„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Metropoliteno Vilniuje klausimui sušmėžuojant net ir karantino laikotarpiu, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad yra geresnių ir pigesnių sprendimų tobulinant susisiekimą, o pats metropolitenas, kai jau būtų pabaigtas, pasak jo, būtų technologiškai pasenęs ir „tiktų labiau muziejui“.
 
„Tai yra labai brangus ir labai ilgos trukmės projektas. Jei mes pradėtume jį įgyvendinti, turbūt anksčiausiai pradėtų veikti po gero dešimtmečio ar net kelių dešimtmečių. Tuo metu metropolitenas, mano asmenine nuomone, tiktų labiau muziejui nei aktualioms transporto problemoms spręsti. Technologijos vystosi labai sparčiai. Jau dabar yra savaeigiai automobiliai. Kadangi tokių automobilių sąnaudos ženkliai sumažėja, nes nereikia vairuotojo, galima žymiai jų daugiau išleisti į trasą piko laikotarpiais – rytais, vakarais. Praktiškai gali 5 iš eilės autobusai stovėti, laukti keleivių. Kadangi yra technologijos, galima žaliąją šviesoforo juostą padaryti jiems, atskirti juos, kas anksčiau nebuvo daroma“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
Požeminis Vilniaus metro – tik maketuose ir vizijose. Slaptai.lt
 
„Tai būtų brangus projektas, ilgas ir technologiškai pasenęs“, – pabrėžė jis.
 
Anot ekonomisto, Vilnius turi konkurencinį pranašumą prieš kitus miestus, kurie turi metropoliteną.
 
„Vilnius gali naujų technologijų pagalba pasiekti tą patį ar labai panašų efektą, kokį pasiekė kiti miestai, turėdami metropoliteną“, – sakė Ž. Mauricas.
 
Jis taip pat pabrėžė, kad Vilniaus demografinė situacija ir miesto infrastruktūrinis išsidėstymas metropoliteno idėją daro nepatrauklią.
 
„Sunkiai įsivaizduoju, kokia turėtų būti linija, kad ji būtų apkrauta bent minimaliai. Vilniuje nėra tokių didelių srautų ir koncentracijų gyventojų, kad iš vienos vietos būtų galima vežti į kitą. Kaip pavyzdys, pirmą liniją siūlo iš Santariškių į centrą. Santariškės yra labai mažai apgyvendinta teritorija, ten nėra didelių namų, tai metropolitenas būtų pustuštis. Šeštadieniais ir sekmadieniais jis būtų visiškai tuščias, miestą gali per 20-30 minučių pervažiuoti. Ne piko valandomis švilpautų vėjai ten. Jei bėgiai būtų antžeminiai, tai jie ir triukšmą kelia“, – metropoliteno idėją skeptiškai vertino Ž. Mauricas.
Automobilių spūstis Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak jo, daugiausiai spūsčių problemų sostinėje kelia sudėtingas patekimas į aplinkkelius.
 
„Vilnius yra vis tiek mažas pakankamai, kompaktiškas miestas. Be abejo, yra iššūkis spūsčių rytais, vakarais, bet čia dėl infrastruktūros nesutvarkymo, nes labiausiai užsikemša kelios arterijos, nes iš centro neįmanoma patekti į jokį aplinkkelį nepravažiavus žiedų. Jie visada užsikemša. Išvažiavimai turėtų būti labai aiškūs į aplinkkelius“, – sakė ekonomistas.
 
„Manyčiau, kad labiau reikėtų į technologijas akcentą dėti, stengtis išnaudoti jų teikiamas galimybes. Manau, kad po 10 metų ar anksčiau gal net elektriniai savaeigiai autobusai išspręs didžiąją dalį problemų ir sutaupys daug pinigų“, – pridūrė Ž. Mauricas.
 
Vyriausybė nesiruošia organizuoti Vilniaus metropoliteno įgyvendinimo
 
Susisiekimo ministerija nepritaria Seimo narių grupės įstatymo projektui, kuriuo siūloma pripažinti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu ir pasiūlyti Vyriausybei pradėti jo įgyvendinimo organizavimą. Šį klausimą Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienio posėdyje.
 
Anot ministerijos, siūlymas paneigia Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme nustatytą teisę savivaldybės institucijoms savarankiškai spręsti dėl metropoliteno projekto įgyvendinimo atitinkamos savivaldybės teritorijoje poreikio.
 
Vilniaus miesto savivaldybės administracija papildomai informavo, kad nepritaria Seimo nutarimo projektui, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl metropoliteno poreikio ir neinicijuoja jo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu.
 
Seimas po pateikimo yra pritaręs įvairioms frakcijoms atstovaujančios parlamentarų grupės siūlymui pripažinti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Jeigu norime likviduoti transporto spūstis, reikalingas požeminis metro. Slaptai.lt nuotr.
 
Projektas atiduotas svarstyti Seimo Ekonomikos komitetui, bet kada jis grįš į posėdžių salę, kol kas neaišku.
 
Nutarimo projektą inicijavę Seimo nariai siūlo Vyriausybei pradėti organizuoti Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimą.
 
Dar šių metų balandžio mėnesį parengtame nutarimo projekte kalbama ir apie transporto spūsčių mažinimą, taip pat greitą, saugų, patogų, patikimą viešąjį transportą.
 
Nutarimo projekto autoriai pabrėžia investicijų svarbą ir tai, kad Seime jau yra priimtas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas.
 
Taip pat nutarimo projekte akcentuojama projekto svarba Vilniaus gyventojų civilinės saugos užtikrinimui Astravo atominės elektrinės incidento atveju.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.09; 12:00

lazutka_3
Romas Lazutka. Slaptai.lt nuotr.

Traukiasi vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąrašo lyderių. Aukštą, penktąją, vietą partijos sąraše bei LSDP atstovauti vienmandatėje Fabijoniškių apygardoje turėjęs profesorius Romas Lazutka teigia padaręs klaidą, todėl Seimo rinkimuose su socialdemokratais nebedalyvaus.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
„Mano sprendimas yra neteikti dokumentų“, – iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos likus kelioms dešimtims minučių Eltai teigė R. Lazutka.
 
Pasak profesoriaus, priežasčių, privertusių persigalvoti, jis galėtų surasti ne vieną. Tačiau, akcentuoja R. Lazutka, tai, kad jis nepriklauso partijai, yra pagrindinis priimto sprendimo motyvas.
 
Anot jo, apskritai buvo klaida svarstyti socialdemokratų prašymą su jais dalyvauti rinkimuose.  
 
„Reikia man prisipažinti suklydus tuomet, kai sutikau eiti į rinkimus. Aš esu kritikavęs tokius žmones, kurie eidavo į rinkimus, patys nebūdami partijos nariais. Tai yra negražu (…). Aš juk premjerą Skvernelį pavadinau „lizinginiu premjeru“. Tad aš būčiau negerai pasielgęs, būčiau padaręs klaidą. Manau, kad laiku sustojau“, – aiškino R. Lazutka, pridurdamas, kad svarstyti galimybę pasukti į politiką lėmė intensyvūs LSDP kvietimai.
 
„Iš pradžių aš svarsčiau… Jei labai kviečia, gal aš labai reikalingas kaip rinkimų dalyvis. Tačiau tai nėra gerai“, – apibendrino ekonomistas.  
 
Rado pamainą: vietoje R. Lazutkos sąraše švietimo ekspertė V. Targamadzė
 
LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas neslėpė apmaudo dėl R. Lazutkos sprendimo. Jo teigimu, profesoriaus pasikeitusią nuomonę lėmė asmeninės priežastys.
 
„Yra asmeninės priežastys, dėl kurių jis nebegali dalyvauti rinkimuose. Nepaisant to, jis liks su mumis“, – Eltai teigė LSDP lyderis, pridurdamas, kad R. Lazutkai, ko gero, reikėjo pirmiausia įstoti į partiją.
 
„Matyt, jam prieš jungiantis į sąrašą iš tikrųjų būtų buvę geriau – pagal jo etikos standartus – stoti į partiją ir tik tada, iš partinių pozicijų, dalyvauti sąraše“, – samprotavo G. Paluckas.
 
Kaip teigė G. Paluckas, R. Lazutkos vietą sąraše perėmė švietimo ekspertė ir konsultantė prof. Vilija Targamadzė.
 
„Ji švietimo bendruomenėje labai gerai žinoma, turinti savo viziją ir ją plačiai komunikuojanti. Ji pagaliau prisidėjo prie mūsų partijos švietimo programos dalies rengimo“, – teigė G. Paluckas. Iki tol V. Targamadzė LSDP sąraše nebuvo reitinguota.
 
Tuo tarpu Fabijoniškių vienmandatėje, informavo G. Paluckas, su LSDP vėliava mandato sieks Vilniaus skyriaus narys ir buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Alfonsas Brazas.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad LSDP liepos pradžioje paskelbė kandidatų vienmandatėse apygardose ir savo sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Netrukus po to trečią vietą sąraše gavęs Jonavos meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pareiškė išsibraukiąs iš socialdemokratų rinkimų sąrašo. Ši sprendimą, teigė M. Sinkevičius, jis priėmė rekomenduotas LSDP Jonavos skyriaus tarybos.
 
Pirmoje LSDP sąrašo vietoje yra partijos pirmininkas G. Paluckas. Jis nebuvo reitinguojamas ir kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje.
 
Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Ji pagal visuomenės reitingą birželio pradžioje užėmė pirmą vietą. Trečiasis sąraše yra Linas Jonauskas, dalyvausiantis Pasaulio lietuvių vienmandatėje. Ketvirta – Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė), penktasis buvo ekonomistas prof. R. Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).
Penktadienį, 17 val. baigiasi Seimo rinkimų pareiškinių dokumentų priėmimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.07; 16:00

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Iki Seimo rinkimų likus vos keliems mėnesiams, politinės partijos jau spėjo surikiuoti rinkimų sąrašuose pavardes asmenų, ketinančių siekti parlamentaro mandatų.
 
Žvelgiant į partijų paskelbtus sąrašus – aukštas vietas gavo visuomenei žinomi, tačiau iki tol politiko duonos neragavę asmenys. Kaip aiškina politologai, tai vienas iš partijų pasirenkamų būdų pritraukti rinkėjų.
 
Nemažai dėmesio susilaukė žinomo ekonomisto Romo Lazutkos sprendimas pasukti į politiką ir rinkimuose dalyvauti su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Liepos pradžioje partija patvirtino kandidatų į Seimą daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose sąrašą.
 
Profesoriui teko ne tik aukšta penktoji vieta sąraše, tačiau ir galimybė LSDP atstovauti vienmandatėje Fabijoniškių apygardoje.
Tačiau ar žymus ekonomistas dalyvaus rinkimuose, dar nėra aišku.
 
„Kol kas dar nežinau“, – Eltai sakė R. Lazutka, paklaustas, ar dėl jo planų siekti Seimo nario mandato niekas nesikeičia.
 
lazutka_3
Romas Lazutka. Slaptai.lt nuotr.

„Nei aš dalyvauju, nei nedalyvauju, dar nėra paskelbti sąrašai, jie nėra registruoti. Aš tiesiog esu iškeltas. Tik tiek“, – situaciją aiškino profesorius.
 
Dar kartą paklaustas, ar yra tvirtai apsisprendęs dalyvauti rinkimuose su socialdemokratais, profesorius atsakė, kad jo pozicija paaiškės iki rugpjūčio 7 dienos – tai paskutinė diena, iki kada Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) galima pateikti pareiškinius dokumentus.
 
Apie tai, kad vienas iš sąrašo lyderių gali svarstyti nedalyvauti Seimo rinkimuose, LSDP partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigė nežinąs.
 
„Tokios informacijos neturiu“, – teigė jis ir pridūrė, kad formaliai žiūrint kiekvienas rinkimų sąraše įrašytas asmuo dar gali pasitraukti.
 
„Iki rugpjūčio 7 d. kiekvienas yra laisvas padaryti bet kokį sprendimą“, – apibendrino G. Paluckas.
 
ELTA primena, kad LSDP liepos pradžioje paskelbė kandidatų vienmandatėse apygardose ir savo sąrašą daugiamandatėje apygardoje.
 
Netrukus po to trečią vietą sąraše gavęs Jonavos meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pareiškė išsibraukiąs iš socialdemokratų rinkimų sąrašo. Ši sprendimą, teigė M. Sinkevičius, jis priėmė rekomenduotas LSDP Jonavos skyriaus tarybos.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Pirmoje LSDP sąrašo vietoje yra partijos pirmininkas G. Paluckas. Jis nebuvo reitinguojamas ir kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje.
 
Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Ji pagal visuomenės reitingą birželio pradžioje užėmė pirmą vietą. Trečiasis sąraše yra Linas Jonauskas, dalyvausiantis Pasaulio lietuvių vienmandatėje. Ketvirta – Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė), penktasis – ekonomistas prof. R. Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 07:00

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šį kartą didelio emigracijos srauto į Jungtinę Karalystę (JK) tikėtis neverta.
 
„Vis dažniau pasigirstant kalboms apie galimą dar vieną emigracijos bangą iš Lietuvos, reikia nepamiršti, kad, norint emigruoti, visų pirma reikia turėti kur emigruoti. Apie 50 proc. lietuvių emigruoja būtent į JK, tačiau ar JK šį kartą būtų pasirengusi priimti migrantus iš Lietuvos?
Pirma, bedarbių skaičius JK jau dabar yra gerokai aukštesnis nei buvo 2009-ųjų metų krizės metu. Antra, dar 7,5 milijono darbuotojų dalyvauja prastovų kompensavimo programoje (ji pratęsta iki 2020 m. spalio mėn.), tad pasibaigus krizei, įmonės visų pirma įdarbins iš prastovų grįžtančius, o ne naujai į JK atvykusius darbuotojus. Trečia, Britanija šių metų sausio mėnesį oficialiai išstojo iš ES, tad imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, todėl „dėl vietos po saule“ turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio“, – feisbuke teigė ekonomistas.
 
Anot Ž. Maurico, bedarbių skaičius Jungtinėje Karalystėje pradėjo augti jau po „Brexito“ referendumo, o faktiškai išstojus iš ES bedarbių skaičiaus augimas tik paspartės.
 
„JK ekonomika yra viena labiausiai nesubalansuotų visoje ES. Pavyzdžiui, einamosios sąskaitos deficitas yra didžiausias visoje ES (prieš 2009 metų krizę didžiausias buvo Graikijoje ir Baltijos šalyse – žinome, kuo visa tai pasibaigė), o NT kainų lygis – taip pat istoriškai aukštas (ypač Londone).
 
Galiausiai, ekonominė recesija JK šį kartą gali būti didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Europos Komisija prognozuoja 7,9 proc. Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2020 metais, o JK – 8,3 proc. (palyginimui, 2009 metais Lietuvos ekonomika susitraukė 14,8 proc., o JK – vos 4,2 proc.)“, – rašė ekonomistas.
 
„Išvada: tad šį kartą didelio emigracijos iš Lietuvos srauto (bent į JK) tikėtis neverta“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 07:51

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda neigia gandus, kad neva jis pats 2018 m. kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydamas patikrinti savo rinkimų kampanijos bendražygius. 
 
„Aš nesu jokių prašymų teikęs. Pagaliau, kaip aš galėčiau? (…) Tai kelia šypseną, nes 2018 m. vasarą, aš buvau kuklus vyriausiasis ekonomistas banke. O rugsėjo mėnesį aš apskritai darbo neturėjau, buvau kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus (…)“, – teigė jis.
 
VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentas nekeičia savo nuomonės ir primena, kad parlamentaro Vytauto Bako pateikta informacija, jog VSD galimai neteisėtai rinko duomenis apie praėjusiais metais prezidento posto siekiančių jo ir Vytauto Ušacko aplinkos žmones jau yra patikrinta teisėsaugos institucijų.
 
„Aš nesikišu į Seimo veiklą, Seimas yra institucija, kuri geba pati priimti sprendimus. Aš savo poziciją esu išreiškęs. Manau, kad institucijos, kurios turėjo priedermę išsiaiškinti aplinkybes ir pateikė savo vertinimą, disponavo visa informacija, įskaitant ir tą, kuri buvo pateikta visiškai neseniai. Institucijos savo išvadas pateikė. Jeigu atsirastų naujų aplinkybių, galima kalbėti. Bet tų naujų aplinkybių, kaip aš suprantu, neatsirado. O visi kiti tyrimai, bus politinio pobūdžio tyrimai, paskutiniais metais prieš rinkimus, kurie bus susiję su mūsų saugumui nepaprastai svarbia institucija. Siūlau įvertinti visas šitas aplinkybes. Tik tuomet daryti atsakingą ir pamatuotą sprendimą“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.09; 16:40

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabartinė neapibrėžta Lietuvos ekonominė ir mokestinė aplinka gali sumažinti vidaus ir užsienio investicijas.
 
„Nėra gera situacija, kai likus mėnesiui iki Naujųjų metų gyventojai ir įmonės nežino, kokius mokesčius mokės. (…) Dar nekalbu apie tai, kad kai kurie mokesčiai iš dalies yra nukreipti prieš užsienio kapitalą ir gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui, pakenkti užsienio investicijų klimatui ir sumažinti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas. Tokia ekonominė aplinka, neapibrėžtumas, kylantis iš ne visai tvarkingo politinio proceso, kenkia valstybei tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu“, – Eltai sakė ekonomistas.
 
Anot jo, pastarojo dešimtmečio rezultatai leidžia pasidžiaugti pažanga, kurią padarė Lietuva.
 
„Manau, kad reikia pripažinti, kad šis dešimtmetis buvo labai geras. Lietuvos ekonomika vystėsi išskirtinai gerai kitų ES šalių kontekste. Mes labiausiai priartėjome prie ES vidurkio pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui. Išsiskyrėme ir pagal atlyginimų augimo tempą, pajamų, senatvės pensijų augimą, turime rekordiškai didelį užimtumą ir moterų, ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus žmonių. (…) Rekordiškai mažas absoliutinis skurdas. Visi šie rodikliai leidžia pasidžiaugti šio dešimtmečio Lietuvos progresu“, – teigė N. Mačiulis.
 
Jo teigimu, Lietuva matė gana ženklią ekonomikos transformaciją. Vis didesnė pramonės produkcijos dalis yra aukštesnės pridėtinės vertės, dėl to, pasak N. Mačiulio, sėkmingai auga eksportas, taip pat nesumažėjo Lietuvos įmonių konkurencingumas.
 
Visgi, pasak ekonomisto, svarbu išlaikyti šias tendencijas, nes nėra jokių garantijų, kad jos tęsis ir kitą dešimtmetį.
 
„Tam, kad jos tęstųsi, reikia stabilios ekonominės politikos, stabilios ir patrauklios mokesčių aplinkos, reikia kokybiškai veikiančios švietimo sistemos, geros inovacijų politikos. Lietuvai, pasiekus apie 80 proc. ES vidurkio pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, tolimesnis augimas bus gana sudėtingas.
 
Ir ką rodė kitų šalių patirtys, kad kitos valstybės, pasiekusios tokį lygį, maždaug ten ir sustoja, pasiekia vadinamuosius „vidutinių pajamų spąstus“. Tai dabar užmigti ant laurų, ant išskirtinės sėkmės, kurią stebėjome visą dešimtmetį, būtų klaida. Nes tolimesnis progresas automatiškai bus lėtesnis ir jis tikrai nėra garantuotas“, – sakė jis.
 
N. Mačiulio teigimu, vien tik didinant perskirstymą per biudžetą svarių gerovės tikslų Lietuva nepasieks.
 
„Ir labai daug pastangų iš politikų, iš verslo, iš sinergijos tarp politikų ir tarp viešojo bei privataus sektorių reikėtų nukreipti būtent į galvojimą, kaip ir toliau kurti didesnę pridėtinę vertę, kaip ir toliau skatinti užimtumą ir atlyginimų augimą. Vien tik didinant perskirstymą per biudžetą mes jokių svarios gerovės tikslų nepasieksime Lietuvoje. Deja, kol kas viskas nukreipta į tai, kaip mėgautis tuo fantastišku derliumi, o ne kaip užtikrinti, kad jis būtų ir kitais metais“, – Eltai teigė ekonomistas.
 
ELTA primena, kad, remiantis Statistikos departamento duomenimis, trečiojo ketvirčio realus bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, palyginti su atitinkamu 2018 metų ketvirčiu, sudarė 3,7 proc.
 
Trijų ketvirčių BVP sudarė 35,6 mlrd. eurų to meto kainomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.01; 11:37

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB banko nuotr.
Nerandant susitarimo dėl „Brexit“, gali būti vėl prašoma žmonių nuomonės, mano SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
 
„Šią minutę didžiausia tikimybė šios baigties, kad vis dėlto Vyriausybė ir parlamentas sugrįš pas žmones, klausdami, kokios „Brexito“ baigties, sutarties jie nori. Suprantama, kad atsistatydinus Theresai May (Didžiosios Britanijos premjerei – ELTA), būsimi konservatorių atstovai Vyriausybėje greičiausiai norės kietojo „Brexit“, nors parlamentas greičiausiai tam nepritars“, – sakė T. Povilauskas.
 
Anot ekonomisto, kitas galimas „Brexit“ scenarijus – Didžiosios Britanijos parlamento paleidimas. Tačiau, atkreipia dėmesį T. Povilauskas, tokiu atveju būtų atiduodama įtaka konservatoriams.
 
„Šitoje beviltiškoje situacijoje tikrai gali būti, kad bus grįžtama pas žmones ir klausiama, kokios baigties jie nori. Tai, kad tris metus valdžios atstovams nesiseka susitarti, rodo, kad, greičiausiai, taip ir bus daroma“, – mano T. Povilauskas.
 
Vis dėlto, jo teigimu, kietojo „Brexit“ tikimybė yra padidėjusi ir ji gali greitu metu dar labiau išaugti.
 
Kaip ELTA jau rašė, Th. May yra paskelbusi apie savo atsistatydinimą. Premjerei nepavyko įtikinti parlamento pritarti jos su ES išsiderėtai „Brexito“ sutarčiai. Tapti jos įpėdiniais siekia 11 konservatorių deputatų, tarp jų „Brexito“ griežto kurso šalininkas Borisas Johnsonas. „Mes spalio 31 dieną paliksime ES – su sutartimi ar be jos“, – neseniai sakė buvęs britų užsienio reikalų sekretorius.
 
ES ne kartą atmetė naujų derybų dėl išstojimo sutarties galimybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 06:47

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Rinkimų isterija nuščiūva.

Ir dabar jau galiu pasigirti, kad, ko gero, buvau pirmas žurnalistas, atkreipęs dėmesį į aukštą liekną ekonomistą, kuris dėstė VU ekonomikos fakultete ir aspirantūroje rašė mokslinį darbą „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“. Tuomet, apie 1988 m., Lietuvos televizijoje rengiau laidą „Lietuva pasaulyje, pasaulis Lietuvoje“, ir, matyt, sudomintas kažkokio aspiranto straipsnio, nutariau jo prašyti interviu. Kalba sukosi apie Lietuvos vietą pasaulinėje finansų sistemoje, o kadangi visa SSRS struktūra jau braškėjo, ir galinga banga atūžė „perestroika“, norėjosi sužinoti perspektyvaus ekonomisto prognozes laisvėjančiai Lietuvai.

Susitarti dėl interviu atėjau į VU Tauro bendrabutį, kuriame pats anksčiau studentaudamas buvau gyvenęs. Vėliau jis buvo paverstas universiteto darbuotojų, mokslininkų ir aspirantų buveine, kol nedidelius 15-18 kv. m. kambarius buvo leista privatizuoti. Mano laikais tai buvo geriausias VU bendrabutis iš visų gal šešių, išstatytų Čiurlionio gatvėje. Netoli VU centriniai rūmai, pats sostinės centras, viduje gera valgyklėlė, apačioje plačiame hole sustatyti teniso stalai…

Jauna aspiranto Gitano Nausėdos šeima gyveno gal trečiame ar ketvirtame bendrabučio aukšte. Bendros virtuvės kvapai, parudęs linoleumas, vaikų žaislai koridoriuje. Kambariukas mažas, gerokai apkrautas. Įeinu, išdžiaustytos vaiko palutės, visa ko sumišęs kūdikio buvimo kvapas… Prasiskiriu džiūstančias medžiagas, ir štai besišypsantis būsimas šalies Prezidentas su lieknute savo žmona, apsikabinę mažą mergytę…

Tai buvo daugiau kaip prieš 30 metų. Neseniai vienoje TV laidoje kandidatas į Prezidentus prisiminė būtent šį epizodą iš savo vargano mokslininkėlio karjeros pradžios. Tada dar kokių 24-rių klaipėdietis (beje, 1981 m. stodamas į VU jis neišlaikė matematikos egzamino ir grįžo į Klaipėdą dirbti sanitaru vaistų sandėlyje) krimto mokslus kaip ir visi, gyveno kaip ir daugelis jaunų mokslininkų, o jau reikėjo rūpintis šeima…

Šiuo prisiminimu visai nenoriu pasakyti, kad kažkuo esu susijęs su išrinktuoju Prezidentu. Anaiptol. 2009 m. esu parašęs straipsnį apie būsimą šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, ir jį pavadinęs gana provokatyviai: “Ar tauta grybą pjaus?” (aliuzija į politikės pavardę). Jame priminiau visokių vertinimų sulaukusią jos biografiją. Viename žurnalistų susibūrime prieš pat rinkimus ji priekaištingai paklausė, ar iš tiesų aš taip vertinu jos praeitį. Atsakiau: praeities neišbrauksi, bet kandidatei reiktų jos nenutylėti, aiškinti žmonėms, neužsiverti tylos siena, nes “drumstam vandeny velniai veisiasi”. Ir iš tiesų – jie ėmė veistis…

Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

G. Nausėda „kabliukų“ tarsi neturi. Gal kas prisimins prieš 18 metų kilusį bylinėjimąsi su gamtosaugininkais dėl Pavilnių regioniniame parke išdygusio juodo stiklinio kubo pavidalo statinio. Kiti jau atkreipė dėmesį į skambias frazes jo rinkiminėje programoje (pavyzdžiui, apie norus reformuoti visa pasaulį), deklaratyvius pažadus, aptakias frazes naujojo Prezidento kalbose. Dar kiti linčiuos jį dėl kontraversiškų finansinių prognozių dirbant banke.

“Velnias slypi detalėse”, – sako vokiečiai. Štai tos detalės, išlendančios dėl nepatyrimo ir politinio autoriteto nebuvimo, gali pakišti koją neseniai 55-rius atšventusiams, ant balto žirgo į Daukanto aikštę taip šauniai atšuoliavusiam bankininkui.

Bet apie tai jau kitose pastabose.

2019.05.29; 08:00