Gyvendamas Ekvadoro ambasadoje Londone, „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as ne kartą buvo susitikęs su įvairiais programišiais. Tai antradienį Vašingtone pareiškė Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas, praneša „The Associated Press“.

Pasak L. Moreno, J. Assange`as jį lankiusiems programišiams duodavo nurodymus, kaip skleisti „WikiLeaks“ įkūrėjui naudingą informaciją. Dažnas jo svečias Ekvadoro ambasadoje buvo programuotojas iš Švedijos Ola Binis.

Londono policijos pareigūnai balandžio 11 d. sulaikė J. Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą. Bet JAV teisingumo departamentas pareiškė, kad J. Assange`ui kaip programišiui gresia tik penkeri metai kalėjimo.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.17; 07:15

Po „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o suėmimo Ekvadoras, vyriausybės duomenimis, tapo daugiau kaip 40 mln. kibernetinių atakų taikiniu. Atakos buvo nukreiptos prieš valstybinių institucijų portalus.

Kibernetinės atakos, be kita ko, surengtos iš Vokietijos, JAV, Brazilijos, Nyderlandų, Rumunijos ir pačio Ekvadoro, sakė informacinių technologijų ir ryšių ministras Patricio Realas.

Pateiktais duomenimis, labiausiai buvo atakuojamos Užsienio reikalų ministerijos, prezidentūros, Centrinio banko bei kelių ministerijų ir universitetų interneto svetainės. Tačiau programišiams informacijos pavogti esą nepavyko.

J. Assange’as po septynerių Ekvadoro ambasadoje Londone praleistų metų buvo sulaikytas praėjusį ketvirtadienį. Vyriausybe Kite prieš tai panaikino politinį prieglobstį 47-erių australui, kurį dėl slaptų JAV dokumentų paviešinimo daugelis Jungtinėse Valstijose laiko valstybės priešu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 15:59

Ekvadoro URM vadovas J. Valencia. EPA – ELTA nuotr.
Ekvadoro išlaidos, susijusios su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o buvimu šalies ambasadoje Londone, viršijo 6 mln. dolerių. Tai ketvirtadienį pranešė Ekvadoro užsienio reikalų ministras Josė Valencia.

„Ekvadoras skyrė 5 mln. 817 tūkst. dolerių J. Assange`o saugumui užtikrinti ir beveik 400 tūkstančių medicinos išlaidoms, maistui bei drabužių valymui“, – sakė šalies parlamente ministras, kurį cituoja laikraštis „El Comercio“.

Kaip pareiškė J. Valencia, dar 300 tūkstančių dolerių Ekvadoras išleido, rūpindamasis teisine pagalba J. Assange`ui. Anot ministro, „WikiLeaks“ įkūrėjas pradėjo mokėti už savo išlaikymą tik nuo 2018 metų gruodžio 1 d.

Londono policijos pareigūnai ketvirtadienio rytą sulaikė J. Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.
Londone sulaikytas „Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.12

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinėse Valstijose pateikti kaltinimai tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kuris nuo 2012 metų yra Ekvadoro ambasadoje Londone. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, gavęs dokumentų, kuriuose kalbama apie kaltinimus J. Assange`ui.

Leidinio žiniomis, Teisingumo departamentas neplanavo skelbti informacijos apie kaltinimus J. Assange`ui, bet vienas iš prokuroro padėjėjų – Kellenas Dwyeris – netyčia atskleidė šiuos duomenis. „The Washington Post“ šaltiniai patvirtino, kad tinklalapio įkūrėjui pateikti kaltinimai ir kad ši informacija nebuvo specialiai atskleista.

Prokuroro biuro Virdžinijos valstijoje, kurio dokumentuose buvo informacija apie kaltinimų pateikimą, atstovė pareiškė, kad J. Assange’o vardas juose nurodytas per klaidą.

Anksčiau ketvirtadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Teisingumo departamentas ruošiasi pateikti kaltinimus „nutekinimų tinklalapio“ įkūrėjui. J. Assange`as greičiausiai bus kaltinamas pagal straipsnį dėl šnipinėjimo.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 08:03

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.

Dan Collins / The Guardian

Kad išvežtų Džulianą Asandžą iš Didžiosios Britanijos, Ekvadoras paskyrė jį diplomatinėms pareigoms į savo ambasadą Maskvoje, praneša The Guardian žurnalistas Denas Kolinzas.

Pagal neapvykusį pabėgimo planą WikiLeaks įkūrėjas 2017 metų gruodžio 19-ąją, praėjus keletui dienų po Ekvadoro pilietybės suteikimo, buvo paskirtas Ekvadoro ambasados patarėju Rusijoje. „Tačiau vėliau, kai Didžioji Britanija atsisakė pripažinti Asandžo diplomatinį statusą, paskyrimas buvo anuliuotas“, – rašo straipsnio autorius.

„Slaptas dokumentas, pasirašytas tuo metu Ekvadoro užsienio reikalų ministro pavaduotojo Chose Luiso Hakomės, patvirtina iš daugelio šaltinių gautą informaciją, kad Rusija būtų buvusi galutinė Asandžo paskirties vieta, jeigu planas pavyktų“, – perduoda Kolinzas.

Su slaptais dokumentais susipažino Ekvadoro politikė Paola Vintimilja. Ekvadoro Nacionalinės asamblėjos plenariniame posėdyje ji siekė, kad dokumentai būtų išslaptinti.

„Ministrų lygmeny buvo susitarta paskirti Džulianą Asandžą ambasados patarėju Maskvoje, – pranešė ji leidiniui The Guardian. – Tai atsitiko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jam buvo suteikta pilietybė ir paprašyta Britanijos vyriausybės aprobuoti jo diplomatinį statusą“.

Sutrukdė Britanijos atsisakymas garantuoti Asandžui diplomatinę apsaugą, kurios Ekvadoras per paskutinę 2017 metų gruodžio savaitę prašė du kartus. Gruodžio 29-ąją Ekvadoras atšaukė paskyrimą į Maskvą. Asandžo išlaisvinimo operacija preliminariai buvo paskirta 2017 metų Kalėdų išvakarėse, patikslinama straipsnyje.

„Pasak Vintimiljos, dar vienas dokumentas atėmė iš jo pabėgėlio statusą, o tai būtų pirmas žingsnis į jo paskyrimą Ekvadoro diplomatu. Susitarimas buvo pasirašytas 2017 metų gruodžio 4 dieną, savaitę prieš tai, kai Asandžui buvo suteikta Ekvadoro pilietybė. Jį pasirašė ir paliudijo Ispanijos teisėjas Baltasaras Garsonas, Asandžo juridinis konsultantas, – praneša Kolinzas.

Gegužę Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas pareiškė, kad pavedė visus Asandžo reikalus spręsti užsienio reikalų ministrei Marijai Fernande Espinosai. „Jis nusiplovė rankas“, – sakė Vintimilja. Pasak jos, dėl Asandžo Fernande Espinosa apėjo įstatymą: keletą dienų prieš suteikiant jam pilietybę įstatymai buvo pakeisti taip, kad turintieji Ekvadoro tarptautinę apsaugą galėtų gauti pilietybę.

JTO Generalinės Asamblėjos aplinkoje Morenas pareiškė, kad Ekvadoras ir Didžioji Britanija rengia teisinį sprendimą, kuris leistų Asandžui „vidutinės trukmės perspektyvoje“ palikti ambasadą Londone.

Šaltinis: The Guardian

2018.10.05; 07:16

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.

Stefanie Kirchgessner, Dan Collins, Luce Harding / The Guardian

Rusijos diplomatai pernai surengė Londone slaptas derybas su Džulianui Asandžui artimais žmonėmis apie tai, kaip padėti jam pabėgti iš Didžiosios Britanijos, praneša The Guardian.

„Buvo sudarytas išankstinis planas, pagal kurį WikiLeaks‘o įkūrėją būtų išvežę iš Ekvadoro ambasados Londone diplomatine mašina ir pergabenę į kitą šalį. Viena iš paskutinių paskirties vietų, pasak daugybės šaltinių, buvo Rusija, kur Asandžui negrėstų ekstradicija į JAV. Planas buvo atmestas po to, kai buvo nuspręsta, kad jis per daug rizikingas“, – rašo žurnalistai Stefani Kirchgesner, Denas Kolinsas ir Liukas Hardingas.

Operacija buvo paskirta 2017 metų Kalėdų išvakarėse ir susijusi su nesėkmingu Ekvadoro bandymu suteikti Asandžui oficialų diplomatinį statusą. Su Maskva buvo kontaktuojama per Asandžo patikėtinį Fidelį Narvaesą. Dar neseniai jis buvo Ekvadoro konsulas Londone.

„Pasak keturių skirtingų šaltinių, Kremlius buvo linkęs pritarti planui, įskaitant ir galimybę leisti Asandžui atvykti į Rusiją ir ten gyventi. Vienas šaltinis pasakojo, kad šioms diskusijoms tarpininkavo rusų verslininkas, kurio pavardė nežinoma. Buvo svarstoma ir galimybė laivu nugabenti Asandžą į Ekvadorą.

Šaltiniai kėlė ir prieštaringas versijas apie tai, kas atšaukė operaciją, bet visi laikėsi nuomonės, kad ji buvusi pernelyg rizikinga. „Pagrindinė kliūtis buvo Didžiosios Britanijos atsisakymas suteikti Asandžui diplomatinę apsaugą“, – patikslina žurnalistai.

Šaltinis: The Guardian

2018.10.01; 09:55

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.

Ekvadoras trečiadienį pranešė atėmęs iš šalies ambasadoje Londone nuo 2012-ųjų besislapstančio vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o galimybę bendrauti su išoriniu pasauliu.

Toks sprendimas priimtas, nes australas sulaužė 2017-aisiais duotą pažadą, kad tol, kol slapstosi Ekvadoro ambasadoje, nesikiš į kitų šalių reikalus, sakoma šalies vyriausybės pranešime.

Apie tai pranešta praėjus porai dienų po to, kai J. Assange’as tviteryje kvestionavo Didžiosios Britanijos Rusijai metamus kaltinimus, kad ji yra atsakinga už kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste įvykdytą buvusio dvigubo Rusijos agento apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga.

Be to, tuo pat metu jis suabejojo Didžiosios Britanijos ir kitų pasaulio šalių sprendimu atsakyti Rusijai išsiunčiant diplomatus, kuriuos laiko Maskvos šnipais.

Tokie J. Assange’o komentarai paskatino aukštą Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pareigūną Alaną Duncaną pavadinti jį „apgailėtinu kirminėliu“ ir pareikšti, kad jis turėtų nebesislapstyti ir pasiduoti Didžiosios Britanijos teisėsaugai.

2016-aisiais Ekvadoras buvo kuriam laikui išjungęs J. Assange’o internetą. To imtasi po to, kai jis internete paskelbė dokumentus, kurie, manoma, turėjo įtakos JAV prezidento rinkimams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.29; 04:00

Britų teisėsauga neatšaukė „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o arešto orderio. Londono teismas antradienį atmetė atitinkamą jo advokatų prašymą.

J. Assange’as nuo 2012 metų gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone ir baiminasi, kad jei paliks pastatą, bus suimtas ir išduotas JAV. J. Assange’o gynėjai savo prašyme pabrėžė, kad jo buvimas ambasadoje pusšeštų metų „prilygsta kalėjimo bausmei“. Tačiau tai neįtikino teisėjos Emmos Arbuthnot.

J. Assange’as 2012 metais pabėgo į ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai dėl kaltinimų išprievartavimu. Jis baiminosi, kad iš Švedijos bus perduotas toliau JAV, kur jam dėl paslapčių išdavimo gresia procesas ir gal net mirties bausmė. 2017 metais Švedijos prokuratūra netikėtai savo tyrimą nutraukė.

Tačiau tai nereiškė, kad J. Assange’as tapo laisvas žmogus. Skotland Jardas paskelbė, kad jis bus suimtas, kai tik paliks ambasadą. Britų tarnybos apkaltino J. Assange’ą pažeidus paleidimo už užstato reikalavimus, kai jis pabėgo į ambasadą. Anot J. Assange’o advokatų, šis kaltinimas, Švedijai nutraukus tyrimą, yra perteklinis. Tačiau teismas nusprendė kitaip: arešto orderis vis dar galioja.

JAV kaltina J. Assange’ą, kad jis per savo platformą paviešino slaptus JAV dokumentus apie karus Afganistane ir Irake.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.07; 00:15

Ekvadoras suteikė pilietybę „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui. Tai ketvirtadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija. Ji pareiškė, kad norima garbingai išspręsti J. Assange’o situaciją.

Australui pilietybė suteikta jau gruodžio 12-ąją, sakė Ekvadoro užsienio reikalų ministrė Maria Fernanda Espinosa.

J. Assange’as jau penkerius metus gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone, kur pasislėpė nuo galimo išdavimo Švedijai. Šios šalies tarnybos norėjo apklausti jį dėl kaltinimų išprievartavimu. Švedijos teisėsauga 2017 metų gegužę tyrimą nutraukė. Tačiau britų žinybos pareiškė, kad vis tiek suimtų J. Assange’ą, jei jis paliktų ambasadą.

J. Assange’as dabar baiminasi būti perduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galimai mirties bausmė, nes „WikiLeaks“ paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, be kita ko, apie JAV pajėgų veiksmus Irake ir Afganistane.

Be saugumo garantijų J. Assange’as išvykti iš ambasados nenori.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.12; 08:41

Jungtinės Karalystės (JK) policija pareiškė, kad „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulianas Asandžas (Julian Assange) bus sulaikytas, jei išvyks iš Ekvadoro ambasados Londone. Penktadienį kaip tik Švedijos prokuratūra paskelbė nutraukianti tyrimą prieš Dž. Asandžą dėl kaltinimų išprievartavimu, informuoja „Reuters“.

„Vestminsterio magistratų teismas išdavė arešto orderį Dž. Asandžui, nes jis 2012-ųjų birželio 29 dieną atsisakė pasiduoti teismui“, – teigiama Londono policijos pranešime ir priduriama, kad Londono policija privalo vykdyti arešto orderį ir yra įpareigota sulaikyti Dž. Asandžą, šiam išvykus iš Ekvadoro ambasados Londone.

Atsisakymas pasiduoti teismui – nusikaltimas, baudžiamas iki vienerių metų laisvės atėmimo bausme arba bauda.

45 metų amžiaus Dž. Asandžas Ekvadoro ambasadoje Londone gyvena nuo 2012 metų. Taip australas siekia išvengti būti išduotas Švedijos teisėsaugai. Dž. Asandžas visad teigė, kad tai politiškai motyvuotas procesas. Jis baiminosi, kad Švedija jį gali toliau perduoti JAV, kur jam dėl paslapčių atskleidimo gali grėsti net mirties bausmė.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.20; 06:06

„WikiLeaks“ įkūrėjas Džiulianas Asandžas (Julian Assange) penktadienį pasidžiaugė svarbia pergale“, bet pareiškė neatleisiąs ir nepamiršiąs pastangų sulaikyti jį dėl kaltinimų išprievartavimu, lėmusių siekti prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone.

Penktadienį kaip tik Švedijos prokuratūra paskelbė nutraukianti tyrimą prieš Dž. Asandžą dėl išprievartavimo.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.19; 00:02

Amael Giton / Liberation

Jau ketverius metus Džulijanas Asandžas neišeina iš Ekvadoro ambasados Londone pastato, kur 2012-ųjų metų birželio 19-ąją pasislėpė nuo amerikiečių.

Būtent Ekvadoro ambasadoje jam buvo suteiktas politinis prieglobstis. Tokios apsaugos vyriškiui prireikė, kad nepakliūtų į JAV teisingumo rankas.

Džulijanas Asandžas, WikiLeaks įkūrėjas.
Džulijanas Asandžas, WikiLeaks įkūrėjas.

Suėjus ketverių metų sukakčiai Dž.Asandžas telefonu atsakė į kai kuriuos prancūzų laikraščio Liberation klausimus. Kaip tvirtina interviu ėmusi Liberation žurnalistė Amael Giton, vyro balsas bylojo apie nuovargį, tačiau Dž.Asandžo nepasitenkinimas bei susierzinimas – vis dar milžiniškas.

Atsakinėdamas į Liberation klausimus Dž.Asandžas prisipažino, jog 2011-aisiais WikiLeaks iškeltų tikslų neįmanoma įgyvendinti. Absoliutus teisingumas – nepasiekiamas. Ir vis tik WikiLeaks pasiekė pergalių, kuriomis jis didžiuojasi.

„Dokumentai, kuriuos mes paskelbėme, padarė milžinišką įtaką politinėms sistemoms visose šalyse, išjudino procesus, kurių metu neteisingai apkaltinti žmonės paleisti laisvėn. Kai kurios pasaulio vyriausybės buvo priverstos atsistatydinti, atsistatydino ir susimovę kai kurių žvalgybų vadovai“, – džiaugėsi Dž.Asandžas.

Dėl ko dar džiūgavo Dž.Asandžas? WikiLeaks – tai ir milžiniška biblioteka, sukaupusi duomenų apie žmogaus prigimtį, godumą, nesąžiningumą. Būtent šios bibliotekos dėka įmanomi globalūs pasikeitimai politikoje. Būtent šioje bibliotekoje sukaupta informacija remiasi užsienio šalių diplomatai, advokatai, politologai – mokslininkai.

Dž.Asandžas taip pat pabrėžė, esą WikiLeaks stengiasi praplėsti spaudos laisvės ribas. „Mes – tarsi ledlaužis, besigrumiantis su cenzūra“, – komentavo Ekvadoro ambasadoje „įkalintas“ Dž.Asandžas.

Beje, Dž.Asandžas ir šį sykį kategoriškai neigė kaltinimus dėl „antiamerikonizmo“. Jis neva nėra specialiai nusiteikęs prieš JAV. Tiesiog tuo metu, kai WikiLeaks paskelbia duomenų, bylojančių apie amerikiečių karių nusikaltimus Irake arba Afganistane, Vašingtonas ima keršyti jam, kaltindamas specialiu tendencingumu. Vašingtonas niekaip negali paneigti dokumentų, todėl esą amerikiečiams belieka abejoti Dž.Asandžo objektyvumu.

Gindamasis nuo kaltinimų tendencingumu Dž.Asandžas pabrėžė, kad WikiLeaks skelbia neigiamas žinias apie visas pasaulio Vyriausybes, neisškiriant nei JAV, nei Rusijos Federacijos. Pavyzdžiui, WikiLeaks yra paskelbusi tūkstančius Rusijai nemalonių dokumentų.

Dž.Asandžas pareiškė nuomonę ir dėl JAV valstybinio šnipinėjimo, kuris neva tapo masiniu, problemų.

Džulijanas Asandžas turi užtektinai gerbėjų Vakaruose.
Džulijanas Asandžas turi užtektinai gerbėjų Vakaruose.

„Didžiausia bėda ne ta, kad valstybės viena kitą šnipinėja. Didžiausias pavojus šis: JAV ir amerikiečių sąjungininkai Didžioji Britanija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija tapo pasauline žvalgybos imperija, sukaupusia milžiniškus resursus, pajėgumus bei galimybes. Šis amerikietiškas tandemas įgavo absoliutų pranašumą lyginant su kitų pasaulio šalių gebėjimais užsiimti žvalgyba bei kontržvalgyba. Žvelgiant globaliai, Vašingtono pranašumas žvalgybos sferoje nėra naudingas niekam pasaulyje. Sugriautas balansas. Amerikietiškasis pranašumas žvalgybos ir kontržvalgybos srityje kitas šalis varo į neviltį“.

Ne mažiau svarbus bei aktualus ir ši problema: ar valstybė turi teisę masiškai sekti savo piliečius ir gyventojus? Dž.Asandžas retoriškai teiravosi: kodėl gi Vašingtono siekis kaupti duomenis apie visus be išimties nėra iššūkis demokratinėms vertybėms?

Dž.Asandžas įsitikinęs, kad politinis elitas turėtų griežtai kontroliuoti „žvalgybininkų apetitus sekti visus ir visada“. Galimybė žvalgyboms imtis masinio šnipinėjimo turėtų būti sumažinta iki minimumo. Nuo šnipinėjimo taip pat būtina apsaugoti kai kuriuos visuomenės elementus: profesinių sąjungų vadovus, žurnalistus, kompanijų vadovus…

Informacijos šaltinis – Libération.

Nuotraukose: WikiLeaks įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julian Assange).

XXX

Aktualijų portalo Slaptai.lt komentaras.

Dž.Asandžas įrodinėja, jog nėra tendencingas. Tačiau akivaizdu, kad WikiLeaks veikla labiausiai pakenkė ir iki šiol tebekenkia būtent Amerikai. Ameriką demaskuojančių dokumentų kiekiai akivaizdžiai nustelbė Rusiją demaskuojančių dokumentų archyvus. Gal Kremliui naudingos proporcijos susidarė atsitiktinai, juk informacijos tiek daug, kad ją apibendrinti labai sunku…

Džulijanas Asandžas interviu šiuo metu dažniausiai dalina telefonu arba internetu Skype pagalba.
Džulijanas Asandžas interviu šiuo metu dažniausiai dalina telefonu arba internetu Skype pagalba.

Ir vis dėlto nenorime tikėti, jog paleisdamas į gyvenimą WikiLeaks projektą Dž.Asandžas nematė Vašingtonui kenksmingų – Maskvai naudingų proporcijų. Juolab kad buvo lengva numatyti ir žymiai subtilesnes pasekmes. Pavyzdžiui, nebūtina teisinti Rusijos, užtenka vien to, kad visuomenė, peržvelgdama atskleistas paslaptis, turės galimybę susimąstyti, esą Amerika, pasirodo, nėra nė kiek padoresnė už kritikuojamą Rusiją. Žodžiu, abu labu – tokie patys. Tad ar beverta palaikyti „už rusus nė kiek ne geresnius amerikiečius“?

Keistas ir Dž.Asandžo noras suabsoliutinti JAV žvalgybininius pajėgumus sąmoningai ar nesąmoningai nutylint Rusijos šnipinėjimo patirtį, resurus, galimybes. Lietuvai derėtų tik džiaugtis, jei Jungtinės Valstijos su savo artimiausiomis sąjungininkėmis tikrai sukūrė rimtą žvalgybinę imperiją. Mat Rusijos slaptosios tarnybos tikriausiai turi ne ką mažesnę imperiją.

Be kita ko, Rusijos slaptosioms tarnyboms dirbti žymiai lengviau nei amerikiečių „džeimsams bondams“. Kremlius agentams iš FSB, GRU, SVR leidžia nepaisyti jokių įstatymų, tuo tarpu amerikiečių žvalgų rankos dažnusyk pančiojamos įvairiausiomis demokratiją saugoti įpareigojančiomis direktyvomis.

Vaizdžiai tariant, amerikiečiai žvalgybos ringe priversti kautis griežtai laikydamiesi taisyklių, rusų šnipai kaunasi nepaisydami jokių taisyklių.

2016.06.22; 05:57