Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo teismo procesas dėl netinkamo tvarkymosi su įslaptintais dokumentais prasidės kitų metų gegužę, penktadienį pranešė šią bylą nagrinėjanti teisėja.
 
D. Trumpas yra pirmasis prezidentas JAV istorijoje, kuriam gresia kriminaliniai kaltinimai. JAV apygardos teismo teisėja Aileen Cannon nurodė, kad buvusio valstybės vadovo teismo procesas prasidės 2024 m. gegužės 20 d.
 
Prokurorai buvo prašę, kad teismo procesas prasidėtų gruodį. Tuo metu D. Trumpo advokatai norėjo, kad procesas įvyktų po prezidento rinkimų, kurie bus surengti 2024 m. lapkritį.
 
A. Cannon tvirtino parinkusi būtent tokią datą, kad abi pusės turėtų laiko susipažinti su daugiau kaip 1,1 mln. puslapių dokumentinių įrodymų. „Nėra prieštaraujančių, kad kaltinamiesiems reikia užtektinai laiko peržiūrai ir įvertinimui“, – teigė teisėja.
 
Slaptieji sąrašai. Top secret

77-erių D. Trumpas laikomas favoritu kovoje dėl Respublikonų partijos nominacijos į prezidento postą. Teismo procesas vyks pačiame pirminės kampanijos, kurios metu partija rinksis savo kandidatą į prezidentus, įkarštyje.
 
Manoma, kad teismo procesas gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
 
Praėjusį mėnesį eksprezidentas nepripažino savo kaltės dėl dešimčių baudžiamųjų kaltinimų, susijusių su galimai netinkamu įslaptintų dokumentų tvarkymusi ir pastangomis užkirsti kelią jų sugrąžinimui. D. Trumpui buvo pareikšti 37 kaltinimai dėl jo atsisakymo atiduoti vyriausybės dokumentus, kuriuos jis pasiėmė, kai 2021 m. paliko Baltuosius rūmus.
 
Remiantis kaltinamuoju aktu, buvęs prezidentas į savo rezidenciją Mar-a-Lago išsivežė šimtus slaptų dokumentų ir juos laikė patalpose, kuriose reguliariai vyko dideli susibūrimai. Pagal vienus kaltinimus gresia iki 10, o pagal kitus – iki 20 metų belangės.
 
Kaltinimai buvo pareikšti ir D. Trumpo padėjėjui Waltine’ui Nautai. 40-metis JAV karinio jūrų laivyno veteranas kaltinamas padėjęs D. Trumpui paslėpti dokumentus eksprezidento rezidencijoje. Jis taip pat nepripažino savo kaltės.
 
D. Trumpas yra pažadėjęs, kad nepaisant dokumentų bylos baigties jis nesitrauks iš kovos dėl JAV prezidento posto.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.07.22; 06:41

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė sulaukęs prokurorų laiško, leidžiančio manyti, kad jam gali būti pareikšti kaltinimai dėl sausio 6-osios riaušių JAV Kapitolijuje.
 
„Išprotėjęs Joe Bideno Teisingumo departamento prokuroras Jackas Smithas atsiuntė laišką… kuriame teigiama, kad aš esu didžiosios prisiekusiųjų žiuri sausio 6-osios tyrimo taikinyje“, – sakoma D. Trumpo įraše, paskelbtame jo socialiniame tinkle „Truth Social“.
 
Eksprezidentas tvirtino, kad šį laišką gavo sekmadienį ir jam esą buvo duotos „vos keturios dienos“ prisistatyti didžiajai prisiekusiųjų žiuri, o tai „beveik visada reiškia sulaikymą ir kaltinimų pareiškimą“.
 
77-erių D. Trumpas laikomas favoritu kovoje dėl Respublikonų partijos nominacijos į JAV prezidento postą. Buvusiam valstybės vadovui jau gresia kiti, taip pat J. Smitho pateikti kaltinimai, susiję su netinkamu tvarkymusi su įslaptintais dokumentais. Remiantis kaltinamuoju aktu, po pasitraukimo iš Baltųjų rūmų D. Trumpas savo rezidencijoje Floridos valstijoje nesaugiai laikė slaptus dokumentus.
 
Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.

Negana to, J. Smithas dar domisi D. Trumpo pastangomis panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.
 
Buvęs JAV vadovas „Truth Social“ paskelbtame įraše aiškino „turįs teisę“ prieštarauti rinkimams, kurie, jo įsitikinimu, buvo „pavogti“. D. Trumpas taip pat tvirtino, kad jis tapo taikiniu dėl artėjančių prezidento rinkimų. Teisingumo departamentas, anot jo, „iš esmės paskelbė trečią kaltinamąjį aktą ir nurodė sulaikyti pagrindinį Joe Bideno politinį oponentą, kuris pirmauja lenktynėse dėl prezidento posto“.
 
Jis kalbėjo apie „labai liūdną ir tamsų laikotarpį mūsų šaliai“ ir pareiškė, kad JAV esą nėra buvę nieko panašaus.
 
Laikraštis „The Washington Post“ pažymi, kad D. Trumpo paminėtas laiškas ne visuomet reiškia, jog jo adresato laukia kaltinimai.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.07.19; 07:00

Pareigas baigusiems eiti Rusijos prezidentams gali būti suteikta teisinė neliečiamybė. Tokią Konstitucijos pataisą svarsto parlamentinė darbo grupė, teigia vienas iš grupės pirmininkų Pavelas Krašenikovas, praneša „Reuters“.
 
Parlamentinės darbo grupės pateiktas siūlymas atliepia prezidento Vladimiro Putino praeitą mėnesį pristatytą Konstitucijos reformų planą, pagal kurį būtų mažinamo prezidento galios Rusijoje.
 
Manoma, kad V. Putinas reformų iniciatyvomis siekia įtvirtinti savo galią ir po 2024-ųjų, kai baigiasi dabartinė jo kadencija.
 
Tarp parlamentinėje darbo grupėje svarstomų pasiūlymų yra ir teisinės neliečiamybės suteikimas eksprezidentams, tvirtino P. Krašenikovas.
 
„Rusijos prezidentas, baigęs eiti savo pareigas, turėtų neliečiamybę. Turime tokį siūlymą“, – darbo grupės posėdyje sakė P. Krašenikovas.
Kremliaus atstovas spaudas Dmitrijus Peskovas žurnalistams atsisakė komentuoti darbo grupės siūlymą.
 
Anksčiau P. Krašenikovas yra užsiminęs, kad pareigas baigę eiti Rusijos prezidentai galėtų neterminuotam laikotarpiui tapti senatoriais. Šiuo metu Rusijoje teisinį imunitetą turi tiek Valstybės Dūmos, tiek ir Federacijos Tarybos parlamentarai.
 
Darbo grupė jau pateikė įvairių Konstitucijos pataisų projektų, tarp kurių – siūlymas pakeisti V. Putino pareigų pavadinimą iš valstybės vadovo į aukščiausiojo lyderio.
 
Valstybės Dūma pirmuoju balsavimu praeitą mėnesį jau pritarė V. Putino siūlomoms reformoms.
 
Kad darbo grupės svarstomos reformos būtų galutinai priimtos, jas dar dviem balsavimais turi patvirtinti Valstybės Dūma, tada joms pritarti turi Federacijos Taryba, Rusijos regioniniai parlamentai ir pats V. Putinas.
 
V. Putinas anksčiau yra pabrėžęs, kad dėl siūlomų Konstitucijos pataisų bus rengiamas visuotinis referendumas, tačiau jo data dar nenustatyta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 14:00