Moldovos sostinėje tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti prieš įstatymo projektą, apribosiantį išrinktosios prezidentės galias. EPA-ELTA nuotr.
Moldovoje ketvirtadienį tūkstančiai žmonių susirinko į mitingą prie parlamento, protestuodami prieš teisės aktą, kuriuo būtų apribotos naujai išrinktos proeuropieškos prezidentės galios.
Išrinktoji prezidentė Maia Sandu gruodžio pabaigoje turi pradėti eiti Moldovos valstybės vadovės pareigas. Ji rinkimuose įveikė prorusišką dabartinį prezidentą Igorį Dodoną.
Protestuotojai susirinko prie parlamento Kišiniove, kai M. Sandu paragino savo šalininkus protestuoti prieš kelis įstatymo projektus, kuriuos pateikė I. Dodono Socialistų partija. Tarp jų yra įstatymo projektas, kuris apribotų prezidento galias.
Įstatymo projekte siūloma Moldovos Informacijos ir saugumo tarnybos (šalies žvalgybos agentūros) kontrolę perduoti iš prezidento parlamentui.
Prie parlamento susirinkę M. Sandu šalininkai reikalavo paleisti parlamentą. Policija apsupo parlamentą, bet į mitingą nesikišo.
Proteste M. Sandu paragino I. Dodono vyriausybę atsistatydinti ir surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
„Mums reikia geros šalies visiems padoriems žmonėms. Mums reikia pirmalaikių rinkimų, kad išstumtume vagis iš valdžios“, – teigė ji.
Paskutiniai parlamento rinkimai Moldovoje vyko 2019 metais. I. Dodono partija iškovojo trečdalį vietų parlamente.
Rinkimų kampanijos metu M. Sandu žadėjo kovoti su korupcija šalyje, kuri yra viena skurdžiausių Europoje.
Moldovoje – prezidento rinkimai. Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį vykusiame antrajame Moldovos prezidento rinkimų ture pirmauja opozicijos kandidatė Maia Sandu, kuri pasisako už glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga (ES), rodo balsavusių rinkėjų apklausa, praneša agentūra „Reuters“.
Apklausos duomenys rodo, kad M. Sandu surinko 54,8 proc. balsų, o prorusiškas dabartinis Moldovos prezidentas gavo 45,2 proc. balsų.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame prezidento rinkimų ture, vykusiame lapkričio 1 d., 48-erių M. Sandu įveikė I. Dodoną, pelnydama 36,1 proc. balsų, o 45 metų amžiaus dabartinis Moldovos vadovas gavo 32,6 proc. balsų.
Abu kandidatai taip pat varžėsi antrajame prezidento rinkimų ture 2016 metais, bet rinkimus laimėjo I. Dodonas.
Pirmosios I. Dodono kadencijos metu M. Sandu kelis mėnesius ėjo premjerės pareigas, tačiau buvo pašalinta po balsavimo dėl nepasitikėjimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos Prezidento veiklos uždavinių – užsienio politika.
Tiesa, jei Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien ypatingai daug dėmesio skiria sveikatos problemoms, tai nereiškia, kad jis dubliuoja Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pareigas. Juk situacija dėl siautėjančio koronaviruso – išskirtinė. Būtų keista, jei Prezidentui nerūpėtų, daugėja ar mažėja susirgimų dėl COVID-19. Jei Prezidentas smulkmeniškai domisi šalies ekonomika, – taip pat nėra blogai. Mat padėtis – ypatinga. Lietuva dar niekad nebuvo patekusi į tokią sudėtingą padėtį. Domėdamasis verslo perspektyvomis šalies vadovas nedubliuoja premjero Sauliaus Skvernelio pareigų.
Ir vis dėlto Lietuvos vadovui nederėtų užmiršti, kad jam netinka itin smulkmeniškai ir juolab – itin dažnai gilintis į medicinos ar ekonomikos reikalus. Prezidentui galvą pirmiausia turėtų skaudėti dėl kitų klausimų.
A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Štai daugiau dėmesio skirti chaosui, kilusiam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, – sveikintina iniciatyva. Štai rūpintis užsienio politika, pavyzdžiui, birželio 18 dieną numatyto Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių lyderių viršūnių susitikimo sėkme, – ne tik gražu, prasminga, bet ir pragmatiška. Per pastarąsias dvi savaites surengti konferenciniai pokalbiai su Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Armėnijos, Moldovos ir Azerbaidžano lyderiais, – neabejotinai sveikintinas sumanymas. Juk kitų ES šalių prezidentai, regis, tokiais pokalbiais negali pasidžiaugti.
Tik vėl – pokalbis nelygu pokalbiui. Galima pilstyti iš tuščio į kiaurą keičiantis vien gražiais žodeliais arba rimtai nagrinėti skaudžias temas. Dabar, kai jau atidžiai perskaityti visi Prezidento Komunikacijos grupės išplatinti pranešimai apie Gitano Nausėdos diskusijas su Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių prezidentais Aliaksandru Lukašenka, Ilhamu Alijevu, Volodymiru Zelenskiu, Solome Zurabišvili, Igoriu Dodonu ir Armenu Sarkisianu, – įmanoma susidaryti bent paviršutinišką įspūdį, kokie akcentai pasirinkti.
Ar prezidentas G.Nausėda nepadarė klaidų, rinkdamasis temas? Sakykim, ar buvo teisinga, kalbantis su Moldovos prezidentu Igoriu Dodonu, neužsiminti apie Padniestrės žaizdą?
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Taip pat visiems puikiai žinoma, kad problematiškiausia Rytų partnerystės programoje dalyvaujanti šalis – Armėnija. Ji vienintelė iš šio šešeto elgiasi agresyviai – iki šiol okupavusi apie 20 proc. kaimyninės šalies žemių. Turiu omenyje iš Azerbaidžano maždaug prieš du dešimtmečius jėga atplėštą Kalnų Karabachą. Oficialusis Jerevanas iki šiol begėdiškai ignoruoja visos tarptautinės bendruomenės, įskaitant NATO ir ES šalis, nuomonę, jog Kalnų Karabachą privalu grąžinti Azerbaidžanui. Tokios tarptautinės taisyklės.
Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tačiau šiuo metu neteisėtai Kalnų Karabachą administruojančios jėgos demonstratyviai rengia pompastiškus rinkimus, kurių nepripažįsta Vakarai, skelbia stebuklines pasakas, esą Kalnų Karabache gyvenanti kažin kokia išskirtinė tauta, turinti teisę atsiskirti nuo Azerbaidžano, nuolat apšaudo azerbaidžaniečių karius pasienio ruožuose, neleidžia maždaug milijonui azerbaidžaniečių pabėgėlių grįžti į gimtuosius namus, viešai, oficialiai nepasmerkė savo teroristinių organizacijų, sakykim, ASALA, kurios 1973 – 2002 metais rengė kruvinus teroro aktus Europos, JAV ir Australijos miestuose (235 teroro aktai, 70 žmogžudysčių, 41 pasikėsinimas į gyvybę, paimti 105 įkaitai).
Žvelgiant priekabiai net Baltarusija – mažiau problemiška šalis nei Armėnija. Jei oficialusis Minskas ir neteisingai pasielgė, statydamas Astravo atominę jėgainę vos už keliolikos kilometrų nuo Baltarusijos – Lietuvos sienos, jis atominę elektrinę vis tik pastatė savo žemėje. Baltarusija šiuo metu nėra užgrobusi nė pėdos svetimų žemių. Taip pat – ir Ukraina, Azerbaidžanas, Sakartvelas, Moldova.
Vienintelė Armėnija elgiasi agresyviai, iššaukiančiai – tarsi būtų mažytė Rusija. Būtent ji, prisidengdama Rusijos karine galia (Giumri mieste ilgam dislokuota Rusijos karinė bazė), jau keletą dešimtmečių šantažuoja savo kaimynę – Azerbaidžaną.
Kalbantis su Armėnijos vadovais – visa tai privalu žinoti. Ar Lietuvos Prezidentas G.Nausėda, rengdamas konferencinius pokalbius su Jerevanu ir Baku, turėjo tai omenyje?
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Nežinau, nesu tikras. Štai Baltarusijos prezidentui A.Lukašenkai jis priminė, jog Lietuva turi kategoriškai neigiamą požiūrį į Astravo AE. O va Armėnijos prezidentui A.Sarkisianui nepriminė, jog Armėnija privalo paklusti Jungtinių Tautų rezoliucijoms, įpareigojančioms pasitraukti iš Kalnų Karabacho. Apie šią tarptautinės bendruomenės nuostatą – nė žodžio.
Austrijos sostinė Viena, kur 1984 metų birželio 20 dieną armėnų teroristai surengė išpuolį prieš Turkijos diplomatą Erdoganą Ozeną
Bent jau tokią nuomonę leidžia susidaryti oficialiai paskelbti Prezidento Komunikacijos grupės panešimai apie pokalbius (visi pranešimai publikuoti portale slaptai.lt) su Baku ir Jerevanu.
Perskaičius Prezidento komunikacijos pranešimus, įsidėmėjau ir daugiau keistų nutylėjimų. Pavyzdžiui, G.Nausėda tvirtino, jog Lietuva remia tiek Sakartvelo, tiek Ukrainos teritorinį vientisumą. G.Nausėda taip pat tvirtino esąs susirūpinęs dėl Ukrainos ir Sakartvelo saugumo bėdų, kurias kelia karinės Rusijos pajėgos. O pranešime, paskelbtame po pokalbio su I.Alijevu, neradau akcento, jog Lietuva remia Azerbaidžano teritorinį vientisumą, jog Lietuva susirūpinusi Kalnų Karabacho ateitimi.
Igoris Dodonas. Presedinte.md nuotr.
Jei tokie žodžiai pokalbio metu buvo ištarti, bet tiesiog nepateko į pranešimus, – viena. Bet jei G.Nausėda apie tai nė neužsiminė, kalbėdamasis su prezidentu I.Alijevu, – ar tai nėra klaida? Kalbėtis su Azerbaidžano vadovais nepaklausiant jų bent jau apie iš Kalnų Karabacho išvytų azerbaidžaniečių pabėgėlių likimus, – netaktiška.
Norėdamas sužinoti, ar tikrai pokalbiai su Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiais klostėsi taip, kaip aprašyta oficialiuose pranešimuose, nusiunčiau Prezidentūros Komunikacijos grupei keletą klausimų.
Štai jie:
1.Ar Prezidentas Gitanas Nausėda, prieš keletą dienų kalbėdamasis dėl Rytų partnerystės reikalų su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, pareiškė paramą Azerbaidžano teritoriniam vientisumui, t.y. ar pabrėžė, kad Lietuva remia Azerbaidžano pastangas susigrąžinti Kalnų Karabachą ir septynetą gretimų rajonų, kurie šiuo metu okupuoti svetimų pajėgų; taip pat – ar domėjosi, kaip šiuo metu gyvena iš Kalnų Karabacho išvyti azerbaidžaniečių pabėgėliai?
Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
2.Ar Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamasis dėl Rytų partnerystės problemų su Armėnijos prezidentu Armenu Sarkisianu, domėjosi, kada Armėnija įvykdys tarptautinės bendruomenės reikalavimus – patrauks karines pajėgas iš Kalnų Karabacho, t.y. kada Jerevanas grąžins Azerbaidžanui šiuo metu neteisėtai administruojamą regioną?
3.Ar Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamasis dėl Rytų parnerystės reikalų su Armėnijos prezidentu Armenu Sarkisianu, teiravosi, kada oficialusis Jerevanas žada atsisakyti Rusijos karinės bazės, dislokuotos Giumri regione, paslaugų?
Moldovos Konstitucinis teismas (KT) laikinai nušalino nuo pareigų prezidentą Igorį Dodoną, praneša „Interfax“.
KT šį sprendimą priėmė sekmadienio rytą grupės Demokratų partijai atstovaujančių parlamento narių prašymu.
Savo sprendimą Konstitucinis teismas motyvavo tuo, kad prezidentas atsisakė pasirašyti įsaką dėl parlamento paleidimo ir tuo būdu įvykdyti ankstesnį KT sprendimą.
KT įpareigojo premjerą Pavelą Filiną laikinai eiti prezidento pareigas. Jis turės kreiptis į Konstitucinį teismą, kad galėtų pasirašyti įsaką dėl dabartinės sudėties parlamento paleidimo ir pirmalaikių rinkimų datos.
Per dvejus pastaruosius metus KT jau penkis sykius buvo laikinai nušalinęs prezidentą nuo pareigų, kai šis atsisakydavo aprobuoti įstatymus arba skirti ministrus.
Kaip jau buvo pranešta, birželio 7 d. Moldovos Konstitucinis teismas nusprendė, kad prezidentas turi paleisti parlamentą ir paskirti pirmalaikių rinkimų datą. Šis sprendimas buvo priimtas praėjus kelioms minutėms po to, kai I. Dodonas paskelbė, kad nepavyko sudaryti valdančiosios koalicijos ir naujos vyriausybės.
Šeštadienį I. Dodonas pareiškė nepasirašysiąs įsako dėl parlamento paleidimo ir pirmalaikių rinkimų datos.
Tą pačią dieną Moldovos parlamentas paskyrė dešiniosios opozicijos lyderę Mai`ą Sandu šalies premjere. Iškart po vyriausybės patvirtinimo I. Dodonas prisaikdino naujojo ministrų kabineto narius.
Šeštadienį parlamento posėdis buvo sušauktas nepaisant Konstitucinio teismo sprendimo dėl jo paleidimo.
