Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ministru pirmininku Arturu Krišjaniu Kariniu, Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu, Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu ketvirtadienį pasirašė politines gaires dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinhronizacijos su kontinentine Europa.
 
Dokumente pirmą kartą įtvirtintas galutinis sinchronizacijos terminas.
 
Visos penkios gaires pasirašiusios partnerės vieningai sutaria, kad šis regionui strateginės reikšmės projektas turi būti baigtas vėliausiai iki 2025 metų. Gairėse taip pat nustatytas konkretus sinchronizacijos darbų įgyvendinimo tvarkaraštis.
 
Lietuvos vadovės, kurią cituoja Prezidentės spaudos tarnyba, teigimu, šiandien įžengiame į naują kokybinę stadiją, kai sinchronizacija tampa negrįžtama. Keturios valstybės ir Europos Sąjunga demonstruoja tvirtą politinę valią kaip įmanoma greičiau įgyvendinti šį visam regionui gyvybiškai svarbų projektą, skiriant tam visą reikalingą dėmesį, pajėgumus ir finansines lėšas.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pasak Prezidentės, įgyvendinus sinchronizacijos projektą bus galutinai įtvirtintas regiono energetinis savarankiškumas. Baltijos šalys atsijungs nuo iš Rusijos valdomo elektros žiedo BRELL ir taps integruota kontinentinės Europos elektros sistemos dalimi. Tai užkirs kelią trečiosioms šalims per energetiką mums daryti politinį spaudimą.
 
Per praėjusius metus sinchronizacijos projektas smarkiai pasistūmėjo į priekį. Patvirtintas sinchronizacijos scenarijus per jau veikiančią Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ elektros jungtį ir naują jūrinį kabelį „Harmony Link“. Pasirašytas susitarimas dėl „Harmony Link“ tiesimo parengiamųjų darbų. Skirta pirmoji finansinė parama projektui įgyvendinti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 01:00

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ primena, kad spustelėjus šaltukui ir užsimojus gerai padirbėti miškuose nevertėtų užmiršti elementarių saugumo taisyklių, kurios kartais gali padėti išsaugoti gyvybę ar turtą.

Kertant medžius netoli aukštosios įtampos elektros perdavimo oro linijų reikia itin atidžiai įvertinti atstumą nuo medžio iki linijos. Prieš įjungdami pjūklą kai kurie miškotvarkos specialistai turėtų ir apsidairyti, ar medis nevirs į linijos pusę.

„Vienas toks medis – ir elektra gali nutrūkti tūkstančiams gyventojų. Be to, ant laidų užkibęs medis sukelia elektros iškrovą, o kibirkščiuojantys laidai gali sukelti gaisrą. Nieku gyvu negalima artintis prie užkibusio medžio, bet kokie mėginimai jį patraukti gali atimti žmogui gyvybę“, – sakė Vidmantas Grušas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius.

2016 m. elektros perdavimo tinkle linijos atsijungė 85 kartus. Jų atsijungimą sukėlė įvairiausi veiksniai, tarp jų ir stiprios audros, žaibai ar paukščiai. Neatsargus žmogaus elgesys lėmė kas aštuntą atsijungimą.

„Pernai du sykius medkirčiai neįvertino darbo aplinkos. Abu kartus medžiai augo už linijų apsaugos ribos, tačiau buvo tokie aukšti, kad virsdami pakibo ant laidų. Laimei, žmonės nenukentėjo“, – pasakojo V. Grušas. Anot jo, panašių eibių pridaro ne tik neatsargūs žmonės, bet ir žvėrys. Pernai rudenį du kartus medį ant laidų užvertė bebrai.

 Informaciją pateikė Gabrielė Klusienė, Komunikacijos projektų vadovė.

207.01.27; 08:08

Jau minėjome, kad Ukrainoje vykstančiame kare Lietuva atlieka labai specifinį vaidmenį. Tuo metu, kai Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai demonstruoja įspūdingą patriotizmo renesansą ir mušasi į krūtinę dėl Ukrainos ir Lietuvos laisvės, vyksta ir kitokie procesai.

Lietuvos gyventojai didžiausią dalį visų savo pajamų visoje Europoje išleidžia pirkdami Rusijos tiekiamus energijos išteklius, elektrą ir dujas.

Taigi mes pagal savo pajamas esame patys didžiausi Rusijos kariuomenės ir jos remiamų teroristų finansuotojai. Svabiausia, kad ši situacija galėjo pasikeisti, jei Lietuva būtų pradėjusi skalūnų gavybą ir išsprendusi bazinio elektros generavimo problemą.

Continue reading „„Esame patys didžiausi Rusijos kariuomenės finansuotojai…““