Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) protesto akcija prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda ragina parlamentines partijas laikytis aukštojo mokslo darbuotojams duotų pažadų dėl atlyginimų kėlimo.
Paklaustas, ar reikėtų įsiklausyti į Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) reikalavimus kelti dėstytojų, akademikų ir tyrėjų atlyginimus bent 30 proc., prezidentas pabrėžė, kad dabar yra itin svarbu skirti daugiau dėmesio universitetams bei kolegomis ir laikytis aiškių principų, nustatytų parlamentinių politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos.
„Siejome nemažas viltis su partijų susitarimu dėl švietimo – tame susitarime aukštajam mokslui taip pat skirtas nemažas dėmesys. Ir priminsiu, kad ten viena iš nuostatų yra pasiekti, kad iki 2025-ųjų metų aukštojo mokslo darbuotojų, dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Tai jeigu mes galvojame, kad aukštajam mokslui padalinsime tai, kas liko, arba jie eis paskutinieji eilėje, tai mes niekada šito santykio nepasieksime“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo prezidentas.
„Tiesą sakant, kartais tiesiog stokojame tam tikros socialinės empatijos ir negalime priimti tų sprendimų, kuriuos net esame pasižadėję padaryti“, – pridūrė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, aukštojo mokslo situacija šalyje nėra gera, o šiandieniniai ekonominiai iššūkiai ją tik blogina.
„Mūsų aukštojo mokslo sektorius iš tikrųjų yra skurdus – tiek atlyginimų prasme, tiek ir mūsų investicijų į jį prasme. <…> Šiandien turime išskirtinę situaciją, kai infliacija pagraužia mūsų gyventojų perkamąją galią. Ir taip jau nepavydėtinoj padėty esantis aukštojo mokslo sektorius patiria dar didesnius iššūkius“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad pirmadienį prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyko keliolikos akademikų piketas. Piketo iniciatoriai reikalauja nedelsiant bent trečdaliu padidinti darbo užmokestį aukštųjų mokyklų darbuotojams. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo skaičiavimu, toks atlyginimų augimas iš valstybės biudžeto kasmet pareikalautų maždaug 150 milijonų eurų. Ministerija išklausė piketuotojų prašymus ir patikino, kad apie konkretų atlyginimų didėjimą bus kalbama sulaukus atnaujintų šalies ekonominių prognozių.
Ingrida Šimonytė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Ingridos Šimonytės Vyriausybės darbą pandemijos sąlygomis kritikuoja ne tik politiniai oponentai, tačiau ir politologai. Pasak jų, pastarosios savaitės Vyriausybės sprendimai kovojant su pandemija atskleidė, kad stokojama ne tik nuoseklumo ir aiškių argumentų priimant sprendimus, tačiau ir elementarios empatijos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad jei valdantieji ir toliau nepasimokys iš savo klaidų, Vyriausybei ne tik teks susitaikyti su aštriomis kritikos strėlėmis, tačiau gali augti ir įtampa Ministrų Kabineto viduje.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė valdančiųjų sprendimuose pasigenda vidinės organizacijos bei logiškumo.
„Valdančiųjų sprendimuose neapibrėžtumo ir nuoseklumo apraiškų tikrai yra. Nematau to aiškaus algoritmo, kuo vadovaujantis kai kurie svarbūs sprendimai yra priimami. Jau ne kartą Vyriausybei buvo sakyta, kad negali būti jokių anonsų, jeigu nėra 120 procentų tikrumo, kad tuos sprendimus, bus galima priimti“, – Eltai sakė MRU politologė.
Tai akcentuoja ir VU TSPMI politologas T. Janeliūnas. Pasak jo, panašu, kad Vyriausybė nesugeba tinkamai informuoti visuomenę apie kai kuriuos sprendimus. TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Vyriausybė neranda tinkamo būdo, kaip pranešti visuomenei apie savo sprendimus (…). Jei ir toliau toks Vyriausybės komunikavimo stilius tęsis, daugės ir komunikacijos klaidų. Taigi ir reakcijos bus vis labiau emocinės ir, matyt, tokia kritika tik didins įtampą pačios Vyriausybės viduje“, – sakė T. Janeliūnas.
Politologo manymu, valdantieji patys išprovokuoja neigiamas visuomenės reakcijas, nes sukelia pernelyg didelius lūkesčius, kurių galiausiai negali įvykdyti. ELTA primena, kad pastarąją savaitę valdantiesiems kritikos nemažai teko dėl to, kad buvo priimtas sprendimas neatidaryti daugiau prekybos vietų, nors apie ketinimus laisvinti karantino apribojimus tos pačios dienos rytą kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Kalbama apie pandemijos suvaldymą ir apie įvairių suvaržymų keitimą, žmonės, aišku, tikisi kažkokių palengvinimų, karantino sušvelninimų, tokius lūkesčius tarsi sukelia pati Vyriausybė užsimindama, kad ji ketina tai svarstyti, kad ji supranta, jog pernelyg ilgai užsitęsė tie ribojimai ir t.t. Bet galiausiai tenka nuo tokių sušvelninimų susilaikyti, nes aišku, kad situacija yra dinamiška, užsikrėtimų skaičius keičiasi“, – akcentavo TSPMI profesorius.
Nepasitenkinimą Vyriausybe taip pat sukėlė ir sprendimai dėl vakcinavimo tvarkos. Policijos pareigūnai piktinosi ir net surengė protesto akciją prie Vyriausybės, nes liko paskutiniai prioritetinių grupių skiepijimo sąraše. Galiausiai valstybės pareigūnų nepasitenkinimą sukėlė ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio reakcija į šią Vyriausybei tekusią kritiką. Ministras teigė, kad nėra pagrindo išsakytam pareigūnų nepasitenkinimui.
Politologas T. Janeliūnas sukritikavo tokią ministro A. Dulkio reakciją, atkreipdamas dėmesį, kad tai rodo empatijos stoką. Profesoriaus nuomone, dažnu atveju politikai įsijaučia į savo užimamas pareigas ir yra linkę pamiršti atsižvelgti į kai kuriuos žmogiškuosius problemų aspektus.
„Politikų vienas didžiausių trūkumų yra empatijos trūkumas. Tarp jų yra tikrai mažai žmonių, kurie empatiški ir tiksliai jaučia visuomenės nuotaikas (…) Sveikatos ministro aiškinimas, jog visada yra kažkokių svarbesnių grupių, kurie gali anksčiau tikėtis vakcinų negu pareigūnai… Tai rodo jo gynybinę reakciją, kad jo sprendimai turėtų būti apginami, bet jis pamiršta kitą pusę, kad pareigūnams tokie atsakymai ir tokia gynybinė reakcija greičiausiai sukels papildomą pasipiktinimą“, – sakė T. Janeliūnas.
Valdžios sprendimuose pasigendama logikos
MRU politologė R. Urbonaitė valdančiųjų sprendimuose pasigenda aiškios strategijos ir logikos, kaip informuojama apie patį sprendimų priėmimą. R. Urbonaitei kyla klausimas, ar valdantieji patys tikrai supranta tai, ką kalba.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kuo toliau, tuo valdžios sprendimo priėmimo logiką pagauti darosi sunkiau“, – teigė politologė.
R. Urbonaitės vertinimu, sklandžiai komunikacijai reikia viso Vyriausybės susitelkimo. Tačiau, pasak jos, dabar valdantiesiems trūksta organizuotumo. Anot jos, blogai, kai pirmiausia yra paviešinama informacija, o tik vėliau svarstomi sprendimai.
„Tai, ką daro premjerė yra tik maža dalis visos komunikacijos. Reikia viduje susistyguoti, nes dabar panašu, kad kabineto nariai pradeda kaišioti vieni kitiems pagalius į ratus“, – sakė politologė.
„Šiandien reikia organizuoto veikimo iš Vyriausybės ir jų tikslas turėtų būti savo sąjungininkais padaryti visuomenę. Šiuo metu, mano požiūriu, to padaryti nepavyksta, ir tos klaidos kainuoja labai daug“, – sakė politologė.
