Turkija. Žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Sveikatos apsaugos ministras trečiadienį paskelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra formuojama gelbėjimo komanda, kuri išvyks į Turkiją padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems gyventojams. Šia žinia ministras pasidalino savo „Facebook“ paskyroje. Siriją sudrebino galingas žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
„Tragediją išgyvenanti Turkija – ne viena. Šiuo metu Lietuvoje formuojama gelbėjimo komanda, kurioje bus ir penki Kauno greitosios medicinos pagalbos darbuotojai – vienas medikas ir keturi paramedikai. Peržiūrime, ką galima pasiūlyti turkams iš medicinos priemonių – visa tai vyks kartu su gelbėtojais“, – feisbuko įraše teigė A. Dulkys.
ELTA primena, kad 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas Turkijos ir Sirijos pasienio teritoriją sudrebino ankstyvą pirmadienio rytą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, abiejose šalyse žemės drebėjimas vienaip ar kitaip galėjo paveikti 23 mln. žmonių.
Žuvusiųjų skaičius abiejose šalyse išaugo iki daugiau kaip 10 tūkstančių.
Lietuvos Vyriausybė
Rugsėjo pabaigoje „Baltijos tyrimai“ atliko apklausas, kurių metu gyventojai nurodė, jų nuomone, blogiausiai dirbančius Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrus. Nieko nuostabaus, kad prasčiausiai šalies piliečiai vertina tuos ministrus, kuriems daugiausiai tenka tvarkytis su nelegalių migrantų ir koronaviruso sukeltomis krizėmis.
Tačiau, kaip rodo rugsėjo 17–spalio 3 dienomis Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, tik opozicines partijas remiančių rinkėjų nuomonė dėl to, kurie ministrai tvarkosi prasčiausiai, yra vieninga.
Žvelgiant į tai, kaip ministrų darbą vertina valdančiąsias partijas palaikantys piliečiai, nuomonių pasiskirstymas dėl to, kurie Vyriausybės nariai dirba blogiausiai, varijuoja. Koaliciją sudariusių partijų elektoratai kaip blogai dirbančius yra linkę nurodyti tuos ministrus, kuriuos delegavo ne jų remiamos partijos.
Rugsėjo pabaigoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie du dabartinės Vyriausybės ministrai, jų nuomone, dirba blogiausiai. Pavardes ar ministerijas respondentai minėjo patys ir ministrų sąrašas nebuvo pateikiamas.
Apklausoje dalyvavę gyventojai kaip blogiausiai dirbančius dažniausiai nurodė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį (35 proc.), ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę (29 proc.), vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę (24 proc.), užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (19 proc.). Į prasčiausiai vertinamų ministrų sąrašo penketuką pateko ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (10 proc.).
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, kitus I. Šimonytės Vyriausybėje dirbančius ministrus paminėjo nuo 1 proc. iki 6 proc. respondentų. 3 proc. gyventojų teigė, kad visi ministrai dirba blogai, o 2 proc. respondentų teigė priešingai – kad visi dabartiniai ministrai dirba gerai. Tuo tarpu apie septintadalį (15 proc.) respondentų šiuo klausimu apskritai neturėjo nuomonės.
Valdančiųjų partijų rinkėjai nurodo skirtingus „blogiausiai dirbančius“ ministrus
Skirtingas valdančiosios daugumos partijas palaikantys gyventojai skirtingai vertina ministrų darbą. Tam tikra išimtis yra tik konservatoriai. Nors vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, konservatorių elektoratas ją, kaip prasčiausiai dirbančią ministrę, išskyrė ganėtinai dažnai.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi kaip blogiausiai dirbančią ministrę dažniausiai TS-LKD partijos rinkėjai minėjo Laisvės partijos lyderę A. Armonaitę (33 proc. konservatorių rinkėjų). Dažnai konservatorių elektorato buvo minėta ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska (22 proc.).
Kiek daugiau nei penktadalio konservatorius palaikančių piliečių nuomone, prastai su pareigomis tvarkosi ir TS-LKD priklausanti A. Bilotaitė (23 proc.). Tuo tarpu, kad blogai dirba sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nurodė 17 proc. konservatoriams simpatizuojančių gyventojų.
Laisvės partijos rinkėjams labiausiai neįtinka D. Kreivys
Laisvės partiją remiantys piliečiai ministrus, kurie, jų nuomone, dirba blogiausiai, rikiuoja jau kita pasirinkta tvarka. Laisvės partijos simpatikų nuomone, prasčiausiai dirba konservatoriams priklausantis energetikos ministras Dainius Kreivys (17 proc.). D. Kreivys, įvertinus visų respondentų balsus, rikiuojasi šeštoje vietoje. Kaip blogiausiai dirbantį ministrą jį nurodė 6,6 proc. visų apklausoje dalyvavusių respondentų.
Žvelgiant į Laisvės partijos rėmėjų nuomonių pasiskirstymą, taip pat ganėtinai dažnai paminėtas Liberalų sąjūdžio deleguotas aplinkos Simonas Gentvilas (16 proc.) ir krašto apsaugai vadovaujantis konservatorius Arvydas Anušauskas (15 proc.). Tačiau bendruose vykdytos apklausos rezultatuose šie ministrai neišsiskiria itin prastu vertinimu: S. Gentvilą kaip blogai dirbantį nurodo 3,5 proc., o. A. Anušauską – 1,8 proc. apklausoje dalyvavusių visų respondentų.
Nepartinis, TS-LKD į ministrus deleguotas A. Dulkys, kaip blogai dirbantis ministras, paminėtas 15 proc. Laisvės partijos gerbėjų dalies.Taip pat Laisvės partijos elektoratas kaip blogai dirbančius dažniau paminėjo konservatoriams priklausančius A. Bilotaitę (13 proc.) ir G. Landsbergį (11 proc.).
Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogiausiai dirbančias mato A. Armonaitę ir A. Bilotaitę
Galima pažymėti, kad Laisvės partiją remiantys asmenys kaip blogiausiai dirbančios nenurodė Laisvės partijos pirmininkės A. Armonaitės.
Tuo tarpu kitos liberalios politinės jėgos – Liberalų sąjūdžio elektoratas pastarąją šioje apklausoje nurodo dažniausiai. 28 proc. už Liberalų sąjūdį ketinančių balsuoti rinkėjų tvirtina, kad A. Armonaitė Vyriausybėje dirba prasčiausiai. Tokia pati dalis Liberalų sąjūdžio rėmėjų nurodo ir konservatorę A. Bilotaitę (28 proc.). Šiek tiek mažesnei daliai – 21 proc. šios partijos simpatikų atrodo, kad sunkiausiai sekasi A. Dulkiui. Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogai dirbančius šiek tiek dažniau minėjo konservatorius G. Landsbergį (16 proc.) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančią Jurgitą Šiugždinienę (14 proc.). Bendroje apklausoje švietimui Lietuvoje vadovaujanti ministrė rikiuojasi 7 vietoje. Ją, kaip prasčiausiai besitvarkančią ministrę, nurodo 4 proc. respondentų.
Tai, kad blogai dirba E. Dobrovolska, nurodė 13 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų. Kaip ir Laisvės partijos atveju, Liberalų sąjūdžio rinkėjas nebuvo linkęs savo remiamos partijos deleguotų ministrų nurodyti kaip prastai dirbančių.
Opozicijos partijų elektoratas vieningas: prasčiausiai vertinami tie patys ministrai
Savo ruožtu už opozicijoje esančias partijas ketinantys balsuoti gyventojai vieningi – blogiausiai dirba A. Dulkys, A. Armonaitė, A. Bilotaitė ir G. Landsbergis. Iš esmės nesiskiria ir ministrų rikiavimo tvarka, kurią pateikia už „valstiečius“, socialdemokratus ir „darbiečius“ ketinantys balsuoti piliečiai.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (42 proc.), A. Armonaitė (37 proc.), A. Bilotaitė (33 proc.). Taip pat dažnai apklausoje minėtos G. Landsbergio (20 proc.) ir E. Dobrovolskos (13 proc.) pavardės.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys. Sveikatos apsaugos ministrą šioje apklausoje paminėjo net 64 proc. „valstiečius“ remiančių respondentų. Taip pat išskirta A. Armonaitė (36 proc.) bei A. Bilotaitė (36 proc.) ir G. Landsbergis (19 proc.).
Galiausiai Darbo partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (36 proc.), A. Armonaitė (32 proc.), A. Bilotaitė (22 proc.) ir G. Landsbergis (16 proc.).
R. Ališauskienė: valdančiųjų elektoratas skirsto ministrus į savus ir nesavus
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako, kad tvarka, kokia gyventojai išrikiavo prasčiausiai vertinamus ministrus, nenustebino. Pasak jos, nelegalių migrantų ir COVID-19 sukeltas krizes sprendžiantys Vyriausybės nariai ir yra kritiškiausiai vertinami ministrai.
„Keturi ministrai generuoja didžiąją dalį visų atsakymų. Ir tai ministrai, kurie atsakingi už kilusių krizių valdymą. Apie migrantus daugiau šneka Landsbergis ir Bilotaitė, o apie COVID – Dulkys ir Armonaitė. Tai tos ministerijos, kurios tvarkosi su kriziniais dalykais, daugiausiai ir susilaukia neigiamos reakcijos“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kita vertus, R. Ališauskienė mano, kad ministrų darbo kokybės vertinimas ir krizių primesta darbotvarkė nebuvo vieninteliai kriterijai gyventojams išskiriant blogiausiai dirbančius ministrus. Sociologės teigimu, vykdytoje apklausoje nemažai įtakos turėjo ir tai, kaip gyventojai vertina ministrų asmenybes.
„Dulkio vertinimas apskritai yra nepalankus. Armonaitė neigiamų vertinimų taip pat sulaukia ne tik kaip dirbanti ministrė, bet ir kaip politikė. Šiuo metu ji yra blogiausiai iš visų vertinama. Taigi yra ir asmenybiniai dalykai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Komentuodama, kodėl valdančiajai daugumai priklausančių partijų rinkėjų nuomonė išsiskiria, R. Ališauskienė svarstė, ar tai tik nėra skirstymo į „savas – nesavas“ ministras priežastis.
„Gali būti, kad dėl to, jog tai savas ar nesavas ministras. Kai žiūri į rinkėjų nuomones pagal partijas, bent jau valdančiosios koalicijos mastu, blogiau yra vertinamas ne savos partijos ministras. Išskyrus gal Tėvynės sąjungos rėmėjus. Jie Bilotaitę gan dažnai paminėjo kaip tą, kuri dirba blogiausiai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
„Tuo tarpu Liberalų sąjūdis į priekį taip pat iškėlė Armonaitę ir Bilotaitę. Laisvės partija minėjo taip pat ministrus, kuriuos delegavo kitos partijos, o Armonaitės – apskritai nepaminėjo“, – teigė ji.
Sociologė neatmetė galimybės, kad toks nuomonių pasiskirstymas gali būti susijęs ir su valdančiųjų partijų rinkėjų jaučiamu nepasitenkinimu, kad jų remiama politinė partija turi per mažai erdvės. Tą, pasak jos, rodo kitos atliktos sociologinės apklausos.
„Į klausimą, ar respondentai, jei dabar būtų rinkimai, norėtų, kad būtų tokia pati valdančioji dauguma, tai 7 iš 10 rinkėjų nori kitos. Dabartinę sudėtį ir toliau matyti norėtų daugiausiai Tėvynės sąjungos rinkėjai. Tuo tarpu koalicijos partnerių – liberalų, Laivės partijos rinkėjai gan dažnai sako, kad norėtų kitos. Taigi tai gali būti vienas iš atvejų, kai šių partijų rėmėjai mano, kad jų partijai tenka per mažai galių, kad dominuoja konservatoriai“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Apklaustųjų nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemato pagrindo policininkų pykčiui dėl to, kad jie įtraukti į žemiausią vakcinacijos prioriteto grupę, kadangi, pasak ministro, šiuo metu siekiama paskiepyti tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus dėl viruso plitimo.
„Kai kas nors prioritetinėje grupėje sako „mes paskutiniai“, tai aš noriu priminti visiems tiems paskutiniams, kad už jų dar stovi daugiau nei pusantro milijono gyventojų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Dulkys.
Jis tvirtina, kad kelių savaičių laikotarpiu visose šalies savivaldybėse bus pereinama prie žemesnių prioritetinių grupių skiepijimo, tačiau pirmiausiai dėmesys skiriamas didžiausioje rizikos grupėje esantiems asmenims.
„Per kelias savaites, man atrodo, mes susivienodinsime tą situaciją ir pasieksime vakcinavimą visose tose grupėse, apie kurias kalbama, bet šiandien pykti pagrindo aš nematau nei karininkui, nei policininkui, nes tiesiog šalia jų dabar stovi onkologinis ligonis, pensinio amžiaus žmogus, – tai kuriam dabar pirmam?“, – kalbėjo sveikatos ministras.
A. Dulkys taip pat atmetė kritiką dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų įtraukimo į vakcinavimo prioritetines grupes. Jo teigimu, į vakcinavimo eilės viršų įtraukiant dėstytojus, buvo siekiama prie kontaktinio mokymo sugrąžinti visuose švietimo sektoriuose dirbančius pedagogus, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija į mokyklas leidžia grįžti tik pradinukams ir abiturientams.
„Švietimo sistemos įtraukimas buvo tikriausiai vienintelis toks reikšmingas grupės įterpimas, bet irgi su šia žinute: švietimas mūsų šalies prioritetas, tuo metu, kai šį sprendimą priiminėjom, visi siekėme tikslo šitą bendruomenę vakcinuoti su tikėjimu, kad visi galėtų vienu metu sugrįžti į mokslą, ir atrodė, kad šią grupę galėjome pakankamai greitai vakcinuoti. Na, deja, vėliau skaičiai kalba mūsų nenaudai“, – tvirtino ministras.
Jis pažymi, kad prie kitų grupių vakcinavimo bus pereinama iš karto, kai tik bus paskiepyti patys rizikingiausi asmenys, o proga pasiskiepyti pirmiausiai bus suteikiama „AstraZeneca“ vakcinomis, kurių vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai vengia. Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kadangi mes dabar su „AstraZeneca“ turime tą tokią situaciją, matome, kad tose prioritetinėse grupėse „AstraZeneca“ nenori, tai bandome tų didelių kolektyvų, organizuotų grupių skiepijimą organizuoti per „AstraZeneca“, o 65 plius grupės per „Pfizer“ ir kitas“,– teigė A. Dulkys.
ELTA primena, kad trečiadienį policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją, kuria išreiškė nepasitenkinimą valdžios sprendimu atsisakyti skiepyti pareigūnus pagal prioritetinę tvarką. Kelios dešimtys asmenų susirinko V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės pastatyti ženklai „Stop kontrolė“, taip siekiant Ministrų Kabinetui parodyti, kokį indėlį policininkai įneša kovoje su COVID–19 pandemija.
Policijos atstovų teigimu, jei Ministrų Kabinetas ir toliau laikysis panašaus požiūrio į pareigūnus, neatmetama ir streiko galimybė.
„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas, vasario pradžioje sužadinęs lūkesčius, kad jau tuoj imsis švelninti karantino ribojimus smulkiajam verslui, daugelio taip lauktus sprendimus nutarė trumpam atidėti.
Tai tapo savotiška kibirkštimi, įplieskusi iki tol dar nematytą kritiką dešiniųjų jėgų suformuotai Vyriausybei. Tačiau, kaip rodo naujausios gyventojų apklausos, nei už COVID-19 krizės suvaldymą atsakingi asmenys, nei valdančioji dauguma apskritai didesnio nepalankaus vertinimo reitinguose nesulaukė.
„Baltijos tyrimų“ vasario 9-12 dienomis atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų premjerės I. Šimonytės darbą karantino metu vertina palankiai. Kone dvigubai mažiau (32 proc.) pasisako priešingai. Jų teigimu, nėra pagrindo premjerės veiklą karantino metu traktuoti teigiamai. Dar 8 procentai apklausoje dalyvavusių respondentų aiškios nuomonės šiuo klausimu apskritai neturėjo.
Tuo tarpu kita kertinė Vyriausybės figūra suvaldant COVID-19 krizę – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – pandemijos metu teigiamai yra vertinamas 54 proc. šalies gyventojų. Trečdalis (33 proc.) apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad šiuo metu ministro darbą, suvaldant pandemiją, vertina neigiamai. Dar 13 proc. apklausoje sudalyvavusių respondentų aiškios pozicijos, kaip reikėtų vertinti ministro darbą, neturėjo.
„Baltijos tyrimų“ atlikta analizė taip pat rodo, kad Šimonytės bei A. Dulkio darbą palankiau vertinti labiau linkę jaunesni nei 30 metų žmonės, gaunantys didžiausias pajamas bei didmiesčių gyventojai.
Palygino, kuri valdančioji dauguma su COVID-19 krize tvarkėsi geriau
Pastaruoju metu kone didžiausias nepasitenkinimo valdžia bangas kėlė klausimai, susiję su karantino režimo laisvinimu. Maža to, sprendimas, kad ir trumpam atidėti karantino švelninimą, įžiebė viešojoje erdvėje pastebimas trintis tarp valdančiosios koalicijos partnerių.
Visgi apklausos rodo, kad visa tai didelio poveikio bendram dešiniųjų valdžios darbo vertinimui neturėjo.
41 proc. apklaustųjų mano, kad iš dešiniųjų politinių jėgų suformuota Seimo dauguma su pandemijos valdymu susitvarko geriau, nei tą savo laiku darė „valstiečių“ dominuojama valdžia. Tuo tarpu 27 proc. tvirtina priešingai. Jų teigimu, dabartinė dešinioji valdančioji dauguma savo darbo kokybe pandemijos metu nusileidžia Sauliaus Skvernelio, Aurelijaus Verygos ir Ramūno Karbauskio lyderiautai koalicijai.
Dar 22 proc. gyventojų, apklausos metu paprašyti palyginti esamos ir jau kadenciją baigusios valdžios darbą, teigė esminių skirtumų neįžvelgiantys. Jų nuomone, tiek dabartinė, tiek ankstesnė Seimo dauguma, su pandemijos problemomis tvarkėsi vienodai.
Vyriausybės darbą palankiai vertina ne tik valdančiųjų partijų elektoratas
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė pastebi, kad respondentų dalis, kuri teigia, jog dešinieji su COVID-19 sukelta krize susitvarko geriau nei tą darė „valstiečiai“, yra gausesnė nei valdančiąją daugumą sudarančių partijų elektoratas. Sociologės teigimu, tam, ko gero, įtakos turi viešojoje erdvėje susiformavęs naratyvas, kad dabartinė koalicija valdžios vairą perėmė būtent tuo metu, kai dėl buvusios valdžios pasyvumo epidemiologinė situacija šalyje ypač suprastėjo.
AR DABARTINĖ SEIMO VALDANČIOJI DAUGUMA SU COVID-19 PANDEMIJOS VALDYMU SUSITVARKO TAIP PAT, KAIP IR ANKSTESNĖ SEIMO DAUGUMA?
„Viešojoje erdvėje yra susiformavusios tokios nuomonės, kad ankstesnė dauguma pavėlavo įvesti griežtesnes priemones, nes buvo Seimo rinkimai. Prasidedant antrajai koronaviruso bangai „valstiečius“ daugiausiai kritikavo dėl neryžtingumo. Bet juk juos anksčiau visada kritikavo dėl to, kad užsiima kaip tik draudimais“, – savotišką paradoksą akcentavo R. Ališauskienė.
Komentuodama apklausos duomenis, sociologė svarstė, kad respondentai, paprašyti palyginti konservatorių ir „valstiečių“ dominuojamų koalicijų darbą, ko gero, savo vertinimus pateikė pernelyg negalvodami apie konkrečius S. Skvernelio ir I. Šimonytės Vyriausybių priimtus sprendimus. Taigi, sekant R. Ališauskienės logika, greičiausiai šioje apklausoje neatsispindi konkretūs valdžios sprendimai, kurie kėlė diskusijas ar net atvirą nepasitenkinimą, tiek vienos, tiek kitos Vyriausybės sprendimais.
„Jeigu klaustume apie konkrečias priemones, manau, kad tokiu atveju nepasitenkinimas šia dauguma išlįstų“, – teigė ji.
Visuomenėje tvyrojusi baimė darė įtaką valdžios vertinimui
Lietuvos visuomenė premjerės I. Šimonytės bei ministro A. Dulkio darbą pandemijos metu vertina panašiai kaip ir Sauliaus Skvernelio bei Aurelijaus Verygos veiklą pirmosios COVID-19 bangos metu.
Pavyzdžiui, 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje „Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos metu 60 proc. respondentų S. Skvernelio darbą įvertino palankiai ir 31 proc. nepalankiai. Tuometinio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos darbą palankiai vertino 57 proc. ir 37 proc. respondentų į jo veiklą žvelgė neigiamai.
Visgi, akcentuoja sociologė R. Ališauskienė, nepaisant esamų panašumų statistikoje, reikėtų įvertinti, kad dabartinės valdžios ir jau kadenciją baigusios Seimo daugumos galimybės iš visuomenės susilaukti palankaus įvertinimo savo priimtiems sprendimams yra ganėtinai skirtingos.
„Aš manau, kad dabar vertinimo situacija yra kiek kitokia nei buvo pavasarį. Pavasarį viešojoje erdvėje iš esmės buvo tik du kalbėtojai – Skvernelis ir Veryga. Opozicijos ir Seimo praktiškai iš viso nebuvo girdėti. Be to ir pats prezidentas daugiau tylėjo. Tad praktiškai visą viešąją erdvę buvo užėmę tik du žmonės. Be to, tuo metu visuomenėje buvo ir emocinis šokas. Žmonės buvo pasiruošę bet kurio generolo klausyti“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak jos, didelę įtaką tam, kaip visuomenė pirmosios COVID-19 bangos metu vertino valdžios priimamus sprendimus darė tuometinė emocinė atmosfera – o joje dominavo būtent baimė.
„Baime paremtas situacijos vertinimas nereikalauja daug argumentų. Tu tik matai, kad kažkas atsako už situacijos valdymą“, – svarstė R. Ališauskienė.
Jos teigimu, šokas, jaučiama baimė ir situacijos neapibrėžtumas tapo priežastimis, kodėl visuomenei vertinant tiek A. Verygos, tiek S. Skvernelio darbą politinės preferencijos ar ideologinės pažiūros buvo pastumtos į šalį.
„Kitaip tariant, nebūtinai tai buvo „valstiečių“ rinkėjai, kurie teigiamai vertino Skvernelį ir Verygą. Tuo metu pagrindinis veiksnys buvo baimė, o politika veikė mažiau“, – akcentavo sociologė.
I. Šimonytės ir S. Skvernelio darbas vertintas panašiai, tačiau rodikliai sunkiai palyginami
R. Ališauskienės manymu, šiuo metu visuomenė gyvena labiau kompleksiškame politiniame kontekste, tad, akcentuoja ji, ir tikėtis gyventojų pritarimo valdžios priimamiems sprendimams yra kur kas sunkiau.
„Šiuo požiūriu 60 proc. palankių vertinimų yra ko gero stipresnis rodiklis nei buvo 60 proc. pavasarį (S. Skvernelio Vyriausybės darbo metu – ELTA). Be to dabar galima krizės valdymą palyginti su tuo kas buvo. Todėl dabartiniams valdantiesiems situacija yra mažiau palanki nes jie ir kritikos daugiau sulaukia, o dabar ir suvaržymai žymiai griežtesni“, – teigė R. Ališauskienė.
Kita vertus, atkreipė dėmesį sociologė, lyginant su pavasariu, šiuo metu kur kas dinamiškesnė ir polinių jėgų tarpusavio sąveika.
„Politinis pasidalinimas grįžo į savo vėžes, vėl yra opozicija ir pozicija, o ir Seimas žymiai aktyvesnis. Dažnai kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen, iš opozicijos kalba Karbauskis ir prezidentas žymiai aktyvesnis. Tad bendras kontekstas nebėra vien tik covidinis, jis jau ir politinis“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė. Kas – pats įtakingiausias?
Visgi R. Ališauskienė sutiko, kad tarp apklaustųjų, nurodžiusių, kad neigiamai vertina dabartinės Vyriausybės vadovės ar sveikatos apsaugos ministro darbą, yra nemažai ir tokių, kurie apskritai skeptiškai žiūrį į priemones, pasitelktas kovojant su COVID-19.
„Todėl kad ir kas tokius nutarimus bepriimtų, tokie respondentai vis tiek situaciją vertins blogai. Jie apskritai nusistatę arba skeptiškai žiūri į visą pandemiją ir visas priemones, nesvarbu kas jas įveda. Šiuo atžvilgiu jiems nėra didelės priešpriešos tarp Skvernelio iš Šimonytės“, – sakė ji.
A. Dulkys nepalyginamai mažiau matomas nei buvo A. Veryga
R. Ališauskienė sakė, kad nieko keisto, kad I. Šimonytės darbo vertinimas yra šiek tiek geresnis nei A. Dulkio. Pasak jos, tai lemia ne tik tai, kad I. Šimonytė, kaip politikė, yra kur kas žinomesnė, tačiau ir pasirinktas dabartinės valdžios komunikavimo modelis.
O valdžios komunikavimo principas, atkreipia dėmesį „Baltijos tyrimų“ vadovė, dabartinės valdžios yra kitoks nei, kad buvo S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės metu.
„Nors Šimonytės ir Skvernelio (kaip premjerų) aktyvumas viešojo erdvėje daugiau mažiau panašus, to paties pasakyti apie A. Dulkį ir A. Veryga negalėtume. Prisiminkime Verygos kasdienines spaudos konferencijas… Juokdavosi juk, kad atidarai šaldytuvą – ir ten Veryga… Tas pačias pareigas einančio Dulkio viešojoje erdvėje yra daug mažiau, jis komunikuoja trumpiau. Tad natūralu, kad ir jo matomumas mažesnis. Apskritai, tuomet viešojoje erdvėje atrodė, kad Veryga yra pagrindinis generolas. Kalbant apie Dulkį – taip nėra. Apskritai daug kas šioje valdžioje pandemijos valdymo klausimais permesta ekspertams“, – teigė ji.
ELTA primena, kad 2020 metų balandžio pabaigoje darytoje analogiškoje apklausoje pagal palankius vertinimus A. Veryga susilygino su S. Skverneliu. Tuomet A. Verygos darbą krizės metu palankiai įvertino 63 proc. respondentų, 32 proc. deklaravo, darbą vertiną neigiamai. Tuo tarpu premjero darbą tuomet teigiamai įvertino 62 proc. ir neigiamai – 32 proc.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2021 m. vasario 9-12 d. atliko reprezentatyvią 18-74 metų Lietuvos gyventojų apklausą. Iš viso apklausta 530 gyventojų. Apklausa vyko CAWI metodu. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasitikėjimo intervalas yra 95 proc.
