Paryžius, gegužės 14 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Prancūziją. Tai sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
Kaip teigiama, V. Zelenskį į pietvakarius nuo sostinės Paryžiaus esančioje Vilakublė oro bazėje pasitiko šios šalies premjerė Elisabeth Borne.
Eliziejaus rūmai kiek anksčiau patvirtino, kad Ukrainos lyderis čia susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Numatoma abiejų prezidentų darbo vakarienė. Remiantis rūmų pranešimu, V. Zelenskis ir Macronas aptars Prancūzijos paramą Ukrainai, taip pat taikos grįžimo į Senąjį žemyną perspektyvas.
Anksčiau sekmadienį žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad V. Zelenskis netrukus gali atvykti į Prancūziją.
Sekmadienio vakarą V. Zelenskis savo tviteryje parašė: „Paryžius. Su kiekvienu vizitu plečiasi Ukrainos gynybiniai ir puolamieji pajėgumai. Ryšiai su Europa stiprėja, o spaudimas Rusijai didėja. Susitiksiu su savo draugu Emmanueliu, drauge aptarsime svarbiausius dvišalių santykių aspektus.“
Prancūzija yra jau trečioji Ukrainos vadovo per šį savaitgalį aplankyta Europos šalis. V. Zelenskis šeštadienį viešėjo Italijoje, o sekmadienį su vizitu lankėsi Vokietijoje.
Paryžius, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskyrė darbo ministrę Elisabeth Borne naująja ministre pirmininke – ji yra pirmoji per daugiau nei 30 metų moteris, vadovausianti Prancūzijos vyriausybei, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.
Eliziejaus rūmų teigimu, dabar E. Borne pavesta sudaryti vyriausybę. Iki šiol vienintelė moteris, vadovavusi Prancūzijos ministrų kabinetui, buvo Edith Cresson. Ji buvo ministrė pirmininkė nuo 1991 m. gegužės iki 1992 m. balandžio mėnesio, vadovaujant prezidentui Francois Mitterrand’ui.
61 metų inžinierė E. Borne įrodė savo lojalumą E. Macronui per pirmąją jo kadenciją, nuo 2020 m. ėjusi transporto, aplinkos ir galiausiai darbo ministrės pareigas. E. Borne žinoma dėl kontroversiškų transporto ir pašalpų reformų, ir tai vertinama kaip didžiulis pranašumas E. Macronui per antrąjį kadenciją sieksiant įgyvendinti labai ginčytiną pasiūlymą didinti pensinį amžių Prancūzijoje.
E. Borne sieks didesnio poveikio nei pirmoji Prancūzijos ministrė pirmininkė E. Cresson, dešimtojo dešimtmečio pradžioje ėjusi pareigas mažiau nei metus. E. Macronas leido suprasti, kad nori moters, turinčios kairiojo sparno ir aplinkosaugos įgaliojimus, o E. Borne tam labai tiko. Prieš balandį vykusį antrąjį prezidento rinkimų ratą E. Macronas pažadėjo per antrąją kadenciją didžiausią dėmesį skirti klimato krizei ir pavesti savo ministrui pirmininkui „ekologinį planavimą“.
Per COVID-19 pandemiją E. Borne buvo darbo ministrė ir palaikė virtinę priemonių, skirtų jaunosios kartos užimtumui didinti. Pandemijos įkarštyje E. Borne nuolat buvo rodoma per televiziją, vis primindavo prancūzams dirbti iš namų ir gynė vyriausybės darbo vietų išsaugojimo schemą. 2021 m. kovą dėl viruso ji pakliuvo į ligoninę, jai buvo tiekiamas deguonis, ji tai apibūdino kaip nervingą patirtį.
„Tikra technokratė”
Toli gražu ne ekstravertiška asmenybė, galinti kaip nors užgožti prezidentą, E. Borne yra saugi rankų pora, kuria E. Macronas gali pasitikėti subtiliu metu. „Ji yra tikra technokratė“, – sakė profesinės sąjungos šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės. O ministerijų, kuriose ji dirbo, koridoriuose kalbama, kad dėl tariamo atšiaurumo bendradarbių atžvilgiu ji buvo pravardžiuojama „Borne out“ – tai žodžių žaismas su terminu „burn out“ – „perdegimas“.
Antroji Prancūzijoje ministrė pirmininkė moteris gimė Paryžiuje ir studijavo elitinėje Politechnikos mokykloje (Ecole Polytechnique). Balandžio mėnesio „Ifop“ atliktos apklausos duomenimis, 45 proc. apklaustųjų nežinojo, kas ji tokia. Apie jos asmeninį gyvenimą mažai žinoma, išskyrus tai, kad jos tėvas mirė, kai ji buvo jauna, o motina turėjo labai mažai pajamų.
Matematikos mėgėja E. Borne yra sakiusi, kad skaičiuose randa „kažką gana įtikinančio, gana racionalaus“.