Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Mariaus Morkevičius (ELTA) nuotr.
Prezidentūrai raginant elektros kainas ir kitais metais užfiksuoti dabartiniame lygyje, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad vertinat tokio pobūdžio subsidijas būtina atsižvelgti į jų efektyvumą, poveikį ekonomikai ir kainą. Apskritai, jis atkreipia dėmesį, kad aukštos energetikos kainos taip pat vaidina savo vaidmenį – skatina spartesnį perėjimą prie atsinaujinančių išteklių.
„Velnias slypi detalėse. Neturime pamiršti, kad iš principo aukštesnės energetikos kainos skatina perėjimą prie žalesnių, tvaresnių energijos šaltinių. Iš kitos pusės, didžiulės kainos pradeda neigiamai veikti vartojimą, ekonominę aplinką, verslus ir tada turėsime didžiules pasekmes. Klausimas, koks sprendimas yra geriausias“, – antradienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Šimkus.
Kaip akcentuoja šalies centrinio banko vadovas, tokių priemonių „dizaino klausimas“ irgi yra itin svarbus, kadangi nuo jo priklauso ir subsidijų kaina. Jis pateikė pavyzdį, kuomet visiems gyventojams pritaikius vienodą 10 ct/kWh kompensaciją, jai prireiktų maždaug 340 mln. eurų. Tuo metu 10 ct/kWh kompensacija taikant tik iki 150 kWh suvartotos energijos ribos vienam objektui, tokiai priemonei, pasak G. Šimkaus, prireiktų žymiai mažiau – 25 mln. eurų.
„Priemonė dėl energetikos kainų lubų visiems yra svarstytina, bet klausimas yra tik tai, kur tos lubos. Biudžetas nėra guminis“, – tikino jis. Velniai. Slaptai.lt nuotr.
Be to, Lietuvos banko vadovas pažymi, kad kol kas jis nėra matęs konkrečių skaičiavimų, kodėl siūloma viena ar kita energetikos kainų fiksavimo riba ir kokį poveikį ekonomikai turėtų tokios priemonės. Anot jo, priemones reikia įvertinti pagal tai, kuri iš jų yra taikliausiai nukreipta į pačią problemą, kuri iš jų problemą paveikia veiksmingiausiai ir koks mechanizmas būtų proporcingiausias.
„Parama yra tokia, kokios reikia verslui. Jeigu verslas susiduria su likvidumo problema, tai turbūt subsidijos nėra ta priemonė, kuri yra reikalinga. Pavyzdžiui, didžiulei korporacijai, kaip veiklą pristabdžiusiai „Achemai“ 100 tūkst. eurų subsidiją galbūt būtų smagu gauti, bet tai nebūtų veiksminga priemonė“, – pabrėžė G. Šimkus.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda iki kitų metų liepos siūlo užfiksuoti dabartinį 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams. Tai, Prezidentūros pateiktais skaičiavimais kainuotų apie 300 mln. eurų daugiau nei preliminariai planuoja kompensuoti Vyriausybė. Anot Prezidentūros, valstybė, vykstant energetinei krizei, „gali sau leisti ir privalo“ šias papildomas lėšas skirti.
Prezidentūra laukia naujo prezidento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentūra nėra patenkinta tuo, kaip Lietuvos interesus Europos Sąjungos struktūrų koridoriuose bando apginti dešiniųjų ministrų kabineto atsakingi asmenys. Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad, jo nuomone, Vyriausybės apsukos sprendžiant energijos kainų klausimą ir ieškant europinio lygio priemonių šiai problemai spręsti yra per lėtos. Kritikuoja jis ir ministro bei kitų politikų išsakytą poziciją, kad rekordiškai aukštų energetikos kainų klausimas turėtų būti išspręstas Europos Vadovų Tarybos (EVT) metu – formate, kuriame Lietuvai atstovauja prezidentas. Pasak jo, toks bandymas permesti atsakomybę už sprendimą yra netikslus.
„EVT yra kulminacija – pati pabaiga sprendimų priėmimo, jeigu nesusitariama ir jeigu šakinės tarybos nepriėmė sprendimo kvalifikuota balsų daugumos būdu. Dar gegužės mėnesį EVT patvirtino RePower EU planą, kuriame suformuluoti uždaviniai dėl kainų mažinimo, o sprendimų paieška vyksta toliau darbo grupėse, tarp ministerijų, derinant interesus Briuselyje su komisijos atstovais, ieškant sąjungininkų…Tuomet vyksta ministrų tarybos, kurios ir priima tokius sprendimus, kaip konkrečiai turi veikti vienas ar kitas rinkos reguliavimo elementas įgyvendinant EVT sprendimus“, – Eltai sakė patarėjas.
„Mes stipriai vėluojame su savo pasiūlymais, su mūsų problematikos aktualizavimu. Negalime laukti EVT, nes tada bus per vėlu. Nes to klausimo EVT gali net nebūti, mes galime būti pervažiuoti iki tol“, – teigė J. Neverovičius.
Pavyzdžiui, svarstė J. Neverovičius, Lietuvai aktyviai nesiūlant konkrečių problemos sprendimo būdų, galėtų būti realizuotas Lietuvai itin nepalankus Europos Komisijos pirminis siūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo.
Europos Komisija siūlo apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, taip siekiant sušvelninti elektros kainų šuolio poveikį gyventojams. Pigią elektrą ne iš dujų gaminančios įmonės šiuo metu uždirba didelius pelnus, kadangi elektros rinkos kainą lemia rangiausias energijos šaltinis, kurio reikia gamybai – tai yra dujomis kūrenamos elektrinės. EK argumentuoja, jog sumažinus perteklines pajamas, ES šalys gautų naujų išteklių pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir įmonėms paremti.
J. Neverovičius pažymi, kad tokio Lietuvai nenaudingo pasiūlymo atsiradimas rodo, jog Lietuva nedalyvavo ir toliau nedalyvauja sprendimų artikuliavimo procese.
„Akivaizdu, kad Lietuva šiame procese nedalyvavo, nes mums pasiūlymai iš Komisijos pusės yra visiškai nenaudingi – pirmiausia rekomendacija surinkti viršpelnį ir padalinti tose rinkose, kur vyksta gamyba. Kadangi Lietuvoje nevyksta gamyba, tad išeina taip, kad mūsų namų ūkiai, mūsų verslas mokėtų brangiausias kainas ES, o visą naudą pasiima tos valstybės, kurios gamina elektrą“, – sakė J. Neverovičius.
„Gali būti, kad, Lietuvai nesugebėjus suburti pakankamos daugumos, klausimas net nenueis iki EVT, nes jis bus nuspręstas šakinėje ministrų taryboje. Taigi į EVT klausimas gali net nenueiti, jis bus uždarytas ir mums bus primestas nepalankus sprendimas. Taip kaip jau kartą atsitiko su mobilumo paketu“, – apibendrino patarėjas.
ELTA primena, kad visų ES šalių už energetiką atsakingi ministrai Briuselyje penktadienį diskutavo, kaip suvaldyti rekordiškai aukštas energijos kainas.
ES šiuo metu pirmininkaujanti Čekija yra pasiūliusi įvesti elektros gamybai naudojamų dujų kainų „lubas“, tuo metu EK – jas taikyti ir iš Rusijos tiekiamoms dujoms bei apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, taip siekiant sušvelninti elektros kainų šuolio poveikį gyventojams.
Lietuvai joje atstovavusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, didelė dalis ES valstybių pritartų nustatyti dujų kainų „lubas“, o dar rugsėjį galima tikėtis konkretesnių priemonių, kaip Bendrijoje bus apribojamos augančios energijos kainos.
Antrasis pasiūlymas, kuriam taip pat pritaria didesnė dalis ES valstybių, Lietuvai, anot ministro, nėra palankus, nes tuomet dalyje šalių elektros kainos sumažės, tuo metu Lietuvoje – išliks aukštos. Tai esą sumažintų lietuviško verslo konkurencinį pranašumą.
Šią savaitę ministras neatmetė, kad energetikos rinkos tobulinimo klausimas gali persikelti ir į EVT.
D. Kreivys antradienį teigė, kad penktadienį vyksiančiame energetikos ministrų susitikime klausimas, kaip spręsti energetikos krizę, nebus išspręstas. Anot jo, diskusija bus perkelta ir į Europos vadovų tarybą.
„Aš jau žinau ministrų susitikimo išvadas. Tai mes tokius dalykus jau žinome. Sprendimo ministrų taryboje nebus priimta, o visi sprendimai kelsis į vadovų tarybą. Šiandien jau yra aišku, kas bus ateinantį penktadienį“, – TV3 laidoje teigė ministras.
D. Kreivys pažymėjo, kad už energetikos klausimus atsakingų ES šalių ministrų susitikimas yra tik tarpinė derybų stotelė.
„Tai yra tarpinė stotelė ir derybos toliau tęsis ir greičiausiai derybos bus pabaigtos vadovų taryboje, nes tai yra aukščiausio lygio klausimas“, – nurodė D. Kreivys.
