„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Vokietija, Rusija ir Europos Sąjunga (ES) šeštadienį griežtai sukritikavo JAV sankcijas dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesime dalyvaujančios bendrovėms.
Europos Sąjunga (ES) pareiškė nepritarianti JAV sankcijoms, o Vokietija apkaltino JAV kišantis į jos vidaus reikalus.
„Iš principo, ES nepritaria sankcijų taikymui ES įmonėms, vykdančioms teisėtą verslą“, – teigė ES atstovas.
„Jos stipriai smogs Vokietijos ir Europos bendrovėms ir tai laikoma kišimusi į mūsų vidaus reikalus“, – sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovė Ulrike Demmer.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino JAV primetant ideologiją, trukdančią pasaulinei konkurencijai. „Greitai jie pareikalaus, kad nustotume kvėpuoti“, – pridūrė M. Zacharova.
Dujotiekis „Nord Stream 2“ sujungs Rusiją ir Vokietiją bei aprūpins Vakarų Europą rusiškomis dujomis, tačiau JAV baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Pusę dujotiekio projekto finansuoja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, o likusią dalį – penkios Europos įmonės.
Į numatytas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams. JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje nusprendė, kad strategiškai svarbius sandorius tikrinanti komisija turėtų dar kartą svarstyti, ar dujotiekį su Lenkija statysianti bendrovė „Alvora“ gali sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip Eltai teigė NSGK narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas, sprendimas priimtas 5 balsais „už“ ir 4 susilaikius.
ELTA primena, kad bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ laimėjo konkursą statyti beveik 100 mln. Eur vertės magistralinį dujotiekį iš Lietuvos į Lenkiją (GIPL).
„Mes, išklausę informacijos, kreipėmės dar kartą į nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją dėl to, kad būtų pakartotinai įvertintas ir patikrintas laimėjęs rangovas, ar jis atitinka reikalavimus, keliamus nacionaliniam saugumui“, – sakė jis, pabrėždamas, kad visa svarbi informacija, susijusi su „Alvora“, nebuvo įvertinta politiniame lygmenyje.
Dėl to, akcentavo konservatorius, yra pakankamas pretekstas apskritai įvertinti, ar nereikėtų keisti specialios Vyriausybės komisijos, vertinančios nacionaliniam saugumui svarbius sandėrius, sudėties sudarymo principų.
„Pati komisijos sudėtis yra techninio lygmens, ten nėra politinio lygmens atstovų, nėra viceministrų, nėra ministrų. Tačiau komisijos sprendimo pasekmės yra labai ryškiai politinės. Kai kuriais atvejais gali atsirasti institucinė inercija, todėl politikai turėtų daryti sprendimus, o ne vien technokratinė komisija“, – sakė L. Kasčiūnas.
Politiko teigimu, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios komisijos veiklos pobūdis yra ydingas.
„Jeigu komisijos sprendimas yra teigiamas dėl rangovo arba investuotojo, tai tas klausimas net nekeliauja į Vyriausybę. Tik jei sprendimas yra neigiamas, tokiu atveju klausimas atsiduria Vyriausybėje. Tad šiuo atveju čia nėra politinio filtro, todėl tai nėra geras mechanizmas“, – argumentavo NSGK narys.
Grįždamas prie bendrovės, turinčios statyti strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją, L. Kasčiūnas neatmetė galimų rizikų, kylančių dėl „Alvoros“ ryšių su trečiosiomis šalimis.
„Detalėmis kalbėti negaliu, todėl pasakysiu iš principo – klausimų dėl dabartinio rangovo, laimėjusio konkursą, bei jo sąsajų su trečiosiomis šalimis, kurios kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, nesumažėjo. Abejonės mums nebuvo išsklaidytos, mums nėra aišku kur yra ta esminė raudonoji linija, kada galima suvaldyti rizikas, o kada jau rangovas, investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsakymai į klausimus, kurie mums buvo pateikti, mūsų neįtikino, mes aiškiai matome, kad dabartinis rangovas turi daug stiprių ryšių su trečiosiomis šalimis, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
Pirmadienį Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ceremonijoje paleis dujotiekį, kuris yra pirmasis iš trijų ambicingų projektų, leisiančių įtvirtinti Maskvos pozicijas gamtinių dujų eksporto rinkoje.
V. Putinas ir Xi Jinpingas teletiltu paleis „Sibiro jėgos“ dujotiekį, kuriuo gamtinės dujos iš Sibiro bus tiekiamos į Kiniją. Šis žingsnis sustiprins šalių santykius, Rusijos santykiuose su Vakarais vis kylant įtampai.
Rusija taip pat planuoja artimiausiu metu paleisti dar du dujotiekius, kurie padidins tiekimą Europai, tuo pačiu aplenkiant Ukrainą.
„TurkStream“ dujotiekiu, kurį V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikisi paleisti jau sausį, bus tiekiamos rusiškos dujos Turkijai.
Tuo tarpu „Nord Stream 2“, padvigubinsiantis rusiškų dujų eksportą į Vokietiją, manoma, pradės veikti kitų metų viduryje.
Analitikai tvirtina, kad šie trys projektai duos ilgalaikės ekonominės ir politinės naudos Rusijai, kuri užėmė vietą tarp Europos rinkų vakaruose ir sparčiai augančios Kinijos rinkos rytuose.
„Rusija ne tik atranda naujus pajamų srautus, bet ir didina statymus bei stiprina savo strateginę poziciją, – teigia energetikos analitikas Andrew Hillas. – Sugebėjimų suderinti šiuos dalykus nepraras nei „Gazprom“, nei Kremlius.“
Pasak eksperto, šie trys projektai rodo, kad Rusijos dujų sektorius – „pasaulinio dujų sektoriaus magnatas“ – bręsta.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad 3 tūkst. km „Sibiro jėgos“ dujotiekio, jungiančio atokius Rytų Sibiro regionus su Blagoveščensko miestu Kinijos pasienyje, svarbą sunku pervertinti.
„Tai yra svarbu mūsų šaliai, tai yra svarbu Kinijai“, – prieš paleidimą sakė D. Peskovas, pabrėždamas, kad projektas sukurs darbo vietas ir leis plėtoti infrastruktūrą Rusijos Tolimųjų Rytų regionuose.
„Didžiausias statybų projektas“
Dujotiekis, kurį V. Putinas pavadino „didžiausiu pasaulyje statybų projektu“, užbaigia ilgus metus trukusias derybas ir tiesimo darbus itin sudėtingomis sąlygomis.
Po dešimtmetį trukusių derybų Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir Kinijos CNPC 2014 m. pasirašė 30 metų trukmės, 400 mlrd. dolerių vertės dujų tiekimo sutartį.
Nuo 2025 m., kai „Sibiro jėga“ veiks pilnu pajėgumu, „Gazprom“ į Kiniją tieks po 38 mlrd. kub. m dujų kasmet.
„Gazprom“ pabrėžė, kad dujotiekis nutiestas per „pelkėtas, kalnuotas, seismiškai aktyvias, amžinojo įšalo ir uolėtas vietoves, kuriose pasireiškia ekstremalūs aplinkos reiškiniai“.
Vietoves, per kurias eina dujotiekis, krečia itin didelis šaltis. Jakutijoje užfiksuojama -60 laipsnių Celsijaus temperatūra, Tolimųjų Rytų Amūro regione – -40 laipsnių.
Praeitą savaitę kalbėdamas Maskvoje Kinijos užsienio reikalų viceministras pareiškė, kad dujotiekis sustiprins bendradarbiavimą ir leis abiem šalims „papildyti viena kitos stiprybes ir siekti bendro atsigavimo“.
Prieš pat dujotiekio paleidimą pareigūnai taip pat paskelbė apie pirmojo tilto tarp Rusijos ir Kinijos pastatymą.
Kitąmet atidaromas tiltas sujungs Blagoveščensko ir šiaurės Kinijos Cheihės miestą.
„Sibiro jėgos“ dujotiekis paleidžiamas tuo metu, kai dėl „Nord Stream 2“ vis kyla įtampos.
9,5 mlrd. eurų kainuojantis „Nord Stream 2“ susidūrė su Rytų ir Vidurio Europos šalių bei JAV pasipriešinimu, nes šis dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino įvesti sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir su projektu susijusioms įmonėms.
Girdamas Rusijos dujų projektus su Kinija ir Turkija, Harvardo universiteto energetikos ekspertas Thierry Brosas tikino, kad Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“ tapo smarkaus Vakarų prieštaravimo auka.
„Nord Stream 2“ nėra sėkmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Th. Brosas, pažymėdamas, esą sunku pasakyti, kada „Gazprom“ pavyks visiškai išnaudoti šią investiciją.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Internetinis leidinys „Bild“ rašo, kad viena iš Vakarų Europos žvalgybų turi neginčijamų įrodymų, kaip Vokietijos valdžia atkakliai, kryptingai, nusikalstamai gina Kremliaus proteguojamą „Nord Stream 2“ dujotiekį.
Remiantis tos žvalgybos sukauptais faktais, aiškėja, jog „Gazprom“ dukterinių įmonių vadovai itin atkakliai spaudžia Vokietijos valdžią, įskaitant ir kanclerę Angelą Merkel. Pagrindinis tikslas – įtikinti Vašingtoną, kad šis atsisakytų taikyti ekonominius trukdžius projektui „Nord Stream 2“.
Taip bent jau rašo Julijanas Riopkė iš vokiškojo „Bild“. Remiantis šio žurnalisto tekstu, „Nord Stream 2“ vadovybė užmezgė draugiškų santykių su Vokietijos kanclerio administracija ir sugebėjo įrodyti A.Merkel komandai, esą Berlynas pajėgus spustelėti Vašingtoną, kad šis dujotiekį paliktų ramybėje. Taip pat sugebėjo suklaidinti A.Merkel, esą šis projektas naudingas tiek Europos Sąjungos, tiek NATO valstybėms.
Manoma, kad A.Merkel asmeniškai rūpinosi pasiųsti į Vašingtoną lobistų, privalėjusių įtikinti Baltuosius Rūmus bei Senatą su Kongresu atlaidžiau žiūrėti į Kremliaus planus Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekį „Nord Stream 2“. Kodėl Kremlius taip bijo ekonominių trukdžių? Jei nepavyktų atšaukti amerikietiškų sankcijų, „Nord Stream 2“ statybos užsitęstų dar penkeriems metais, o jei amerikiečiai nesikištų, projektas galėtų pradėt veikti jau 2020 metų pabaigoje. tad skirtumas – milžiniškas.
Vokiškasis „Bild“ teigia, kad ši žvalgybinė informacija – ne iš piršto laužta. Tai – ne interpretacijos, ne nuomonė, o konkretūs faktai. Suprask, duomenys atkeliavo iš patikimų rankų.
Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį „Bild“ rašė, jog Vokietijos ambasadorė Vašingtone ponia Emili Haber siuntė kryptingus, angažuotus laiškus įtakingiems JAV kongresmenams, taip pat – ir Respublikonų partijos senatoriams. Ambasadorė bandė įtikinti amerikiečių politikus, jog būtina švelninti ekonomines sankcijas, kitaip nukentės visa Europos Sąjunga ir NATO.
Toji ambasadorė leido suprasti, kad Berlynas itin sunerimęs dėl Vašingtono ryžto Rusijai taikyti pačius griežčiausius apribojimus energetikos sferoje.
Kaip rašo „Bild“, Vokietijos ekonomikos ministras Peter Altmajer dar ir dabar dažnai vyksta į JAV tik tam, kad įtikinėtų Ameriką, esą ekonominis spaudimas Rusijai dėl energetikos – labai blogas sumanymas.
Vokietijos kanclerės A.Merkel administracija pareiškė, kad „Bild“ iškeltų kaltinimų nelaiko pagrįstais. Vokiečių diplomatai nuolat ieško pačių optimaliausių ekonominio bendradarbiavimo sprendimų. Tad ir „Nord Stream 2“ – ne išimtis. Dėmesys šiam projektui – natūralus, neišvengiamas
Tuo tarpu žvalgybos, kuri pateikė „Bild“ leidiniui duomenis apie A.Merkel administracijos ir Kremliaus flirtą dėl „Nord Stream 2”, atstovai įsitikinę, jog Berlynas išduoda tiek NATO, tiek ES interesus. Vokietija pradėjo elgtis visiškai kaip Kremlius, tik naudoja šiek tiek švelnesnius argumentus. Toji žvalgyba dar įsitikinusi, kad Vokietijos valdžia, Kremliaus idėją užsispyrusi piršdama savo partneriams, visiškai nenori girdėti kontrargumentų. Ypač Baltijos valstybių perspėjimų.
Danija suteikė leidimą šalies teritoriniuose vandenyse tiesti „Nord Strem 2“ dujotiekio ruožą, trečiadienį pranešė šalies vyriausybė.
Numatytas kelias, kuriam pritarta, kirs Danijos žemyninį šelfą į pietryčius nuo Baltijos jūroje esančios Bornholmo salos, skelbė Danijos energetikos agentūra.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Nuo 2017 metų „Nord Stream“ konsorciumas Danijos energetikos agentūrai buvo pateikęs keletą prašymų ir dujotekio maršruto alternatyvų.
Trečiadienį paskelbtame pareiškime Danijos agentūros atstovai teigė, kad 147 km maršrutas pasirodė priimtinesnis nei kiek ilgesnis pietrytinis maršrutas ir atmestas šiaurės vakarų maršrutas. Teigta, kad pirmasis variantas „kelia mažiausiai grėsmės, žvelgiant iš aplinkosauginės ir laivybos saugumo perspektyvos“.
Dujotiekio maršrutas taip pat driekiasi Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos teritoriniais vandenimis. Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos vyriausybės leidimus tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį suteikė jau anksčiau.
Dujotiekis sukėlė nemažai debatų – projektas Rusijai suteikia šansų Baltijos regione įgyti tvirtesnę poziciją, taip pat diskutuojama, kiek „Nord Stream 2“ atitinka Europos Sąjungos siekį išvengti pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno tiekėjo ar energijos šaltinio.
Po Sovietų sąjungos žlugimo buvo abejonių dėl naftos ir dujų išteklių Azerbaidžane. Tačiau nuojauta sakė, kad Kaspijos dugne slypi dar daug neatrastų turtų. Tuo tikinčių specialistų pakako ir užsienyje. Maždaug prieš 120 metų tame regione buvo pirmasis naftos bumas.
Dabar ir vėl pakilimo metas. Azerbaidžanietiškos dujos jau pasiekė Europos Sąjungą. Mes ryžtingai sukame atsinaujinančios energetikos link, tačiau išsiversti apskritai be naftos ir dujų nepavyks, angliavandeniliai dar bus reikalingi bent pusšimtį metų.
Išteklių vertę suvokė ne iškart
Pasakymas apie pirmąjį naftos bumą XIX a pabaigoje nėra perdėtas. Baku buvo išgaunama daugiau nei pusė visos pasaulio naftos. Šiais metais sukanka 120 metų, kai Baku buvo išleistas žurnalas, skirtas naftos verslui – tai seniausias pasaulyje mėnesinis mokslo ir technikos žurnalas apie naftos ir dujų pramonę.
Dar viena įdomi žinia: naujausi tyrimai patvirtino, kad pirmasis naftos gręžinys Azerbaidžane išgręžtas 1846 m.! Nustatyta, kad jis buvo prie Kaspijos jūros, Apšerono pusiasalyje. Tebuvo 21 m gylio, nedidelis ir naftos srautas. Tačiau svarbus pats faktas, mat šis gręžinys išgręžtas likus trylikai metų iki pirmojo naftos gręžinio JAV (1859), taigi buvo pirmasis pasaulyje.
Tiesa, dar bent du dešimtmečius naftos išteklių potencialas Rusijos imperijoje nebuvo deramai įvertintas. Vėliau startavę amerikiečiai buvo verslesni. JAV pagamintas žibalas importuotas į Rusiją ir turėjo didžiulę paklausą – buvo paplitusios žibalinės lempos, produktas naudotas ir kitoms reikmėms.
Situacija sparčiai ėmė keistis, kai juoduoju auksu susidomėjo Vakarų investuotojai. 1898-1903 m. britų pramoninkai į naftos verslą Baku regione investavo daugiau jei 47 mln. rublių.
Ledus Vakarų pramonininkams pralaužė ne kas kitas, o broliai Nobeliai.
Ką veikė broliai Nobeliai Baku
Robertas Nobelis
Garsusis Alfredas Nobelis (1833-1896), dinamito išradėjas bei Nobelio premijos steigėjas, buvo kilęs iš gausios šeimos. Su broliais jį siejo ir bendri verslo interesai. Pradžioje tai buvo tėvo įsteigta mašinų gamykla „Nobelis ir sūnūs“ Rusijoje, Sankt Peterburge, o vėliau – naftos verslas.
Naftos žemę šeimai pirmasis atrado Robertas Nobelis (1829-1896), kuris buvo verslininkas ir chemikas. 1875 m. jis už 25 tūkst. rublių iš Tiflisio bendrovės įsigijo nedidelę žibalo gamyklą ir žemės sklypą. Vos 25 metrų gylyje rado naftos. Į Baku atvyko ir Liudvikas Nobelis (1831-1888), kuris buvo ne tik verslininkas, bet ir gabus inžinierius, išradėjas.
Broliai 1878 m. pastatė 9 km ilgio naftotiekį, pirmąjį Rusijos imperijoje. Verslo perspektyvą įvertino ir prekybos partneriai. Oficialia Nobelių verslo pradžia tapo 1879 m., kai Aleksandras II specialiu įsaku patvirtino brolių Nobelių naftos gamybos akcinę bendrovę bei jos telegrafo adresą „Branobel“ (trumpinys rusų kalba: „Brolių Nobelių“). Į ją broliai investavo 3 mln. rublių, netrukus ši bendrovė tapo didžiausia firma Rusijoje.
Liudvikas Nobelis
Liudvikas Nobelis naftai transportuoti sukūrė baržos hibridą „Zoroastr“, kuri tapo pirmuoju pasaulyje tanklaiviu. Produkcija iš Baku keliavo į Sankt Peterburgą, iš ten į Rygą ir toliau į Pietų Europą, o pagamintas žibalas per Rusiją buvo siunčiamas į Suomiją, Švediją. Prie Volgos buvo sukurta infrastruktūra, reikalinga pervežimams: pastatyti sandėliavimo punktai, praminti Nobelių miesteliais. Nobeliai pirmieji pasaulyje sukūrė metalinius rezervuarus – naftos saugyklas, pastatė pirmąjį pasaulyje motorlaivį – tanklaivį „Vandal“.
Taip atėjo naftos verslo bumas. XX a. pradžioje pusė pasaulio naftos gavybos buvo sutelkta Baku, apie 40 proc. priklausė Nobeliams. Likusi dalis teko Rotšildams ir Rokfeleriams. JAV Naujajame Džersyje veikusi Rokfelerio kompanija „Standart Oil“tada buvo didžiausia pasaulyje. Nobelių naftos bendrovė buvo antroji didžiausia. 1900 m. ji išgavo 10 000 000 t, 76 mln. barelių per metus. Rotšildų „Shell“ buvo trečioji.
Per 30 veiklos metų broliams Nobeliams žibalo kainą pavyko sumažinti nuo 2 rublių iki 10-15 kapeikų už pūdą. Buvo pastatyta daugiau nei trylika gamyklų, kuriose gamintas ne tik žibalas, bet ir mazutas, tepalai garvežiams ir geležinkeliui, kiti produktai, sparčiai augo benzino gamyba. 1900-aisiais bendrovės kapitalas siekė apie 15 mln. rub., o iki 1914 m. jis išaugo 3,6 karto. Bendrovėje dirbo apie 30 tūkst. žmonių.
Po Liudviko mirties naftos verslui vadovavimą perėmė tuomet 29 metų vyriausias sūnus Emanuelis (1859-1932).
Išaugus naftos pramonei, Baku tapo pramogų centru, atėjo prabanga, automobiliai, aukštosios mados.
Emanuelis Nobelis
Po bolševikinės revoliucijos Emanuelis Nobelis turėjo bėgti iš šalies, turtas buvo konfiskuotas. Liko tik kai kurios nedidelės sąskaitos Vakarų bankuose.
Nobelius Baku mieste primena jų statyta prabangi „Villa Petrolea“, kurią projektavo švedų ir italų architektai, o parką kūrė prancūzai. Dirvožemis buvo atvežtas iš Lankaranės (rajono pietryčių Azerbaidžane), gėlas vanduo – iš Astrachanės, sodmenys – iš Italijos ir Prancūzijos. Viloje švedų priėmimai, o orą vėsino 800 tonų ledo. Nobelių vila yra restauruota, joje įkurtas muziejus.
Po daugelio dešimtmečių ir vėl panaši situacija?
Po Sovietų sąjungos žlugimo Azerbaidžanas vėl atsidūrė panašioje situacijoje. Reikėjo kurti nuo Rusijos nepriklausomą ūkį, modernizuoti naftos pramonę. Buvo reikalinga Vakarų pagalba – tiek technologijos, tiek ir investicijos.
Azerbaidžanas nepriklausomybę paskelbė 1991 m. rugpjūčio 30 d. Tačiau ryšiai su Vakarų pramonininkais pradėjo megztis jau anksčiau.
Po beveik 70 metų pertraukos Vakarų įmonių grįžimas prasidėjo nuo Stivo Rempo, nedidelės naftos verslo bendrovės „Ramco Energy“ (Škotija) įkūrėjo, pastangų. Naftos gavyba – senas jo šeimos verslas, JAV pradėtas dar prosenelio, o Stivo senelis 1930 m. vienas pirmųjų Amerikoje pradėjo gręžimo darbus atviroje jūroje. Nuo 11 metų prie naftos gręžinių darbavosi ir „Ramco“ kompanijos įkūrėjas. Juodojo aukso ištekliai riboti, tad svajodami apie veiklos plėtrą tėvas ir sūnus Rempai pasikalbėdavo apie galimybes, kurios slypi „už geležinės uždangos“ – 1960 m. nafta atrasta Sibire. Naftininkai suprato, kad į Sovietų sąjungą galima eiti rizikuoti tik gerai pasiruošus ir nusiteikus nesėkmėms.
Vakaruose nedaug kam buvo žinoma apie Azerbaidžano naftos išteklius, tačiau viena kita žinia pasiekdavo. Rempui į rankas pateko trumpa informacija apie 1949 m. netoli Baku ištryškusį milžinišką naftos fontaną. Vienas iš tų, kurie atrado šį šaltinį, buvo naftininkas Kurbanas Abasovas (1929-1994). Vėliau Baku jiedu susipažino, bendradarbiavo. Tačiau iki to laiko turėjo nutekėti dar daug vandens.
Ieškodamas platesnių veiklos galimybių pramonininkas užmezgė ryšius su Sovietų sąjunga. Maskva užsienio bendrovėms tada siūlė vykti į Sibirą, o Azerbaidžano prioritetų sąraše nebuvo. Nors Maskvoje žinota, kad naftos išteklių dar yra, jie nebuvo laikomi prioritetiniais.
Skrydžius „Aerofloto“ lėktuvais Rempas prisimena kaip košmarą. 1989 m., pirmą kartą vykdamas į Baku, pramonininkas buvo pasodintas ant apelsinų dėžės priešais tualetą. Tuomet jis buvo pradėjęs ketvirtą gyvenimo dešimtmetį.
Baku jis suprato, kaip azerbaidžaniečiams trūko žinių apie Vakarų naftos pramonę. Nebuvo jokių kontaktų su užsienio kompanijomis, nežinomi net daugelio jų pavadinimai. Jokios vakarietiškos specialiosios literatūros, žurnalų.
Kurbanas Abasovas
Kurbanas Abasovas buvo vienas tų profesionalų, kurie suvokė, kad Azerbaidžanui pakilti yra reikalingos Vakarų technologijos, nes naftos gavybos įranga sena ir susidėvėjusi, buvo rimtų ekologinių problemų. Esami telkiniai – beveik išeksploatuoti. Naftininkas, tuo metu vadovavęs Kaspijos naftos ir dujų gavybos susivienijimui, pasisakė už konsorciumo su užsienio partneriais kūrimą. Planą pavyko įgyvendinti. Tarpininkaujant Rempui „British Petroleum“ atliko žvalgomuosius tyrimus. Numanomi ištekliai tam tikrame baseine buvo patvirtinti. Tai lėmė, kad buvo pasirašyta istorinė sutartis, praminta Šimtmečio kontraktu. Deja, šios akimirkos Abasovas nebesulaukė, mirė likus dviem savaitėms iki ceremonijos.
Šimtmečio kontraktas
Derybos su Vakarų įmonėmis buvo ilgos ir sudėtingos. Jas komplikavo geopolitinė situacija, įtampa regione, užsienio valstybių santykių su Rusija diplomatiniai aspektai ir kiti veiksniai.
1994-ųjų kovą derybos buvo atnaujintos. Jos vyko ne tik Baku, bet ir Stambule (Turkija), Hiustone (JAV). O rudenį, rugsėjo 20-ąją, buvo sudarytas Šimtmečio kontraktas, numatytas trisdešimčiai metų. Jį pasirašė dvylika įmonių iš aštuonių pasaulio valstybių.
Konsorciumą sudarė Azerbaidžano valstybinė naftos kompanija SOCAR, Didžiosios Britanijos „British Petroleum“ (BP) ir „Ramco“, JAV „Amoco“, „Unocal“, „Exxon“ bei „Pennzoil“, Rusijos „Lukoil“, Norvegijos „Statoil“, Turkijos TPOC, Japonijos „Itochu“, Saudo Arabijos „Delta“.
SOCAR – Azerbaidžano valstybinė naftos kompanija
Pagal koncesijos sutartį į naftos ir dujų išteklių žvalgybą bei gavybą Kaspijos jūroje esančiame AČG (Azeris-Čiragas-Giunešlis) naftos telkinyje numatyta investuoti 7400 000 000 dolerių, o teritorija, kuriai taikoma sutartis, siekė 432,4 kv. km. 680 proc. investicijų turėjo būti užsienio bendrovių, 20 proc. – Azerbaidžano. Istorinės, politinės ir tarptautinės reikšmės susitarimas išdėstytas 400 puslapiuose, keturiomis kalbomis.
2017 m. rugsėjį pasirašytas naujas susitarimas dėl bloko AČG plėtros iki 2050 m. Pagal peržiūrėtas sąlygas, SOCAR dalis nuo 11 proc. padidinta iki 25 proc. Skelbiama, kad kontrakto pratęsimas sudarys galimybę stabilizuoti naftos gavybą Azerbaidžane daugeliui metų į priekį, užtikrins užsienio investuotojų indėlį į naftos sektorių.
Dera pastebėti, kad Azerbaidžano valstybinės naftos kompanijos SOCAR įkūrimas (1992 m.sujungtos iki tol veikusias smulkesnės įmonė) susijęs būtent su valstybės pasirengimu Šimtmečio kontraktui. Dabar kompanijoje dirba apie 60 tūkst. darbuotojų, be to, įkurtos dukterinės įmonės bei padaliniai Sakartvele, Kazachstane, Austrijoje, Nigerijoje ir kitose valstybėse. Plečiamas SOCAR degalinių tinklas. Antai Ukrainoje jų skaičius artėja prie 100.
Šiais metais telkinių AČG bloke vyksta intensyvūs ir daug žadantys darbai. Pagal plėtros projektą, kurio vertė siekia 6 mlrd. dol., bendra įmonė „Azfen“ (SOCAR 60 proc., „Tekfen Insaat“ 40 proc.) nuo šio rugpjūčio pradėjo įgyvendinti naujos platformos statybos ir montavimo darbus. Planuojama, kad pirmoji nafta čia bus išgauta 2023 m., gavyba sieks 100 tūkst. barelių per parą, o per visą platformos eksploatavimo laiką ketinama išgauti 300 mln. barelių naftos.
Šimtmečio kontraktas iškėlė Azerbaidžano geopolitinį statusą Pietų Kaukaze ir Kaspijos regione, sudarė galimybę tapti gamintoja ir eksportuotoja. Tai buvo valstybės naujos naftos politikos pradžia. Po šios sutarties buvo dar daugiau kaip trisdešimt tarptautinių sutarčių, susijusių su kitais Kaspijos jūros sektoriais.
Akcentuojant Šimtmečio kontrakto reikšmę, rugsėjo 20-oji Azerbaidžane minima naftininko diena. Šiemet sukanka lygiai ketvirtis amžiaus, kai buvo sudaryta ši sutartis.
Gijos nuo Kaspijos
Kaspijos jūrą atvėrus užsienio kompanijoms ir pradėta realizuoti Azerbaidžano naftos strategija. Pradėjus eksploatuoti angliavandenilių telkinius pastatytas Kaspijos ir Juodąją jūras sujungęs naftotiekis Baku-Supsa, vėliau ir Baku-Tbilisis-Džeihanas. Atrasti nauji milžiniški naftos ir gamtinių dujų telkiniai.
Naftotiekis, sukūręs konkurenciją Rusijos naftai
Prie pabaigos artėja milžiniškos apimties „Pietų dujų koridoriaus“ projektas, kuris pradėtas 2014 m. rugsėjo 20 d., ir prisidės prie Europos energetinio saugumo, be abejonės, ir Kaspijos regiono valstybių ekonominių interesų. Didžiajame projekte dalyvauja septynios valstybės: Azerbaidžanas, Sakartvelas, Turkija, Bulgarija, Graikija, Albanija, Italija. Magistralė ilgis sieks 3500 km, o vertė – daugiau kaip 40 mlrd. dol.
Pagal Azerbaidžano ir Turkijos pasirašytą susitarimą dujų koridoriaus projektas prasidėjo dujotiekiu „Transanatolija“ (TANAP). Pernai birželį dujotiekis oficialiai buvo atidarytas.
Dujotiekis TAP
2016 m. gegužę Salonikuose (Graikija) pradėta dujų koridoriaus atšaka į Pietų Europą – dujotiekis „Transadrija“ (TAP), kuris tiesiamas per Graikiją, Albaniją bei Adrijos jūros dugnu iki Pietų Italijos. 878 km dujotiekio aukščiausias taškas bus Albanijos kalnuose (1800 km), o žemiausias – jūros dugne (820 m gylyje). Planuojama, kad pirmosios dujos iš Kaspijos Europą pasieks 2020 metų pradžioje. Pirminiame etape planuojama kasmet į Europą tiekti 10 mlrd. kub. m dujų. Prie Turkijos ir Graikijos sienos TAP dujotiekis bus sujungtas su TANAP magistrale.
Rusijos „Novatek“ paskelbė pradedanti didžiulį suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektą Arkties regione. Projekte taip pat dalyvauja Kinijos, Japonijos ir Prancūzijos partneriai.
„Novatek“, didžiausia nepriklausoma Rusijos gamtinių dujų bendrovė, tvirtino, kad „galutinis investicinis sprendimas“ dėl 21 mlrd. dolerių vertės „Arctic LNG 2“ projekto finansavimo buvo priimtas su partneriais: prancūzų „Total“, kinų CNPC ir CNOOC bei japonų įmonių konsorciumu.
Apie projekto pradžią paskelbta Rusijos Rytų ekonomikos forumo metu, kur Vladimiras Putinas priima Azijos šalių lyderius, tarp jų – Japonijos premjerą Shinzo Abę ir Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modį.
„Arctic LNG 2“ projektu numatoma vystyti „Utrenneje“ dujų telkinį ir statyti SGD gamyklą Gydano pusiasalyje Rusijos Arktyje.
Gamyklos pajėgumai – 19,8 mln. tonų SGD per metus, pirmąsias dujas iš gamyklos ketinama eksportuoti 2023 m.
Prieš planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo kelionę į Europą JAV pagrasino išvesti iš Vokietijos dalį savo karių. „Tikrai žeidžiantis dalykas yra tikėtis, kad JAV mokesčių mokėtojas toliau mokės už daugiau kaip 50 000 Vokietijoje dislokuotų amerikiečių, o vokiečiai savo prekybos perteklių naudos savo tikslams“, – pareiškė JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis.
Prieš tai JAV ambasadorė Lenkijoje Georgettė Mosbacher tviteryje rašė: „Lenkija vykdo savo 2 proc. BVP įsipareigojimą NATO. Vokietija ne. Mes sveikintume, jei amerikiečių daliniai Vokietijoje atvyktų Lenkiją“. D. Trumpas apie dalinių perkėlimą iš Vokietijos į Lenkiją užsiminė jau birželį, kai Vašingtone lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
R. Grenellis pabrėžė: „Prezidentas D. Trumpas yra teisus ir Georgettė Mosbacher yra teisi. Daug prezidentų prašė didžiausios Europos ekonomikos mokėti už savo pačios gynybą. Tai prašymas, kuris tęsiasi daug metų (…)“ Dabar esą pasiektas taškas, kai amerikiečiai ir JAV prezidentas turi reaguoti.
Vokietija yra šalis, kurioje dislokuota daugiausiai amerikiečių karių Europoje. Po Japonijos tai antra didžiausia JAV pajėgų bazė užsienyje.
Vokietijoje yra iš viso 35 000 amerikiečių kareivių. Be to, JAV pajėgoms dirba 17 000 amerikiečių ir 12 000 vokiečių civilių. Ir dešimtys tūkstančių kitų darbo vietų susiję su JAV daliniais. Gandų dėl karių skaičiaus sumažinimo dėl to, kad Vokietija skiria per mažai lėšų gynybai, yra jau seniai. Tačiau jie vis paneigiami.
Šiais metais Vokietija gynybai skirs 1,36 proc. BVP – ir tai gerokai atsilieka nuo NATO 2 proc. tikslo. Iki 2024-ųjų vyriausybė nori pasiekti 1,5 proc. rodiklį.
D. Trumpas rugpjūčio 24-ąją vyks į Prancūzijoje rengiamą G7 viršūnių susitikimą, kur susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Per antrą viešnagę Europoje netrukus po to jis vėl aplenks Vokietiją. Rugpjūčio 31-rugsėjo 3 dienomis D. Trumpas lankysis Danijoje ir Lenkijoje, kurios pagrindiniais ginčytinais klausimais su Vokietija yra JAV pusėje.
Vienas jų yra dėl prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tarp Vokietijos ir Rusijos. Lenkijoje, be to, gali būtu konkretizuoti planai dėl Varšuvos trokštamo JAV karių dislokavimo.
Dujotiekio „Nord Stream 2“ maršruto patvirtinimo atidėjimas dėl Danijos neapsisprendimo, ar suteikti leidimą tiesti dujotiekį, gali lemti nuostolius, o juos esą reikės kompensuoti, įspėja „Gazprom“ valdybos narys Sergejus Kuznecas.
„Yra atsakomybė, kuri anksčiau ar vėliau gali iškilti. Bendrovė „Nord Stream 2 AG“ jau užsiminė apie tai, kad investicijos atliktos, o dujotiekio maršruto patvirtinimo atidėjimas gali lemti nuostolius, kuriuos mes anksčiau ar vėliau turėsime kompensuoti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo S. Kuznecas. Tiesa, S. Kuznecas tiesiogiai nekalbėjo apie tai, ar „Nord Stream 2 AG“ reikalaus iš Danijos kompensacijos.
„Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoja Jelena Burmistrova savo ruožtu pabrėžė, kad dujotiekio operatorė „Nord Stream 2 AG“ artimiausiu metu su Danijos energetikos agentūra aptars paraiškas dėl „Nord Stream 2“ tiesimo.
Dujotiekiu siekiama apeiti rusiškų dujų tranzito valstybes, pirmiausia – Ukrainą. „Nord Stream 2“ tiesiamas Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose. Kol kas leidimo tiesti dujotiekį nėra suteikusi vienintelė Danija.
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Gerhardas Schröderis. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų politinis spaudimas Danijai yra pagrindinė galimo dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto atidėjimo priežastis.
Taip teigia projektą administruojančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ ir Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ valdybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis.
Pasak buvusio kanclerio, amerikietiškos suskystintosios gamtinės dujos (SGD) yra brangesnės už rusiškas dujas, o jų pirkimas būtų blogas sprendimas Europai. G. Schröderis vylėsi, kad neseniai vykę rinkimai Danijoje gali padėti sulaukti politikų paramos „Nord Stream 2“, rašo „Reuters“.
„Nord Stream 2“ yra projektas, kuris gali būti paleistas metų pabaigoje. Bet yra viena akivaizdi problema – Danijos politika. Tai susiję su JAV politiniu spaudimu Danijai ir Ukrainai“, – Sankt Peterburgo ekonomikos forume sakė G. Schröderis.
Anksčiau „Nord Stream 2 AG“ prakalbo apie galimą projekto atidėjimą iki kitų metų dėl vis dar negautų leidimų tiesti dujotiekį iš Danijos. „Nord Stream 2 AG“ prieš 2 metus pateikė Danijos tarnyboms du galimus dujotiekio maršrutus, tačiau šiemet kovą bendrovė buvo priversta pateikti ir trečią galimą dujotiekio maršrutą. Pasak G. Schröderio, Danija savo reikalavimais kelia pavojų Europos energetiniam saugumui.
„Danija kelia grėsmę Europos energetiniam saugumui“, – pareiškė buvęs Vokietijos kancleris.
Tokio pat pavadinimo dujotiekio operatorė „Nord Stream 2 AG“ Danijos energetikos agentūrai (DEA) pateikė ataskaitą dėl galimo „Nord Stream 2“ paleidimo atidėjimo iki 2020-ųjų antros pusės, nes Danija turi apsvarstyti dar vieną, jau trečią vamzdyno trasos maršrutą. Tuo metu Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino nematęs aptariamos ataskaitos, todėl pakomentuoti galimo „Nord Stream 2“ atidėjimo esą negali.
Kaip paskelbė „Bloomberg“, „Nord Stream 2 AG“ vertinimu, pirmais dviem maršrutais tiesiamas dujotiekis galėtų būti užbaigtas jau šiemet, o trečiuoju, keliasdešimčia kilometru ilgesniu maršrutu – tik kitais metais.
„Nord Stream 2“ yra tiesiamas Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose. Iki šiol leidimo tiesti vamzdyną nėra išdavusi vienintelė Danija, pareikalavusi „Nord Stream 2 AG“ pateikti tris galimus dujotiekio maršrutus, kad galėtų tinkamai įvertinti vamzdyno poveikį aplinkai.
Visgi, jei DEA neskubės išduoti leidimo, dujotiekis bus nutiestas tik kitąmet, o eksploatacija bus pradėta tik pačioje 2020-ųjų pabaigoje. Tuo tarpu „Nord Stream 2 AG“ atstovai piktinasi, kad Danijos tarnybos neskuba išduoti leidimo tiesti dujotiekį, ir tikina, kad „Nord Stream 2“ gali būti nutiestas ir šiemet.
„Trečiojo maršruto prašyme iš tikrųjų kalbama apie 2020-uosius, tačiau, mūsų požiūriu, leidimo išdavimo procesas yra neteisėtas. Todėl mes negalime patvirtinti, kad projekto paleidimas 2020 m. iš tikrųjų yra svarstomas“, – naujienų agentūrai TASS sakė neįvardijamas „Nord Stream 2 AG“ atstovas.
„Mes buvome priversti pateikti tą paraišką (dėl trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto. – ELTA) po Danijos energetikos agentūros kovo 26 d. sprendimo. Jie nusprendė, kad „Nord Stream 2 AG“ negaus leidimo tiesti dujotiekį pirmaisiais dviem maršrutais, kol nepateiks atitinkamų dokumentų dėl trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto į pietryčius nuo Bornholmo salos“, – piktinosi dujotiekio operatoriaus atstovas.
Dėl neva Danijos tarnybų vilkinamo „Nord Stream 2“ projekto bendrovė kreipėsi į Danijos apeliacinę tarybą, kurios prašoma panaikinti DEA sprendimą reikalauti trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto. „Nord Stream 2 AG“ palankus sprendimas leistų užbaigti dujotiekio tiesimą jau šiemet.
„Mūsų apeliacijoje tvirtinama, kad DEA sprendimas yra neteisėtas. Taigi, šis sprendimas turi būti anuliuotas tam, kad DEA galėtų nedelsiant išduoti leidimą tiesti „Nord Stream 2“ vienu iš pirmųjų dviejų maršrutų. Konsultacijos su visuomene ir ekspertais parodė, kad abu maršrutai atitinka visus techninius ir ekologinius reikalavimus, todėl leidimas gali būti išduotas bet kuriam iš jų“, – sakė „Nord Stream 2 AG“ atstovas.
Tuo tarpu Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai D. Peskovas teigė nesąs susipažinęs su „Nord Stream 2 AG“ ataskaita, kurioje svarstomas galimas dujotiekio paleidimo atidėjimas.
„Nemačiau šios ataskaitos, todėl negaliu jums nieko pasakyti“, – žurnalistams tikino D. Peskovas.
1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Antradienį JAV Senatui buvo pristatytas įstatymų projektas, pagal kurį Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak vieno respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.
Ekologijos aktyvistai ketvirtadienį įsigavo į statybos aikštelę Vokietijos šiaurėje, kur tiesiamas dujotiekis „Eugal“. Protestuodami prieš projekto „Nord Stream 2“ realizavimą, jie įlindo į jau paklotus vamzdžius, praneša leidinys „Focus Online“.
Incidentas įvyko Vrangelsburge (Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos federalinė žemė) netoli Greifsvaldo miesto. „Mes manome, kad jie įlindo gana toli“, – sakė žurnalistams policijos atstovas. Kiek žmonių dalyvauja akcijoje, kol kas nežinoma. Pasak pareigūnų, į maždaug 1,4 metro skersmens vamzdyną įlindo penki žmonės. Vrangelsburge nutiesta apie 1,5 kilometro dujotiekio „Eugal“.
Akcijos devizas – „Užkimškime „Nord Stream 2“. Kaip pažymi „Focus Online“, ja siekiama sustabdyti dujotiekio tiesimą ir atkreipti dėmesį į ekologinius projekto aspektus.
Pagal planus, „Eugal“ nusidrieks 485 kilometrus nuo Greifsvaldo iki Čekijos. Dujotiekio tiesimo darbus numatoma baigti iki 2020 metų pabaigos. Dujotiekiu „Eugal“ bus pumpuojamos dujos, kurias tieks „Nord Stream 2“.
Europos Parlamento (EP) rezoliucija dėl santykių su Rusija, kurioje raginama sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, nekeičia teisės normų, kurios reglamentuoja projekto realizaciją, pareiškė dujotiekio operatorius „Nord Stream 2 AG“.
„Nepriklausomai nuo politinių deklaracijų, „Nord Stream 2“ tiesimas yra reglamentuojamas teisinės bazės, kurią suformavo taip pat Europos Parlamentas. Teisinė projekto bazė sudaryta iš ES įstatymų, tarptautinių konvencijų ir nacionalinių įstatymų tų šalių, kurių teritoriniais vandenimis yra suplanuota tiesti vamzdyną. Projekto „Nord Stream 2“ realizacija atitinka gautus leidimus ir visiškai atitinka teisinę bazę. Politinė EP rezoliucija apie Europos Sąjungos ir Rusijos santykius nekeičia teisės normų, kurios reguliuoja projektą „Nord Stream 2“, – sakoma „Nord Stream 2 AG“ spaudos tarnybos pranešime.
EP antradienį patvirtino rezoliuciją dėl politinių santykių tarp ES ir Rusijos, kurioje raginama sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, o Rusija nebepripažįstama strategine Bendrijos partnere.
„Nord Stream 2 AG“ atstovai patikino, kad vienu esminių argumentų už dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą yra augsianti ES gamtinių dujų paklausa. Pasak dujotiekio operatoriaus, „Nord Stream 2“ bus papildomu dujų tiekimo į ES maršrutu.
Šiuo metu „Nord Stream 2“ projektą reglamentuoja ES dujų direktyva. Pagal vasarį pasiektą ES valstybių narių susitarimą esami ES dujų direktyvos reikalavimai bus taikomi ne tik vidaus dujotiekiams, bet ir naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių, kaip „Nord Stream 2“. Jiems galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama kitoms šalims.
Taip pat susitarta, kad nuspręsti, ar konkretus dujotiekis atitinka minėtus reikalavimus, pirmiausia turės ES šalies, turinčios pirmąją jungtį su dujotiekiu, reguliavimo institucijos, o Europos Komisija turės galutinai tvirtinti šį sprendimą. „Nord Stream 2“ atveju ši šalis yra Vokietija.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Jūrinio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo projektas sustiprins energetinių išteklių tiekimo į ES užtikrinimą ir padės kovoti su klimato kaita, teigiama Rusijos aplinkos ministerijos (AM) pranešime spaudai, išplatintame po aplinkos ministro Dmitrijaus Kobylkino ir dujotiekį tiesiančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vykdomojo direktoriaus Matthiaso Warnigo susitikimo.
Kaip sakoma pranešime, D. Kobylkinas pasveikino vaisingą Rusijos bendradarbiavimą su bendrove tiesiant vamzdyną „Nord Stream 2“.
„Dujotiekis „Nord Stream 2“ padės užtikrinti gamtinių dujų tiekimą į ES ir kovoti su klimato kaita. Šiuo metu pačios ES dujų gavyba sparčiai mažėja, o Europos dujų poreikiui patenkinti prireiks patikimų ir ekologiškų šaltinių“, – tikina Rusijos AM atstovai.
„Būtent „Nord Stream 2“ padės užtikrinti dujų tiekimą iš didžiausių dujų telkinių Rusijoje į vidinę ES rinką“, – sakoma pranešime.
Pagal anksčiau pasiektą ES Tarybos ir Europos Parlamento (EP) susitarimą esami ES dujų direktyvos reikalavimai bus taikomi ne tik vidaus dujotiekiams, bet ir naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių, kaip „Nord Stream 2“. Jiems galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama kitoms šalims.
Kaip pabrėžia Europos Parlamentas, nuspręsti, ar konkretus dujotiekis atitinka minėtus reikalavimus, pirmiausia turės ES šalies, turinčios pirmąją jungtį su dujotiekiu, reguliavimo institucijos, o Europos Komisija turės galutinai tvirtinti šį sprendimą. „Nord Stream 2“ atveju šalis, turinti pirmąją jungtį su dujotiekiu, yra Vokietija.
Dujotiekiu „Nord Stream 2“ siekiama apeiti tradicines tranzito šalis, kaip Ukraina, Baltarusija, Lenkija ir Baltijos šalys. Vamzdynas tiesiamas po Baltijos jūra, penkių valstybių – Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos – išskirtinėse ekonominėse zonose ir teritoriniuose vandenyse.
Kol kas leidimo tiesti dujotiekį nesuteikė vienintelė Danija. Danijos premjeras Larsas Lokkė Rasmussenas anksčiau teigė, kad Danija sieks jei ne blokuoti, tai bent atidėti „Nord Stream 2“ projekto realizaciją.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
A. Merkel ir V. Putinas aptarė krizes. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus, kaip išspręsti krizes Sirijoje ir Ukrainoje. Po tris valandas Mėzebergo pilyje trukusio susitikimo V. Putinas šeštadienio vakarą išvyko atgal į Rusiją. Konkrečiai apie jų pokalbių turinį nieko nežinoma.
Prieš susitikimą A. Merkel pabrėžė Vokietijos ir Rusijos atsakomybę sprendžiant krizes ir pridūrė esanti pasirengusi su V. Putinu to siekti. Kartu A. Merkel įspėjo dėl humanitarinės katastrofos Sirijoje. Nors koviniai veiksmai esą slopsta, tačiau būtina konstitucijos reforma ir rinkimai. Rusija remia Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, kurio Vakarai iš tikrųjų nenorėtų matyti šiame poste.
V. Putinas paragino Europą padėti atstatyti Siriją. Būtina atkurti infrastruktūrą, kad pabėgėliai galėtų iš užsienio grįžti namo. Tai, anot V. Putino, yra ne tik pabėgėliai iš Europos, bet ir milijonai iš kaimyninių šalių – Jordanijos, Libano ir Turkijos.
Rusijos prezidentas pabrėžė rusiškų dujų tiekimo patikimumą. Tai esą dar labiau pagerės pradėjus veikti dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuris eina tiesiai iš Rusijos į Vokietiją. Prezidentas neatmetė, kad ir po naujo dujotiekio įrengimo bus tęsiamas dujų tranzitas per Ukrainą. „Svarbiausia, kad šis tradicijas turintis tranzitas per Ukrainą atitiktų ekonominius reikalavimus“, – pridūrė jis.
V. Putinas šeštadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija yra viena svarbiausių Rusijos prekybos partnerių. Neužsimindamas apie ES sankcijas, jis sakė, kad prekybos apimtys pernai augo 22 proc. Vokiečių investicijos sudarė 18 mlrd. JAV dolerių. Vokiečių įmonių apyvarta Rusijoje siekė apie 50 mlrd. dolerių.
V. Putinas į susitikimą su A. Merkel atvyko pusvalandžiu vėliau nei planuota. Prieš tai jis dar apsilankė Austrijoje ir sudalyvavo šios šalies užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse.
A. Merkel ir V. Putinas prieš tai gegužės viduryje buvo susitikę Rusijos Sočio kurorte prie Juodosios jūros. Liepos pabaigoje kanclerė Berlyne priėmė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą – tai nėra įprasta.
Kad dabar vėl įvyko dvišalis susitikimas, laikoma įtampos švelnėjimo ženklu. Santykiai smarkiai pašlijo po to, kai Maskva prieš ketverius metus aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Rusija atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kritiką dėl „Nord Stream“ dujotiekio. „Mes ne kartą sakėme, kad „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra išimtinai komerciniai projektai, kurie tarnauja tiek gamtinių dujų tiekėjų, tiek pirkėjų interesams Vakarų Europoje“, – salė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Nord Stream“ dujotiekiu rusiškos dujos Baltijos jūros dugnu keliauja į Vokietiją. Pirmoji linija paleista 2011-aisiais, o antroji turi būti užbaigta iki 2019 metų pabaigos. Kai kurios ES šalys kritikuoja projektą, nes baiminasi didesnės nepriklausomybės nuo Rusijos.
JAV savo ruožtu nori tiekti suskystintas dujas į Europą ir todėl konkuruoja su rusiškomis dujomis, kurios dujotiekiais gali būti tiekiamos pigiau.
D. Trumpas prieš tai NATO viršūnių susitikime Briuselyje kritikavo, kad „Nord Stream“ projektas Rusijai už dujas neša milijardus ir tai sustiprina NATO priešininkę. Vokietija, pasak jo, yra „Rusijos belaisvė“. Federalinė kanclerė Angela Merkel tai paneigė.
Ekspertai sako, kad nors Vokietija ir perka didelę dalį savo energetikos resursų Rusijoje, tačiau priešingai, tai Rusijai reikia Vokietijos ir Vakarų Europos kaip rinkos.
D. Peskovas atmetė ir Vokietijos apibūdinimą: „Kas dėl Vokietijos, kaip didelės dujų pirkėjos, priklausomybės, mes negalime sutikti su šia pozicija“. Dėl dujų tiekimo dujotiekiu viena valstybė esą netampa priklausoma nuo kitos, tai yra abipusė priklausomybė. „Tai stabilumo ir būsimos plėtros garantija“, – pabrėžė D. Peskovas.
D. Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą pirmadienį susitiks Suomijos sostinėje Helsinkyje. D. Peskovas sakė, kad dėl kritikos viršūnių susitikimas nebus sudėtingesnis. Esą yra tiek skirtumų, kad ši tema vargu ar apsunkins pokalbius.
Gegužės 29-ąją Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas iškilmingai atidarė dujotiekį „Pietinis dujų koridorius“. Šis dujotiekis pirmiausia svarbus Europai. Būtent juo į Europą bus transportuojamos azerbaidžanietiškos dujos iš Šah Denizo regiono. Būtent jis taps rimtas konkurentas rusiškoms „Gazpromo” dujoms. O tai reiškia, kad Azerbaidžano dėka europiečiai netrukus galės nebijoti Rusijos dujų ir naftos kompanijų spaudimo ar šantažo manipuliuojant kainomis mainais į politinį lojalumą.
Oficialiame dujotiekio „Pietinis dujų koridorius” atidaryme dalyvavo JAV ir Jungtinės Karalystės naftos bei dujų kompanijų vadovai. Azerbaidžaną atidarant tokį svarbų projektą sveikino ir Europos Sąjungos vadovai.
Projekto vertė – apie 40 milijardų JAV dolerių. Planuojama, kad juo į Europą per metus bus transportuojama 10 mlrd. kubinių metrų azerbaidžanietiškų dujų. Jos į Europą keliaus iš Azerbaidžano per Gruzijos ir Turkijos teritorijas. Azerbaidžanietiškos dujos pasieks ir vakarines Turkijos sritis. Į Europos Sąjungą jos atkeliaus 2020-aisiais metais.
Kaspijos šelfe esančio Šah Denizo ištekliai – solidūs. Maždaug 1,2 trilijonų kubinių metrų.
Šio projekto esmė: speciali, moderni dujų vamzdynų sistema nuo azerbaidžanietiškų išteklių Šah-Denize (Kaspijos jūra) keliaus į pietų Italiją (per Gruziją, Turkiją, Graikiją ir Albaniją). Būtent ja numatyta gabenti 6 milijardus kubinių metrų į Turkiją ir 10 mlrd.. kubinių metrų – į Europą. Kontraktą su devyniomis tarptautinėmis dujų ir naftos kompanijomis Azerbaidžanas pasirašė 25-eriems metams į priekį. Kontraktas pasirašytas dar 2013-aisiais metais.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas su svečiais iškilmių metu. Azertaq.az nuotr.
Kiek anksčiau manyta, kad prie šio projekto prisidės ir Turkmėnistanas bei Iranas. Tačiau su šiomis šalimis Azerbaidžanui susitarti nepavyko. Turkmėnija dujas eksportuoti pradėjo į Kiniją.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas iškilmingame atidaryme pareiškė: „Mūsų dujų atsargos sudarys sąlygas 100 ir daugiau metų jas tiekti partneriams. Azerbaidžanas ne tik užtikrina regiono energetinį saugumą, bet jau ir įgijo tokį statusą tarptautiniu mastu“.
Manoma, kad azerbaidžanietiškas „Pietinis dujų koridorius“ – rimtas konkurentas rusiškoms „Gazpromo“ dujoms. Taigi Azerbaidžano dėka europiečiai netrukus nebebijos Rusijos dujų ir naftos kompanijų spaudimo ir šantažo keliant kainas bei naudojantis monopolinėmis teisėmis.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Dujotiekis Nord Stream 2 yra politinis Putino projektas. Taip Vladimiras Putinas nori suskaldyti Europą. Mes negalime jam to leisti. Gazprom‘as yra ir liktų vienintelis Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 tiekėjas, dominuojantis dujotiekio savininkas ir operatorius. Tai pažeidžia pagrindines ES energijos rinkos taisykles.
Gazprom‘as taip pat yra vienas pagrindinių Kremliaus pajamų šaltinių ir politinis instrumentas. Bendrovė remia ir netiesiogiai prisideda prie neteisėtos Krymo aneksijos, karo Rytų Ukrainoje, okupacinės politikos Moldovoje ir Gruzijoje, karo Sirijoje bei propagandinių bei kenkėjiškų išpuolių prieš Europos vienybę. Jei Europos Sąjunga nuspręstų uždegti žalią šviesą Nord Stream 2, tai prilygtų šizofreniškam Rusijos valdžios politikos palaikymui, kurios tikslas – susilpninti ES ir kovoti prieš ją. Tokiu būdu Europos dujotiekių tinklas ir ES teisės aktai būtų naudojami įgyvendinti politiniam tikslui – sugriauti Europos vienybę.
Todėl kartu su ELP frakcijos ir kitais kolegomis aš palaikau Europos Komisijos teisės akto pasiūlymą: visi dujotiekiai iš trečiųjų šalių turi atitikti ES energijos vidaus rinkos taisykles. Šios taisyklės reikalauja dekartelizacijos, tarifų reguliavimo, prieigos taisyklių kitiems rinkos dalyviams.
Apgailestauju dėl neutralios Vokietijos vyriausybės pozicijos, kurią politiniu spaudimu primeta Vokietijos socialdemokratai. Todėl dujotiekis Nord Stream 2 traktuojamas kaip įprastas ekonominis projektas. Kaip toks šis projektas buvo išnagrinėtas pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus ir gavo visus leidimus iš Vokietijos valdžios institucijų.
Noriu pasakyti aiškiai ir tiksliai: žinoma, Vokietija yra suinteresuota sudaryti harmoningus ir sklandžius sandorius su mūsų pagrindiniu dujų tiekėju – Rusija. Tačiau didžioji Vokietijos visuomenės dalis atmeta Putino politiką, nes jis veikia ne demokratiškai, ne pagal įstatymus, nesąžiningai ir nepatikimai. Deja, visi šie punktai nėra įtraukti į Vokietijos įstatymus, kurie reguliuoja ir reglamentuoja jūros aplinkosaugą ir jūrininkystę, taip pat dujotiekių vamzdynų tiesimą sausumoje.
Naktį į penktadienį Didžiosios Lenkijos vaivadijos Murovana Goslinos miestelyje trūko aukšto slėgio dujotiekis. Gautomis žiniomis, žmonės per incidentą nenukentėjo.
Dujų sprogimas sukėlė didelį gaisrą, kurio pašvaistė buvo matyti už kelių dešimčių kilometrų. Su ugnimi kovojo 160 ugniagesių. Gelbėtojai evakavo 20 žmonių. Sudegė trys gyvenamieji namai ir ūkinis pastatas.
Kaip informavo bendrovė „Gaz-System“, Lenkijos dujotiekių tinklo operatorė, vamzdynas buvo naudojamas pagal visas taisykles. Pasak kompanijos atstovo Mariuszo Kozlowskio, incidento priežastis tirs speciali komisija.
Jungtinių Valstijų Senato siekį sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai pradėjo kritikuoti ir Austrija. Austrija, kuriai antrina Vokietija, šiandien kaltina amerikiečius, kam šie kišasi į Europos dujų tiekimo rinką. Šiuos austriškus priekaištus pagarsino BBC agentūra.
Austrijos žemėlapis
Austrijai, lygiai kaip ir Vokietijai, labiausiai nerimą kelia tai, kad sankcijos bus taikomos Europos bendrovėms, kurios prisideda prie didžiųjų Rusijos naftos ir dujų projektų. Vienas iš tokių projektų yra „Nord Stream 2“ dujotiekis, besiraigantis Baltijos jūros dugnu.
Austrijos kancleris Kristianas Kernas (Christian Kern) pareiškė, esą energijos tiekimas Europoje yra „pačios Europos, o ne Jungtinių Valstijų reikalas“. „JAV grasinimai kompanijoms Austrijoje, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse už jų dalyvavimą energetikos projektuose atspindi naują, neigiamą JAV ir Europos santykių etapą“, – teigė K. Kernas.
Europos atstovai pabrėžia, kad šių sankcijų esmė yra JAV siekis padidinti suskystintų gamtinių dujų eksportą, kurti naujas darbo vietas bei išstumti Rusiją iš Europos rinkos.
Slaptai.lt manymu, tai labai gražus ir prasmingas oficialiojo Vašingtono tikslas – išstumti šalį, kuri šnatažuoja mažąsias Europos valstybes manipuliuodama dujų kainomis. Vadinamąjį dujų ir naftos šantažą dar būtų galima atleisti Rusijai. Tegul šantažuoja. Derybos dėl kainų tegul būna ir labai aršios. Bet kad Rusija puldinėja kaimynines šalis, naudodama pačias įvairiausias karines priemones. Jei Austrijos politikams nusispjauti į šią aplinkybę, belieka apgailestauti – vadinasi, ir Viena talkina agresyviai nusiteikusiam Kremliui.
Oficialiai naujosios JAV ekonominės sankcijos Rusijai bus taikomos už bandymą kištis į JAV prezidento rinkimų kampaniją. Bet joms dar turi pritarti JAV prezidentas Donaldas Trampas.
