Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Paryžius, vasario 5 d. (AFP-ELTA). Vandalai Vidurio Prancūzijoje apgadino Alžyro karo didvyrio, kuris priešinosi Prancūzijos vykdomai šios Šiaurės Afrikos šalies kolonizacijai, skulptūrą, likus vos kelioms valandoms iki jos atidengimo šeštadienį, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Apatinė plieninės skulptūros dalis Ambuazo mieste, kur 1848–1852 m. buvo kalinamas emyras Abdelkaderas, buvo smarkiai apgadinta per išpuolį, surengtą vykstant rinkimų kampanijai, per kurią dominuoja griežta retorika dėl imigracijos ir islamo.
Ambuazo meras Thierry Boutard‘as pareiškė, kad jam „gėda“ dėl asmenų, kurie už tai atsakingi, ir jis nusprendė tęsti inauguracijos ceremoniją. „Man buvo gėda, kad kas nors taip gali pasielgti su meno kūriniu ir menininku“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Policija pranešė tirianti įvykį.
Skulptūra buvo užsakyta minint 60-ąsias Alžyro nepriklausomybės nuo Prancūzijos metines. Ji buvo iškovota po žiauraus aštuonerius metus trukusio išsivadavimo karo, kuris ir toliau nuodija abiejų šalių santykius. Paminklą pasiūlė istorikas, prezidento Emmanuelio Macrono įpareigotas pamąstyti, kaip būtų galima išgydyti prisiminimus apie karą ir 132 Prancūzijos valdymo Alžyre metus.
Abdelkadero, islamo mokslininko, tapusio kariniu lyderiu, kuris priešinosi prancūzų valdymui, bet Prancūzijoje buvo laikomas didvyriu už tai, kad vėliau gynė krikščionis Artimuosiuose Rytuose, skulptūra žvelgia per Luaros upę į pilį, kurioje jis buvo įkalintas. Alžyro vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Atidengimo ceremonijoje dalyvavęs Alžyro ambasadorius Prancūzijoje Mohamedas Antaras Daoudas pasmerkė išpuolį kaip „neapsakomą niekšybę“ ir sakė esąs įsitikinęs, kad susitaikymo procesas tarp dviejų šalių tęsis.
XIX amžiaus pabaigoje „pikčiausiu Prancūzijos priešu“ pramintas emyras Abdelkaderas laikomas vienu iš šiuolaikinio Alžyro įkūrėjų dėl jo vaidmens mobilizuojant pasipriešinimą Prancūzijos valdymui. Tačiau jo vadovaujamas maištas žlugo, ir jis pasidavė prancūzų pajėgoms, kurios jį nugabeno į Prancūziją, ten jis su šeima ketverius metus praleido saugomas Ambuazo pilyje. Vėliau persikėlė į Siriją, kur pelnė tarptautinį pripažinimą už krikščionių gynimą per sektantų išpuolius. Jis buvo apdovanotas Garbės legiono ordinu – aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu už pastangas nutraukti persekiojimą.
