Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atsakyti į energetinio saugumo iššūkius. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Tai transatlantiniame saugumo forume Vašingtone pažymėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Forume, pasak Energetikos ministerijos pranešimo, buvo diskutuojama apie energetinio saugumo iššūkius, į kuriuos būtinas globalus atsakas.

Lietuvos energetikos ministro teigimu, solidaraus ir bendro atsako reikalauja tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė, kurie nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2” projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo energetikos ministras diskusijoje „Energetinis saugumas: laisvos rinkos versus vamzdžio politika“.

Pasak Ž. Vaičiūno, kalbant apie ES energetinį saugumą, kartu būtina kalbėti apie saugius dujų tiekimo šaltinius ir didinti SGD importą, pirmiausiai iš tokių šalių kaip JAV.

„Tuo metu dabar mes matome priešingas tendencijas. Nepaisant visų pastangų diversifikuoti dujų tiekimą, dauguma Europos šalių išlieka smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Per trejus metus rusiškų dujų importas į Europos rinkas išaugo 30 proc. ir Rusija šią priklausomybę nutiesdama papildomą tiekimo infrastruktūrą tik dar labiau padidins, jeigu nebus konkurencingo savalaikio atsako iš SGD rinkos. Būtent JAV SGD konkurencinis spaudimas galėtų efektyviausiai atsverti „Gazprom“ įtaką ES“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje.

Pasak Ž. Vaičiūno, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti JAV atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus.

Forumą organizuoja Europos politikos analizės centras (angl. Center for European Policy Analysis CEPA). Kartu su ministru diskusijoje apie energetinį saugumą taip pat dalyvavo už JAV energetiką atsakingi pareigūnai, Vokietijos užsienio ir saugumo politikos analitikai, Lenkijos vyriausybės specialusis įgaliotinis strateginei energetinei infrastruktūrai Piotras Naimskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 08:11

Vašingtone Prezidentė dalyvauja Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos šalių viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje JAV Prezidentas Donaldas Trumpas padėkojo Jungtinių Amerikos Valstijų žmonių vardu Baltijos valstybėms už gražius santykius ir pasveikino Baltijos valstybes šimtmečio proga.

Šią sukaktį D. Trumpas pavadino nuostabia. „Mes šimtą metų bendraujame ir pasitikime vieni kitais, kaip partneriais ir kaip draugais. Nuoširdžiai dėkoju už šią ilgą draugystę“, – sakė JAV Prezidentas.

JAV yra įsipareigojusi ginti trijų Baltijos valstybių suverenitetą ir piliečius. Pasak D. Trumpo, visos keturios šalys yra įsipareigojusios įgyvendinti savo įsipareigojimus ir skirti 2 proc. BVP gynybai.

D. Trumpas pabrėžė, kad Baltijos valstybių įsipareigojimai yra pavyzdys kitoms valstybėms kaip reikia laikytis įsipareigojimų. Deja, pabrėžė D. Trumpas, ne visos valstybės taip daro.

„Tautos, kurios yra įsipareigojusios taikai ir saugumui, turi įnešti savo indėlį. Mes visi norime taikaus ir klestinčio pasaulio, taikios ir klestinčios ateities“, – akcentavo D. Trumpas, pabrėždamas kad JAV ir Baltijos šalių kariuomenės dalyvauja bendrose misijose.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Baltijos šalių ir JAV partnerystė yra nedaloma ir tvirta, o saugumas yra svarbus visiems.

D. Grybauskaitė užsiminė apie tolesnę NATO raidą ir tai, kad bendromis jėgomis JAV ir Baltijos šalys turi prisidėti prie taikos pasaulyje stiprinimo.

„Mes esame tikri, kad tos lėšos, kurias mes drauge investuojame į NATO, suteiks pridėtinės vertės, ypač dabar, kai matome, kad JAV demonstruoja lyderystę, demonstruojant ryžtą. Aš galiu atvirai kalbėtis su JAV Prezidentu, juokauti su juo, kalbėti apie bendras problemas, kurios mums iškyla, apie Rusiją, kuri yra varžovė. Ir mes matome patikimą partnerį Donaldo Trumpo asmenyje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo D. Grybauskaitė.

Anot D. Grybauskaitės, išlaidų, skiriamų NATO, niekada nebus per daug. Prezidentė užsiminė, kad JAV prisidėtų prie Baltijos šalyse trūkstamų oro gynybos pajėgumų.

„Mes esame tikri, kad mūsų partnerė rimtai investuos į gynybos ateitį ne tik mūsų regione, bet taip pat į NATO teritorinę gynybą, ir prisidės prie taikos ir stabilumo pasaulyje užtikrinimo, kaip tai darė iki šiol“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Nors savo pasisakyme D. Grybauskaitė daugiau dėmesio skyrė saugumo klausimams, Prezidentė taip pat pasidžiaugė, kad susitikimų metu bus stiprinami ekonomikos santykiai ir pasirašyta sutartis dėl suskystintų dujų tiekimo.

Lietuvos Prezidentė antradienį Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu D. Trumpu ir dalyvaus Baltijos šalių bei JAV viršūnių susitikime.

Aukščiausio lygio susitikimas Vašingtone surengtas Prezidento D. Trumpo iniciatyva minint Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmetį ir siekiant dar kartą patvirtinti strateginę JAV partnerystę su Lietuva, Latvija ir Estija.

Baltuosiuose rūmuose šių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kurioje nubrėžtos JAV ir Baltijos šalių ateities bendradarbiavimo gaires.

Taip pat pasirašytas susitarimas tarp suskystintųjų dujų terminalą valdančios JAV kompanijos „Freeport LNG“ ir dviejų Lietuvos kompanijų „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“. Šie memorandumai ateityje turėtų atverti dar vieną dujų tiekimo galimybę į Lietuvą. Vizito metu šalių vadovai atidarys Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV verslo forumą, kuriame norą dalyvauti pareiškė atstovai iš daugiau kaip 200 Baltijos šalių ir JAV įmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

2018.04.04; 06:20

Latvijos premjero kvietimu penktadienį Baltijos valstybių vyriausybių vadovai lankosi Latvijos Inčukalno dujų saugykloje.

Po šio apsilankymo bus siekiama galutinai sutarti dėl Baltijos regiono suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros. Anksčiau Baltijos šalių ministrai pirmininkai taip pat lankėsi Estijos mieste Paldiskyje, kur planuojama statyti SGD terminalą, apžiūrėjo Klaipėdos SGD terminalą.

Pasak S. Skvernelio, tai yra neatidėliotinas klausimas. Klaipėdos SGD terminalas, vidutinio dydžio SGD terminalas Estijoje ir Inčukalno dujų saugykla yra vienas kitą papildantys objektai, todėl sutarus būtų galima pretenduoti į Europos Sąjungos finansinę paramą šiam bendro intereso projektui įgyvendinti.

„Norime, kad mažėtų suskystintų gamtinių dujų kaina Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojams. Matome galimybę vartotojams sumažinti dujų kainą 5-7 proc. nuo 2019 metų“, – sako Premjeras.

Apskaičiuota, kad dėl ankstesnio nei planuota Klaipėdos terminalo išpirkimo, pasinaudojant dalinio ES finansavimo galimybe, Lietuvos vartotojai galėtų sutaupyti mažiausiai 38 mln., Latvijos – 21 mln., Estijos – 9 mln. eurų per metus, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos panešime.

S. Skvernelis pažymi, kad kaip ir iki šiol Lietuva nesieks, kad Latvija ir Estija dalyvautų dengiant Klaipėdos terminalo išlaikymo ir išpirkimo sąnaudas.

Premjero žodžiais, sutarus dėl regioninio SGD infrastruktūros paketo būtų dar labiau diversifikuotas aprūpinimas gamtinėmis dujomis, atsirastų papildomų komerciškai patrauklaus šių įmonių bendradarbiavimo galimybių, padidėtų suskystintų dujų konkurencingumas, palyginti su rusiškomis vamzdynu tiekiamomis dujomis.

Tai būtų naudinga ir Inčukalno dujų saugyklai – čia būtų saugoma daugiau suskystintų dujų. Šiomis dienomis į Latvijos Inčukalno dujų saugyklą pumpuojamas pirmasis istorijoje suskystintų gamtinių dujų krovinys (iš Nigerijos), skirtas saugoti. Rugpjūčio antroje pusėje planuojama iš JAV sulaukti pirmojo suskystintų dujų krovinio, kuris taip pat bus saugomas Latvijos požeminėje gamtinių dujų saugykloje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 05:46

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, bet šalis tebėra susaistyta su Maskva ir dėl dujų tiekimo yra priversta kliautis Rusijos valstybės valdoma energetikos kompanija „Gazprom“. Dabar, pasinaudodama naujomis Europos Sąjungos taisyklėmis, Lietuva bando atsikratyti „Gazprom“ gniaužtų.

Tai, kaip šalis tai daro, parodo sunkumus, Rusijos energetikos milžinei gresiančius Europoje, jos didžiausioje rinkoje. Lietuva restruktūrizuoja dujų įmonę „Lietuvos dujos“, kurios 37 proc. akcijų valdo „Gazprom“, ir rengiasi atskirti jos dujotiekių tinklą į naują įmonę, kurią valdys valstybė. Tai daroma vadovaujantis ES taisyklėmis, kuriomis siekiama priversti įmones atskirti tiekimą nuo perdavimo ir tokiu būdu padidinti konkurenciją energetikos sektoriuje.

Continue reading „Kepurė „Gazprom“ ambicijoms“

gazprom

Rusijos koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas metiniame koncerno akcininkų susirinkime įrodinėjo, jog „Gazprom“ tikisi, esą derybos su Lietuva dėl dujų baigsis palankiai.

Jis komentavo padėtį, kuri susidarė Lietuvai planuojant reorganizuoti „Gazprom“ partnerę „Lietuvos dujas“ pagal ES „trečiąjį energetikos paketą“. „Dujų tranzitas ir tiekimas į Lietuvą apsaugoti kontraktais, todėl ekonominių neigiamų pasekmių derybų metu mes nematome“, – pažymėjo A. Medvedevas.

Continue reading „“Gazpromo” skaičiavimai“