Mirties bausmė elektros kėdėje. Youtube.com nuotr.
JAV teisingumo departamentas padarė pataisų mirties bausmės vykdymo federaliniu lygiu nuteistiems nusikaltėliams taisyklėse.
Kaip pranešė penktadienį laikraštis „The Hill“, remdamasis Federalinio registro duomenimis, regionų valdžia galės vykdyti mirties bausmę bet kuriuo konkrečios valstijos teritorijoje legaliu būdu.
Pasak leidinio, be jau įteisintos mirtinos injekcijos, valstijų valdžia gaus teisę taikyti „bet kurį kitą (mirties bausmės) būdą, numatytą valstijos, kurioje buvo paskelbtas nuosprendis, įstatymų“. Prie šių būdų galima priskirti keliose Amerikos valstijose leidžiamus nunuodijimą dujomis, egzekuciją elektros kėdėje ir sušaudymą. Pakeitimai įsigalios gruodžio 24 d.
Savo ruožtu naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniu Teisingumo departamente, pranešė, jog nors padaryta pakeitimų, dvi gruodį planuojamos egzekucijos bus įvykdytos suleidžiant mirtinas injekcijas. Bet šaltinis nesuteikė informacijos, kaip bus vykdomos mirties bausmės trims federaliniams nusikaltėliams, paskirtos sausį. Giljotina
Trečiadienį televizijos kanalas CNN pranešė, kad JAV valdžios institucijos ketina įvykdyti mirties nuosprendžius penkiems federaliniu lygiu nuteistiems nusikaltėliams iki 2021 metų sausio 20 d. numatytos išrinktojo prezidento demokrato Joe Bideno inauguracijos.
Kaip pažymėjo CNN, jeigu visi mirties nuosprendžiai bus įvykdyti, tai federalinės valdžios per pastarąjį pusmetį mirtimi nubaustų nusikaltėlių skaičius pasieks 13.
Jungtinės Valstijos pirmą kartą po daugiau kai 15 metų vėl vykdys mirties bausmes federaliniu lygiu. Generalinis prokuroras Williamas Barras inicijavo atitinkamą pataisą, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Teisingumo departamentas.
Jau nurodyta įvykdyti penkių kalinių, kuriems skirtos mirties bausmės, egzekucijas. Jos planuojamos gruodį ir sausį.
Pastaraisiais metais virtinė JAV valstijų panaikino mirties bausmę arba sustabdė jos vykdymą. Mirties bausmės informacijos centro duomenimis, šios aukščiausios bausmės jau nebeliko 20 valstijų iš 50.
Džulijus Rozenbergas (Julius Rosenberg, 1918 – 1953) – amerikietis, centrinis internacionalinės „Atominės šnipų grupės“ narys. Ši grupė aprūpindavo Sovietų Sąjungą slapta informacija apie Amerikos atominės bombos kūrimo programą. Džulijaus Rozenbergo žmona Etel (Ethel) irgi priklausė tai grupei.
Kilę iš Rusijos žydų, ponai Rozenbergai gimė ir užaugo Niujorke. Džulijus baigė Niujorko koledžą ir įgijo inžinieriaus elektriko specialybę, o Etel, turėjusi gražų operinį balsą, buvo baigusi tik vidurinį mokslą. Ji buvo trejais metais vyresnė už savo vyrą.
Amerikos kontržvalgyba aptiko Rozenbergų pėdsakus 1949 metais po to, kai buvo suimtas, prisipažino ir buvo nuteistas britų mokslininkas fizikas Klausas Fuksas (Klaus Fuchs).
Bendras anglų–amerikiečių–kanadiečių tyrimas buvo paremtas itin slaptais duomenimis, gautais perėmus ir iššifravus radijo pranešimus, kuriais sovietų šnipai, veikę Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje, keitėsi su Maskva.
Operacija – jos kodas „Venona“ – buvo taip giliai įslaptinta, kad jos medžiagos buvo neskelbtinos ir negalėjo būti panaudotos kaip įrodymai nagrinėjant teisme. Amerikiečiai buvo suinteresuoti, kad rusai kuo ilgiau nesužinotų, jog jų ankstesni slapti užšifruoti pranešimai skaitomi priešų.
Todėl Rozenbergai buvo demaskuoti ne tiek per „Venonos“ medžiagas, kiek per ištisą grandinę parodymų, kuriuos davė suimti ir prisipažinę šnipinėję „atominės grupės“ nariai.
Ši grupė aprūpindavo Sovietų Sąjungą slapta informacija apie Amerikos atominės bombos kūrimo programą. Džulijaus Rozenbergo žmona Etel (Ethel) irgi priklausė tai grupei.
Kilę iš Rusijos žydų, ponai Rozenbergai gimė ir užaugo Niujorke. Džulijus baigė Niujorko koledžą ir įgijo inžinieriaus elektriko specialybę, o Etel, turėjusi gražų operinį balsą, buvo baigusi tik vidurinį mokslą. Ji buvo trejais metais vyresnė už savo vyrą.
Amerikos kontržvalgyba aptiko Rozenbergų pėdsakus 1949 metais po to, kai buvo suimtas, prisipažino ir buvo nuteistas britų mokslininkas fizikas Klausas Fuksas (Klaus Fuchs). Bendras anglų–amerikiečių–kanadiečių tyrimas buvo paremtas itin slaptais duomenimis, gautais perėmus ir iššifravus radijo pranešimus, kuriais sovietų šnipai, veikę Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje, keitėsi su Maskva.
Žiūrėdami į laikrodžio sekundinę rodyklę, žmonės sugalvojo giljotiną.
G.MALKINAS /rusų rašytojas, gydytojas/
Mirties bausmės ištakos, ko gero, akmens amžiuje. Tyrinėtojai mano, kad pirmasis įstatymas apie mirties bausmės įvedimą yra Babilono valdovo Chamurapi įstatymas XVIII a.pr.m.e. Juo remiantis buvo baudžiama už žmogžudystę, melagingą liudijimą ir vagystę.
Tačiau nežinoma, kas, kur ir kada pirmasis buvo pasmerktas mirti užmušant akmenimis ar pririšant /prikalant/ ant kryžiaus ar nukertant galvą, sudeginant ant laužo, ketvirčiuojant ar pasodinant ant kuolo… Nežinoma, ir kas sukalė pirmąsias kartuves ir pirmą kartą bausmės įvykdymą atliko sušaudant.
