Reitingų agentūra Fitch praneša, kad šiuo metu Iranas, koordinuodamas savo veiksmus su Armėnija, gali surengti karinius išpuolius prieš Azerbaidžaną. Baku privalo būti budrus.
Kodėl šių eilučių autoriui taip pat atrodo, kad karinio konflikto tikimybė – didelė? 2023 metų sausio 27-ąją Irane ne šiaip sau buvo užpulta Azerbaidžano ambasada (nužudytas ambasados apsaugos viršininkas Orchanas Askerovas, dar vienas pareigūnas – sužeistas). Nors oficialusis Teheranas savo žmonėms ir pasauliui perša nuomonę, esą iranietis į Azerbaidžano ambasadą Teherane veržėsi dėl „šeimyninių motyvų“, tik todėl, kad niekaip negalėjo susitikti su Azerbaidžane esančia žmona, todėl, apimtas sielvarto, neva griebėsi primityvaus keršto, Azerbaidžano slaptųjų tarnybų specialistai turi kitą versiją.
Upuolimo akimirka. Šis vaizdas užfiksuotas Azerbaidžano ambasados Teherane vidaus filmavimo kamera
Azerbaidžano analitikai išanalizavo visus išorės ir vidaus kameros vaizdus sekundžių tikslumu. Atidžiai peržiūrėjus nufilmuotą medžiagą akivaizdu, jog Azerbaidžano ambasadą saugojantis Irano pareigūnas praleidžia automatu „Kalašnikov“ ginkluotą žmogų visai netikrindamas nei jo dokumentų, nei apžiūrėdamas, ką jis slepia už striukės skvernų. Dar viena nuodėmė: nesiteikė pasiteirauti telefonu, ar Azerbaidžano diplomatinės atstovybės darbuotojai sutinka priimti atvykusįjį. Užfiksuoti kadrai byloja, jog prie Azerbaidžano ambasados budėjęs Irano jėgos struktūrų sargybinis derama neatliko savo pareigų. Jis elgėsi taip, tarsi pašalinio asmens mėginimas įsibrauti tądien – jam joks netikėtumas. Jis tarsi sutartą valandą laukė įsiveržėlio, tarsi buvo pasiruošęs jį praleisti.
Teroristo rankose – automatas. Veržiamasi į Azerbaidžano ambasadą Teherane.
O ir į azerbaidžaniečių diplomatinę atstovybę įsibrovęs vyriškis nesielgia taip, tarsi būtų pamišęs, apimtas efekto būsenos, nesusigaudytų, kur jis ir ką jis čia veikia. Jis nesiblaško. Užpuolikas veržiasi vidun taip, tarsi būtų žinojęs, kur bėgti, kas jį kur pasitiks, kokias duris jam pirmiausia atidaryti. Galima daryti net išvadą, jog jis treniravosi atlikti tuos žingsnius, kuriuos nuėjo Azerbaidžano diplomatinėje atstovybėje.
Beje, Iranas savo piliečiams neparodė visų išorės ir vidaus kamerų užfiksuotų vaizdų, kaip teroristas puola Azerbaidžano ambasados pareigūnus į juos šaudydamas iš automatinio ginklo. O tų vaizdų, kuriuos parodė, nelydėjo vertimai į svarbiausias Irane gyvenančių tautinių mažumų kalbas. Tad daugelis Irane nesuprato, kokie komentarai lydi nufilmuotą medžiagą.
Žodžiu, Iranas sausio 27-osios išpuoliu pirmiausia pamėgino atitraukti savo šalies piliečių dėmesį nuo vidaus problemų (infliacija, bedarbystė, įvairiausi draudimai, suvaržymai, korupcija, religinis fanatizmas). Teheranas baiminasi, kad visuotiniai, masiniai protestai, kilę po 22 metų kurdės Mashos Amini mirties dorovės policijos kalėjime 2022-ųjų rugsėjo 16-ąją (suimta buvo rugsėjo 13-ąją tik todėl, kad netinkamai dėvėjo drabužį), gali taip stipriai įsisiūbuoti, jog kris visa valdžios vertikalė (griebdamasi represijų Irano valdžia jau nužudė per 500 laisvių ir demokratijų reikalavusių protestuotojų, tūkstančiai permainų reikalavusiųjų – vis dar suimti ir kalinami itin žiauriomis sąlygomis). Ypač Iranas baiminasi, jog maišto nekeltų apie trisdešimt milijonų šalyje gyvenančių azerbaidžaniečių, matančių, kad Baku nei teheranas kur kas sėkmingiau tvarkosi ir politiškai, ir ekonomiškai.
Irano kariuomenė Persijos įlankoje. EPA-ELTA nuotr.Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas – Irano sostinėje Teherane
Tačiau esama ir kitų priežasčių, kodėl Iranas surengė išpuolį prieš Azerbaidžaną, – tai mėginimas patikrinti, kaip reaguos azerbaidžaniečiai. Iranui labai nepatinka 2020-ųjų Azerbaidžano karinė pergalė susigrąžinant beveik visą Karabachą.
Prisiminkime, Iranas – senas Armėnijos sąjungininkas. Tai byloja kad ir ši detalė: Irane gyvena kur kas mažiau armėnų nei azerbaidžaniečių (keliolika tūkstančių), bet armėnai turi armėniškų mokyklų, o 30-imt milijonų azerbaidžaniečių – nė vienos. Iranas nenori, kad ir Zangezuro koridorius priklausytų Azerbaidžanui, ir kad transporto koridorius „Šiaurė – Pietūs“ driektųsi Azerbaidžano žeme. Jei taip nutiks, tai reikštų, kad būtent Azerbaidžanas kontroliuoja ir visus svarbiausius transporto kelius į Europą. Teheranas visomis priemonėmis tam priešinasi. Tam priešinasi ir Armėnija. Azerbaidžano susigrąžintas Karabachas (pagal tarptautinę teisę Karabachas – Azerbaidžano žemė) tiek Jerevanui, tiek Teheranui – tarsi peilis po kaklu.
Turkija dėl žemės drebėjimų patyrė milžinišką žalą. EPA-ELTA nuotr.
Todėl tikimybė, jog Iranas rengdamas karines provokacijas sieks ne vien atitraukti saviškių dėmesį nuo vidinių problemų, bet ir pakenkti vis ryškesnę įtaką regione įgyjančiam priešininkui Azerbaidžanui, – labai didelė.
Šiuos pavojus sustiprina Turkiją (taip pat ir Siriją) vasario 6 dieną sukrėtęs net 7,8 balų stiprumo žemės drebėjimas. Paskutiniaisiais duomenimis aukų – per 40 tūkst. žmonių. Azerbaidžano sąjungininkė Turkija šiuo metu turi rimtų humanitarinių bėdų: ištisi miestų kvartalai nušluoti nuo žemės paviršiaus, dešimtys tūkstančių – sužeistų, dingusių be žinios, tūkstančiai žmonių neturi stogo virš galvos. Todėl Iranas tikisi, jog, jei surengs karines provokacijas prieš Azerbaidžaną, Turkija galbūt nepajėgs suteikti azerbaidžaniečiams deramos pagalbos.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA – ELTA foto
Juolab kad vasario 14-ąją Irano prezidentas Ebrahimas Raisis viešėjo Kinijoje, ir sulaukė Kinijos prezidento Xi Jinpingo paramos.
Ši Irano vadovo E. Raisio viešnagė yra pirmasis Irano prezidento valstybinis vizitas Kinijoje per daugiau kaip 20 metų. Labai svarbus vizitas. Xi Jinpingas, anot valstybinės Kinijos stoties CCTV, pabrėžė, kad Kinija remia Iraną „saugant nacionalinį suverenumą, nepriklausomybę, teritorinį integralumą ir nacionalinį orumą“. Pekinas taip pat pasisakė prieš „išorės jėgas, kurios kišasi į Irano vidaus reikalus“ ir „kenkia Irano saugumui bei stabilumui“. Pekinas toliau sieks, kad Irano branduoliniu klausimu būtų pasiektas greitas ir deramas sprendimas.
Tai reiškia, jog Iranas užsitikrinęs bent minimalią Kinijos paramą.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA – ELTA foto
Pekinas, vasario 14 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentui Ebrahimui Raisiui pradėjus trijų dienų valstybinį vizitą Kinijoje, šios šalies prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė abiejų šalių solidarumą.
Sudėtingų pokyčių pasaulyje akivaizdoje „Kinija ir Iranas remia vienas kitą ir solidariai bendradarbiauja“, – antradienį Pekine priimdamas svečią sakė Xi Jinpingas, kurį cituoja valstybinė stotis CCTV.
E. Raisio viešnagė yra pirmasis Irano prezidento valstybinis vizitas Kinijoje per daugiau kaip 20 metų. Irano valstybinės televizijos duomenimis, E. Raisį kelionėje lydi užsienio reikalų, ekonomikos, kelių ir transporto, naftos, pramonės, kalnakasybos ir prekybos bei žemės ūkio ministrai.
Vizito, kuris vyksta Kinijos prezidento kvietimu, tikslas, anot Irano valstybinės žiniasklaidos, yra abiejų šalių ekonominių santykių stiprinimas. Be pokalbių su Xi Jinpingu numatyti ir susitikimai su kinų verslininkais. Abiejų šalių delegacijos, be to, pasirašys nedetalizuojamus „bendradarbiavimo dokumentus“.
Iranas ir Kinija jau 2021-aisiais pasirašė 25 metų bendradarbiavimo susitarimą. Kinija, anot naujienų agentūros „Irna“, yra svarbiausia Irano prekybos partnerė – abi šalys bendradarbiauja daugelyje sričių, pavyzdžiui, energetikos, žemės ūkio, transporto ir prekybos.
Xi Jinpingas, anot CCTV, dabar pareiškė, kad Kinija remia Iraną „saugant nacionalinį suverenumą, nepriklausomybę, teritorinį integralumą ir nacionalinį orumą“. Pekinas taip pat pasisako prieš „išorės jėgas, kurios kišasi į Irano vidaus reikalus“ ir „kenkia Irano saugumui bei stabilumui“. Pekinas toliau sieks, kad Irano branduoliniu klausimu būtų pasiektas greitas ir deramas sprendimas, kalbėjo Kinijos prezidentas.
Ir Kinija, ir Iranas yra svarbios Rusijos sąjungininkės. Vyriausybė Maskvoje dėl invazijos į Ukrainą yra iš esmės izoliuota tarptautiniu mastu. Iranui, be to, dėl jo branduolinės programos taikomis griežtos JAV sankcijos.
Vakarai yra įvedę sankcijas ir asmenims Teherane, kuriems tenka atsakomybė už smurtinius veiksmus prieš antivyriausybinių protestų dalyvius. Protestus sukėlė dorovės policijos sulaikytos 22 metų kurdės mirtis.
Ką mes žinome apie Iraną? Pranešimų lietuviškoje žiniasklaidoje – esama.
Pirma, Irano režimas perduoda Rusijai dronų „Shahed-131“ ir „Shahed-136“, kad Kremlius vėliau galėtų atakuoti Ukrainą. Taigi Iranas šiandien – Rusijos sąjungininkas.
Antra: Irane siautėte siautėja vadinamoji dorovės policija, kuri už neva neteisingai dėvimą galvos apdangalą turi teisę suimti kiekvieną moterį. Taip nutiko ir kurdei Mahsai Amini. Tačiau moters areštas sukėlė didžiulius protestus Irane, nes moteris – mirė. Tarptautinė bendruomenė nė neabejoja – ją kalėjime nukankino. Brutalus Irano dorovės policijos pareigūnų elgesys sukėlė iraniečių protestus.
Kokios būta valdžios reakcijos? Oficialusis Teheranas itin žiauriomis priemonėmis malšina mitingus ir demonstracijas. Daugeliui suimtųjų skiriamos pačios griežčiausios bausmės: kalėjimas iki gyvos galvos arba net mirties bausmė. Tai būtų trečiasis rimtas priekaištas Iranui.
Apie šias Irano nuodėmes mūsų žiniasklaida rašo daug ir noriai. Bet tai – ne viskas, ką mums derėtų žinoti. Rimčiau analizuojant Irano elgesį aiškėja, kad oficialusis Teheranas rimtai bendradarbiauja ne tik su Rusija, bet ir su Armėnija. O štai su Azerbaidžanui oficialusis Teheranas – pykstasi. Iranas – mirtinas Azerbaidžano priešas. Mums, lietuviams, atrodo, jog viskas turėtų klostytis atvirkščiai, bet yra būtent taip: Iranas – Armėnijos draugas ir Azerbaidžano priešas. Kodėl? Kas sieja Teheraną ir Jerevaną?
Slaptai.lt skelbia pirmąją straipsnių ciklo „Iranas – didysis Armėnijos draugas“ dalį. Artimiausiu metu sulauksite naujų publikacijų iranetiška tema.
Šiandienėje apžvalgoje – apie Rusijai perduodamus iranietiškus dronus, apie dorovės policijos brutalumą ir iraniečių protestus.
Gintaras Visockas
XXXXXXXXXXXXXXX
Briuselis, gruodžio 9 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES), pasak informuotų diplomatų, ketina išplėsti sankcijų Iranui sąrašą dėl šioje šalyje vykdomo susidorojimo su protestais ir dronų tiekimo Rusijai.
Diplomatų teigimu, naujų baudžiamųjų priemonių taikinyje iš viso bus beveik 30 fizinių ir juridinių asmenų. Sankcijas ketinama patvirtinti pirmadienį Briuselyje vyksiančioje bloko užsienio reikalų taryboje.
ES dėl minėtų priežasčių jau yra paskelbusi sankcijas kone pusšimčiui Irano subjektų. Be kita ko, nubaustos dvi dronų gamybos įmonės, šalies vidaus reikalų ministras ir vadinamoji dorovės policija.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
XXX
Londonas, gruodžio 9 d. (AFP-ELTA). Didžioji Britanija penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas, nukreiptas į 30 taikinių visame pasaulyje, įskaitant Irano pareigūnus, kaltinamus „žiaurių bausmių“ vykdymu su režimu kovojantiems protestuotojams.
Sankcijos dešimčiai asmenų, susijusių su Irano teismų ir kalėjimų sistemomis, įvestos po dvasininkų režimo įvykdytos pirmosios protestuotojo egzekucijos. Tarp jų yra „šeši asmenys, susiję su revoliuciniais teismais, atsakingais už protestuotojų persekiojimą žiauriomis bausmėmis, įskaitant mirties bausmę“, pranešė vyriausybė Londone. Du iraniečiai, kuriems uždrausta atvykti į Jungtinę Karalystę ir įšaldytas jų turtas, yra buvę liūdnai pagarsėjusio Evino kalėjimo Teherane direktoriai.
Sankcijos paskelbtos asmenims iš vienuolikos šalių, ir tai, Užsienio reikalų ministerijos teigimu, didžiausias toks JK skelbiamas paketas.
Viljama Sudikienė (AFP)
XXX
Londonas, gruodžio 9 d. (ELTA). Rusija galimai papildė savo iranietiškų dronų „Shahed-131“ ir „Shahed-136“ atsargas, nes prieš kelias dienas pirmą kartą per tris savaites Ukrainoje vėl buvo užfiksuotos šių skraidyklių atakos. Tai savo naujausioje, penktadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.
Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.
Kaip teigiama suvestinėje, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gruodžio 6 d. pranešė, kad tądien iš viso buvo numušta 17 dronų, įskaitant 14 skraidyklių „Shahed-136“. Tuo metu gruodžio 7 d., pasak Ukrainos pareigūnų, iranietiškais bepiločiais buvo užpultos Zaporižios ir Dnipro sritys. Prieš tai paskutinį kartą Irano siųstas dronas Ukrainoje buvo numuštas lapkričio 17 d.
Tad, kaip pažymi ministerija, jei naujausi duomenys bus patvirtinti, tai reikš, kad Rusija atnaujino atakas su naujai pristatytomis iranietiškomis skraidyklėmis.
JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiško karo prieš Ukrainą pradžios.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Irane ketvirtadienį įvykdyta pirmoji žinoma egzekucija dėl protestų, kurie nuo rugsėjo mėnesio drebina režimą, ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo bei teisių gynimo organizacijų įspėjimų, kad netrukus jų bus įvykdyta dar daugiau.
23 metų Mohsenas Šekaris buvo pripažintas kaltu ir nuteistas mirties bausme už gatvės blokavimą ir sukarintų pajėgų nario sužeidimą per ankstyvąjį protestų etapą rugsėjo viduryje. Jo teismo procesą žmogaus teisių organizacijos pasmerkė kaip parodomąjį.
Dar mažiausiai dešimčiai žmonių, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo nuteisti mirties bausmėmis dėl protestų, šiuo metu gresia kartuvės, įspėjo žmogaus teisių organizacijos.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Irane jau beveik tris mėnesius vyksta demonstracijos po 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirties. Ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji tariamai pažeidė griežtą hidžabo aprangos kodą.
Protestai, kuriuos valdžia vadina riaušėmis, yra didžiausias iššūkis islamo respublikai nuo pat jos įkūrimo 1979 metais po šacho nuvertimo.
Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad yra „pasibaisėjusi“ dėl M. Šekario egzekucijos, kuri, pasak jos, įvykdyta praėjus vos trims savaitėms po „labai nesąžiningo fiktyvaus teismo proceso“.
„Jo egzekucija atskleidžia Irano vadinamosios teisingumo sistemos nežmoniškumą, nes dešimčių kitų žmonių laukia toks pat likimas“, – sakė ji.
Informacijos šaltinis – ELTA
XXX
„Begalinė panieka“
Vakarų šalių vyriausybės pritarė teisių gynimo organizacijų pykčiui. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tviteryje parašė: „Irano režimo panieka žmogaus gyvybei yra begalinė“, o teismo procesą pavadino „klastingu susidorojimu“.
Tačiau ji pridūrė: „Egzekucijos grėsmė neuždusins laisvės troškimo“.
„Ši egzekucija yra kitų rimtų ir nepriimtinų pažeidimų viršūnė“, – žurnalistams sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Anne-Claire Legendre, „griežčiausiais žodžiais“ pasmerkusi egzekuciją.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Teheranas, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Pirmą kartą po rugsėjį prasidėjusių masinių antivyriausybinių protestų Irane įvykdyta mirties bausmė protesto dalyviui, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Vyras buvo sulaikytas Teherane rugsėjo pabaigoje, pranešė agentūra. Irano revoliucinis teismas sostinėje nuteisė jį pagal islamo įstatymus už „karą prieš Dievą“. Jis buvo apkaltintas ginklu užpuolęs apsaugos darbuotoją ir kurstęs terorą.
Teismai laikosi griežtos pozicijos protestuotojų atžvilgiu, pastarosiomis savaitėmis mirties bausmė skirta keliems demonstracijų dalyviams, pirmasis jau pakartas. Parlamento nariai taip pat dažnai reikalauja griežtai bausti, įskaitant ir myriop, tūkstančius įkalintų protestuotojų.
Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, per protestus, drebinančius šalį nuo rugsėjo vidurio, žuvo mažiausiai 470 protestuotojų, daugiau nei 18 tūkst. buvo suimti. Protestus išprovokavo Irano kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Ji mirė policijos areštinėje, suimta už islamo aprangos taisyklių pažeidimą.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 7 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis padėkojo studentams, kad jie neleido universitetuose išplisti „neramumas“. „Dėkoju įžvalgiems studentams, kurie neleido, kad universitete įsivyrautų neramumų atmosfera“, – sakė jis trečiadienį lankydamasis Teherano universitete. Prezidentas naudojo institucijų vartojamą žodį protestams apibūdinti.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto
Irane nuo rugsėjo vidurio žmonės protestuoja prieš vadovybę Teherane. Demonstracijas sukėlė jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis. Jauna moteris mirė po to, kai dėl esą nederamo galvos apdangalo dėvėjimo buvo sulaikyta dorovės policijos. Aktyvistai kaltina policiją kankinus jauną moterį. Studentai visoje šalyje parėmė protestus.
E. Raisis lankėsi universitete gruodžio 7-ąją minimos „Studento dienos“ proga. Ši diena skirta prisiminti tris šacho saugumo pajėgų 1953 metais nužudytus studentus.
„Tie, kurie brutaliai žudo mūsų artimuosius, yra neramumų kurstytojai, – kalbėjo prezidentas. – Mūsų tauta ir studentai supranta skirtumą tarp protestų ir neramumų“.
Nuo protestų pradžios institucijos kaltina Irano „priešus“, pirmiausiai – JAV, norint destabilizuoti šalį. JAV nori susilpninti Iraną, pabrėžė E. Raisis. Jos esą nori, kad Iranas taptų antra Sirija ar Afganistanu – tačiau jos apsiskaičiavo.
E. Raisis susitikime su studentais taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Iranui, dėl kurių, jo teigimu, Irano gyventojai „negauna gyvybiškai svarbių medikamentų“.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Niujorkas, gruodžio 7 d. (dpa-ELTA). Pasak diplomatinio šaltinio Jungtinėse Tautose, Rusija užsakė iš Irano šimtus bepiločių orlaivių ir balistinių raketų. „Žinome, kad Iranas planuoja padidinti nepilotuojamų orlaivių ir raketų tiekimą Rusijai dideliais kiekiais“, – dpa sakė anonimu likti norėjęs šaltinis.
Maskva tai daro siekdama išspręsti didžiulio karinių atsargų trūkumo problemą. „Nemanau, kad ši įranga jau išsiųsta, bet akivaizdu, kad ji jau užsakyta“, – sakė šaltinis.
Rusija jau panaudojo šimtus Irane pagamintų bepiločių orlaivių „Shahed-136“. Maskva neigia naudojanti šiuos kamikadzėmis vadinamus dronus, tačiau Iranas lapkritį pripažino, kad tiekė Rusijai bepiločius orlaivius. Dėl to Europos Sąjungos šalys įvedė papildomas sankcijas Iranui, kuriam jau ir taip taikomos įvairios baudžiamosios priemonės.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, priimta po 2015 m. branduolinio susitarimo su Iranu, draudžia Iranui tokius ginklų sandorius. JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija spalį paragino Jungtines Tautas pradėti tyrimą dėl Irano ginklų panaudojimo puolant Ukrainą.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 1 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ketvirtadienį apsilankė Kurdistano provincijoje – protestų prieš Mahsos Amini mirtį epicentre. Čia jis ragino gyventojus priešintis „priešui“, kuris, anot Teherano, kursto masinius protestus šalyje. „Per pastaruosius protestus priešai apsiskaičiavo, kai manė, kad galės sukelti chaosą, nesaugumą ir riaušes“, – sakė prezidentas televizijos transliuotoje kalboje.
Irane jau daug savaičių vyksta protestai. Juos sukėlė 22 metų kurdės M. Amini mirtis – ji rugsėjo viduryje buvo sulaikyta dorovės policijos, nes esą netinkamai dėvėjo galvos apdangalą. Iranas dėl smurtinių susirėmimų, per kuriuos, vieno generolo duomenimis, žuvo daugiau kaip 300 žmonių, kaltina mirtiną savo priešę JAV bei jų sąjungininkes, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Izraelį.
E. Raisis apsilankė Sanandadžo mieste Kurdistane, M. Amini gimtojoje provincijoje ir protestų epicentre, kur davė pradžią geriamojo vandens projektui. Turėdamas omenyje 1980-1988 metų Irano karą, prezidentas pabrėžė, jog „priešas“ nežinojo, kad Kurdistanas paaukojo tūkstančių kankinių kraują ir kad jo gyventojai praeityje įveikė priešą“.
Žmonės turi „ekonominių ir socialinių problemų, tačiau jie žino, kaip savo solidarumu pasipriešinti priešui“, toliau kalbėjo E. Raisis. Regione gyvenanti naujoji karta esą padarys tą patį, kaip ir jų motinos bei tėvai, „kurie sužlugdė prieš planą, ir įrodys, kad jie nevykdys priešo, pirmiausiai Jungtinių Valstijų, valios“, – tęsė prezidentas.
Nuo protestų pradžios Irano vyriausybės atstovai kurstant neramumus kaltino Irano kurdų opozicines grupuotes, veikiančias egzilyje Irake.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 5 d. (ELTA). Irano valstybinis televizijos kanalas „Al Alam“, transliuojantis laidas arabų kalba, pakomentavo šalies generalinio prokuroro Mohammado Jafaro Montazeri pareiškimą, kuris buvo suprastas kaip didelė nuolaida opozicijai.
Pareigūnas pranešė, kad valdžia pasirengusi peržiūrėti nuostatas, susijusias su hidžabo dėvėjimu, taip pat pareiškė, kad dorovės policija neturi nieko bendra su juridine sistema, ir leido suprasti, jog ji bus likviduota. Tiek Irane, tiek užsienyje šie žodžiai buvo sutikti su entuziazmu.
Bet valstybinė televizija informavo, jog generalinis prokuroras pasakė būtent tai, ką norėjo: dorovės policija yra Vidaus reikalų ministerijos padalinys ir nepriklauso teismų sistemai, o apie jos likvidavimą nebuvo kalbos.
Naujienų agentūra ISNA cituoja Isfahano provincijos dievobaimingumo rėmimo ir kovos su nuodėme skyriaus vadovą (toks oficialus dorovės policijos viršininko titulas) Mohseną Mozaheri, kuris pareiškė, kad privalu laikytis įstatymų, tuo labiau „dieviškos kilmės“. „Kitaip kils anarchija“, – sakė jis.
„Islamo įstatymai leidžia žmonėms mėgautis tuo gėriu, kurį teikia gyvenimas, ir apsaugo nuo blogio. Jie užtikriną religinį Islamo Respublikos pobūdį“, – pareiškė pareigūnas, pažymėdamas, kad ir Vakaruose įstatymais siekiama palaikyti tvarką.
Pasak apžvalgininkų, Irano valdžios atstovų pareiškimai apie pasirengimą kompromisui yra taktinė gudrybė, kuria siekiama suskaldyti ir susilpninti opoziciją. Religinis elitas būgštauja, kad net mažiausios nuolaidos gali sukelti grėsmę fundamentalistiniam teologiniam režimui.
Rugsėjo 16 d., kai Iraną apskriejo žinia apie 22 metų kurdės Mahsos Amini mirtį, šalyje prasidėjo masinės demonstracijos. Jauna moteris mirė po to, kai ją dėl tariamų hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimų sulaikė dorovės policija. Po sulaikymo komos ištikta M. Amini buvo išgabenta į ligoninę, kur po trijų dienų buvo konstatuota jos mirtis. Manoma, jog moters gyvybė užgeso todėl, kad ji buvo žiauriai sumušta.
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Londonas, gruodžio 6 d. (ELTA). Pasak britų leidinio „The Guardian“, kuris remiasi Vakarų pareigūnais, Rusijai jau prieš kelias savaites baigėsi Irano dronai ir dabar ji laukia papildymo. Tačiau esą kol kas nėra požymių, kad Teheranas ketina perduoti daugiau bepiločių skraidyklių. Anot duomenų, tarp šalių derybos dar vyksta.
Iranas yra pripažinęs, kad perdavė Rusijai dronų, tačiau pažymėjo, kad tai padarė dar prieš invaziją į Ukrainą.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 4 d. (ELTA). Irane, valstybinės naujienų agentūros IRNA duomenimis, dėl šnipinėjimo Izraeliui įvykdyta mirties bausmė keturiems asmenims. Jie buvo Izraelio žvalgybos „Mossad“ tinklo nariai, sekmadienį pranešė IRNA.
Izraelio žvalgybos MOSSAD ženklas
Minėti asmenys esą taip pat susijęs su viešojo turto gadinimu bei pagrobimais. Daugiau detalių nepateikiama.
Islamo Respublika jau seniai kaltina mirtiną savo priešą Izraelį jos žemėje vykdant slaptas operacijas. Neseniai Teheranas pareiškė, kad Izraelio ir Vakarų žvalgybos planuoja pilietinį karą Irane, kuriame šiuo metu neslūgsta didžiausi antivyriausybiniai protestai nuo 1979-ųjų Islamo revoliucijos.
Trečiadienį pusiau valstybinė naujienų agentūra MEHR pranešė, kad keturi vyrai „dėl bendradarbiavimo su sionistinio režimo slaptosiomis tarnybomis ir dėl pagrobimų“ nuteisti mirties bausme. Dar keturiems vyrams skirtos 5-10 metų laisvės atėmimo bausmės.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, lapkričio 29 d. (dpa-ELTA). Irano generolas pirmą kartą pripažino šimtus aukų per besitęsiančius antivyriausybinius protestus šalyje. „Tabnak“ portale paskelbtame įraše Irano revoliucinės gvardijos generolas Amiras Ali Hadjisadehas kalbėjo apie mažiausiai 300 žuvusiųjų. Jis paminėjo ir „kankinius“ – žuvusius saugumo pajėgų atstovus ir policininkus. Revoliucinė gvardija Irane yra ginkluotųjų pajėgų elitinis dalinys.
Iki šiol apie aukas skelbė pirmiausiai žmogaus teisių aktyvistai. JAV įsikūrusi organizacija „Human Rights Activists News Agency“ (HRANA) pastarąjį kartą kalbėjo apie mažiausiai 450 malšinant protestus žuvusių demonstrantų, tarp kurių esą yra ir 64 vaikai. Be to, žuvo 60 saugumo pajėgų pareigūnų.
Generolas A. A. Hadjisadehas dėl protestų vėl kaltino Irano priešus. Jis paminėjo JAV, Vokietiją ir Prancūziją.
Jau praėjusiomis savaitėmis kariškiai ir politikai kaltę dėl protestų vertė užsieniui. Stebėtojai tame įžvelgia bandymą nukreipti dėmesį nuo tikrųjų protesto priežasčių.
Protestus visoje šalyje sukėlė kurdės Mahsos Amini mirtis. Ji mirė rugsėjo 16-ąją po to, kai buvo sulaikyta dorovės policijos dėl esą neteisingai dėvėto galvos apdangalo.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto
Teheranas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis antivyriausybinius protestus pavadino sąmokslu prieš šalies politinę vadovybę.
„Tai priešų sąmokslas prieš Irano vadovybę, nes jie jaučia sistemos dominavimo, įtakos ir pažangos grėsmę“, – sakė jis trečiadienį vyriausybės posėdyje. Naujajai šalies kartai esą reikia aiškinti apie šį dominavimą – užuot protestavusi ji esą turi didžiuotis šiais laimėjimais.
Jau daugiau kaip dešimt dienų Irane vyksta smarkūs protestai prieš islamo sistemą ir sistemingą jos vykdomą moterų diskriminaciją.
Protestus sukėlė 22 metų Mahsos Amini mirtis. Ji buvo sulaikyta dorovės policijos dėl nusižengimų griežtiems islamo aprangos reikalavimams ir rugsėjo 16-ąją neaiškiomis aplinkybėmis mirė. Demonstrantai kalba apie policijos smurtą, institucijos tai kategoriškai neigia ir tvirtina, kad jauna moteris mirė dėl širdies problemų.
Vyriausybė, teisėsauga ir saugumo pajėgos mano, su protestais susiję užsienio apmokami samdiniai ir ketina toliau juos nuožmiai malšinti.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto
Teheranas, sausio 3 d. (AFP-ELTA). Minint antrąsias bepiločio atakos prieš Irano generolą Qassemą Soleimanį metines, Irano prezidentas Ebrahimas Raisis pagrasino kerštu buvusiam JAV vadovui Donaldui Trumpui.
„Agresoriui ir pagrindiniam žudikui, tuometiniam Jungtinių Valstijų prezidentui turi būti įvykdytas teisingumas ir bausmė“, – sakė E. Raisis pirmadienį per atminimo renginį Teherane, kuriame dalyvavo tūkstančiai žmonių.
Irano prezidentas pridūrė, jog „būtų gerai, kad poną D. Trumpą, (jo tuometinį valstybės sekretorių Mike‘ą (Pompeo) ir kitus nusikaltėlius teistų sąžiningas teismas, kuris nagrinėtų jų siaubingus nusikaltimus ir kur jie sulauktų teisingumo už savo nusikaltimus“. Priešingu atvejus jis „visiems JAV vadovams pasakys, jog nėra abejonių, kad keršto ranka išlys iš musulmonų tautos rankovės“.
E. Raisis pavadino Q. Soleimanį islamo revoliucijos Irane ir „drąsos bei racionalumo“ simboliu.
Q. Soleimanis žuvo 2020 metų sausio 3 dieną per drono ataką Irake, įvykdytą vadovaujantis D. Trumpo nurodymais. Vašingtonas argumentavo, kad generolas planavo išpuolius prieš JAV objektus.
