Roger Stone. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sušvelnino savo ilgamečio sąjungininko Rogerio Stone’o laisvės atėmimo bausmę, apsaugodamas veteraną respublikonų veikėją nuo 40 mėnesių už grotų.
„Rogeris Stone’as dabar yra laisvas žmogus!“ – pranešime sakė Baltieji rūmai, likus vos keletui dienų iki to, kai jis federaliniame kalėjime turėjo pradėt atlikti savo bausmę.
D. Trumpo poelgis neabejotinai atnaujino jam anksčiau dažnai pateiktus kaltinimus, kad prezidentas kišasi į JAV teisingumo sistemą, jog galėtų padėti savo draugams ir sąjungininkams bei galėtų nubausti kritikus ir priešus.
Vienas seniausių D. Trumpo bendražygių R. Stone’as praėjusį lapkritį buvo pripažintas melavęs Kongresui, daręs įtaką liudytojams ir trukdęs Atstovų Rūmų tyrimui dėl to, ar D. Trumpo kampanija bendrininkavo su Rusija 2016 metų prezidento rinkimuose.
Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime buvo dar kartą pakartotas D. Trumpo tvirtinimas, kad specialusis prokuroras Robertas Muelleris tyrė nusikaltimą, kuris niekada nebuvo įvykdytas. Pranešime teigiama, kad R. Stone’ui niekada neturėjo būti pareikšti jokie kaltinimai.
„Paprastas faktas yra tas, kad jei specialusis prokuroras nebūtų vykdęs absoliučiai nepagrįsto tyrimo, ponui (Rogeriui) Stone’ui negrėstų kalėjimo bausmė“, – teigiama pranešime.
D. Trumpo administracija jau vieną kartą kišosi į R. Stone’o bylą. Prokurorams parekomendavus paskirti nuo 7 iki 9 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę, generalinis prokuroras Billas Barras, dažnai kaltinamas dirbant asmeniniu D. Trumpo advokatu, įsiterpė ir pavadino bausmę pernelyg griežta.
Visi keturi šioje byloje prokurorų pareigas ėję teisininkai atsistatydino, o naujai paskirtas prokuroras parekomendavo skirti nuo 3 iki 4 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę.
R. Stone’as buvo jau šeštas D. Trumpo sąjungininkas, nuteistas kalėti už kaltinimus, susijusius su R. Muellerio tyrimu dėl Rusijos kišimosi į rinkimus. Pačiam šalies prezidentui už piktnaudžiavimą savo galia buvo surengta apkalta.
Kritikai greitai sureagavo į D. Trumpo sprendimą sušvelninti R. Stone’o laisvės atėmimo bausmę.
Kalifornijos senatorė Kamala Harris pažymėjo, kad baltaodis R. Stone’as išėjo į laisvę, o Kentukio policijos pareigūnai, kaltinami juodaodžio sveikatos darbuotojo nužudymu, nebuvo suimti ir jiems nebuvo pareikšti jokie kaltinimai.
„Šioje šalyje veikiančioms dviem teisingumo sistemoms turi ateiti galas“, – tviteryje parašė K. Harris.
Baltieji rūmai nepatvirtina „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė išvesti iš Vokietijos tūkstančius amerikiečių karių. Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Ullyotas penktadienį sakė, kad šiuo metu pareiškimo šiuo klausimu nėra.
Tačiau D. Trumpas esą nuolat peržiūri JAV karių buvimą užsienyje. „Jungtinės Valstijos toliau pasiryžusios bendradarbiauti su savo artima sąjungininke Vokietija“, – pridūrė atstovas.
„The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardytais JAV vyriausybės atstovais, penktadienį pranešė, kad D. Trumpas nurodė Pentagonui iki rugsėjo karių skaičių Vokietijoje sumažinti 9 500. Šiuo metu amerikiečių čia yra 34 500.
Be to, esą bus įvesta 25 000 JAV karių riba Vokietijoje. Baltųjų rūmų memorandumą pasirašė D. Trumpo patarėjas saugumo klausimais Robertas O’Brienas. Pentagonas šios informacijos nekomentuoja.
Markas Zuckerbergas. EPA-ELTA nuotr.
„Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas pareiškė esąs „gana tikras“ dėl to, kad jo vadovaujama bendrovė gali užkirsti kelią bandymams paveikti šių metų JAV prezidento rinkimų baigtį.
Interviu BBC M. Zuckerbergas teigė, kad socialinis tinklas yra geriau pasirengęs užkirsti kelią dezinformacijos kampanijoms, tačiau pripažino, kad 2016 m. rinkimų metu, kuomet nugalėjo Donaldas Trumpas, „Facebook“ turėjo trūkumų.
„Šalys ir toliau bandys kištis, mes ir toliau turėsime tokias problemas, bet nuo 2016 m. labai daug ko išmokome, todėl esu gana tikras dėl to, kad galėsime apsaugoti ateinančių rinkimų sąžiningumą“, – sakė M. Zuckerbergas.
M. Zuckerbergas kišimosi į rinkimus prevenciją pavadino „šiek tiek panašia į ginklavimosi varžybas“ su tokiomis šalimis, kaip Rusija, Iranas ir Kinija.
Facebook puslapiai. Slaptai.lt nuotr.
„Nenorime, kad kitos valstybės kištųsi į rinkimus, nepaisant jų bandymų veiksmingumo, manau, jog turime bendradarbiauti su visais, kad užkirstumėme tam kelią“, – pridūrė jis.
„Facebook“ anksčiau buvo kaltinamas leidęs D. Trumpui laimėti rinkimus dezinformacijos pagalba, kurią socialiniame tinkle platino užsienio valstybių institucijos.
„Facebook“ neseniai pašalino Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro pareiškimą, neva mokslininkai įrodė, kad yra sukurtas vaistas nuo COVID-19.
„Akivaizdu, kad tai netiesa, todėl mes tai pašalinome. Nesvarbu, kas tai sako“, – teigė M. Zuckerbergas.
Švedų paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg kasmetiniame verslo ir politikos lyderių forume Davose pareiškė, kad „iš esmės nieko nepadaryta“ kovoje su klimato kaita, nepaisant garsiai nuskambėjusios jos kampanijos.
Davose vėliau taip pat pasirodė ir skeptiškai klimato kaitą vertinantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vis dėlto prieš pat jo kalbą G. Thunberg pabrėžė savo žinią, įkvėpusią milijonus žmonių visame pasaulyje: vyriausybės daro nepakankamai dėl kovos su klimato kaita.
„Mes visi kovojame už aplinką ir klimatą. Jei pasižiūrėtumėte iš platesnės perspektyvos, iš esmės nieko nepadaryta. Reikės kur kas daugiau nei tiek. Tai tik pati pradžia“, – sakė G. Thunberg pačią pirmą Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) dieną.
Ramiai kalbėdama su ironiška šypsena, G. Thunberg pripažino, kad jos kampanija, prasidėjusi protestais prie Švedijos parlamento, pritraukė daug dėmesio, tačiau kol kas neatnešė pokyčių.
„Yra skirtumas tarp buvimo girdima ir realaus poveikio pokyčių labui“, – teigė aktyvistė.
„Nesu žmogus, kuris turėtų skųstis dėl to, kad manęs negirdi. Visą laiką esu girdima. Bet mokslas ir jaunų žmonių balsas nėra šio pokalbio centre“, – pridūrė G. Thunberg.
Praeitą savaitę paskelbtoje PEF Pasaulio rizikų ataskaitoje įspėjama, kad „klimato kaita smogia vis stipriau ir greičiau nei daugelis tikėjosi“, o pasaulio vidutinė temperatūra iki šimtmečio pabaigos, tikėtina, kils net 3 laipsniais Celsijaus.
Nemanoma, kad Davose akis į akį susitiks D. Trumpas ir G. Thunberg, kurie anksčiau persimetė keliais gana nedraugiškais žodžiais tviteryje, tačiau dėl intensyvaus renginių tvarkaraščio gali būti, kad JAV prezidentas ir garsioji klimato aktyvistė prasilenks netyčia.
Pernai kasmetinėje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdyje internete didžiulio susidomėjimo sulaukė nuotrauka, kurioje G. Thunberg matoma piktai stebinti D. Trumpą.
It is very hard for most Westerners to comprehend how KGB Colonel Putin’s mind works, but we need to be able to do so in order to understand what is going on in this country vis-à-vis Russia’s success in sowing chaos in dissension in this country. We need to know in order to predict what comes next.
Going back to 2016, we know for a fact that the whole world (with a few exceptions) absolutely believed that Hillary would win the Presidential election in a landslide! This belief was shared by Putin and the Russian government.
Their meddling in the election was based on this fact. They did not believe that Donald Trump would win. If they did, they would have exhibited much more insight than our mainstream media, but they did not. Anyone studying Russian disinformation knows, that their goal was to discredit ALL OF American democracy, sow chaos and damage “President-elect” Hillary, so she would be dealing from a position of weakness. Since Moscow could not do this openly, they needed to raise up the challenger Donald Trump, at the expense of Hillary. Easy enough to do! With all the scandals surrounding her, Hillary made their job easy and the media, anxious for click bait, was happy to cover Trump for free. Because in their infinite wisdom, they believed that Trump would be the easiest candidate for Hillary to beat.
With all this going on, Putin was very happy with the idea of Hillary being President. She was his “gal”. She had given him control of Uranium One. (Does anyone think that this deal was done without Obama’s knowledge?) She had let Russian companies share in US technology secrets. Putin indirectly contributed money to the Clinton Foundation. Hillary was able to park her campaign staff there before the election in order to have them available to her for the election. Her husband had given speeches in Moscow for hundreds of thousands of dollars. He has her “missing” e-mails. “Kompromat” from the Steele dossier could in reality be about Bill Clinton. It’s a known fact, that Bill cannot resist trysts with women other than Hillary. Speeches in Moscow – probably, some Kompromat occurred there also.
Hillary Clinton
Putin had no reason to believe that she would not continue Obama’s policies. However, the election of Trump was a HUGE setback for Putin. Hillary was his “gal”, but Trump ruined that. Hillary starts yelling, “Russia! Russia! Russia!” Putin at first fights back by trying to deal with Trump, hoping he could win him over. This does not work. So, he needs to destroy Trump, because he is much more dangerous than Hillary. In step the „useful idiots”, Obama loyalists in the Government, follow: John Brennan, James Clapper, Robert Mueller, Adam Schiff, Rod J. Rosenstein, James Comey, Lisa Page… Putin is absolutely delighted. He has either got some agents in the Deep State directing this, or the „useful fools” are doing this on their own. By their actions they are doing Putin’s work. „Useful fools” or Russian agents, who knows? No Russian collusion between Trump and Putin is found, but plenty of „useful fools” or Putin agents go into action. The result is a country being torn apart. Obama is in the White House. He had tons of loyal people to draw from for his Staff. They are either bewitched by his charisma, his hate of the US ideology, or are they foreign agents? Let us not forget Obama’s mentors, teachers, pastors and Louis Farrakhan, not to mention Bill Ayers and other leftists, anarchists or even outright communists.
Obama was caught on mic saying to Dmitri Medvedev, “Let me get reelected first, then I’ll have a better chance of making something happen. On all these issues, but particularly missile defense, this, this can be solved but it’s important for him to give me space.”
Medvedev: “Yeah, I understand. I understand your message about space. Space for you…”
Obama: “This is my last election. After my election I will have more flexibility.”
Medvedev: “I understand. I will transmit this information to Vladimir, and I stand with you.”
What were all these issues? What other things were agreed upon? Obama and Hillary were of one mind with Putin on the need to work together. Obama supported Hillary, campaigned with her, and endorsed her. I do not believe, that she would have gone against her sponsor. Any major attention to Russian Election meddling in the election was down played until after Trump was elected, then all hell broke loose. Obama did nothing as long as he believed Hillary would win! There was no need to muddy the waters.
Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto
Trump is often accused of being a tool of Putin, but let us compare Obama to Trump, by their actions not their words. Does anything Trump do vis-à-vis Russia and Putin suggest that Putin has anything on him? Trump builds up the US military, gives lethal weapons to Ukraine, gets low oil prices thereby improving the US economy, places sanctions on Russia, breaks with Cuba, places sanctions on Venezuela, gets NATO to pony up more money for defense, puts tariffs on China, increase in NATO funding and memberships, and cancels treaties that Russia refuses to comply with. Do any of these things help Putin?
Compare this to Obama who removed missiles and radar from Poland, let Crimea be occupied, let Putin seize other parts of Ukraine, cut the military, gave money to Iran (Russia’s ally) and resumed relations with Cuba (another Russian ally). Obama withdrew US forces from Europe – to include all tank units, cut and ran in Iraq, announced withdrawal from Afghanistan, got US into deeper debt, slow walked the US economy, and spent all kinds of money on his political allies. Banks and business were forced into bankrolling far left organizations instead of facing criminal charges. Obama turned the IRS, the FBI and Intel agencies into tools of political repression and oppression and spied on the Trump campaign using US and British Intel agencies.
Barac Obama
We need to remember who staffed the Deep State. If not Obama, who would have put John Brennan and James Clapper in such high positions? Brennan voted for a Communist for President. Gus Hall ran for US President as a member of the USA Communist Party – financed by Moscow. How did he pass any sort of background check? Clapper proved himself a dubious leader when he perjured himself! Background checks were very loose during Obama’s term; a lot of things went out the window. Loose background checks probably let in some people that were either blindly loyal to Obama, or maybe even some, that were working for Russia. How else would you explain quick deportation and release of Russian spies like Anna Chapman who was deported before even being fully interrogated and debriefed?
What if some of those people are still there and taking their orders from Russia? Is that possible? Maybe not a lot of them, but maybe one or two masterminds. We are faced with too many leaks, too much disloyalty, and too many things coming out that would have destroyed anyone else other than Trump.
Why were people like Paul Manafort and Michael Cohen allowed to work for Trump without the FBI passing info to Trump àla Dianne Feinstein and her Chinese driver? When the FBI found out he was working for China, she was secretly notified and the spy was allowed to retire quietly.
How did Obama get away with the Iran deal, and “Fast and Furious”? Who thinks giving billions of dollars to sponsors of terrorism is a good idea? What about the occupation of Crimea, letting Russians into Syria, releasing Russian spies, Isis and Al Qaeda Terrorists, emptying out GITMO, and trying terrorists in a civilian court in New York, etc.?
I have only one question for President Trump: is any of this possible treason and collusion being investigated? If not, maybe we ought to put Counter Intel on this right away. But maybe they, too, have been compromised by the Deep State? Useful Fools or KGB/GRU agents?
Anna Chapman
Other interesting things are going on. Over in Russia. Head of GRU dies, at a ripe age of 63. Miami paper resurrects the Epstein pedophile case with connections to Bill Clinton and Prince Charles. Ukrainian ship crisis, Mueller dropping legal “bombs”, while Trump is overseas. Coincidences? I wonder what Epstein re-trial would dig up? Hillary and Bill are no longer needed. Without Hollywood stars they cannot even attract 10% of the crowd Trump draws. Their speaking tour in a theater in Toronto on Tuesday, November 27, drew about 3000 in a space designed for 20,000 after discounting tickets! Putin will probably drop the “bomb” on them, too. Maybe Putin has figured out that they will never be useful again. We are truly living in interesting times.
Migrantų šeimų atskyrimas pasienyje, JAV prezidento Donaldo Trumpo nuomone, yra tinkama priemonė nelegaliai imigracijai į JAV sustabdyti. „Jei jie žinos, kad bus išskirti, jie neatvyks“, – pareiškė D. Trumpas šeštadienį žiniasklaidos atstovams. Ar jis vėl ims taikyti ginčytiną praktiką atskirti vaikus nuo savo tėvų, prezidentas nepasakė, informuoja agentūra „Reuters“.
Anot D. Trumpo, vertinami įvairūs variantai dėl nelegalios imigracijos. „Mes darysime viską, ką galime, kad ją sulėtintume“, – pabrėžė prezidentas.
Po audringos kritikos D. Trumpas sausį sustabdė praktiką atskirti vaikus nuo nelegaliai į šalį atvykusių jų tėvų. Iš viso tai palietė 2 600 nepilnamečių. Kai kurie vyriausybės atstovai teigiamai vertino šią praktiką. Ji esą yra veiksminga priemonė prieš nelegalią imigraciją.
Šimtai JAV ir Meksikos sienos atskirtų šeimų tuo tarpu šeštadienį vėl išvydo savo narius – nors ir trumpai. 1 500 narių iš 250 šeimų, kurie buvo atskirti dėl emigracijos ar deportacijos, keturioms minutėms susitiko atvertame pasienyje tarp Meksikos Siudad Chuareso miesto ir Sanlend Parko JAV Naujosios Meksikos valstijoje.
Žmogaus teisių grupuotė „Border Network of Human Rights“ jau ne kartą organizavo masinius šeimų susitikimus 3 000km ilgio Meksikos ir JAV pasienyje. Šių susitikimų moto yra „Apsikabinimai, ne sienos“ („Abrazos No Muros).
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmeta kaltinimus, kad rodo per dideles simpatijas Rusijai. „Aš nesu prorusiškas, aš nesu už nieką“, – pareiškė jis interviu stočiai „Fox News“. „Aš tik noriu, kad šalis (JAV) būtų saugi“, – pridūrė prezidentas.
JAV ir Rusija, anot jo, kontroliuoja 90 proc. visų branduolinių ginklų. Todėl sugyventi su Rusija yra gerai, o ne blogai.
Atsakydamas į klausimą, ar Rusija yra didžiausia JAV priešininkė, D. Trumpas sakė: „Aš nenaudočiau žodžio priešininkė. Mes visi galime bendradarbiauti“. Esą visiems gali būti gerai ir visi gali gyventi taikoje.
D. Trumpas sulaukė kritikos dėl savo pasisakymų per spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pirmadienį Helsinkyje. Dabar jis, be to, pareiškė, jog sutinka su „mūsų žvalgybininkų išvadomis, kad Rusija kišosi į rinkimus 2016 metais“. Kilusį ginčą jis pavadino dideliu nesusipratimu.
V. Putinas pasiruošęs kompromisams, išskyrus Krymo klausimą? EPA-ELTA nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nerimauja dėl planuojamo JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Pasak jos, nerimą kelia tai, kad prieš tai buvusio D. Trumpo susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu rezultatai buvo kontraversiški.
„Mums visada kelia nerimą, mes žinome, kas yra V. Putinas, mes žinome, kas yra mūsų kaimynė, ir žinome, ko galime tikėtis. Be jokios abejonės, mes labai rimtai žiūrime į šį susitikimą ir į galimus rezultatus. Tuo labiau kad matėme dar vieną įdomų, kontraversišką susitikimą su Šiaurės Korėjos vadovu, kur rezultatai taip pat buvo labai kontraversiški“, – trečiadienį sakė D. Grybauskaitė žurnalistams Briuselyje, kur ji dalyvauja NATO viršūnių susitikime.
D. Trumpas prieš išskrisdamas į Briuselį dalyvauti NATO vadovų susitikime sakė, kad susitikimas su V. Putinu jam gali būti lengvesnis nei NATO viršūnių konferencija.
„Yra NATO, Didžioji Britanija (…) ir yra V. Putinas, – Vašingtone sakė D. Trumpas. – Tiesą sakant, V. Putinas gali būti lengviausias – kas galėjo tai pagalvoti?“, – sakė D.Trumpas.
Liepos 16 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje numatytas D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.
Prieš pat NATO viršūnių susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau kelia erzelį. Prieš išskrisdamas į Briuselį, jis antradienį pareiškė, kad iš įvairių susitikimų Europoje susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali „būti lengviausias“. Kartu D. Trumpas atnaujino kritiką dėl per mažų išlaidų gynybai, kurias skiria Europos sąjungininkės.
D. Trumpas trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus NATO viršūnių susitikime Briuselyje, penktadienį lankysis Didžiojoje Britanijoje, o pirmadienį Suomijos sostinėje Helsinkyje numatytas pirmasis jo viršūnių susitikimas su V. Putinu. „Yra NATO, Didžioji Britanija (…) ir yra V. Putinas, – Vašingtone sakė D. Trumpas. – Tiesą sakant, V. Putinas gali būti lengviausias – kas galėjo tai pagalvoti?“
Prieš tai D. Trumpas patvirtino savo reikalavimus dėl didesnių europiečių išlaidų gynybai. „NATO šalys turi mokėti DAUGIAU, Jungtinės Valstijos turi mokėti MAŽIAU“, – rašė jis tviteryje.
Blokuodamas socialinio tinklo tviterio vartotojus, nesutinkančius su jo nuomone, prezidentas
Twitter
Donaldas Trumpas pažeidė JAV Konstituciją, trečiadienį nusprendė federalinė teisėja.
Teisėja Naomi Reice Buchwald teigė, kad D. Trumpo kritikų blokavimu, užkirtusiu jiems kelią matyti ir reaguoti į prezidento žinutes, buvo pažeistos tų vartotojų teisės į žodžio laisvę.
75 puslapių apimties išvadose Niujorko federalinė teisėja tvirtina, kad „vartotojai buvo neginčijamai blokuojami dėl savo politinių įsitikinimų“, o tai neleidžiama, remiantis pirmąja Konstitucijos pataisa.
Toks sprendimas priimtas nagrinėjant tviterio vartotojų ieškinį, kuriame tvirtinama, kad D. Trumpas naudojasi tviteriu įvairiems politiniams pranešimams skelbti, todėl jo paskyra yra „viešasis forumas“, negalintis šalinti žmonių dėl jų politinių pažiūrų.
Teisėja pripažino, kad, nors prezidentas turi tam tikras teises į žodžio laisvę, jis negali pažeisti kitų tviterio vartotojų teisių.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) penktadienį išvyko į beveik dviejų savaičių trukmės kelionę po Aziją. Iš Endriuso karinių oro pajėgų bazės netoli Vašingtono jis išskrido drauge su žmona Melanija (Melania). Pradžioje jų lėktuvas atliks tarpinį nusileidimą Havajuose Ramiajame vandenyne, o tada skris toliau į Japoniją.
Kiti planuojami sustojimai yra Pietų Korėja, Kinija, Vietnamas ir Filipinai. Tik prieš išskrisdamas D. Trampas pareiškė, kad jis kelionėje bus dieną ilgiau nei planuota. Jis nori prailginti savo viešnagę Filipinuose, kad galėtų dalyvauti čia vyksiančiame Rytų Azijos viršūnių susitikime.
Pagrindinė pokalbių kelionėje tema gali būti Šiaurės Korėjos branduolinė programa. Gali būti, kad D. Trampas visų pirma energingiau nei iki šiol spaus Kiniją daryti spaudimą Pchenjanui.
Ypatingo dėmesio turėtų sulaukti ir D. Trampo susitikimas su Filipinų prezidentu Rodriu Duterte (Rodrigo Duterte), kuris užsienio – tačiau ne JAV prezidento – yra aštriai kritikuojamas dėl savo brutalios kovos su nusikalstamumu, susijusiu su narkotikais.
Tai bus ilgiausia JAV prezidento kelionė po Aziją nuo Džordžo Bušo vyresniojo (George Bush senior) kelionės 1991/92 metų sandūroje.
FTB atliko kratą buvusio D. Trampo rinkimų kampanijos vadovo P. Manaforto namuose. EPA-ELTA nuotr.
JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) liepą atliko kratą buvusio Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos vadovo Polo Manaforto (Paul Manafort) namuose.
Šio atstovas trečiadienį patvirtino atitinkamą „Washington Post“ informaciją. P. Manafortas bendradarbiauja su tarnybomis, sakoma atstovo pranešime, kurį cituoja agentūra dpa.
Buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas yra FTB taikiklyje dėl Rusijos aferos. FTB tiria įtarimus, jog D. Trampo rinkimų štabas galėjo bendradarbiauti su Maskva, kad sutrukdytų laimėti rinkimus demokratei Hilari Klinton (Hillary Clinton).
Krata atlikta ankstų liepos 26 dienos rytą P. Manaforto namuose Virdžinijos valstijoje, rašė „Washington Post“.
Dieną prieš tai P. Manafortas konfidencialiame posėdyje davė parodymus JAV Senato Žvalgybos komitete.
Manoma, kad P. Manafortas palaiko artimus kontaktus su Rusija. Nuo 2016 metų birželio iki rugpjūčio jis vadovavo D. Trampo rinkimų štabui. Tačiau dabartinis prezidentas jį atleido dėl neskaidrių ryšių su buvusia prorusiška Ukrainos vyriausybe.
P. Manafortas buvo ir vienas D. Trampo sūnaus Donaldo Trampo jaunesniojo (Donald Trump Jr.) susitikimo su Rusijos advokate 2016-ųjų birželį dalyvis.
JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) įspėjo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą dėl „rimto nepasitikėjimo“, tvyrančio tarp abiejų šalių, kurį lėmė Maskvos kišimasis į JAV prezidento rinkimus, rašo BBC.
Anot R. Tilersono, Rusijos veiksmai pakenkė jų santykiams, tačiau būtų nenaudinga tuos santykius nutraukti dėl vienintelės problemos. Politikas pridūrė, kad JAV iki rugsėjo 1-osios pateiks savo atsaką į Rusijos sprendimą sumažinti šalyje JAV diplomatų skaičių, t.y. iš Rusijos išsiųsti 755 JAV diplomatus.
JAV žvalgybos agentūros yra įsitikinusios, kad Kremlius bandė padėti JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) laimėti rinkimus, dėl to yra atliekamas tyrimas. Maskva ryžtingai neigia bet kokias pastangas paveikti JAV prezidento rinkimus.
JAV valstybės sekretorius sakė su S. Lavrovu susitikęs norėdamas padėti „jiems suprasti, koks rimtas šis incidentas ir kaip stipriai jis pakenkė santykiams“. R. Tilersonas taip pat leido suprasti, kad JAV ir Rusija galėtų kartu pradėti diskusijas dėl smurto Rytų Ukrainoje.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) apkaltino savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) neveiklumu dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, informuoja BBC. Dabartinis JAV lyderis pareiškė, neva B. Obama apie kišimąsi sužinojo gerokai prieš lapkričio 8-osios dienos JAV prezidento rinkimus ir „nieko nedarė“.
The Washington Post leidinys
Tokius komentarus D. Trampas išsakė po to, kai dienraštyje „The Washington Post“ pasirodė straipsnis šia tema. Straipsnyje teigiama, kad buvęs JAV prezidentas B. Obama apie „tiesioginį Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimą“ sužinojo pernai rugpjūtį.
Dėl tariamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus atliekamas didelis tyrimas, bet Rusija ne kartą neigė bet kokį kišimąsi.
Remiantis „The Washington Post“ straipsniu, šaltiniai B. Obamai pernai rugpjūčio pradžioje pranešė, neva V. Putinas tiesiogiai dalyvavo kibernetinių atakų kampanijoje, kuriomis buvo siekiama sutrikdyti rinkimus – pakenkti rinkimuose dalyvavusiai Hilari Klinton (Hillary Clinton) ir padėti D. Trampui pasiekti pergalę.
Teigiama, kad buvęs JAV lyderis slapta svarstė tuzinus būdų, kaip nubausti Rusiją, tačiau galiausiai ėmėsi tik simbolinių priemonių – iš JAV išsiuntė 35 Rusijos diplomatus. Tai įvyko gruodžio pabaigoje, jau gerokai po JAV prezidento rinkimų. Manoma, kad B. Obama baiminosi, jog pats gali būti kaltinamas bandymu manipuliuoti rinkimais.
Beveik 200 JAV Kongreso narių demokratų susivienijo ir padavė į teismą JAV prezidentą. Donaldą Trampą (Donald Trump) jie kaltina per savo verslus gavusį pajamų iš užsienio šalių vyriausybių, praneša BBC.
Charakteringas JAV prezidento Donaldo Trampo rankos mostas. EPA – ELTA nuotr.
Ieškovai JAV prezidentą kaltina pažeidus tarnybines pajamas reglamentuojantį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį priimti dovanas negavus Kongreso pritarimo.
Jie tvirtina, kad tai – didžiausias skaičius įstatymų leidėjų, kada nors padavusių JAV prezidentą į teismą.
Tiek valstybės pareigūnai, tiek privataus verslo atstovai D. Trampui pareiškė panašaus pobūdžio ieškinius.
Merilando valstijos ir Kolumbijos apygardos generaliniai prokurorai ieškinį pranešė padavę pirmadienį.
Baltieji rūmai tokius įtarimus neigia.
„Baltieji rūmai interesų konfliktų turi mažiausiai 25 valstybėse, ir atrodo, kad D. Trampas naudojasi savo pareigomis, jog padidintų savo pelną“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Atstovų rūmų narys Džonas Konjersas (John Conyers).
Visame pasaulyje veikiančiai D. Trampo organizacijai priklauso daugiau kaip pusė tūkstančio verslo subjektų, įskaitant viešbučius, golfo laukus ir daugiabučius. Daugelis šių verslo subjektų turi verslo ryšių su užsienio vyriausybėmis.
Sausį pradėjęs eiti prezidento pareigas, D. Trampas savo nekilnojamojo turto imperijos ir kito turto valdymą patikėjo sūnų vadovaujamam fondui.
Tačiau jis nepaklausė kritikų, raginusių jį savo verslus parduoti, kad būtų išvengta interesų konflikto.
Prezidento teisininkai tikina, kad Konstitucijos straipsniu dėl tarnybinių pajamų tiesiog siekiama neleisti federaliniams pareigūnams priimti dovanų iš užsienio šalių valdžios, tačiau tokiems mokėjimams, kaip atsiskaitymas už viešbučio kambarį, jis netaikomas.
Buvęs aukščiausio rango federalinis Niujorko prokuroras tvirtina Donaldo Trampo (Donald Trump) buvęs atleistas po to, kai iš jo sulaukė kelių neįprastų telefono skambučių, praneša BBC.
Tiesa ir teisingumas – aukščiau visko
Televizijos „ABC News“ laidai „Šią savaitę“ („This Week“) Prytas Bharara (Preet Bharara) teigė jautęs, kad D. Trampo skambučiai peržengė įprastą ribą, skiriančią vykdomąją valdžią nuo nepriklausomų baudžiamųjų bylų tyrėjų. P.Bharara tvirtino buvęs atleistas po to, kai nesutiko atsiliepti į trečiąjį prezidento skambutį.
Baltieji rūmai šių prokuroro teiginių kol kas nekomentuoja.
Prezidento Barako Obamos (Barack Obama) skyrimu vyriausiojo Manhatano federalinio prokuroro pareigas ėjęs P. Bharara teigė, kad jam atrodė, jog po to, kai 2016-ųjų metų pabaigoje jiedu susipažino, D. Trampas su juo bandė megzti „tam tikrus santykius“.
Tačiau prokuroras tikino, kad D. Trampui tapus prezidentu jam tai atrodė nepriimtina.
Šis P. Bhararos interviu pasirodė praėjus kelioms dienoms po D. Trampo gegužės mėnesį atleisto buvusio Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovo Džeimso Komio (James Comey) liudijimo Senate. Ten jis tvirtino, kad netrukus po inauguracijos vykusios vakarienės metu D. Trampas jį prašė būti lojalų.
Prezidentas tokius įtarimus griežtai paneigė, o patį Dž. Komį – P. Bhararos draugą ir buvusį kolegą – dėl privačių pokalbių paviešinimo pavadino „labai bailiu“.
Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorei Amber Rudd gegužės 29-ąją teko skubiai reaguoti į dabar plačiai aptariamą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą po NATO bei G-7 viršūnių susitikimų. Tas pareiškimas skambėjo: po Donaldo Trumpo išrinkimo prezidentu ir Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) Bendrija nebegali visiškai pasikliauti JAV ir Jungtine Karalyste (JK).
Su Europos diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rinkimų kampanijos renginyje Bavarijoje su Krikščionių socialinės sąjungos lyderiu Horstu Seehoferiu kanclerė pareiškė tuo įsitkinusi asmeniškai. Ponia A.Rudd „BBC Radio 4“ laidoje „Today“ sakė, kad JK ir po „Brexit“ nori išlaikyti stiprią ir ypatingą partnerystę su ES.
Iš tiesų Vokietijos kanclerė neformulavo drastiškai: „laikai, kai galėjome visiškai pasikliauti kitais, baigėsi (…) mes, europiečiai, turime imti likimą į savo rankas, žinoma draugaudami su Jungtinėmis Valstijomis ir Didžiąja Britanija, siekdami gerų kaimyniškų santykių kur tik įmanoma, taip pat su Rusija bei kitomis šalimis“.
Pareiškimas Bavarijoje turėjo rinkimų kampanijos prieskonį (parlamento rinkimai vyks rugsėjį), nes A.Merkel krikščionių demokratų sąjungos konkurentai socialdemokratai D.Trumpą yra pavertę savo kampanijos neigiamu personažu, o ir pati kanclerė nelinkusi jam pataikauti. Vis dėlto iki pastarojo meto A.Merkel aštrius kampus mėgino glaistyti, dabar, panašu, viltys dėl JAV prezidento žlugo.
Vokietijos užsienio ministras Sigmaras Gabrielis buvo dar kategoriškesnis, gegužės 30-ąj pareiškęs, jog skatinantis globalią klimato kaitą, dideliais kiekiais parduodantis ginkluotę konflikto zonose bei vengiantis spręsti religinius konfliktus politinis lyderis vykdo trumparegišką politiką, kuri susilpnino Vakarus. Primintina, kad prezidentas D.Trumpas į Senąjį Žemyną atkako iš Saudo Arabijos, kur sudarė didžiausią Amerikos istorijoje ginklų pardavimo sandorį už 110 milijardų dolerių per ateinantį dešimtmetį.
Ir pasibaigus G-7 susitikimui Sicilijoje šeimininkės Italijos vyriausybės vadovas Paolas Gentilonis jį įvertino dilginančiai blaiviai: “Mūsų derybose su JAV prieštaravimai buvo labai aiškūs”. „The New York Times” (05 29) ryšium su tuo pastebėjo, kad Amerika vis mažiau pasirengusi kištis į užsienio reikalus, JAV dienraštis citavo buvusį Jungtinių Valstijų atstovą NATO Ivą Daalderį, pasak kurio, panašu, baigiasi epocha, kuomet Amerika vaidino dominuojantį, o Europa – „lydintį“ vaidmenį.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Europa remiama koncentruotis į savo reikalus, ypač kontekste irgi išraiškingos aplinkybės, kad prezidentas D.Trumpas NATO būstinėje Briuselyje atsisakė viešai palaikyti Aljanso kolektyvinės gynybos doktriną, nors jo patarėja beveik neabejotinai patarė tą padaryti. Vietoj patvirtinimo Baltųjų Rūmų šeimininkui grįžus į Ameriką jo pavaldiniai paskelbė, kad JAV prezidentas sąjungininkėms Europoje pasiuntė aiškų signalą būti labiau savarankiškiems, kai kritikavo jas dėl nepakankamų įnašų į NATO gynybos biudžetą.
Beje, irgi simboliška, jog Briuselyje prezidentas D.Trumpas ne kartą kaltino Vokietiją labai blogu elgesiu dėl šios užsienio prekybos proficito, pasireiškiančio ir tuo, kad kai kurios vokiečių automobilių kompanijos JAV rinkai skirtas mašinas surenka Meksikoje. Taigi interesai skiriasi – kur bepažvelgsi.
I.Daalderis apibendrina: „Atsisakymas palaikyti NATO 5-ąjį straipsnį Aljanso būstinėje, nesiliaujantys kaltinimai Vokietijai ir jos sąjungininkėms prekybos klausimais, bręstantis sprendimas (panašu, jau subrendęs – A.S.) trauktis iš Paryžiaus susitarimo klimato klausimais rodo, kad JAV interesas būti pasaulio lydere dabar mažiausias per pastaruosius 70 metų“.
D.Trumpas pavydėtinai energingai įsitvirtina kaip politikas neprofesionalas, ir tai jau tradicija. Tikra aukštųjų sferų muzika Kremliui dar rinkimų kampanijos metu turėjo skambėti politikos veterano Newto Gingricho D.Trumpo vardu pasakyti žodžiai, jog Estija tėra Sankt Peterburgo priemiestis, ir neverta dėl priemiesčio rizikuoti branduoliniu karu su Rusija.
Nuo to laiko mažai kas pasikeitė. JAV prezidentas su stebėtinu atkaklumu kartoja, kad prezidentas Vladimiras Putinas yra Vakarų sąjungininkas kovoje su Islamo terorizmu, todėl reikia su Maskva bendradarbiauti. Iš Kremliaus po kiekvieno teroro akto Vakarų miestuose atsklinda ciniški signalai tema „bendradarbiaukite su mumis, priešingu atveju būsite toliau sprogdinami“.
Po teroro akto Mančesteryje Rusijos federacijos tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas pareiškė, jog tai buvusi pamoka britų specialiosioms tarnyboms už atsisakymą bendradarbiauti su rusų kolegomis.
Su absurdišku pastovumu išlenda keisčiausios D.Trumpo bei jo aplinkos žmonių ryšių detalės. Neseniai paaiškėjo, jog pirmą pranešimą savo užsienio politikos klausimais dar kandidatas D.Trumpas 2016-ųjų balandžio 27 dieną skaitė viešbučio „Мay flower“ konferencijų salėje, kurią išnuomojo Nacionalinių interesų tyrimų centro vadovas Dimitrius Simesas, buvęs Maskvos nacionalinio pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių tyrimo instituto komjaunimo sekretoriaus pavaduotojas bei Maskvos miesto komunistų partijos komiteto lektorius, 1973 metais su tėvais išvykęs gyventi į JAV. Prieš paskaitą D.Simesas supažindino D.Trumpą su Rusijos atstovu JAV Sergejumi Kisliaku.
Pastarosiomis dienomis sužinojome, kad prezidento žentas ir patarėjas Jaredas Kushneris ir pasiuntinys Sergejus Kisliakas gruodį svarstė galimybę kurti slaptą, nuo JAV specialiųjų tarnybų kontrolės apgintą ryšio kanalą tarp D.Trumpo ir Kremliaus, išnaudojant rusų diplomatų vartojamą aparatūrą. Be abejo, tai vis detalės, vis dėlto kažkokios labai jau „kryptingos“.
Kokios egzotiškos gali būti dabartinei Baltųjų Rūmų versijai aktualios idėjos, rodo ir tai, kad D.Trumpo rinkimų kampanijos ideologu buvo paskirtas kraštutinis dešinysis publicistas Stephenas K. Bannonas, Baltuosiuose Rūmuose užimantis specialiai jam „sumeistrautas“ „pagrindinio stratego“ pareigas. Tai St.Bannonui priklauso „Ekonominio nacionalizmo“ programos autorystė. Pasak istoriko, buvusio JAV komunistų partijos nario Ronaldo Radosho, šis veikėjas privačiame pokalbyje yra įvardijęs save leniniečiu, mat V.Uljanovas norėjo sunaikinti valstybę, St.Bannonas irgi siekia sulaužyti viską, kas susiję su Amerikos politikos isteblišmentu. Viename viešame pasirodyme jis ragino įsidėmėti rusų „euroazijos“ ideologo Aleksandro Dugino mėgstamą mąstytoją Juliusą Evolą bei įdėmiai sekti V.Putiną kaip judėjų-krikščionių civilizacijos gelbėtoją. Ryškėjantis Amerikos prezidento stilius – arba nieko asmeniško, vien verslas, arba visiška idėjinė košė.
Kai transatlantinių ryšių ima nebesaisyti įprastos žaidimo taisyklės, po nerimo kalbų tenka tikėtis veikimo, nors tą padaryti nebus paprasta – daugelyje politikos aspektų Europa labai glaudžiai susijusi su JAV kaip ir su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis. Jau artimiausioje perspektyvoje Europa, Kanada, Japonija turi teikti paramą Jungtinėms Tautoms, kurioms kovai su globaliu badu trūksta 6,9 milijardų dolerių. Jei projektas žlugs, tai bus signalas, jog Vakarų vertybės žlunga su prezidento D.Trumpo atėjimu.
Štai tokių optimizmo ne per daug teikiančių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į ES diplomatijos vadovės Federicos Mogherini gegužės 18-osios pareiškimą dėl Europos Tarybos sprendimo stiprinti dešimtmetį gyvuojančius ES greitojo reagavimo padalinius, kurie iki šiol niekada neveikė kovinėmis sąlygomis. Artimiausiais mėnesiais planuojama skirti finansavimo mechanizmą, siekiant padidinti šių pajėgų kovinę parengtį. ES diplomatijos šefė vis dėlto pripažino, jog tą padaryti nebus paprasta, veikiausiai dėl to, kad situacija pernelyg užleista.
Austrų dienraščio „Die Presse“ apžvalgininko Oliverio Grimmo vertinimu, pirmas prezidento D.Trumpo vizitas į Senąjį Žemyną parodė, jog milijardierių menkai domina taika ir vienybė ES, o Kremlius apskritai priešinasi ir vienam, ir kitam, todėl šiandien kaip niekada po Šaltojo Karo ES privalo susirūpinti nuosavu saugumu.
Tarsi tą nujausdami, ES šalių gynybos ministrai dar ikiprezidento D.Trumpo vojažo į Senajį Žemyną Vokietijos bei Prancūzijos iniciatyva susitarė kurti fondą, kurio lėšomis galėtų finansuoti ginkluotės sistemų kūrimą Europos gynybos agentūroje. Be to, susitarta spręsti klausimą dėl tarpvalstybinių karinių dalinių finansavimo.
Iki „Europos armijos“ labai toli, bet vis šis tas. Tenka skubėti, nes pacifistinio Senojo žemyno karinė degradacija, kai aplink visi beatodairiškai ginkluojasi, tiesiog bado akis, pavyzdžiui, pasak prancūzų saugumo eksperto Jeano-Tomo Lesueur, tik kas šeštas antiteroristinėms operacijoms skirtas kovinis sraigtasparnis „Tigre“ tinka eksploatacijai. Buvusio Europos parlamento pirmininko pavaduotojo čekų politologo Liboro Roučeko teigmu, mūsų žemynas stokoja koordinacijos ginkluotės kūrimo klausimais, tarkime, JAV yra dvi pagrindinės šarvuotų mašinų rūšys, Europoje tokių priskaičiuojama 17.
Be to, ne viskas susiveda vien į formalią aritmetiką. Vokietija gynybai leidžia 38 milijardus eurų, jei „vienu mostu“ padidins šias išlaidas iki 65 milijardų, kas atitinka D.Trumpo reikalaujamus 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, pirmiausia susidurs su racionalaus jų panaudojimo problema.
Imperatyvas vis vien turėtų būti – ES gynybos potencialo didinimas. Jei Jungtinės Valstijos nebenori dalyvauti konfliktų sprendimuose, taikos misijose, europiečiai laikui bėgant turi būti pasirengę tą daryti savarankiškai.
Nepaisant prezidento D.Trumpo ūmios ir chaotiškos „edukacijos“ Europai, veikiausiai nederėtų kalbėti apie bręstantį antiamerikietiškumą ar net Vakarų vertybinį skilimą. 2003-aisiais prasidėjus karui Irake buvo mėginama kurpti prieš JAV nukreiptą „Paryžiaus-Berlyno-Maskvos“ ašį, bet ketinimai tokiais ir liko. Aišku, problema vardu „verslininkas Baltuosiuose Rūmuose“ niekur nedings, kita vertus, europiečiai neturi kitos išeities kaip tikėti savo žemynu.
Maskvos svajos „prisitaikyti Europą sau“ su galimybėmis vis dėlto prasilenkia–spaudžiami iš išorės bei vėl sustiprėjus Paryžiaus-Berlyno tandemui europiečiai kaip tik gali susitelkti.
Victor Amela, Ima Sabchis, Lluis Amiguet / La Vanguardia
„Prezidentas Donaldas Trumpas yra valdžioje septynis mėnesius, o jau penkios komisijos – dvi Senate, dvi Atstovų rūmuose, plius specialiojo prokuroro Miulerio komisija mina jam ant kulnų, besistengdamos įrodyti: kai jis nusigyveno, gavo pinigų iš Kremliaus mainais už politines paslaugas, ir ta kompromituojanti medžiaga (kompromatas) lemia visą jo užsienio politiką“, – pastebėjo interviu leidiniui La Vanguardia amerikiečių kriminologė, Tufto universiteto Flečerio teisės ir diplomatijos mokyklos dekanė Debora U. Nater.
Su ja kalbėjosi Ima Sančis ir Luisas Amigetas.
„Ar Kremlius turi kokių nors vaizdo ar šiaip įrašų, kurie kompromituoja Trumpą?“ – paklausė žurnalistai.
„Aš įsitikinusi, kad tokios kompromituojančios medžiagos turi. Mano šalies nacionalinio saugumo ir žvalgybos tarnybos dirba ta linkme, ir įrodymų vis daugėja“, – sakė Nater.
„Viskas yra dosjė, kurį turi Britanijos žvalgybos tarnybos ir apie kurią kalbėta, kai Trumpas buvo kandidatas į prezidentus“, – pridūrė ji.
„Taip, prostitucija, bet ypač – pinigai. Kai Trumpas važiavo į Rusiją, jis buvo nusigyvenęs. Ir jam beviltiškai reikėjo pinigų“, – sakė Nater.
„Bet tai buvo prieš 30 metų, ir aš nežinau, pasigėdintų Trumpas istorijos su prostitutėmis“, – pastebėjo kažkas iš žurnalistų.
Nater atsakė: „Bet kuris Amerikos pilietis, kuris paėmė pinigų už bet kokias paslaugas Sovietų Sąjungai, įvykdė valstybės išdavystę ir tada, ir dabar“.
„Kodėl asmeniškai Jūs tokia įsitikinusi, kad Jūsų prezidentas įvykdė išdavystę?“ – pasidomėjo žurnalistai.
„Kai aš specializavausi SSSR srityje, dažnai tenai važinėjau, ir vietinės specialiosios tarnybos, beje, dirbančios uoliai – visada ieškojo naujų draugų amerikiečių“, – atsakė Nater.
Ji pridūrė: „Man teko išmokti atskirti nuoširdžius mokslininkus nuo nesąžiningų. Taip, prie manęs bandė prieiti. Mane bandė užverbuoti, todėl aš žinau, kaip jie dirba, ir aš manau, kad jie nuo to meto laiko Trumpą pažaboję“.
„Iš kur Jūs tai žinote?“ – domėjosi žurnalistai.
„Rimčiausia – kad kiekvienas gali tai apskaičiuoti pagal prezidento veiksmus“, – pareiškė Nater.
Kai jos paprašė pateikti įrodymų, ji pasakė: „Pradėkime nuo generolo leitenanto Flino, atleisto už tai, kad jis paėmė iš Rusijos pinigų, pereikim prie prezidento žento Džaredo Kušnerio, kurį Trumpas paskyrė Baltųjų rūmų vyresniuoju patarėju; prieš keletą dienų (taip originale – red. past.) jis prašė Rusijos ambasadoriaus Vašingtone „specialaus ryšio kanalo“.
Nater požiūriu, dar viena esminė figūra yra Polas Manafortas.
Kokios Nater prognozės ateičiai?
„Tyrimas Trumpui pavojingas, bet Putinui irgi. Mes, analitikai, įsitikinę, jis gailisi, kad per greitai ir pernelyg akivaizdžia forma piktnaudžiavo savo valdžia Trumpui. Tai painus momentas, ir jeigu prezidentas nenuspėjamas, jis bus dar labiau nenuspėjamas“, – sako ji.
Nater nuomone, nelabai tikėtina, kad Trumpas išdirbs iki prezidento kadencijos pabaigos.
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) komandą palieką tik tris mėnesius teišdirbęs komunikacijos direktorius, praneša agentūra „Reuters“.
Maikas Dubkė (Mike Dubke) pareiškė atitinkamą norą, antradienį interviu stočiai „Fox News“ sakė D. Trampo patarėja Keliana Konvei (Kellyanne Conway).
Vienos respublikonų komunikacijos įmonės savininkas prie D. Trampo komandos prisijungė kovą. Jis kol kas neįvardijo savo pasitraukimo datos, rašo žinių portalas „Axios News“.
Baltuosiuose rūmuose šiuo metu rengiama nauja strategija ir buriama nauja komanda, kad būtų efektyviau pristatomi prezidento politiniai tikslai ir atremti kaltinimai dėl nederamų D. Trampo komandos kontaktų su Rusija.
Vokietijos kanclerei Angelai Merkel (Angela Merkel) pareiškus, kad, sprendžiant pasaulinės reikšmės klausimus, jos šaliai reikia užimti savarankiškesnę poziciją, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) vėl pažėrė kritikos Vokietijai, informuoja naujienų agentūra AP.
Antradienį socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje D. Trampas rašė: „Turime didžiulį prekybos deficitą su Vokietija, be to, jie NATO ir kariuomenei skiria daug mažiau lėšų nei privalo. Labai blogai Jungtinėms Valstijoms, bet tai pasikeis“.
Vokietijos kanclerė A. Merkel antradienį teigė, kad santykiai su Jungtinėmis Valstijomis labai svarbūs, tačiau Vokietija privalo ateityje bendradarbiauti ir su kitomis pagrindinėmis šalimis. Kanclerė po D. Trampo vizito taip pat tvirtino, kad Europos santykiai su Vašingtonu visiškai pasikeitė, ir dar kartą pakartojo savo poziciją: „Mes Europoje turime paimti savo likimą į savo rankas“.
