„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šį kartą didelio emigracijos srauto į Jungtinę Karalystę (JK) tikėtis neverta.
 
„Vis dažniau pasigirstant kalboms apie galimą dar vieną emigracijos bangą iš Lietuvos, reikia nepamiršti, kad, norint emigruoti, visų pirma reikia turėti kur emigruoti. Apie 50 proc. lietuvių emigruoja būtent į JK, tačiau ar JK šį kartą būtų pasirengusi priimti migrantus iš Lietuvos?
Pirma, bedarbių skaičius JK jau dabar yra gerokai aukštesnis nei buvo 2009-ųjų metų krizės metu. Antra, dar 7,5 milijono darbuotojų dalyvauja prastovų kompensavimo programoje (ji pratęsta iki 2020 m. spalio mėn.), tad pasibaigus krizei, įmonės visų pirma įdarbins iš prastovų grįžtančius, o ne naujai į JK atvykusius darbuotojus. Trečia, Britanija šių metų sausio mėnesį oficialiai išstojo iš ES, tad imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, todėl „dėl vietos po saule“ turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio“, – feisbuke teigė ekonomistas.
 
Anot Ž. Maurico, bedarbių skaičius Jungtinėje Karalystėje pradėjo augti jau po „Brexito“ referendumo, o faktiškai išstojus iš ES bedarbių skaičiaus augimas tik paspartės.
 
„JK ekonomika yra viena labiausiai nesubalansuotų visoje ES. Pavyzdžiui, einamosios sąskaitos deficitas yra didžiausias visoje ES (prieš 2009 metų krizę didžiausias buvo Graikijoje ir Baltijos šalyse – žinome, kuo visa tai pasibaigė), o NT kainų lygis – taip pat istoriškai aukštas (ypač Londone).
 
Galiausiai, ekonominė recesija JK šį kartą gali būti didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Europos Komisija prognozuoja 7,9 proc. Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2020 metais, o JK – 8,3 proc. (palyginimui, 2009 metais Lietuvos ekonomika susitraukė 14,8 proc., o JK – vos 4,2 proc.)“, – rašė ekonomistas.
 
„Išvada: tad šį kartą didelio emigracijos iš Lietuvos srauto (bent į JK) tikėtis neverta“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 07:51

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda neigia gandus, kad neva jis pats 2018 m. kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydamas patikrinti savo rinkimų kampanijos bendražygius. 
 
„Aš nesu jokių prašymų teikęs. Pagaliau, kaip aš galėčiau? (…) Tai kelia šypseną, nes 2018 m. vasarą, aš buvau kuklus vyriausiasis ekonomistas banke. O rugsėjo mėnesį aš apskritai darbo neturėjau, buvau kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus (…)“, – teigė jis.
 
VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentas nekeičia savo nuomonės ir primena, kad parlamentaro Vytauto Bako pateikta informacija, jog VSD galimai neteisėtai rinko duomenis apie praėjusiais metais prezidento posto siekiančių jo ir Vytauto Ušacko aplinkos žmones jau yra patikrinta teisėsaugos institucijų.
 
„Aš nesikišu į Seimo veiklą, Seimas yra institucija, kuri geba pati priimti sprendimus. Aš savo poziciją esu išreiškęs. Manau, kad institucijos, kurios turėjo priedermę išsiaiškinti aplinkybes ir pateikė savo vertinimą, disponavo visa informacija, įskaitant ir tą, kuri buvo pateikta visiškai neseniai. Institucijos savo išvadas pateikė. Jeigu atsirastų naujų aplinkybių, galima kalbėti. Bet tų naujų aplinkybių, kaip aš suprantu, neatsirado. O visi kiti tyrimai, bus politinio pobūdžio tyrimai, paskutiniais metais prieš rinkimus, kurie bus susiję su mūsų saugumui nepaprastai svarbia institucija. Siūlau įvertinti visas šitas aplinkybes. Tik tuomet daryti atsakingą ir pamatuotą sprendimą“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.09; 16:40

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabartinė neapibrėžta Lietuvos ekonominė ir mokestinė aplinka gali sumažinti vidaus ir užsienio investicijas.
 
„Nėra gera situacija, kai likus mėnesiui iki Naujųjų metų gyventojai ir įmonės nežino, kokius mokesčius mokės. (…) Dar nekalbu apie tai, kad kai kurie mokesčiai iš dalies yra nukreipti prieš užsienio kapitalą ir gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui, pakenkti užsienio investicijų klimatui ir sumažinti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas. Tokia ekonominė aplinka, neapibrėžtumas, kylantis iš ne visai tvarkingo politinio proceso, kenkia valstybei tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu“, – Eltai sakė ekonomistas.
 
Anot jo, pastarojo dešimtmečio rezultatai leidžia pasidžiaugti pažanga, kurią padarė Lietuva.
 
„Manau, kad reikia pripažinti, kad šis dešimtmetis buvo labai geras. Lietuvos ekonomika vystėsi išskirtinai gerai kitų ES šalių kontekste. Mes labiausiai priartėjome prie ES vidurkio pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui. Išsiskyrėme ir pagal atlyginimų augimo tempą, pajamų, senatvės pensijų augimą, turime rekordiškai didelį užimtumą ir moterų, ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus žmonių. (…) Rekordiškai mažas absoliutinis skurdas. Visi šie rodikliai leidžia pasidžiaugti šio dešimtmečio Lietuvos progresu“, – teigė N. Mačiulis.
 
Jo teigimu, Lietuva matė gana ženklią ekonomikos transformaciją. Vis didesnė pramonės produkcijos dalis yra aukštesnės pridėtinės vertės, dėl to, pasak N. Mačiulio, sėkmingai auga eksportas, taip pat nesumažėjo Lietuvos įmonių konkurencingumas.
 
Visgi, pasak ekonomisto, svarbu išlaikyti šias tendencijas, nes nėra jokių garantijų, kad jos tęsis ir kitą dešimtmetį.
 
„Tam, kad jos tęstųsi, reikia stabilios ekonominės politikos, stabilios ir patrauklios mokesčių aplinkos, reikia kokybiškai veikiančios švietimo sistemos, geros inovacijų politikos. Lietuvai, pasiekus apie 80 proc. ES vidurkio pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, tolimesnis augimas bus gana sudėtingas.
 
Ir ką rodė kitų šalių patirtys, kad kitos valstybės, pasiekusios tokį lygį, maždaug ten ir sustoja, pasiekia vadinamuosius „vidutinių pajamų spąstus“. Tai dabar užmigti ant laurų, ant išskirtinės sėkmės, kurią stebėjome visą dešimtmetį, būtų klaida. Nes tolimesnis progresas automatiškai bus lėtesnis ir jis tikrai nėra garantuotas“, – sakė jis.
 
N. Mačiulio teigimu, vien tik didinant perskirstymą per biudžetą svarių gerovės tikslų Lietuva nepasieks.
 
„Ir labai daug pastangų iš politikų, iš verslo, iš sinergijos tarp politikų ir tarp viešojo bei privataus sektorių reikėtų nukreipti būtent į galvojimą, kaip ir toliau kurti didesnę pridėtinę vertę, kaip ir toliau skatinti užimtumą ir atlyginimų augimą. Vien tik didinant perskirstymą per biudžetą mes jokių svarios gerovės tikslų nepasieksime Lietuvoje. Deja, kol kas viskas nukreipta į tai, kaip mėgautis tuo fantastišku derliumi, o ne kaip užtikrinti, kad jis būtų ir kitais metais“, – Eltai teigė ekonomistas.
 
ELTA primena, kad, remiantis Statistikos departamento duomenimis, trečiojo ketvirčio realus bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, palyginti su atitinkamu 2018 metų ketvirčiu, sudarė 3,7 proc.
 
Trijų ketvirčių BVP sudarė 35,6 mlrd. eurų to meto kainomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.01; 11:37

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB banko nuotr.
Nerandant susitarimo dėl „Brexit“, gali būti vėl prašoma žmonių nuomonės, mano SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
 
„Šią minutę didžiausia tikimybė šios baigties, kad vis dėlto Vyriausybė ir parlamentas sugrįš pas žmones, klausdami, kokios „Brexito“ baigties, sutarties jie nori. Suprantama, kad atsistatydinus Theresai May (Didžiosios Britanijos premjerei – ELTA), būsimi konservatorių atstovai Vyriausybėje greičiausiai norės kietojo „Brexit“, nors parlamentas greičiausiai tam nepritars“, – sakė T. Povilauskas.
 
Anot ekonomisto, kitas galimas „Brexit“ scenarijus – Didžiosios Britanijos parlamento paleidimas. Tačiau, atkreipia dėmesį T. Povilauskas, tokiu atveju būtų atiduodama įtaka konservatoriams.
 
„Šitoje beviltiškoje situacijoje tikrai gali būti, kad bus grįžtama pas žmones ir klausiama, kokios baigties jie nori. Tai, kad tris metus valdžios atstovams nesiseka susitarti, rodo, kad, greičiausiai, taip ir bus daroma“, – mano T. Povilauskas.
 
Vis dėlto, jo teigimu, kietojo „Brexit“ tikimybė yra padidėjusi ir ji gali greitu metu dar labiau išaugti.
 
Kaip ELTA jau rašė, Th. May yra paskelbusi apie savo atsistatydinimą. Premjerei nepavyko įtikinti parlamento pritarti jos su ES išsiderėtai „Brexito“ sutarčiai. Tapti jos įpėdiniais siekia 11 konservatorių deputatų, tarp jų „Brexito“ griežto kurso šalininkas Borisas Johnsonas. „Mes spalio 31 dieną paliksime ES – su sutartimi ar be jos“, – neseniai sakė buvęs britų užsienio reikalų sekretorius.
 
ES ne kartą atmetė naujų derybų dėl išstojimo sutarties galimybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 06:47

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Rinkimų isterija nuščiūva.

Ir dabar jau galiu pasigirti, kad, ko gero, buvau pirmas žurnalistas, atkreipęs dėmesį į aukštą liekną ekonomistą, kuris dėstė VU ekonomikos fakultete ir aspirantūroje rašė mokslinį darbą „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“. Tuomet, apie 1988 m., Lietuvos televizijoje rengiau laidą „Lietuva pasaulyje, pasaulis Lietuvoje“, ir, matyt, sudomintas kažkokio aspiranto straipsnio, nutariau jo prašyti interviu. Kalba sukosi apie Lietuvos vietą pasaulinėje finansų sistemoje, o kadangi visa SSRS struktūra jau braškėjo, ir galinga banga atūžė „perestroika“, norėjosi sužinoti perspektyvaus ekonomisto prognozes laisvėjančiai Lietuvai.

Susitarti dėl interviu atėjau į VU Tauro bendrabutį, kuriame pats anksčiau studentaudamas buvau gyvenęs. Vėliau jis buvo paverstas universiteto darbuotojų, mokslininkų ir aspirantų buveine, kol nedidelius 15-18 kv. m. kambarius buvo leista privatizuoti. Mano laikais tai buvo geriausias VU bendrabutis iš visų gal šešių, išstatytų Čiurlionio gatvėje. Netoli VU centriniai rūmai, pats sostinės centras, viduje gera valgyklėlė, apačioje plačiame hole sustatyti teniso stalai…

Jauna aspiranto Gitano Nausėdos šeima gyveno gal trečiame ar ketvirtame bendrabučio aukšte. Bendros virtuvės kvapai, parudęs linoleumas, vaikų žaislai koridoriuje. Kambariukas mažas, gerokai apkrautas. Įeinu, išdžiaustytos vaiko palutės, visa ko sumišęs kūdikio buvimo kvapas… Prasiskiriu džiūstančias medžiagas, ir štai besišypsantis būsimas šalies Prezidentas su lieknute savo žmona, apsikabinę mažą mergytę…

Tai buvo daugiau kaip prieš 30 metų. Neseniai vienoje TV laidoje kandidatas į Prezidentus prisiminė būtent šį epizodą iš savo vargano mokslininkėlio karjeros pradžios. Tada dar kokių 24-rių klaipėdietis (beje, 1981 m. stodamas į VU jis neišlaikė matematikos egzamino ir grįžo į Klaipėdą dirbti sanitaru vaistų sandėlyje) krimto mokslus kaip ir visi, gyveno kaip ir daugelis jaunų mokslininkų, o jau reikėjo rūpintis šeima…

Šiuo prisiminimu visai nenoriu pasakyti, kad kažkuo esu susijęs su išrinktuoju Prezidentu. Anaiptol. 2009 m. esu parašęs straipsnį apie būsimą šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, ir jį pavadinęs gana provokatyviai: “Ar tauta grybą pjaus?” (aliuzija į politikės pavardę). Jame priminiau visokių vertinimų sulaukusią jos biografiją. Viename žurnalistų susibūrime prieš pat rinkimus ji priekaištingai paklausė, ar iš tiesų aš taip vertinu jos praeitį. Atsakiau: praeities neišbrauksi, bet kandidatei reiktų jos nenutylėti, aiškinti žmonėms, neužsiverti tylos siena, nes “drumstam vandeny velniai veisiasi”. Ir iš tiesų – jie ėmė veistis…

Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

G. Nausėda „kabliukų“ tarsi neturi. Gal kas prisimins prieš 18 metų kilusį bylinėjimąsi su gamtosaugininkais dėl Pavilnių regioniniame parke išdygusio juodo stiklinio kubo pavidalo statinio. Kiti jau atkreipė dėmesį į skambias frazes jo rinkiminėje programoje (pavyzdžiui, apie norus reformuoti visa pasaulį), deklaratyvius pažadus, aptakias frazes naujojo Prezidento kalbose. Dar kiti linčiuos jį dėl kontraversiškų finansinių prognozių dirbant banke.

“Velnias slypi detalėse”, – sako vokiečiai. Štai tos detalės, išlendančios dėl nepatyrimo ir politinio autoriteto nebuvimo, gali pakišti koją neseniai 55-rius atšventusiams, ant balto žirgo į Daukanto aikštę taip šauniai atšuoliavusiam bankininkui.

Bet apie tai jau kitose pastabose.

2019.05.29; 08:00