Po JAV grasinimų naujomis sankcijomis Rusijos vyriausybė ruošia atsakomąsias priemones. Užsienio reikalų ministerijos atstovė ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva pradeda svarstyti atsakomąsias priemones, informuoja agentūra „Reuters“.

Aukšto JAV valstybės departamento pareigūno duomenimis, paskelbtos sankcijos bus taikomos su saugumu susijusioms eksporto prekėms. Jis kaip pavyzdį paminėjo naftos ir dujų technologijų sritis bei elektronikos ir sensorikos sektorius. Rusijos oro bendrovė „Aeroflot“ esą nebus baudžiama.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08. 02:00

Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pasmerkė naujausias JAV įvestas ekonomines sankcijas prieš Maskvą, pavadindama jas „absurdiškomis“ ir pasilikdama „teisę į atsaką“, praneša AFP.

„Ši absurdiška sankcijų kampanija yra nesėkminga ir nepasieks jokių rezultatų“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Jei JAV valdžia linkusi nutraukti ekonominius ryšius su Rusija, tai yra jos teisė, tuo metu mes pasiliekame teisę į atsaką“, – sakoma pranešime.

Naujausios JAV iždo departamento paskelbtos sankcijos nutaikytos prieš Rusijos valdžios atstovus, tiekusius turbinas aneksuotame Kryme esančiai elektrinei, ir prieš kelis „ministrus“ iš separatistinių teritorijų Rytų Ukrainoje.

Sankcijos pritaikytos 21 asmeniui ir 9 įmonėms. Veiksmų prieš kai kuriuos iš jų imtasi dėl turbinų. Vokietijos inžinerijos koncerno „Siemens“ pagamintos turbinos turėjo būti naudojamos Rusijoje, tačiau vėliau buvo nugabentos į Krymą, kurį Rusija okupavo ir aneksavo iš Ukrainos 2014 m.

Kremlius priekaištauja, kad šių sankcijų imtasi „su dingstimi išgalvoti Rusijos kišimąsi į Ukrainos krizę“ ir kad „JAV tiesiog rodo visam pasauliui savo bejėgiškumą“.

„Vašingtonas negali atsikratyti iliuzijų, kad mus galima įbauginti neišduodant vizų ar taikant prekybos draudimus“, – rašoma pranešime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.28; 01:00

Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė dar pusei metų pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai. Vadinamųjų sektorinių sankcijų terminas buvo numatytas iki 2018 m. sausio 31 d.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad dėl sankcijų Rusijai Europos Sąjunga laikosi vienos principinės pozicijos. Sankcijos bus tęsiamos tol, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurta taika Ukrainos teritorijoje.

Pasak šalies vadovės, nuo Minsko susitarimų praėjo treji metai, tačiau nėra jokio postūmio juos įgyvendinant. Akivaizdu, kad Rusija net neketina jų laikytis. Iki šiol nėra visiškai įvykdytas nė vienas įsipareigojimas. Toliau tęsiama agresija prieš Ukrainą, šios šalies rytuose tebevyksta aktyvūs kariniai veiksmai.

Sankcijų pratęsimas, Prezidentės teigimu, yra aiški ES politinė ir vertybinė pozicija, kad Europa smerkia Rusijos veiksmus ir netoleruos agresyvaus elgesio.

Ekonominės – sektorinės sankcijos apriboja paskolų teikimą Rusijos bankams ir įmonėms, suspenduoja programų finansavimą iš Europos investicijų banko, įveda ginklų embargą, draudžia pažangių technologijų naftos sektoriuje eksportą, sakoma Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.15; 00:02

Jungtinės Valstijos išplatino 39-ių su Rusijos kariuomene ir žvalgybos tarnybomis susijusių įmonių sąrašą, kurių klientams ir partneriams gresia sankcijos pagal naują JAV įstatymą, praneša AFP.

Tarp įvardijamų bendrovių yra Rusijos eksporto pramonės ramsčiai, tokie kaip ginkluotės ir karinių transporto priemonių tiekėja „Rosoboronexport“ ir gerai žinoma šaunamųjų ginklų gamintoja „Kalašnikov“.

Tai, kad įmonės įtrauktos į sąrašą, dar nereiškia, jog joms pačioms gresia sankcijos, bet gali būti imtasi priemonių prieš tas bendroves, kurios su jomis atliks „reikšmingus sandorius“.

JAV Valstybės departamentas sąrašą parengė pagal Amerikos priešų atrėmimo sankcijomis aktą (Countering America’s Adversaries Through Sanctions Act), kurį Kongresas priėmė liepos mėnesį, nepaisant opozicijos iš Baltųjų rūmų.

Aukšto rango JAV Valstybės departamento atstovas žurnalistams sakė, kad Kongreso ir prezidento administracija, remdamasi šio akto 231 straipsniu, sieks atsakyti į Rusijos piktavališką elgesį, susijusį su krize Rytų Ukrainoje, kibernetinį kišimąsi ir atakas bei žmogaus teisių pažeidimus.

Pasak JAV atstovo, šis akto straipsnis nukreiptas prieš reikšmingus sandorius su asmenimis iš Rusijos valdžios gynybos ir žvalgybos sektorių, kuriais gali būti parduodama pažangi rusiška ginkluotė. Draudimas įsigalios sausio pabaigoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.29; 00:01

Reaguodamas į naujas JAV sankcijas Maskvai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad iš Rusijos privalo išvykti 755 JAV diplomatinių atstovybių Rusijoje darbuotojai, rašo BBC. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis

Sprendimas sumažinti JAV diplomatų Rusijoje skaičių priimtas dar penktadienį, tačiau dabar Rusijos lyderis paskelbė, kiek tiksliai asmenų turi išvykti iš Rusijos iki rugsėjo 1-osios. Tai bus didžiausio masto šiuolaikinėje istorijoje diplomatų išsiuntimas iš bet kurios šalies.

Vašingtonui pasiūlyta palikti Rusijoje 455 JAV diplomatinių ir konsulinių įstaigų darbuotojus – tiek pat Rusijos diplomatų yra Jungtinėse Valstijose. V. Putino nurodymas palies JAV ambasados Maskvoje personalą bei konsulatų Jekaterinburge, Vladivostoke ir Sankt Peterburge darbuotojus. V. Putinas Rusijos televizijai sakė: „Daugiau kaip tūkstantis žmonių dirbo ir vis dar dirba JAV ambasadoje ir konsulatuose, tačiau 755 asmenys privalo nutraukti savo veiklą Rusijoje“.

Be to, JAV ambasada nuo rugpjūčio nebegalės naudotis vila Serebrianyj Boro rajone ir sandėliais Dorožnajos gatvėje Maskvoje.

Naujos JAV sankcijos skiriamos tiek dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, tiek dėl Rusijos įvykdyto Krymo pusiasalio aneksijos. Sankcijoms pritarė JAV Kongreso Atstovų rūmai ir Senatas, jas dabar turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.31; 06:00

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį oficialiai pratęsė Rusijai taikomas ekonomines sankcijas. 

Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Europos verslo ryšių su Rusijos energetikos, gynybos ir finansų sektoriais ribojimas pratęstas iki 2018 metų sausio 31 dienos.

Slaptai.lt portalui belieka pabrėžti – labai protingai ir teisingai šį sykį pasielgė ES vadovybė.

2017.06.29; 05:00

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Briuselyje birželio 22-23 d. vykstančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) ketinama aptarti ir sankcijų Rusijai klausimą. Pasak Lietuvos vadovės, eskaluojantis konfliktui Rytų Ukrainoje, kalbėti apie suvaržymų Maskvai palengvinimą neįmanoma. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Kalbėsime apie sankcijas Rusijai, nes iki šiol situacija Ukrainoje tik blogėja, Rytų Ukrainoje prasidėjo reali, de facto šalies dalies inkorporacija į Rusijos teritoriją, nes pavyzdžiui, Ukrainos rytuose įvedamas Rusijos rublis. Tai yra įžūlus akibrokštas, tai yra tiesioginė šalies dalies okupacija. Be jokios abejonės, vien dėl to sankcijos turės stiprėti, didėti ir apie jokį jų palengvinimą negali būti kalbos“, – kalbėjo Prezidentė, Europos lyderiams Briuselyje planuojant kalbėtis apie Minsko susitarimų dėl konflikto Rytų Ukrainoje įgyvendinimą.

Tarp ketvirtadienį EVT ketinamų svarstyti temų D. Grybauskaitė akcentavo ir Europos Sąjungos (ES) gynybos fondo įkūrimo bei saugumo klausimus apskritai, taip pat ir Jungtinės Karalystės pasiraukimo iš ES procesą.

„Šiandien pagrindiniai klausimai bus „Brexit“, saugumo klausimai, tai saugumo fondo įkūrimas, investicijos į gynybos pramonę bendrai ir į gynybos mokslinius tyrimus. Šie klausimai labai mums aktualūs. Aptarsime „Brexit“ derybų pradžią. Turėsime daug klausimų“, – teigė Prezidentė. EVT bus tariamasi ir dėl kriterijų, į kuriuos Europos miestus iš Londono turėtų būti perkeltos ES vaistų ir bankų agentūros.

Briuselyje Prezidentė penktadienį įteiks valstybinį apdovanojimą Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerei Angelai Merkel. Vokietijos lyderė Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanojama už asmeninį indėlį plėtojant dvišalius santykius. Vokietija reikšmingai prisideda prie mūsų šalies saugumo ir vadovauja daugiašaliam NATO batalionui Lietuvoje. Tai – ir viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių, kurios investicijos siekia 1,2 mlrd. eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.23; 07:21

Vokietija oficialiai perspėjo Jungtines Valstijas, jog imsis atsakomųjų veiksmų, jei JAV tikrai paskelbs naujas ekonomines sankcijas Rusijai ir tos naujos, dar griežtesnės nei iki šiol, sankcijos tikrai pakenks su Rusija bendradarbiaujančioms Vokietijos kompanijoms.

Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne

Štai ir išryškėjo tikrasis Vokietijos veidas – iki kaklo susipainiojusi su Rusija pačiais įvairiausiais ekonominiais saitais ir pančiais.

Diplomatinis skandalas tarp Berlyno ir Vašingtono kilo penktadienį, kai Vokietija pagrasino Amerikai atsakomaisiais veiksmais. Vokietija tvirtina galinti imtis atsakomųjų veiksmų, jei planuojamos naujos amerikiečių sankcijos Rusijai padarys realią neigiamą įtaką vokiečių bendrovėms. Bent jau taip skelbia „Reuters“ agentūra.

Slaptai.lt primena: JAV Senatas ketvirtadienį kone vienbalsiai (98 prieš 2) balsavo už naujų sankcijų Rusijai taikymą. Sankcijos bus taikomos Rusijai dėl jos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Kaip bežiūrėsi – amerikiečiai šaunuoliai. Griežtinti sankcijas Rusijai seniai reikėjo. Ne vien dėl to, kad Kremlius bandė koreguoti JAV prezidento rinkimų rezultatus, bet ir už tai, kad Rusijos kariškiai neišsinešdina iš Ukrainos ir Rytų Ukrainoje beveik kasdien žūsta ukrainiečių kariai. Sankcijas griežtinti reikia dar ir dėl kitos akivaizdžios priežasties – Krymas juk negrąžintas tikriesiems šeimininkams. O kad ekonominės sankcijos gali pakenkti vokiečių verslininkams, – kas gi kaltas, jei ne patys vokiečiai. Negražu bičiuliautis su svetimas žemes grobiančiomis, akiplėšiškai meluojančiomis valstybėmis.

Tad jei amerikietiškas įstatymo projektas, numatantis bausmes Vokietijos ir kitų Europos šalių bendrovėms, susijusioms su didžiausiais Rusijos naftos ir dujų projektais, pakenks tokioms vokiškoms įmonėms kaip „Wintershall“, „Uniper“, „Royal Dutch Shell“, OMV ar „Engie“ (įgyvendinančioms „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą Baltijos jūros dugnu), dar sykį norėtųsi pakartoti – gal kitą sykį vokiečių verslininkai prieš sudarydami sandorius pamąstys, ar verta bučiuotis su kaimynines šalis terorizuojančiu Monstru? Juolab kad „Nord Stream 2“ kenkė ir tebekenkia Vokietijos partnerių interesams – Europos Sąjungos ir NATO šalims prie rytinės Baltijos jūros pakrantės.

Štai Vokietijos ekonomikos ministrė Brigita Cypris (Brigitte Zypries) teigia, kad jei įstatymas sulauks Donaldo Trampo (Donald Trump) paramos ir bus priimtas, jos šalis turės svarstyti atsakomųjų veiksmų galimybę. Tegul svarsto. Jos valia. Bet būtų kur kas gražiau ir padoriau svarstyti, kaip „Nord Stream 2“ pakenkė rytinėms NATO ir ES šalims ir sustiprino rytinėms NATO bei ES šalims karine intervencija grasinančią Rusiją.

Kad amerikietiškasis projektas taptų įstatymu, jį dar turi patvirtinti JAV Atstovų Rūmai ir JAV prezidentas. Svarbu žinoti ir tai, jog vieni iš pagrindinių šio įstatymo projekto iniciatorių yra aršūs D. Trampo kritikai, kaip, pavyzdžiui, senatorius Džonas Makeinas (John McCain).

Manoma, kad vienas iš Dž. Makeino tikslų – apriboti D. Trampo galimybes plėtoti artimesnius santykius su Rusija.

Parengta pagal ELTA pranešimą

2017.06.17; 02:30

Pokalbyje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, „Le Figaro“ korespondentas Maskvoje ponas Pjeras Avrilis pasiteiravo ministro požiūrio į Rusijai skirtų sankcijų panaikinimą, kurį siūlo vis daugiau Europos šalių.

„Reikia elgtis atsargiai, kad nepakartotume klaidų, padarytų po karo su Gruzija dar 2008 metais, kada santykiai tarp ES ir Rusijos greitai normalizavosi, nors Maskva nepadarė nieko, kad įvykdytų savo įsipareigojimus taikos susitarimų srityje,“ – pareiškė L.Linkevičius, išreikšdamas apgailestavimą dėl „kai kurių ES šalių nuosaikumo ir minkštumo užsienio politikoje.“

Lietuvos diplomatijos vadovo nuomone, ekonominės sankcijos – „vienintelė poveikio priemonė, kurią šiuo metu turime“.

„Valstybių vadovai išsirikiuoja eilėje Maskvoje, nors Kremlius neatliko jokių tikrų taikingumo veiksmų,“ – pasakė L.Linkevičius, vertindamas  Europos Sąjungos lyderio Žano Klodo Junkerio susitikimą su Vladimiru Putinu Peterburgo ekonominiame forume. – Raginimai panaikinti ekonomines sankcijas tarsi pateisina rusiškosios pusės argumentaciją, kuria vadovaujantis, tik Europa turi jaustis kalta dėl blogų santykių su Rusija, o pati Rusija tartum neturi save kuo kaltinti.“

„Tokia susitaikymo su agresoriumi politika galbūt yra naudinga trumpalaikėje perspektyvoje, bet ilgalaikėje – neproduktyvi,“ – pabrėžė Lietuvos diplomatijos šefas.

Komentuodamas potencialią grėsmę Rusijai dėl NATO bataliono dislokavimo Lietuvos teritorijoje, L.Linkevičius pabrėžė: „Tikriausiai rusai sumaišo priežastį ir pasekmę. Lietuvoje bus tik vienas batalionas, ir mūsų kaimynas, kuris yra geriau ginkluotas negu bet kuri kita kaimyninė Europos šalis, – dėl to kelia didelį skandalą… Mes nelenktyniaujame su Rusija – mes minimaliai rūpinamės savo saugumu.“

Informacijos šaltinis – Le Figaro leidinys.

2016.06.19; 18:09