Bukareštas, birželio 6 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos karalius Karolis III antradienį apsilankė Rumunijos Viskrio kaimelyje, užbaigdamas savo kelionę po Transilvaniją – regioną, kuris, pasak karaliaus, yra jo, kaip kunigaikščio Vlado Drakulos palikuonio, „kraujyje“.
Atvykusį į Viskrį Karolį pasitiko dešimtys vietinių gyventojų ir turistų iš viso pasaulio, kurie laukė už užtvarų, kad galėtų paskutinę akimirką išvysti karalių prieš jam grįžtant į Jungtinę Karalystę.
Karolio III asmeninė kelionė į Rytų Europos šalį – pirmoji jo kelionė į užsienį nuo gegužės 6 dienos, kai buvo karūnuotas karaliumi. Praėjusį penktadienį karalius su karinėmis iškilmėmis buvo priimtas Rumunijos prezidento rūmuose sostinėje Bukarešte, o paskui išvyko į bukoliškąją Transilvaniją, kur turi daug nekilnojamojo turto.
Apsilankęs regiono Valea Zalanului vietovėje, kur mėgavosi žygiais ir dalyvavo piknikuose su vietos gyventojais, Karolis pasiliko Viskrį paskutinei savo viešnagės Transilvanijoje dienai.
Viskris užkariavo tuometinio princo Charleso širdį, kai jis pirmą kartą čia apsilankė 1998 metais. Namas, kurį jis čia nusipirko 2006 metais, iš pradžių buvo retkarčiais lankoma princo rezidencija, o dabar jis paverstas botanikos muziejumi.
Antradienį kai kam pasisekė paspausti ranką naujai karūnuotam karaliui, persimesti keliais žodžiais ir padovanoti jam knygų – taip pat ir Šekspyro.
Karolis yra „pavyzdys mūsų lyderiams, kurie padarė mažiau nei jis dėl Rumunijos, dėl aplinkosaugos“, – sakė 75 metų Radu Marinovicis, atvykęs į Viskrį iš netoliese esančio kaimo.
Praėjusią savaitę Karolis sakė, kad Rumunijoje „visada jautėsi kaip namie“, turėdamas omenyje savo sąsajas su liūdnai pagarsėjusiu Vladu Drakula per savo proprosenelę karalienę Mariją. 15 amžiuje gyvenęs kunigaikštis, žinomas Vlado Drakulos vardu, buvo istorinis Bramo Stokerio romano „Drakula“ įkvėpėjas.
Karalius Karolis, entuziastingas aplinkosaugininkas, gyrė Rumuniją už tai, kad joje vis dar „gyvena daugybė floros ir faunos rūšių, kurios kitur Europoje ir pasaulyje išnyko arba kurioms gresia pavojus“.
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas palankiai įvertino karaliaus pastangas atliekant renovacijos darbus, nes jos privertė vietos gyventojus suvokti iš kartos į kartą perduodamų tradicijų, papročių ir amatų vertę.
Bukareštas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Didžiosios Britanijos karalius Karolis III su karine pagarba buvo priimtas Rumunijos prezidento rūmuose Bukarešte, jis be žmonos pradėjo vizitą šioje Rytų Europos šalyje.
Skambant Didžiosios Britanijos ir Rumunijos himnams šalies prezidentas Klausas Iohannis, praėjusį mėnesį dalyvavęs Karolio karūnavimo ceremonijoje Londone, pasveikino naujai karūnuotą karalių. Priėmime, surengtame po sutikimo ant raudonojo kilimo, dalyvavo apie 300 žmonių, tarp jų keli vyriausybės pareigūnai ir pilietinės visuomenės nariai.
Karolio kelionė į Rumuniją yra pirmoji jo išvyka į užsienį po karūnavimo gegužės 6 dieną.
„Karalius pradėjo savo pirmąjį po karūnavimo vizitą užsienyje, jis išvyko į Rumuniją privačios viešnagės šalies Transilvanijos regione“, – pranešė Bakingamo rūmai ir pridūrė, kad Karolio viešnagės Rumunijoje trukmė nežinoma.
Per priėmimą Karolis sakė, kad Rumunijoje „visada jaučiasi kaip namie“, galbūt jis turėjo galvoje savo giminystės ryšius su liūdnai pagarsėjusiu kunigaikščiu Vladu, vadinamu Drakula, per savo prosenelę karalienę Mariją.
Karolis sakė „pamilęs Rumuniją, jos kultūrą ir meną, paveldą ir istoriją, platų kraštovaizdį ir neįkainojamą biologinę įvairovę“. Protarpiais karalius kreipėsi į susirinkusiuosius rumunų kalba. Karališkasis aplinkosaugininkas gyrė Rumuniją, išsaugojusią „daug floros ir faunos rūšių, išnykusių arba galinčių išnykti kitur Europoje ir pasaulyje“.
Rumunijos prezidentūra pranešė, kad oficialioje Karolio programoje numatyti susitikimai su Rumunijos valdžios pareigūnais, pilietinės visuomenės atstovais ir diplomatiniu korpusu.
Manoma, kad iš Bukarešto Karolis keliaus į kaimiškąją Transilvaniją, regione jam priklauso nemažai nekilnojamojo turto ir jis ne kartą ten lankėsi. Viename kaime 2006 m. jis nusipirko namą, dabar jame įkurtas botanikos muziejus.
Kim Čen Unas (Kim Jon Unas) buvo „mažasis diktatorius“, kuris privačioje mokykloje Šveicarijoje, kur jis mokėsi, užsipuldavo protingesnius mokinius.
„Naujoji Šiaurės Korėjos lyderio-atsiskyrėlio Kim Čen Uno biografija atskleidžia naujas detales privilegijuotos, bet užsisklendusios vaikystės, kuri pramynė kelią jo tironiškam valdymui kaip jauniausio pasaulyje lyderio, turinčio branduolinį ginklą“, – rašo „The Telegraph“.
„Remiantis knyga „Didysis įpėdinis: slaptas Kim Čen Uno pakilimas ir valdymas“, kurią parašė „The Washington Post“ žurnalistė Anna Fifield, vienišus ankstyvus gyvenimo metus Kimas leido prabangiuose siena su 15 pėdų metaliniais vartais apjuostuose kompleksuose, esančiuose sostinėje Pchenjane, arba šeimos name netoli pajūrio miesto Vonsano paplūdimio.
Jis nieko nestokojo, nes tuometis režimo lyderis Kim Čong Ilas, jo tėvas, stebėjo, kad jis turėtų kompiuterinius žaidimus „Super Mario“, kiniškojo biliardo (pinbolo) automatus ir daugybę įrenginukų, daugiau nei bet kuri Europos žaislų parduotuvė.
Filmai apie Ben Hurą, Drakulą ir Džeimsą Bondą buvo rodomi privačiuose kino teatruose su garso izoliacija, – teigiama straipsnyje. Mažasis Kimas buvo pamišęs dėl lėktuvų ir laivų modelių, bet jis taip pat turėjo tikrą automobilį ir tikrą pistoletą – automobilį, kurį jo tėvas modifikavo taip, kad tas galėjo jį vairuoti sulaukęs 7 metų, ir pistoletą „Colt 45“, kurį jis nešiojosi dėkle ant klubo, kai jam buvo 11 metų“.
„Dar ankstyvoje vaikystėje jis buvo ruošiamas vadovauti. „Berniukas augo galvodamas, kad jis yra ypatingas“, – pabrėžia autorius. Savo aštuntąjį gimtadienį jis praleido ne kitų vaikų draugijoje, o apvilktas juodu kostiumu ir peteliške, ir pagarbą reiškiantys aukšti valdininkai teikė jam gėlių puokštes. (…) Greičiausiai jo tvirtas charakteris suteikė jam galimybę užkariauti tėvo palankumą apeinant netikrą brolį Kim Čen Namą, maištingąjį pleibojų, vėliau išsiųstą į Makao, ir Kim Čen Čolą, kitą vyresnįjį brolį, kuris buvo tinkamesnis pagal amžių, bet uždaras ir kūrybingas.“
„Vienas incidentas, kurį prisimena Kendzis Fudzimoto, daug metų Kimų šeimoje dirbęs japonas virtuvės šefas, greičiausiai liudija, kad jo negailestingo charakterio bruožas išryškėjo seniai: kai jis pirmąkart susitiko 6-metį Kimą, kuris buvo aprengtas miniatiūrine karininko uniforma, vaikas atsisakė paspausti jam ranką ir pažiūrėjo į jį įdėmiai, tarsi galvotų: „Jūs, japonai, pasibjaurėtini“.
„Kimui buvo tik 12 metų, kai jį 1996 metais išsiuntė mokytis į Berną Šveicarijoje. Jis buvo nukirptas „dubenėliu“ ir dėvėjo „Nike“ firminius sportinius kostiumus ir avalynę. Jam buvo suteiktas slapyvardis „Pak Unas“ ir jis kartu su Čen Čolu pirmiausia gyveno su teta iš motinos pusės Ko Jun Suk ir jos vyru Ri Gangu, kurie prisistatinėjo esantys jų tėvai, prieš išvykdami į Jungtines Amerikos Valstijas praėjus dvejiems metams.
Pasak buvusių bendraklasių, Kimas buvo ribotų akademinių gabumų ir ūmaus būdo. Paauglys, kuris suaugęs įsakys užmušti savo dėdę ir netikrą brolį, buvo žinomas kaip užsipuolantis savo bendraamžius, spardantis juos per kojas ir besispjaudantis, kai jie kalbėjo vokiškai, kalba, kurią jis bandė suvaldyti. Jo aistra buvo krepšinis, ir kai jis išėjo į aikštelę apsivilkęs savo originaliais marškinėliais „Chicago Bulls“ su Maiklo Džordano numeriu – 23, išryškėjo jo kaip lenktyniaujančiojo savybė. Žmonės kalbėjo, kad jis buvo agresyvus ir dažnai susižodžiaudavo su kitais“, – rašoma laikraštyje.
„(…) Tačiau formuojantys Šveicarijos metai, užuot ugdę būsimą lyderį kuo progresyvesnį, mano A. Fifield, „leido suvokti, kad jeigu jis gyventų išoriniame pasaulyje, jis būtų niekuo neišsiskiriantis. Būtų niekas, – paaiškina ji. – Užuot įtikinę jį pakeisti savo šalį, šie metai parodė jam, kad būtina įamžinti sistemą, kuri jį, jo tėvą ir senelį pavertė dievais.“
„(…) Tačiau dėl savo negailestingumo jis nenumojo ranka į būtinybę gerinti Šiaurės Korėjos gyvenimo lygį, ypač „milenialų“ kartos. Šiaurės Korėjos gyventojai valdant Kimui turi daugiau laisvės uždirbti pinigų kurdami privatų verslą ir bent jau sostinėje jie gali panaudoti juos smartfonams pirkti arba pietums suvalgyti picą ir išgerti kapučino kavos“, – rašo publikacijos autorius.
„Pastarąsias kelias savaites ekspertai mąsto apie tai, ar Kimo staigiai pristabdytas Masines žaidynes išprovokavo viešas bumbėjimas. (…) Tūkstančių vaikų dalyvavimas – po kelių mėnesių varginančios praktikos – buvo labai iškritikuotas už šalies ribų ir sukėlė tėvų, kurių dalis bando naudodami kyšius atsiimti savo vaikus, nepasitenkinimą“, – pabrėžia „The Telegraph“.
„Tai tuščias laiko gaišimas, mokiniai atitraukiami nuo jų užsiėmimų. Kim Čen Unas greičiausiai nusprendė grąžinti vaikus į mokyklą, – sako Andrejus Lankovas, Seulo Kukmino universiteto profesorius. – Kim Čen Uną neramina įtaka, kuri daroma baziniams išsilavinimo standartams.“
Kristoferis Ridžardsonas, Australijos mokslininkas ir Šiaurės Korėjos ekspertas, mano, kad netikėtas Žaidynių uždarymas rodo dilemą, su kuria susiduria Kimo režimas, kovojantis už tai, kas šiuolaikinėje epochoje išsaugotų valdžią.
„Jie žino, kad yra tarp kūjo ir priekalo. Jeigu jie įvykdys reformas, jų laukia nuosmukis, bet jeigu jie ir toliau pliaukš kaip dabar, be pokyčių jų pozicija irgi bus vis nestabilesnė, – pasakė jis. – Kaip jiems išlaviruoti tarp šių dviejų jėgų? Pchenjane viešpatauja savotiškas paralyžius, nes jis iš tiesų nežino, ką daryti.“