliaubų laikytis nesirengia, žudynės tęsiasi. O juk tikėtina, kad B.Obamai nesudvejojus ir ištesėjus grasinimą dėl „raudonos linijos“, dabar situacija būtų kiek kita.

Užtat JAV kariškiams vasario 7-ąją apgynus sąjungininkus iš „Sirų demokratinių pajėgų“ (SDF) Deirez Zoro apylinkėse šiaurės rytų Sirijoje, dešiniajame Eufrato krante, kuomet J.Prigožinui priklausančios privačios karinės kompanijos (vadinamosios „Vagnerio“) palaikomos sirų vyriausybinės pajėgos (apie 500 karių) pamėgino „atimti“ SDF kontroliuojamas naftos versloves, Rusijoje dar ir dabar bijoma atvirai pripažinti, kiek iš tiesų žuvo „Vagnerio“ samdinių. 2017-aisiais su J.Prigožinu siejama kompanija „Europolis“ pasirašė susitarimą su Damasako vyriausybe, kad „vagneriečiai“ atkovos naftos versloves ir už tai kompanija gaus „dalį“ jas eksploatuojant. Veikiausiai vadovautasi logika, kad kol turkai atakuoja kurdų kontroliuojamą Afrino provinciją Sirijos šiaurės vakaruose, o pasaulio bendruomenė apsiriboja tik reikšdama „gilų nerimą“ dėl galimų aukų, vieną kitą verslovę galima ir „atglemžti“. Neišdegė.

Beje, daugelio analitikų vertinimu, amerikiečių atsaką galima buvo numatyti, JAV visus praėjusius metus nedelsdama smogdavo ore pamėgindavusiems dominuoti Damasko vyriausybės  karo lėktuvams, kai iškildavo grėsmė amerikiečių sąjungininkams – kuomet sirų Su-22 piečiau Rakkos mėgino atakuoti SDF pozicijas, buvo iškart numuštas amerikiečių F-35. Sirijos šiaurės rytuose, kur yra SDF atsakomybės zona, amerikiečiai praktiškai įvedė neskraidymo zoną. Pentagono vadas Jimas Mattisas jau „po fakto“ prie Deirez Zoro saliamoniškai paaiškino, jog Rusijos pusė „karštąja linija“ kelis kartus raginta nieko nesiimti (amerikiečiai kurį laiką stebėjo priešininkų persigrupavimus), rusai patikino, jog jų tarp Sirijos vyriausybinių pajėgų nėra.

Nėra – tai nėra, ir„raudoną liniją“ peržengusieji gavo atkirtį. J.Mattisas diplomatiškai apibendrino, kad jo kariškiai neieško konflikto su rusais, bet sąjungininkus apgins bet kuriuo atveju. Kaip interviu „Svoboda“ (02 13) nurodė buvęs Pentagono bendradarbis, šiuo metu Lexingtono instituto viceprezidentas dr. Danielis Goure, Sirijoje patvirtinama nauja JAV strategija, kuri reikšmimgai skiriasi nuo prezidento B.Obamos administracijos taikytosios. Paskutinį  dešimtmetį Amerika traukėsi ir užleido teritoriją priešininkams, dabar grįžta.

Bet ir analitikas dr. D.Goure pripažįsta, kad situacija Sirijoje ypač pavojinga, Kremliui siekiant įtvirtinti savo buvimą ten, viskas gali baigtis neprognozuojamai. Jau kaip ir įpratome prie pranešimų apie pavojingus rusų karinių lėktuvų manevrus prie pat NATO orlaivių ar karinių laivų virš Baltijos, Juodosios jūros, toje pačioje Sirijoje. Juk irgi „raudonos linijos“, jei rusų lakūnai nesusitvarkytų su valdymu bei įvyktų susidūrimas.

Tyrimų grupės „Conflict Intelligence Team“ analitikas Kirilas Michailovas interviu „Svoboda“ (02 12) nurodė, kad nuo vasario pradžios įvairios paskirties orlaivius (lėktuvus, sraigtasparnius, dronus) Sirijoje prarado Rusija, Turkija, Iranas bei Izraelis, bet ne Jungtinės Valstijos.

Čia – dar sykį apie„raudonas linijas“ ir kas yra jų priežiūros garantas. „Linijas“ reikia turėti galios apginti. Kuomet vasario 3-osios pavakarę sukilėliai Idlibo procincijoje numušė rusų Su-25, rusai metėsi į „atsaką“ atakuodami ne tik karinius, bet ir civilius objektus – ligonines, turgus ir t.t.

Amerikiečiai gina kurdus, izraeliečiai prižiūri rajonus prie savo sienos (pirmiausia Golano aukštumas), kad ten neprasismelktų grupuotės „Hezbolah“ smogikai, turkai – rajonus, už kuriuos atsako jų kontroliuojajami sukilėliai. Geopolitinių žaidėjų kiek nori, dominuoja sudėtingos interesų kombinacijos ir neoficialus susitarimas „bombarduokite, ką norite, tik mums netrukdykite“. 

Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Deja, civilių apginti negali niekas, nes tai ne „raudonų linijų“ prerogatyva. Baisiausia šiuo metu Rytų Gutoje, už kurią tarsi niekas ir neatsakingas, pasak K.Michailovo, B.Assadas ją bombarduoja, nes jam leidžiama tą daryti. Kažkada „raudonos linijos“ rasis ir ten, kaip kovo 2-ąją Ženevoje vykusioje neeilinėje žmogaus teisių tarybos sesijoje pažadėjo JT žmogaus teisų komisaras Zeidas Ra’adas-al-Husseinas, tada kaltieji (jie lyg ir nustatomi) dėl taikių žmonių bombardavimo gali būti perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Bet iki to laiko žus dar nežinia kiek taikių gyventojų.

Štai tokių įvykių kontekste ponas V.Putinas kovo 1-ąjąpaskelbė metinį pranešimą Nacionaliniam susirinkimui, kurio beveik pusė (45 minutės) buvo skirta naujai, prezidento teigimu, neįveikiamai ginkluotei – povandeniniams dronams, meteorito greičiu taikinį sekančiam raketų kompleksui, tarpkontinentinei balistinei sparnuotajai raketai, kuri gali pasiekti bet kurį taikinį pasaulyje… Ir visos ligšiolinės „raudonos linijos“ buvo vėl sujauktos jau net nežina kelintą kartą vos prasidėjus 21 amžiui.

2018.03.12; 03:00