Sauliaus Skvernelio vadovaujamą ministrų kabinetą kovo pabaigoje pasiekė Baltarusijos energetikos ministerijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje. Vos vienai dienai praėjus po to, kai S. Skvernelis prakalbo apie „planą chuliganą“ Baltarusijai, šios kaimyninės valstybės energetikos ministro pavaduotojo pasirašytame laiške Lietuva raginama didinti elektros prekybos apimtis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakosi iš esmės neatmetantis nei tokio Baltarusijos kvietimo kalbėtis, nei vertinimo, kad tokiu pasiūlymu Minskas tiesiog oficialiai atmetė premjero diskusijas ir prezidentės kritiką sukėlusią iniciatyvą. 

„Siekdama tęsti savitarpiškai naudingą bendradarbiavimą energetikos srityje, Baltarusijos energetikos ministerija prašo apsvarstyti galimybę surengti 2019 metų kovo mėnesį susitikimą, kurio tikslas – pasikonsultuoti dėl Baltarusijos ir Lietuvos tarpvalstybinio ruožo praleidžiamosios galios, suteikiamos prekybai elektros energija „Nord Pool“ biržoje dabartinėmis sąlygomis, nustatymo“, – rašoma Lietuvos energetikos ministerijai adresuotame, vasario 27 d. pasirašytame laiške, kurį Baltarusijos ambasada Lietuvoje Energetikos ministerijai persiuntė kovo 26 d. Dokumento kopiją pavyko gauti naujienų agentūrai ELTA. 

Baltarusijos keliamoje iniciatyvoje susitikti, siūloma didinti elektros prekybos apimtis tarp kaimyninių šalių.

„Šiame susitikime siūloma apsvarstyti perspektyvas kartu naudotis šio tarpvalstybinio ruožo praleidžiamąja galia, prieinama prekybai 2019-aisiais ir paskesniais metais, atsižvelgiant į galimybę ją didinti ir naudoti prekybai elektros energija dvišaliu pagrindu tarp Baltarusijos ir Lietuvos energetikos sistemų“, – rašoma laiške.

„Šį susitikimą būtų galima surengti Baltarusijoje, Minske, arba Lietuvoje. Prašome informuoti apie susitikimo datą ir vietą, tinkamą Lietuvos atstovams“, – kvietimą pasirašė Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Vadimas Zakrevskis.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas patvirtino, kad jo vadovaujama ministerija per Užsienio reikalų ministeriją šį laišką yra gavusi. 

„Tokia nota yra gauta per Užsienio reikalų ministeriją, tokį susitikimą, manau, mes dabar deriname“, – Eltai kalbėjo Ž. Vaičiūnas. Pasak jo, toks susitikimas galėtų įvykti, jeigu bus galima užtikrinti Lietuvos interesų apsaugą. „O jei ne – tokio susitikimo nebus“, – pabrėžė jis ir paklaustas, kada reikėtų tikėtis Lietuvos atsakymo Minskui, užsiminė, kad tai įvykti turėtų artimiausiomis savaitėmis. 

Ž. Vaičiūnas neatmetė galimybės, kad gautas Baltarusijos pasiūlymas gali būti apibendrinamas kaip kaimyninės valstybės atsakas į premjero S. Skvernelio pateiktą pasiūlymą Astravo atominei elektrinei.

„Tai vertinimo klausimas, kol kas neturime nei oficialių įrodymų, kad galėtume vienaip ar kitaip traktuoti, bet, viena vertus, tai galima suprasti datų prasme – tai yra būtent kovo pabaigoje tokia nota buvo išsiųsta. Tai datų požiūriu taip“, – sakė ministras. 

Baltarusijos laiškas Lietuvos ministrų kabinetą pasiekė po to, kai premjeras deklaravo diskusijas ir aštrią prezidentės kritiką sukėlusį pasiūlymą Baltarusijai pertvarkyti Astravo atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Apie tai premjeras pirmą kartą užsiminė vasario 26 d. viešėdamas Kėdainiuose. Tuomet jis savo sumanymą pavadino „planu chuliganu“. Tuo tarpu Baltarusijos laiškas Lietuvai pasirašytas praėjus dienai – vasario 27 d. Tačiau pats laiškas Lietuvai išsiųstas kovo pabaigoje. 

Kovo 7 d. premjeras pranešė laišku kreipęsis į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę. Jo teigimu, Minskui įteiktas pasiūlymas yra paskutinis šansas parodyti Baltarusijai, kad yra alternatyva nesaugia laikomai Astravo AE. 

Kad būtų gavusi oficialų atsakymą dėl teikto premjero pasiūlymo, Vyriausybė nėra pranešusi.

ELTA primena, kad nuo vasario pradžios įsigaliojo naujos elektros jungčių pralaidumą reguliuojančios taisyklės ir metodika. Anksčiau buvusio garantuoto 200 MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena neliko, nustatyta, kad perkant elektrą prioritetas teikiamas komerciniams srautams tarp ES šalių narių. 

Šios taisyklės galios tol, kol pradės veikti Astravo AE. Įvykus šiam įvykiui, Baltarusijos elektros energija į Lietuva nebus įleidžiama.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 08:00

Taip, tai tiesa. Rugsėjį Estijos valstybės energetikos įmonė „Eesti Energia“ pranešė, kad per ateinančius dešimt metų į degiųjų skalūnų gavybą bus investuota 3–4 mlrd. eurų. Už šią sumą, kuri litais sudarytų nuo 10 iki beveik 14 mlrd., žadama pastatyti daugiausia septynias skystojo kuro gamyklas – elektros gamybos pajėgumus tai padidintų iki 420–560 megavatų.

„Eesti Energia“ vadovas įsitikinęs, kad ši investicija atsipirks, nes, investavę į skalūnų dujų gavybą ir padidinę skystojo kuro gamybą, estai po dešimties metų taps energetiškai nepriklausomi ir nebejaus energijos išteklių deficito. Teigiama, kad Estija šį sprendimą būtų priėmusi kiek anksčiau, tačiau ji gana ilgai laukė, kol Lietuva pradės statyti atominę elektrinę. Matydama, kad šis laukimas gali tęstis amžinai, nebenori rizikuoti ir apsisprendė priimti sprendimą, kuris priklauso tik nuo jos gyventojų politinės valios.

Continue reading „Estija į elektros gamybą investuoja milijardus, o Lietuva moka Rusijai”