Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas paragino Europos Sąjungą imtis sankcijų prieš buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį už tai, kad jis remia projektus, kuriuose dalyvauja Rusija. Ministras tai pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu leidiniui „Bild“.
„Svarbu, kad sankcijos būtų taikomos ne tik Rusijos vyriausybės nariams ir valstybinėms kompanijoms, bet ir tiems, kurie užsienyje remia Maskvos projektus“, – sakė Ukrainos URM vadovas.
„G. Schroederis – vienas svarbiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino lobistų visame pasaulyje. Todėl reikia išsiaiškinti, kokių veiksmų čia gali imtis ES“, – pareiškė P. Klimkinas.
G. Schroederis ėjo Vokietijos federalinio kanclerio pareigas 1998-2005 metais. Pasitraukęs iš politikos, jis ėmėsi visuomeninės veiklos ir verslo. Be kita ko, jis yra kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkas ir bendrovės „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas.
„Nord Stream AG“ yra vamzdyno, kuriuo į Vokietiją pumpuojamos dujos iš Rusijos, savininkė ir operatorė.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė naujas sankcijas Rusijos piliečiams, kaltinamiems mėginus paveikti 2016-ųjų prezidento rinkimų baigtį ir vykdžius atskiras kibernetines atakas.
Pasak aukšto rango JAV saugumo pareigūnų, sankcijos įvestos penkiems subjektams ir 19-ai fizinių asmenų. Tarp jų yra Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), karinės žvalgybos agentūra (GRU) ir 13 asmenų, kuriems kaltinimus neseniai pareiškė galimą Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus tiriantis specialusis prokuroras Robertas Muelleris.
Be to, nuobaudos įvestos asmenims, susijusiems su kibernetine ataka „Petya“ ir, kaip teigiama, tebevykstančiais mėginimais įsilaužti į JAV energijos tiekimo tinklus.
„Administracija susiduria ir kovoja su kenkėjiška kibernetine Rusijos veikla, įskaitant mėginimą kištis į JAV rinkimus, destruktyvias kibernetines atakas ir įsilaužimus į ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – teigė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
„Šios tikslinės sankcijos – dalis platesnio masto pastangų, kuriomis siekiama kovoti su besitęsiančiomis atakomis iš Rusijos“, – pridūrė jis.
Didžiajai daliai šių subjektų ir asmenų – įskaitant žvalgybos agentūras ir „trolių fabriko“ bosą Jevgenijų Prigožiną – jau buvo taikomos tokios nuobaudos kaip turto įšaldymas ir draudimas atvykti į JAV.
Numatoma JAV ataskaita, kurioje, manoma, gali būti paskelbta naujų sankcijų su Kremliumi siejamiems oligarchams, yra mėginimas kištis į kovą vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, pareiškė Maskva. Apie tai praneša BBC.
Spėjama, kad JAV iždo departamento ataskaitoje turėtų būti išsamiai aprašyti artimi aukštų Rusijos pareigūnų ir oligarchų ryšiai su perrinkimo siekiančiu prezidentu Vladimiru Putinu.
Jungtinių Valstijų pareigūnai kaltina Rusiją kišimusi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Kremlius, savo ruožtu, tokius įtarimus neigia.
V. Putino atstovas žadėjo, kad naujoji JAV ataskaita bus atidžiai išnagrinėta.
Pernai JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino naujas sankcijas Rusijai, tačiau tuo pat metu apkaltino Kongresą persistengiant ir užkertant jam kelią ateityje sušvelninti Rusijai taikomas nuobaudas.
JAV prezidentas griežtai atmeta įtarimus, kad jo rinkimų komanda bendrininkavo su Rusija, siekdama padėti jam laimėti 2016-ųjų prezidento rinkimus, kuriuose jo varžovė buvo Hillary Clinton.
JAV žvalgybų pareikštus įtarimus šiuo metu tiria Kongresas ir specialusis prokuroras Robertas Muelleris.
Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pasmerkė naujausias JAV įvestas ekonomines sankcijas prieš Maskvą, pavadindama jas „absurdiškomis“ ir pasilikdama „teisę į atsaką“, praneša AFP.
„Ši absurdiška sankcijų kampanija yra nesėkminga ir nepasieks jokių rezultatų“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Jei JAV valdžia linkusi nutraukti ekonominius ryšius su Rusija, tai yra jos teisė, tuo metu mes pasiliekame teisę į atsaką“, – sakoma pranešime.
Naujausios JAV iždo departamento paskelbtos sankcijos nutaikytos prieš Rusijos valdžios atstovus, tiekusius turbinas aneksuotame Kryme esančiai elektrinei, ir prieš kelis „ministrus“ iš separatistinių teritorijų Rytų Ukrainoje.
Sankcijos pritaikytos 21 asmeniui ir 9 įmonėms. Veiksmų prieš kai kuriuos iš jų imtasi dėl turbinų. Vokietijos inžinerijos koncerno „Siemens“ pagamintos turbinos turėjo būti naudojamos Rusijoje, tačiau vėliau buvo nugabentos į Krymą, kurį Rusija okupavo ir aneksavo iš Ukrainos 2014 m.
Kremlius priekaištauja, kad šių sankcijų imtasi „su dingstimi išgalvoti Rusijos kišimąsi į Ukrainos krizę“ ir kad „JAV tiesiog rodo visam pasauliui savo bejėgiškumą“.
„Vašingtonas negali atsikratyti iliuzijų, kad mus galima įbauginti neišduodant vizų ar taikant prekybos draudimus“, – rašoma pranešime.
JAV pradėjo taikyti ekonomines sankcijas dešimčiai vagių, kurie priklauso „įteisintųjų vagių“ klanui.
JAV Finansų ministerija pranešė, kad į nusikalstamą sindikatą, su kuriuo nuo šiol amerikiečiams nebus leidžiama turėti jokių reikalų, įeina štai tokie kriminaliniai autoritetai iš buvusios Sovietų Sąjungos: Jurijus Pičuginas, Rubenas Tatulianas, Alimžanas Tohtahunovas, Vladimiras Tiurinas, Zacharijus Kalašovas, Vasilijus Kristoforovas, Kamčibekas Kolbajevas, Laša Šušanašvilis, Vladislavas Leontjevas ir Gafuras Rahimovas.
Šią informaciją JAV Finansų ministerija paskelbė gruodžio 22 dieną.
Ekonominės sankcijos nuo šiol taikomos ir UAB „Spa-viešbutis Vesna“ ir „Naujasis amžius – spauda“ (abi įmonės priklauso R. Tatulianui, pravarde Robsonas).
Taigi Amerikos piliečiams draudžiama turėti bet kokių reikalų su šiais asmenimis, šiems „įteisintiems vagims“ draudžiama atvykti į JAV, o jų sąskaitos, esančios JAV teritorijoje, įšaldomos.
Kinijos prekybos ministerija šeštadienį paskelbė nuo rugsėjo 23-iosios nutraukianti gamtinių dujų tiekimą į Šiaurės Korėją. Kaip nurodoma ministerijos pareiškime, nuo spalio 1 d. Kinija apribos naftos produktų eksportą į kaimyninę šalį. Taip pat pranešama, kad Kinija nebepirks tekstilės gaminių iš politiškai izoliuotos šalies.
Kinija yra svarbiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė. Draudimas, įvestas tekstilės gaminių prekybai, pakenks Pchenjano pajamoms, tuo tarpu Kinijos naftos eksportas yra pagrindinis šalies naftos produktų šaltinis.
Remiantis Jungtinių Tautų rezoliucija, tam tikras ribotas energijos išteklių kiekis vis dar bus eksportuojamas į Šiaurės Korėją. Kol kas neaišku, kokios nuo šiol bus prekybos apimtys tarp abiejų šalių ir kokiu mastu jos bus apribotos. Tačiau draudimas pirkti iš Pchenjano tekstilę šaliai kainuos per 700 mln. dolerių per metus. Tekstilės gaminiai yra antroji pagal svarbumą Pchenjano eksportuojama prekė.
Kinija ir Rusija iš pradžių pasisakė prieš JAV pasiūlymą visiškai uždrausti naftos eksportą šaliai, bet vėliau sutiko mažinti eksporto apimtis.
Šiaurės Korėja turi nedaug savo energijos gamybos pajėgumų, tačiau perdirba dalį naftos produktų iš importuojamos žaliavinės naftos, kuriai naujosios sankcijos netaikomos.
Kaip praneša AFP, naftos kainos Pchenjane per pastaruosius du mėnesius pakilo apie 20 proc. ir, manoma, kad jos toliau kils.
Šiaurės Korėja dar gamina ir anglį. Į Kiniją 2016 metais ji eksportavo anglies už 1,2 mlrd. dolerių, tačiau ši šalis jau 2017 metais griežtai apribojo importuojamos anglies iš Šiaurės Korėjos apimtis, rašo BBC.
JT Saugumo Taryba praėjusią savaitę pritarė griežtoms sankcijoms Pchenjanui, reaguodama į šalies šeštą ir galingiausią branduolinį bandymą.
Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje
Nusprendė pamiegoti. Bet ar tai reiškia, kad visi lietuviai – girtuokliai ir pesimistai? Slaptai.lt nuotr.
Pesimizmas. „Girtuoklių, savižudžių ir emigrantų šalis: kodėl Lietuvoje karaliauja pesimizmas“ – tokį straipsnį skelbia „RuBaltic“. Na, ir toliau pavaro: du trečdaliai šalies gyventojų mano, kad situacija šalyje blogėja, amerikiečių sociologai priskiria lietuvius prie mažiausiai reiškiančių teigiamas emocijas.
Nors šalies valdžia pasakoja apie ekonominę sėkmę ir gyvenimo lygio kilimą, Lietuvoje karaliauja socialinis pesimizmas, gimdantis rekordinį tiek Europos, tiek pasaulio mastu alkoholizmą, savižudybių skaičių ir emigraciją.
Toliau pasidžiaugiama, kad Rusija geria mažiau už Lietuvą, o ir savižudybių skaičiumi gerokai atsilieka. Ir apskritai, rusofobija Lietuvoje serga daugiausia valdančioji klasė, apsėsta skausmingų prisiminimų apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
O paprasti lietuviai neserga. „RuBaltic“ tiesiai neparašo, bet turbūt turėtume patys susiprasti, kad kaip nors humaniškai ar kitaip eliminavę valdančiąją klasę nustotume gerti, žudytis ir emigruoti. Pirmyn, vergai nužemintieji!
Lietuviams pasisekė: Prezidentė Dalia Grybauskaitė – ir drąsi, ir griežta. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Neklusnioji Grybauskaitė. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko naujas JAV sankcijas prieš Rusiją, net kai oficialūs Briuselio atstovai išreiškė susirūpinimą dėl jų, rašo „Obzor”. Esą visai neseniai Europos Komisija pasisakė, kad JAV projektas gali turėti įtakos ES energetinei nepriklausomybei ir ES pasirengusi imtis priemonių, kad taip neįvyktų.
O mūsų Prezidentė teigia, kad principinė JAV Kongreso pozicija – tai rimtas signalas Rusijai, kad nuolaidžiavimo energetiniams Kremliaus projektams ir kišimuisi į kitų šalių vidaus politiką nebus. Išeina, kad neteisingai sako. Matyt, reiktų nuolaidžiauti Kremliui, nes Briuselis taip liepia.
Politinis kalno griovimas. „Lietuvos sostinės simbolis – mūsų problemų indikatorius“ – tokiu straipsniu Gedimino kalno šlaitų įsitvėrė „Litovskij kurjer“. Pakalbino žymų (?) Vilniaus kultūrologą Valerijų Zubakovą. O šis ir rėžė atsakingai, kad kaltas pasikeitęs klimatas, bet ne išorėje, o galvose tų žmonių, kurie vietoj techninių sprendimų ėmėsi grynai politinių.
Ir nuskuto kalną. Matyt, neturėję specialaus išsilavinimo žmonės, nesusiję su statybomis, kultūros paveldo saugojimu, jų galvose buvę tik „gražūs vaizdai ir preudoistorinės asociacijos“.
Gedimino pilies bokštas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Susidomėjote, kur čia politika? Garsus kultūrologas paaiškina skundimosi „visi vagys“ stiliumi: senus specialistus nuėmė, nes šie paseno, o nauji, matyt, ir institutų nelabai lankė. Biudžeto milijonai buvo iššvaistyti medžių kirtimui, dabar dar milijonai bus iššvaistyti bandymams išsaugoti kalną.
Ir kai kas jau trina rankas, galvodamas, kaip tie milijonai bus „įsisavinti“. Juk sprendimą priims anoniminiai nebaudžiami politikai.
Taip, daug konkrečių faktų apie tai žino kultūrologas. Gaila, kad nė vienu nepasidalino…
Psichinė būklė. Koks gyvenimas Lietuvoje, tokios ir emocijos, – teigia „Litovskij kurjer“, remdamasis „Gallup“ tyrimu, kurio metu buvo įvertinta 142 šalių gyventojų emocinė būklė. Lietuviai atsidūrė tarp tų, kurie mažiausiai parodo teigiamų emocijų. O „Litovskij kurjer“ jau anksčiau rašė, kad Lietuvos gyventojų psichinė būklė – viena blogiausių ES.
Žodžiu, blogai. Turbūt reikia arba emigruoti, arba grįžti. Patys žinote kur.
Vagiame iš latvių. Tęsiama lietuvių ir latvių supriešinimo linija. Anksčiau teigta, kad latviai pateks į lietuvių energetinę vergovę. O praeitą savaitę „Litovskij kurjer“ atrado, kad lietuviai ir vagia iš latvių. Tiksliau, Latvijoje sukasi lietuviškos automobilių vagių gaujos, kurios pavogtus automobilius, savaime suprantama, dažniausiai pervaro į Lietuvą. Toliau parduoda į ES šalis, Rusiją, Tadžikistaną. Bet dažnai ir pačios lietuviškos gaujos jais naudojasi – kitų nusikaltimų atlikimui.
Įklimpome. Lietuva negali baigti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo darbų be ES finansavimo ir taip sudaro ekologinio pavojaus riziką savo, Latvijos ir Baltarusijos pasienio rajonams, – rašo rusiška „Sputnik.lt“ versija, remdamasi baltarusišku portalu „news.21.by“.
Kol Vilnius visu balsu kaltina kaimynę Baltarusiją dėl Astravo AE statybų, kad ši elektrinė neatitinka saugumo reikalavimų, patys lietuviai nesugeba užbaigti Ignalinos AE uždarymo. Taigi, Lietuva vis dar neatsisveikino su nesaugia branduoline energetika, tad tiek Baltarusija, tiek pasaulio bendruomenė turi daug daugiau priežasčių reikšti pretenzijas Lietuvai, ne Baltarusijai.
Tik priežastis propagandai. Baltarusijos ir Rusijos kariniai mokymai „Zapad 2017“ – tik priežastis propagandai prieš Rusiją ir Baltarusiją, teigia analitiniu save vadinantis portalas „RuBaltic.ru“. Esą, Vakarų šalyse pasirodė daugybė pranešimų, pranašaujančių Rusijos Federacijos įsiveržimą į Baltijos šalis, Ukrainą, tos pačios Baltarusijos okupaciją. Tačiau „RuBaltic“ ramina: į Baltarusiją neatvyksta Rusijos kariuomenė, tik nekalti ekspertai – tiekimo specialistai, ryšininkai, inžinieriai. Tad Vakarų spaudimas – ne racionalus, o emocionalus. Įsukta Vakarų struktūrų propagandinė mašina – nes „visa tai labai patinka politiniams oponentams Baltijos šalyse ir Lenkijoje“.
Reikalauja griežtumo. Rusija turėtų griežtai reaguoti į rusofobijos išpuolius, teigiama „RuBaltic“ straipsnyje, kuriame šnekinamas Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas. Straipsnis pilnas nelabai gudriai apsuktos demagogijos. Esą, respublikoje bandoma perrašyti Didžiojo tėvynės karo istoriją. Rusakalbių piliečių reikalaujama išduoti sovietinių karių išlaisvintojų atminimą. Čia vis apie tą patį NATO filmą apie pokario pasipriešinimo dalyvius.
Lietuvos partizanė. Lietuviai pelnytai didžiuojasi savo partizanų žygdarbiais.
V. Titovas išreiškė gana naują nuomonę: Rusija turėtų griežčiau reaguoti į bandymus falsifikuoti istoriją ir į politinio elito rusofobinius išpuolius. Tačiau paklaustas apie konkrečią situaciją, diplomatiškai suka uodegą: skandalas dėl „miško brolių“, pasak pono (draugo?) Titovo, labai sudėtingas ir nevienareikšmiškas. Rusija, kaip ir Lietuva, turėtų šiuo atveju švelniau reaguoti, tačiau pamiršti apie Baltijos šalių partizanų nusikaltimus negalima.
Į straipsnio pabaigą V. Titovas visai nusiramina, pamiršta, kad kvietė Rusiją griežčiau kovoti su rusofobija. Jo nuomone, į visus ginčytinus ir skausmingus dalykus reikia reaguoti ramiau, nereikia jų paversti absurdu. Istoriją juk visada perrašinėjo…
Štai kur tikras, lankstus politikas!
P.S. Mieli slaptai.lt skaitytojai,
Prieš mūsų valstybę nukreiptos rusakalbės propagandos srautai internete tokie, kad mes nebespėjame visko susekti. Jei užtiksite kur nors ekskliuzyvinių propagandinių „perlų“ – būtume dėkingi, jei nuorodą (galima ir trumpą aprašymą) atsiųstumėte mūsų portalui el. paštu gilanis.gintaras@gmail.com.
Lietuva tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį integralumą. Laikomės griežtos principingos pozicijos Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir neteisėtos Krymo aneksijos klausimu, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).
Po praėjusią savaitę spaudoje pasirodžiusių pranešimų apie galimą Lietuvos įmonių Rusijos Federacijai taikomų sankcijų režimo pažeidimą URM iš karto kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Lietuva nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus, susijusius su 2014 m. birželio 23 d. Tarybos reglamento dėl apribojimų, taikytinų Krymo ar Sevastopolio kilmės prekių importui į Sąjungą, atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą, įgyvendinimu. Užsienio reikalų ministerijos požiūriu, Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys privalo be išlygų laikytis ES paskelbtų sankcijų, o už jų pažeidimą asmenys gali būti traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Ar konkretus asmuo pažeidė ES teisės aktais nustatytas sankcijas, sprendžia teisėsaugos institucijos ir teismai, vadovaudamiesi ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Po to, kai ES paskelbė sankcijas dėl Krymo aneksijos, 2014 m. buvo išplatintos ES gairės verslo subjektams, vykdžiusiems savo veiklą Rusijos aneksuotame Kryme / Sevastopolyje. Šiame dokumente išdėstyta, kaip turėtų elgtis įmonės, atsidūrusios situacijoje, kai Krymo pusiasalyje de facto pradėti taikyti Rusijos Federacijos teisės aktai. Gairėse nurodoma, kad verslas Kryme / Sevastopolyje gali būti vykdomas prisiimant atsakomybę dėl tolesnės veiklos okupacijos sąlygomis, bet aiškiai nurodoma, kokio pobūdžio veikla yra apibrėžiama sankcijų, todėl negali būti vykdoma.
Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikimas. R. Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Estijoje Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama regiono saugumo stiprinimui ir Baltijos šalių bei JAV bendradarbiavimui gynybos srityje.
Šalies vadovė pabrėžė, kad ilgalaikis JAV įsitraukimas į regiono saugumo užtikrinimą Baltijos šalims gyvybiškai svarbus. Galingiausios NATO sąjungininkės vaidmuo yra lemiamas siekiant regioninės oro gynybos sprendimų, o nuolatinis JAV karių ir technikos buvimas Baltijos šalyse – stipriausia atgrasymo priemonė.
Regionui patiriant karines ir hibridines grėsmes Jungtinės Amerikos Valstijos užtikrintai įgyvendina savo gynybos įsipareigojimus. Oro gynybos pratyboms Lietuvoje dislokuotos „Patriot“ sistemos, JAV naikintuvais stiprinama NATO oro policijos misija, į Baltijos jūrą atvykstantys JAV kariniai laivai, didinamas finansavimas Europos atgrasymo iniciatyvai – tai tvirta parama Baltijos šalių, Europos ir viso Aljanso saugumui.
Susitikime aptartas bendras valstybių atsakas atremiant kibernetines grėsmes. Prezidentės teigimu, prieš Vakarų demokratijas nukreiptos kibernetinės atakos – kylanti grėsmė tarptautiniam saugumui. Europos valstybės ir JAV jau patyrė didelio masto kibernetinius išpuolius ir duomenų vagystes, praėjusiais metais ir Lietuvoje užfiksuota beveik 50 tūkstančių kibernetinių incidentų. Todėl greito reagavimo bei sutelktų sąjungininkų pajėgumų reikia ir kibernetinėje erdvėje.
Valstybių lyderiai taip pat aptarė Baltijos šalių ir JAV energetinį bendradarbiavimą. Prezidentės teigimu, aktyvus JAV vaidmuo regiono energetikos sektoriuje įgauna strateginę reikšmę. JAV sprendimas dėl sankcijų Rusijai, liečiantis ir energetinius projektus – griežtas signalas, kad Kremliaus mėginimai išnaudoti savo padėtį energetikos sektoriuje manipuliacijoms ir kišimuisi į kitų šalių politiką, nebus toleruojami. JAV taip pat padeda užtikrinti energijos šaltinių įvairovę regione – jau rugpjūtį Lietuvos SGD terminalą, o per jį – ir kitas Baltijos šalis, pasieks pirmosios amerikietiškos suskystintos gamtinės dujos.
Susitikime su JAV viceprezidentu šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Amerikos demonstruojama tvirta pozicija Kremliaus geopolitinių energetikos projektų atžvilgiu itin reikšminga, susiduriant su nauja grėsme – prie NATO sienų statoma nesaugia Astravo AE, kuri gali būti panaudota ir kaip nekonvencinis ginklas.
Prezidentė su kitais Baltijos šalių vadovais ir JAV viceprezidentu taip pat aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks kitąmet. Šalies vadovės teigimu, būtina užtikrinti greitesnį Aljanso sprendimų priėmimą, parengti konkrečias priemones galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai išvengti, turėti nuolat atnaujinamus gynybos planus su priskirtais kariniais pajėgumais.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš vizitą į Estiją, kur vyks Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento susitikimas, LRT Radijui pabrėžė, kad tai, jog JAV įstatymų leidėjai patvirtino sankcijas, susijusias su Kremliaus energetiniais projektais ir kišimusi į kitų valstybių vidaus politika, yra rimtas signalas.
„Esame patys patyrę, ką reiškia, kai naudojamasi energetiniais projektais, darant spaudimą padidintomis dujų kainomis, kaip, pavyzdžiui, buvo Lietuvai, kišantis ir darant įtaką politikai“, – laidai „Ryto garsai“ tvirtino D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė džiaugėsi, kad ar kartą bus galima išsakyti savo nuomonę dėl įvairių klausimų – tiek saugumo, tiek dvišalio bendradarbiavimo. „Naudojamės proga, kad būsime visi trys prezidentai – tiek Latvijos, tiek Estijos, tiek aš. Žinoma, pirmiausia kalbėsime apie saugumo reikalus, nes JAV yra viena svarbiausių NATO šalių – ir kaip NATO narė, ir kaip dvišaliu pagrindu labai aktyviai dalyvaujanti užtikrinant mūsų saugumą.
Bus daugiau kariuomenės, padvigubinta oro policija, „Zapad“ pratybų metu – daugiau JAV karių, technikos, laivų. Tai rodo ypatingą dėmesį mūsų regionui. Girdėjome pažadą tiek iš JAV prezidento, tiek iš viceprezidento. Matome, kad pažadas aktyviai įgyvendinamas įvairiais būdais“. – sakė Prezidentė.
Šalies vadovės nuomone, vien tai, kad JAV įstatymų leidėjai, abeji rūmai, patvirtino sankcijas ir jos būtent susijusios su Kremliaus energetiniais projektais ir Kremliaus kišimusi į kitų valstybių vidaus politiką (būtent į JAV politiką, taip pat ir į JAV rinkimų procesą) jau yra rimtas signalas. „Šis sprendimas“ Labai gerai vertinamas, nes labai aiškiai parodoma, kad Kremliaus manipuliacijos nebus toleruojamos bent jau JAV.
„Esame patys patyrę, ką reiškia, kai naudojamasi energetiniais projektais, darant spaudimą padidintomis dujų kainomis, kaip, pavyzdžiui, buvo Lietuvai, kišantis ir darant įtaką politikai. Mūsų atveju dar nebuvo kišimosi į rinkimus, bet, matome, visko gali būti.
Išties matome labai daug požymių nekonvencinio, agresyvaus kišimosi į kitų šalių reikalus. Taip pat – manipuliacijų elementus, propagandos, melagingų žinių kūrimo atskirose šalyse elementus. Labai gerai, kad JAV įstatymų leidėjai išdrįso tai vertinti labai aiškiai, labai griežtai“, LRT Radijui sakė Prezidentė D.Grybauskaitė.
Maskva pasiūlė Jungtinėms Valstijoms iki rugsėjo mėnesio sumažinti savo diplomatų Rusijoje skaičių. Tai sakoma Rusijos URM pareiškime, kuriuo remiasi „RIA Novosti“.
Vašingtonui pasiūlyta palikti Rusijoje 455 JAV diplomatinių ir konsulinių įstaigų darbuotojus – tiek pat Rusijos diplomatų yra Jungtinėse Valstijose.
„Jeigu Amerikos valdžia imsis naujų vienašališkų veiksmų mūsų diplomatų Jungtinėse Valstijose skaičiui mažinti, į tai bus atsakyta veidrodiniu principu“, – pabrėžė Rusijos URM atstovai.
Be to, Amerikos ambasada nuo rugpjūčio mėnesio nebegalės naudotis vila Serebrianyj Boro rajone ir sandėliais Dorožnajos gatvėje Maskvoje. Pasak URM pareigūnų, Rusija pasilieka teisę imtis ir kitų priemonių, kurios gali atsiliepti JAV interesams.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad Vladimiras Putinas pritarė URM pareiškimui.
Stebėtojai šiuos Maskvos žingsnius sieja su tuo, kad JAV Kongresas šią savaitę didžiąja balsų dauguma priėmė įstatymą, sugriežtinantį sankcijas Rusijai, Šiaurės Korėjai ir Iranui.
Neatsitiktinai sutapo, jog didžiausi dabartinės ES integracijos vizijos entuziastai visą JAV prezidento rinkimų laikotarpį ir dar ilgokai po to gąsdino, jog Donaldas Trumpas yra prorusiškas kandidatas. Lietuvoje negali būti blogesnės etiketės. Tikėtina, kad būtent dėl to šiaip itin konservatyvi Lietuvos visuomenė konservatyvų respublikoną D. Trumpą apklausose vertino prastai ir verčiau rinkosi radikalių kairiųjų pažiūrų Hillary Clinton.
Vytautas Sinica, publikacijos autorius.
Tuo tarpu Europos Sąjunga Lietuvoje buvo ir yra suvokiama kaip provakarietiškumo ir apsaugos nuo Rusijos įtakos veiksnys, savotiškas skydas, greta NATO saugantis mus nuo Kremliaus okupacijos. Pastarieji mėnesiai atskleidė, jog yra visiškai priešingai. Būtent D. Trumpo valdoma JAV yra didžiausia Rusijos problema, o ES vis atviriau stoja ginti pragmatiškų santykių su Putinu. Lietuvai tokia situacija reiškia artėjančią milžiniško pasirinkimo kryžkelę, kurioje kone pirmąkart po 2004 metų reikės vėl rinktis šalies geopolitinę kryptį.
Prorusiškas Trumpas?
D.Trumpas, kaip skelbta, ne tik žavėjosi Putinu („Putinas geresnis lyderis savo tautai nei Obama amerikiečiams“), bet ir buvo Kremliaus remiamas per rinkimus. Kare su D. Trumpu esanti liberali žiniasklaida iki šiol nesėkmingai ieško tos paramos įrodymų, bando iš to sukurpti apkaltą, tačiau privačiai ir patys pripažįsta, kad tai temos kūrimas tuščioje vietoje. Vienintelis realių nedeklaruotų ryšių su Rusijos pareigūnais turėjęs patarėjas M. Flynnas buvo pašalintas iš pareigų vos tam paaiškėjus. Be to, D. Trumpo šūkį „America first“ (Amerika pirma) daug kas suprato kaip izoliaciolistinės JAV užsienio politikos ir mažesnio kišimosi į pasaulio reikalus pažadą. Tokia politika iš tiesų būtų didžiulė grėsmė Lietuvai ir visam mūsų regionui, nes reikštų JAV įtakos ir pajėgų pasitraukimą ir atrištas rankas Putino šeimininkavimui. Rusijai galimai iš tiesų pati tikėjo tokiu D. Trumpo įvaizdžiu ir siekė jam padėti prieinamomis priemonėmis. Tačiau net tokiu atveju, Kremlius itin smarkiai nusivylė, pastatęs pinigus ne ant to kandidato.
Prorusiško Trumpo įvaizdis tiek JAV, tiek Lietuvos liberaliai žiniasklaidai buvo tiesiog būtinas, nes tobulai atitiko bendrą „pasakojimą“, kad vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjai Vakarų pasaulyje yra tik prorusiški, o krikščioniškų principų gynimas yra daugiau ar mažiau naudingas Rusijai, visada metant įtarimo šešėlį, kad gal šie „naudingi idiotai“ sulaukia ir Kremliaus atlygio. Iš tiesų toks aiškinimas yra naudingiausias būtent Rusijai, nes tradicinių pažiūrų visuomenei adresuotas nuolatinis kartojamas, kad tradicinės pažiūros yra prorusiškos, o tik progresyvistinės nuostatos gali vadintis europietiškomis, tik stumia tokią visuomenę į Rusijos glėbį ir verčia piliečius abejoti savo europietiškumu. D. Trumpo ir visos Respublikonų partijos politinis portretas ardo šį propagandinį naratyvą, nes būdami tikra rakštimi Rusijai dabartiniai JAV valdantieji kartu yra socialiai konservatyviausia šalies valdžia bent nuo Reagano eros.
Savo vykdoma politika D. Trumpas nuvylė kritikus ir nudžiugino šalininkus daugelyje sričių. Rusijos klausimu jis ne tik paliko galioti buvusias sankcijas, bet ir griežtai pasisakė dėl Krymo okupacijos ir agresijos Ukrainoje. Kitaip nei Vokietija, D. Trumpas reikalauja ne status quo įtvirtinančių Minsko susitarimų laikymosi, o Krymo grąžinimo Ukrainai. Dar daugiau, respublikonų valdoma JAV plečia sankcijas Rusijai, stiprina karinę pramonę, grubiai reikalauja NATO partnerių investicijų į gynybą ir savo energetine politika žlugdo Rusijos biudžetą išlaikančią žaliavų prekybą. Liepos mėnesį JAV Lietuvoje dislokavo ir išbandė seniai lauktas „Patriot“ raketas. Toks prezidento elgesys tapo tikru galvosūkiu idėjiniams (iš principo ar dėl pažiūrų D. Trumpo geru vadovu pripažinti negalintiems) kritikams. Didesnė jų dalis pripažino klydę, galutinai susipykę su tikrove susikūrę teoriją apie tai, kad D. Trumpas ir toliau prorusiškas, tačiau jį valdo antirusiška respublikonų aplinka. Iš tiesų D. Trumpą valdo JAV interesai.
Lietuva saugi, kol ją saugo JAV ginkluotųjų pajėgų atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasirodo, kad JAV interesus gali tobulai atitikti jos didesnis vaidmuo NATO ir juo labiau Europos šalių energetinė nepriklausomybė. Būtent JAV, D. Trumpui nutarus aktyviau eksploatuoti šalies gamtinius išteklius, tampa realia alternatyva visą Europą aprūpinančioms Rusijos žaliavoms. Nereikia iliuzijų, kad JAV itin rūpi Baltijos šalių ar Lenkijos energetinė nepriklausomybė. Užtat rūpi rinkos, kurias atveriant galima kartu pasiekti ir geopolitinių tikslų. Tarptautinius santykius valdo interesai ir tik interesai. D. Trumpas yra patikimas sąjungininkas jau vien dėl to, kad tą supranta, deklaruoja ir nesislepia po vertybių retorika. Taip pat dėl to, jog žiūrėdamas pirma JAV naudos, atvirai ir ultimatyviai prakalbo apie tai, kad ginamos bus tik tos NATO narės, kurios laikysis įsipareigojimų aljansui.
Prorusiška ES?
Mintis apie prorusišką ES Lietuvoje daug kam dar gali skambėti šventvagiškai. Į Europą „ėjome“ būtent tam, kad galutinai atsiskirtume nuo Rusijos. ES ir NATO statėme į vieną gretą kaip esminius ramsčius mūsų apsaugai nuo Rusijos įtakos. Deja, ilgą laiką turėjome kiek iškreiptą vaizdinį apie ES tikslus ir tapatybę.
Kaukės nukrito JAV Senatui ir Atstovų Rūmams priėmus naujas, dar griežtesnes ir platesnes sankcijas Rusijai. D. Trumpo atstovė teigė, kad prezidentas planuoja pasirašyti po projektu. Išplėstos sankcijos būtų taikomos ir „visoms kompanijoms, dalyvaujančioms Rusijos energijos eksporto linijų tiesime, priežiūroje ar modernizavime“. Kaip žinia, tai tiesiogiai paliečia svarbiausią ES šalį Vokietiją, ilgus metus kalbančią apie Rusijos žmogaus teisių pažeidimus, tačiau vystančią su Kremliumi pragmatiškus verslo santykius, ypač energetikos srityje. Nortsream dujotiekis palenda po Vakarų geopolitinės architektūros pamatais ir tampa pleištu tarp JAV ir Vokietijos bei šios interesus ginančios ES. Kartu tai pleištas tarp NATO ir ES, tai yra tarp realistinės saugumo logikos, pagal kurią Rusija turi būti visomis priemonėmis atgrasoma nuo karinių veiksmų Europoje, ir ekonominės logikos, pagal kurią su Rusija reikia prekiauti ir kitaip santykiauti visada, kai tai abipusiai naudinga. NATO remiasi pirmąja, o ES – antrąja logika.
Virš šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Būsimas vertybinis ir geopolitinis atotrūkis buvo akivaizdus seniai. Dar 2015 metais, Krymo okupacijos fone, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris Europos Komisijos prekybos komisarei Ceciliai Malmstrom įteikė deklaraciją, kurios tikslas – vieningos integruotos ekonominės ir energetinės zonos nuo Lisabonos iki Vladivostoko įgyvendinimas. V. Orbaną kritikuojant kaip Putino marionetę, A. Merkel už analogišką elgesį neprikišta nei žodžio.
Dar aiškiau tapo po D. Trumpo viešnagės Europoje, kai Lenkijoje istorinių ir religinių akcentų pilnoje kalboje sąjungininkus jis pakvietė ginti tikėjimą, šeimą ir laisvę. Toli gražu ne „europinės vertybės“, kaip jos šiandien suprantamos Briuselyje. Jau kitą dieną D. Trumpas kalbėjo Vokietijoje, kur griežtai priminė Europos šalims laikytis finansinių įsipareigojimų NATO. Posovietinės šalys į tokius kvietimus reaguoja pasitempdamos ir lenktyniaudamos, kuri greičiau skirs 2 proc. BVP gynybai. Tuo tarpu Vokietijos lyderiai įsižeidę aiškino, kad ne visi vienodai supranta saugumą ir Vokietija vietoje to investuoja į humanitarinę pagalbą. Kartu su prancūzų Skverneliu E. Macronu Vokietija imasi įžeistų damų vaidmens ir pradeda formuoti atskirą gynybos politiką, paremtą E. Macrono dar birželį išsakyta prielaida, kad „JAV atsuko pasauliui nugarą“.
Naujoji gynybos politika greitai pasireiškė dar didesniu gynybos biudžeto mažinimu, dėl kurio Prancūzijoje triukšmingai atsistatydino kariuomenės vadas generolas Pierre‘as de Villiersas. JAV ir konkrečiai D. Trumpo administracijai rūpi dominavimo pasaulyje ir įtakos Europoje išsaugojimas. D. Trumpo žodžius, jog NATO yra pasenusi (obsolete) organizacija daug kas skubėjo versti, kaip „nebereikalinga“. Tačiau veiksmai rodo, kad galingiausios NATO šalies lyderis ją matė būtent kaip pasenusią ir ėmėsi jos atnaujinimo. Daugeliui užtrunka suvokimas, kad NATO vidinė logika reikalauja iš šalių narių pasiruošimo apsiginti ir žada kitų narių pagalbą tai darant, todėl tikrasis NATO įsipareigojimų vykdymas yra pasirūpinimas adekvačiomis pajėgomis šalies gynybai, o ne formalūs 2 procentai BVP. D. Trumpas per metus labai daug padarė skatindamas šį suvokimą. Tai natūraliai atsijojo tuos, kuriems su NATO tikslais pakeliui, ir tuos, kuriems nelabai.
Tokiame kontekste vienašališkai išplėstos JAV sankcijos Rusijai tebuvo paskutinis lašas augančiai įtampai. Vidurio Rytų Europos šalys nori gintis, prašo JAV buvimo regione ir yra pasiruošusios į tai investuoti. Vakarų Europos šalys patenkintos savo apsileidimu ir toliau mažina išlaidas. Finansai tik atspindi pamatines mąstymo struktūras. Kaip taikliai rašė VDU docentas A. Švarplys, „ES prigimtis – prekybos ir verslo sąlygų gerinimas, ekonominio augimo užtikrinimas. Ukrainos gynybinis karas, valstybingumo žaizda su visomis aukomis atsiduria kažkur kamputyje. Rusijos pretenzija ginčyti tarptautinio saugumo tvarką rinkos komisarams atrodo kažkoks nereikšmingas dalykas. Žiūrint iš dabartinių Europos vadovų pusės, sankcijos Rusijai apskritai yra varginančios, kažkoks blogis, neša grynus nuostolius – ir tai buvo matyti nuo pat sankcijų politikos pradžios. Vokietija palaikė sankcijas, bet tuo pačiu tyliai realizuoja Nord Stream`us, taip į šipulius daužydama vieningą ES energetikos politiką ir sėsdama ant Kremliaus adatos“.
Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš tiesų NATO veikimo pamatas yra saugumas ir valstybių suverenumo apsauga. ES veikimo pamatas – ekonominis efektyvumas, kuriam gali būti aukojamas ir suverenumas, ir demokratija (beje, ne tik Ukrainos, bet ir šalių narių suverenumas ir demokratija, kaip 2005 m. pastebėjo G. Majone studijoje „Dillemmas of European Integration“).
ES retorika ilgai maskavo šią įtampą, kol šie du principai nesusidūrė Baltijos jūros dugne, Nordstream trasoje. Su šia trasa dirba eilės ES šalių įmonės, visos galinčios nukentėti nuo sankcijų. Kas Vidurio Rytų Europos šalims ir JAV atrodo geopolitinė grėsmė, Vakarų Europos šalims yra tiesiog ekonominis interesas. Niekas nevertė jų rinktis ES energetinės nepriklausomybės kūrimą griaunančių bendrų energetinių projektų su Rusija. Jos pačios pavertė savo įmones dabartinės situacijos įkaitėmis, o dabar pyksta ant Vašingtono, nutaisę kiaulės akis.
ES kaip ekonominio efektyvumo struktūra tokioje situacijoje suskubo ginti savo verslų interesų. J. C. Junckeris net pagrasino JAV atsakomosiomis sankcijomis. Sukurta ne tokia dažna situacija, kai Rusijos ir ES lyderiai prieš JAV formuoja bendrą frontą. Iš tiesų ES nėra prorusiška. Vertybiškai jos institucijų lyderiams panašiai svetimas tiek Putinas, tiek Trumpas. Abu jie „nepažangūs“, atmetantys postmodernias vertybes, pasaulį matantys per galios politikos prizmę, abejingi laisvos prekybos idealui ir pašiepiantys ES silpnumą bei atvirumą. Ne vienas ES pareigūnas D. Trumpą laiko autoritariniu vadovu, su kuriuo vertybiškai nepakeliui kaip ir su Putinu. Visa tai lemia, kad ES, Jungtines Valstijas ir Rusiją mato tiesiog pragmatiškai. Ir daro tai jau daugelį metų, ką geriausiai parodė kad ir pačios Europos Komisijos išreikštas susirūpinimas, kokį poveikį tokios JAV sankcijos turės ES energetinei nepriklausomybei. „Nepriklausomybei nuo ko?“, kyla natūralus klausimas. Tikrai ne nuo Rusijos, nes būtent sandoriams su Rusija šios sankcijos trukdo. Susirūpinimas tad arba absurdiškas, arba yra paprasčiausias pripažinimas, kad savo „nepriklausomybės“ strategiją ES didieji grindė priklausomybe nuo Rusijos. Ką jie ir darė, ignoruodamos Vidurio Europos šalių atsargius protestus.
Kryžkelė
JAV priimamos sankcijos staigiai įmetė Lietuvą į itin neįprastą pasirinkimo tarp ES ir JAV situaciją. VU TSPMI direktoriaus teigimu, Didžiausia dilema Lietuvai gali kilti dėl to, kad JAV sankcijos neigiamai vertinamos tokiose šalyse kaip Vokietija. Iš tiesų, vieša paslaptis, kad Lietuva įpratusi užsienio politikos klausimais visada pritarti Briuseliui/Berlynui. Kai toks pritarimas paverčia mus Varšuvos prieš(inink)ais, Lietuvos politikai problemos nemato ir lengvai pasirenka Berlyną, nors nesustodami kalba apie draugystės su Varšuva svarbą. Tačiau kai tenka rinktis tarp paramos Briuseliui ar Vašingtonui, pasirinkimas labai rimtas ir abiem atvejais skausmingas.
Padėka JAV. Vytauto Visocko nuotr.
Dar iki Europos Komisijos (EK) viešos pozicijos priėmimo Seimo krikdemai kreipėsi į Lietuvos atstovą EK Vytenį Andriukaitį, prašydami palaikyti JAV poziciją, kuri, reikia suprasti, atitinka Lietuvos. Vytenis Andriukaitis, kaip įprasta, pasirinko palaikyti JAV pirštinę metantį J. C. Junckerį. Tačiau eurokomisarų pozicijos nėra valstybių pozicijos. Pastarosios reiškiamos valstybės vadovų. D. Grybauskaitės reakcija buvo nedviprasmiška parama JAV išplėstoms sankcijoms. Tai neišvengiamai yra ir pasirinkimas NATO geopolitinę logiką statyti pirma ES ekonominės logikos. Teisingas pasirinkimas.
Neskaitant visų pirma mūsų pačių, NATO, o ne ES yra Lietuvos nepriklausomybės garantas. Norint išlikti reikia protingai rinktis draugus. Tą gana aiškiai padarė Višegrado šalys. JAV veiksmai skubina daryti pasirinkimą ir Lietuvą. Pradžiai reikia išmokti apskritai „prisileisti“ mintį, kad toks pasirinkimas galimas ir gali tapti būtinas. Nėra abejonių, kad būsimi D. Trumpo prezidentavimo metai pareikalaus daug daugiau aiškumo ir dar daugiau pasirinkimų, kurie ypač įtikti pratusiems Lietuvos politikams, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministrui, nebus lengvi. Tačiau rinktis reikės ir statymas ant JAV visapusiškai saugesnis ir labiau suderintas su Lietuvos interesais nei statymas ant klibančios bei bendros vizijos neturinčios ES lyderių. Artėjant 2019 metams svarbu to nepamiršti, kad neprabustume išsirinkę ES pareigūnu buvusį ir europine dvasia Rusiją pamilusį prezidentą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad JAV Kongreso Atstovų Rūmų sprendimas dėl sankcijų Rusijai yra rimtas signalas Maskvai.
„Principinga JAV Kongreso pozicija – tai stiprus signalas Rusijai, kad Kremliaus energetiniai projektai ir kišimasis į kitų šalių vidaus politiką nebus toleruojami“, – teigia D. Grybauskaitė.
Kaip jau skelbta, JAV Kongreso Atstovų Rūmai antradienį didžiąja balsų dauguma priėmė įstatymo projektą, sugriežtinantį sankcijas Rusijai, Šiaurės Korėjai ir Iranui ir draudžiantį prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) vienasmeniškai jas atšaukti.
Maždaug pusė didelio 184 puslapių dokumento skiriama Rusijai. Šiuose puslapiuose išvardyta visa tai, kuo kaltinama Maskva – veiksmai prieš Ukrainą, kėsinimasis į JAV ir kitų šalių kibernetinį saugumą, mėginimai daryti poveikį rinkimų rezultatams, parama Sirijos prezidentui Bašarui al Asadui (Bashar al Assad), korupcija, žmogaus teisių pažeidinėjimas ir kt.
Naujajame įstatyme svarbiausia yra tai, kad jis neleidžia prezidentui panaikinti sankcijų Rusijai be parlamento leidimo.
Parengti šį įstatymo projektą paskatino migloti D. Trampo pareiškimai, kad esą jis pasirengęs sureguliuoti santykius su Rusija ir sudaryti su Vladimiru Putinu neaiškų „gerą sandorį“.
Atstovų Rūmų pirmininkas Polas Rajanas (Paul Ryan) pareiškė, kad priimtas įstatymo projektas yra „vienas plačiausių sankcijų paketų istorijoje“.
Dokumentą dar turi svarstyti JAV Kongreso Senatas. Manoma, kad senatoriai taip pat priims šį įstatymo projektą. Tada jis atsidurs ant JAV prezidento D. Trampo darbo stalo. Baltieji rūmai pastarosiomis dienomis signalizavo, kad D. Trampas pasirengęs jį pasirašyti.
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad diplomatiniame ginče su Jungtinėmis Valstijomis, kurios 2016 metais Jungtinėse Valstijose uždarė dvi Rusijos diplomatines atstovybes ir išsiuntė 35 Rusijos diplomatus, Maskvos kantrybė senka, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Pernai gruodį JAV finansų departamentas paskelbė, kad prieš Rusiją imamasi naujų sankcijų dėl jos kibernetinių atakų. „Interfax“ žiniomis, į išplėstą juodąjį sąrašą buvo įtraukti šeši fiziniai asmenys ir penkios žinybos bei organizacijos. Jame atsidūrė ir kai kurie Rusijos generalinio štabo vyriausiosios valdybos vadovai. Be to, taikydamos sankcijas, Jungtinės Valstijos išsiuntė iš Vašingtono ir San Francisko 35 Rusijos diplomatus ir uždarė dvi Rusijos diplomatines atstovybes.
„Atsižvelgiant į tarptautinę teisę, Rusija negali ilgą laiką taikstytis su tuo ir visko užbaigti nesiimant atsakomųjų priemonių. Tačiau kartu tikimės, kad galiausiai mūsų kolegos Jungtinėse Valstijose parodys tam tikrą politinę valią ištaisyti tarptautinės teisės pažeidimus“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Todėl amerikiečiai tikisi, kad Rusija iš šalies išsiųs keletą dešimčių Amerikos diplomatų apkaltindama juos neleistinu elgesiu – šnipinėjimu, ir tuo pačiu uždarys keletą ambasadų ar konsulatų.
Rusijos vyriausybė Europos Sąjungai (ES) taikomas atsakomąsias sankcijas nori pratęsti iki 2018-ųjų pabaigos, ketvirtadienį sakė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.
D.Medvedevas pasisakė praėjus dienai po to, kai ES oficialiai pratęsė savo Rusijai taikomas sankcijas. Jos buvo įvestos 2014-ųjų liepą kaip atsakas į Maskvos įvykdytą Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją ir jos teikiamą paramą Rytų Ukrainos separatistams.
Reaguodama į ES sankcijas, Rusija 2014-aisiais uždraudė į šalį įvežti maisto produktus iš Vakarų valstybių. Maskvos teigimu, tokios atsakomosios sankcijos yra paskata vystytis Rusijos žemės ūkiui.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija atsisako pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, praneša naujienų agentūra AFP.
Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko ir Prancūzijos Prezidentas Emanuelis Makronas. EPA – ELTA nuotr.
Kalbėdamas po Paryžiuje vykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, E. Makronas sakė: „Prancūzija yra įsipareigojusi Ukrainos suverenitetui su pripažintomis valstybinėmis jos sienomis“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį lankėsi Kryme, kurį Maskva aneksavo 2014-aisiais metais. Ukraina šį jo vizitą pasmerkė ir pavadino savo suvereniteto pažeidimu.
Vakarų valstybės kaltina Rusiją nevykdant jai pagal Minsko susitarimus tenkančių įsipareigojimų. Šiais susitarimais siekiama nutraukti Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Kremliaus remiamų separatistų kovas Ukrainos rytuose.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai praėjusią savaitę sutarė dar pusmečiui pratęsti griežtas Rusijai taikomas sankcijas. Savo sprendimą jie motyvavo teigdami, kad Maskva nesilaikė savo įsipareigojimų dėl paliaubų Ukrainoje užtikrinimo.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu teigė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai Ukrainoje patiria „nepriimtinai daug bauginimų ir kliūčių“.
Kai vos pradėjęs eiti prezidento pareigas E. Makronas gegužę susitiko su V. Putinu, jis pripažino, kad jų požiūriai daugeliu klausimų išsiskiria.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Briuselyje birželio 22-23 d. vykstančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) ketinama aptarti ir sankcijų Rusijai klausimą. Pasak Lietuvos vadovės, eskaluojantis konfliktui Rytų Ukrainoje, kalbėti apie suvaržymų Maskvai palengvinimą neįmanoma.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kalbėsime apie sankcijas Rusijai, nes iki šiol situacija Ukrainoje tik blogėja, Rytų Ukrainoje prasidėjo reali, de facto šalies dalies inkorporacija į Rusijos teritoriją, nes pavyzdžiui, Ukrainos rytuose įvedamas Rusijos rublis. Tai yra įžūlus akibrokštas, tai yra tiesioginė šalies dalies okupacija. Be jokios abejonės, vien dėl to sankcijos turės stiprėti, didėti ir apie jokį jų palengvinimą negali būti kalbos“, – kalbėjo Prezidentė, Europos lyderiams Briuselyje planuojant kalbėtis apie Minsko susitarimų dėl konflikto Rytų Ukrainoje įgyvendinimą.
Tarp ketvirtadienį EVT ketinamų svarstyti temų D. Grybauskaitė akcentavo ir Europos Sąjungos (ES) gynybos fondo įkūrimo bei saugumo klausimus apskritai, taip pat ir Jungtinės Karalystės pasiraukimo iš ES procesą.
„Šiandien pagrindiniai klausimai bus „Brexit“, saugumo klausimai, tai saugumo fondo įkūrimas, investicijos į gynybos pramonę bendrai ir į gynybos mokslinius tyrimus. Šie klausimai labai mums aktualūs. Aptarsime „Brexit“ derybų pradžią. Turėsime daug klausimų“, – teigė Prezidentė. EVT bus tariamasi ir dėl kriterijų, į kuriuos Europos miestus iš Londono turėtų būti perkeltos ES vaistų ir bankų agentūros.
Briuselyje Prezidentė penktadienį įteiks valstybinį apdovanojimą Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerei Angelai Merkel. Vokietijos lyderė Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanojama už asmeninį indėlį plėtojant dvišalius santykius. Vokietija reikšmingai prisideda prie mūsų šalies saugumo ir vadovauja daugiašaliam NATO batalionui Lietuvoje. Tai – ir viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių, kurios investicijos siekia 1,2 mlrd. eurų.
Kremlius pareiškė nusivylimą dėl naujų JAV sankcijų Rusijai ir įspėjo dėl galimų atsakomųjų veiksmų, informuoja naujienų agentūra AP.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį sakė, kad šis Jungtinių Valstijų ėjimas nekonstruktyvus, ir pridūrė, neva „ekspertų lygiu svarstomos įvairios galimybės“.
Amerikos ir Rusijos priešprieša
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija antradienį pranešė skirianti sankcijas 38 Rusijos firmoms ir asmenims. Sankcijos skiriamos dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.
JAV iždo sekretoriaus Stiveno Mnučino (Steven Mnuchin) teigimu, „šiomis sankcijomis siekiama išlaikyti Rusijai spaudimą siekti diplomatinio sprendimo“.
Rusijos ir JAV santykiai išlieka įtempti, nepaisant to, kad Baltieji rūmai svarsto surengti JAV prezidento ir Rusijos vadovo susitikimą kitą mėnesį vyksiančio G20 susitikimo užkulisiuose. D. Peskovas patvirtino tokio susitikimo galimybę, tačiau teigė, kad kol kas nebuvo pradėti jokie pasiruošimo darbai.
Jungtinių Valstijų Senato siekį sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai pradėjo kritikuoti ir Austrija. Austrija, kuriai antrina Vokietija, šiandien kaltina amerikiečius, kam šie kišasi į Europos dujų tiekimo rinką. Šiuos austriškus priekaištus pagarsino BBC agentūra.
Austrijos žemėlapis
Austrijai, lygiai kaip ir Vokietijai, labiausiai nerimą kelia tai, kad sankcijos bus taikomos Europos bendrovėms, kurios prisideda prie didžiųjų Rusijos naftos ir dujų projektų. Vienas iš tokių projektų yra „Nord Stream 2“ dujotiekis, besiraigantis Baltijos jūros dugnu.
Austrijos kancleris Kristianas Kernas (Christian Kern) pareiškė, esą energijos tiekimas Europoje yra „pačios Europos, o ne Jungtinių Valstijų reikalas“. „JAV grasinimai kompanijoms Austrijoje, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse už jų dalyvavimą energetikos projektuose atspindi naują, neigiamą JAV ir Europos santykių etapą“, – teigė K. Kernas.
Europos atstovai pabrėžia, kad šių sankcijų esmė yra JAV siekis padidinti suskystintų gamtinių dujų eksportą, kurti naujas darbo vietas bei išstumti Rusiją iš Europos rinkos.
Slaptai.lt manymu, tai labai gražus ir prasmingas oficialiojo Vašingtono tikslas – išstumti šalį, kuri šnatažuoja mažąsias Europos valstybes manipuliuodama dujų kainomis. Vadinamąjį dujų ir naftos šantažą dar būtų galima atleisti Rusijai. Tegul šantažuoja. Derybos dėl kainų tegul būna ir labai aršios. Bet kad Rusija puldinėja kaimynines šalis, naudodama pačias įvairiausias karines priemones. Jei Austrijos politikams nusispjauti į šią aplinkybę, belieka apgailestauti – vadinasi, ir Viena talkina agresyviai nusiteikusiam Kremliui.
Oficialiai naujosios JAV ekonominės sankcijos Rusijai bus taikomos už bandymą kištis į JAV prezidento rinkimų kampaniją. Bet joms dar turi pritarti JAV prezidentas Donaldas Trampas.
