Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gali atšaukti kitą savaitę turėsiantį vykti vizitą į Vašingtoną, teigia turkų pareigūnai.
 
Taip R. T. Erdoganas ketina pasielgti protestuodamas prieš Atstovų Rūmų sprendimą pripažinti masines armėnų žudynes Osmanų imperijoje genocidu ir siekti sankcijų Turkijai dėl šio pradėtos karinės operacijos Sirijoje, praneša „Reuters“, remdamasis trimis aukšto rango Turkijos pareigūnais.
 
Donaldo Trumpo pakvietimu Turkijos lyderio vizitas turėtų vykti lapkričio 13 d., tačiau pats prezidentas jau praeitą savaitę užsiminė, kad Atstovų Rūmų sprendimas pripažinti armėnų genocidą kelia „klaustukus dėl planų“ apsilankyti Vašingtone.
 
„Šie žingsniai meta didelį šešėlį ant dvišalių santykių. Dėl šių sprendimų, R. T. Erdogano vizitas yra įšaldomas“, – sakė vienas aukštas Turkijos pareigūnas, pabrėždamas, kad galutinis sprendimas dėl vizito dar nėra priimtas.
 
Turkijos šaltinių teigimu, D. Trumpo ir R. T. Erdogano ryšys yra tvirtas, nepaisant pykčio dėl Atstovų Rūmų sprendimo paremti sankcijas Turkijai dėl karinės operacijos Sirijoje ir įsigyjamų rusiškų raketų sistemų S-400.
 
Šie asmeniniai prezidentų ryšiai gali būti itin svarbūs, atsižvelgiant į tai, kad NATO narės Turkijos sprendimas įsigyti rusiškas raketų sistemas turėtų lemti sankcijas Ankarai.
 
Visgi labiausiai Turkiją įsiutino ne sankcijų grėsmė, o tai, kad Atstovų Rūmai pripažino armėnų genocidą. Turkija pripažįsta, kad Pirmojo pasaulinio karo metais daug armėnų žuvo susirėmimuose su Osmanų imperijos pajėgomis, tačiau neigia, kad armėnų žudynės buvo kruopščiai planuojamos ar kad tai buvo armėnų tautos genocidas.
 
„Jie pasinaudojo dabartiniu politiniu klimatu Turkijoje, kad priimtų šią rezoliuciją“, – sakė Turkijos Prezidentūrai artimas šaltinis.
 
Prasidėjus Turkijos karinei operacijai Sirijoje, D. Trumpas nusiuntė laišką R. T. Erdoganui, kuriame perspėja, kad jis gali būti atsakingas už „tūkstančių žmonių skerdynes“.
 
„Nebūk užsispyręs. Nebūk kvailys!“ – Turkijos prezidentui rašė D. Trumpas.
Turkijos saugumo struktūrų pareigūnas tvirtino, kad D. Trumpo laiškas bei balsavimas Atstovų Rūmuose pakenkė dvišaliams santykiams: „Jei atmosfera nesikeis, nėra jokio reikalo vykti vizito.“
 
Nepaisant nesutarimų, Ankarai D. Trumpas suteikia daugiausia vilčių išlaikyti gerus JAV ir Turkijos santykius, kurių Turkijai reikia, jei ši nori įgyvendinti pačios išsikeltą tikslą keturis kartus padidinti metinę prekybą iki 100 mlrd. dolerių.
 
„Abiejų lyderių santykiai yra geri. Prezidentas D. Trumpas nori gerų santykių su Turkija, nepaisant jo paties administracijos“, – teigė Prezidentūrai artimas šaltinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 06:00

Turkija sutiko penkioms paroms sustabdyti savo karinę operaciją Sirijoje, kurią visiškai nutrauks, jei kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) pasitrauks iš saugumo zonos ties Turkijos ir Sirijos siena, paskelbė JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as ir Turkijos pareigūnai.
 
120 val. truksiantis ugnies nutraukimas sumažino įtampą šioje beprecedentėje krizėje tarp Turkijos ir JAV, tačiau kritikai ir vėl suskubo apkaltinti prezidentą Donaldą Trumpą palikus kurdų sąjungininkus likimo valiai.
 
Pagal susitarimą, kurdų pajėgos turės pasitraukti iš 32 km pločio ruožo palei Turkijos ir Sirijos sieną, kur Ankara ketina įkurti saugumo zoną, į kurią bus perkelti į Turkiją pabėgę sirų migrantai.
 
D. Trumpo sprendimas atitraukti amerikiečių karius nuo Turkijos ir Sirijos pasienio leido Ankarai praeitą savaitę pradėti šią karinę operaciją, tačiau pats prezidentas vėliau įvedė sankcijas turkų ministrams ir pagrasino sunaikinti NATO narės Turkijos ekonomiką.
 
Po derybų su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu M. Pence’as patvirtino, kad Turkijos karinės operacija „bus visiškai nutraukta, kai bus baigtas“ kurdų SDF atitraukimas, o JAV tada atšauks sankcijas Turkijai.
M. Pence’o teigimu, Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su YPG – kurdų kovotojais, vadovaujančiais SDF – „kad užtikrintų tvarkingą pasitraukimą per 120 valandų“.
 
SDF vadas Mazlumas Abdi tikino, kad jo pajėgos yra „pasirengusios laikytis paliaubų“ teritorijoje nuo Ras al Aino iki Tal Abjado.
 
Vis dėlto JAV įgaliotinis Sirijoje Jamesas Jeffrey’is pripažino, kad kurdų kovotojai nebuvo patenkinti susitarimo, o Vašingtonui prireikė naudotis „botagu ir meduoliu“, grasinant sankcijomis, tam, jog būtų pasiektas paliaubų susitarimas.
 
„Nėra jokios abejonės, kad YPG nori pasilikti šiose vietovėse“, – reporteriams sakė jis, grįždamas iš Ankaros.
 
Stebėsenos organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) anksčiau pranešė, kad dėl karinės operacijos buvo priversti bėgti 300 tūkst. gyventojų. SOHR teigimu, nuo Turkijos puolimo pradžios žuvo beveik 500 žmonių, įskaitant dešimtis civilių, dauguma jų – kurdų pusėje.
 
Visgi Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pabrėžė, kad Ankara tik „stabdo operaciją, o ne ją nutraukia“.
 
„Tai nėra paliaubos. Paliaubas pasiekia dvi teisėtos šalys“, – sakė M. Cavusoglu.
 
Turkija kurdų YPG kovotojus laiko uždraustus Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atšaka. PKK Turkijoje jau 35 metus vykdo kruvinus išpuolius, taip siekdami didesnės autonomijos kurdams.
 
J. Jeffrey’io teigimu, Turkija pažadėjo amerikiečių diplomatams, kad neužsibus saugumo zonoje. Jis taip pat pabrėžė, kad JAV gerbia Sirijos teritorinį vientisumą.
 
„Turkai ir pats prezidentas R. T. Erdoganas asmeniškai mums daug kartų tikino, kad jie neturi jokių ketinimų – visai jokių ketinimų – likti Sirijoje ilgam laikui“, – sakė J. Jeffrey’is.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.18; 09:00

Ankara pirmadienį apkaltino ES, kad kritikuodami Turkijos operaciją prieš Sirijos kurdų pajėgas, bloko vadovai gina „teroristinius elementus“.
 
Turkija jau šeštą dieną vykdo puolimą prieš Sirijos kurdus. Kurdai yra pagrindiniai ES sąjungininkai kovoje prieš „Islamo valstybės“ grupuotę šiaurės rytų Sirijoje. ES vadovai griežtai pasmerkė šią Turkijos operaciją Sirijoje.
 
„Visiškai nepriimtina, kad ES rodo teroristinius elementus ginantį požiūrį“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai. Pareiškimą ministerija išplatino netrukus po to, kai ES pasmerkė Turkijos veiksmus Sirijoje.
 
„Mes tikrai atmetame ir smerkiame sprendimus ir mūsų šaliai išsakytus raginimus“, – skelbė ministerija.
 
ES atstovai kiek anksčiau yra teigę „smerkiantys viso regiono stabilumui ir saugumui grėsmę keliančius Turkijos karinius veiksmus“. ES taip pat atvėrė kelią sankcijoms Turkijai dėl prie Kipro krantų Ankaros vykdomų angliavandenilio gavybos veiksmų.
 
„Mums tai atrodo nepriimtina, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai. – Kadangi ES požiūris yra neteisėtas ir šališkas, rimtai persvarstysime bendradarbiavimą su bloku kai kuriose srityse.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.15; 06:00

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryba sušauks skubų susitikimą Turkijos puolimui prieš Sirijos kurdų karines pajėgas aptarti, trečiadienį paskelbė diplomatai.
 
Susitikimas už uždarų durų turėtų įvykti ketvirtadienio rytą, diplomatai nurodė, kad posėdžio pareikalavo Belgija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Lenkija.
 
Kiek anksčiau JT Saugumo tarybos pirmininkas ir Pietų Afrikos Respublikos atstovas Jerry’is Matthews’as Matjilas paragino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą laikytis „didžiausio galimo santūrumo“ ir „saugoti civilius“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 05:23

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas neatmeta, kad artimiausiomis dienomis Turkija gali pradėti operaciją Sirijoje, kad sukurtų „saugumo zoną“. Tai jis atskleidė šeštadienį transliuotoje televizijos laidoje, praneša TASS.
 
„Saugumo zonos sukūrimas Sirijoje yra pats racionaliausias sprendimas, kad sirai galėtų grįžti namo. Mes nusprendėme veikti savarankiškai. Šią operaciją vykdysime ir ant žemės, ir ore. Pradėsime galbūt šiandien, o galbūt rytoj“, – sakė Turkijos vadovas.
 
Anot R. T. Erdogano, Turkijos karinės pajėgos yra pasirengusios operacijai.
Dar spalio 1 d. jis teigė, kad Turkija siekia veikti savarankiškai ir sukurti „saugumo zoną Sirijoje“ į rytus nuo Eufrato upės nes jai iki šiol „nepasisekė pasiekti norimo rezultato, o laiko laukti nebėra“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.07; 02:00

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko pirmojo oficialaus vizito į Turkiją.
 
V. Zelenskis vizitą pradėjo nuo tradicinės gėlių padėjimo ceremonijos šalia pirmojo Turkijos prezidento Mustafos Kemalio Atatiurko mauzoliejaus, praneša „Ukrinform“.
 
Vėliau Ukrainos prezidentas susitiks su ukrainiečių ir Krymo totorių bendruomenių atstovais ir atidarys naują Krymo totorių centrą Stambule. Po iškilmingos ceremonijos V. Zelenskis susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
 
Vizitą V. Zelenskis tęs ketvirtadienį. Ukrainos prezidentas lankysis bendrovėje „Bayraktar Makina“, tiekiančioje Ukrainai taktinius bepiločius skraidymo aparatus „Bayraktar TB2“.
 
V. Zelenskis vizitą užbaigs susitikimu su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.08; 05:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino Jungtinėms Valstijoms nebepirkti „Boeing“ orlaivių, jei jo šaliai bus paskelbtos sankcijos dėl rusiškos gynybos sistemos S-400 įsigijimo.
 
„Mes esame geri klientai, – pareiškė R. T. Erdoganas penktadienį savo partijos susitikime, turėdamas omenyje naujų „Boeing“ lėktuvų pirkimą. – Bet jei taip tęsis toliau, norime mes ar ne, privalėsime dar kartą apie tai pagalvoti“.
 
R. T. Erdoganas birželį susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjosi apie sutartį su „Boeing“ dėl naujų lėktuvų pirkimo. Todėl R. R. Erdoganas buvo įsitikinęs, kad D. Trumpas neskelbs sankcijų Turkijai dėl S-400 sistemos pirkimo.
 
Turkijai gresia baudžiamosios priemonės pagal CAATSA įstatymą, kuris leidžia taikyti bausmes už sandorius su Rusijos ginklų koncernais. Dėl rusiškos sistemos įsigijimo JAV jau eliminavo Ankarą iš F-35 naikintuvų programos. R. T. Erdoganas dabar pabrėžė, kad Turkija ir kitur gali įsigyti naikintuvų. „Neduosite mums F-35? Labai gerai, tačiau tokiu atveju mes imsimės priemonių šiuo klausimu ir kreipsimės į ką nors kitą“, – kalbėjo prezidentas.
Turkijos ginkluotosios pajėgos – vienos iš galingiausių visoje Europoje ir NATO aljanse.
 
Rusija jau pasiūlė Turkijai parduoti savo naikintuvus. JAV baiminasi, kad NATO narė Turkija labiau atsigręš į Maskvą. Turkija tuo tarpu tikina, kad S-400 sistema reikalinga jos gynybai. Jokie „grasinimai ir sankcijos“ esą nesutrukdys Turkijai „garantuoti savo saugumo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 07:04
 
 

JAV pašalinus Turkiją iš F-35 naikintuvų programos, Ankara įspėjo Vašingtoną dėl „nepataisomos žalos“.
 
Užsienio reikalų ministerija kalbėjo apie didelę JAV klaidą, kuri padarys „nepataisomos žalos“ abiejų šalių santykiams.
 
Vienašališkas ir neteisingas Vašingtono žingsnis neatitinka „Aljanso (NATO) dvasios“ (NATO) ir neturi teisėto pagrindo, sakoma pareiškime. Todėl jis esą turi būti atšauktas. Turkija, be to, pabrėžė, kad jai svarbi draugystė tarp abiejų šalių.
 
Vašingtonas pašalino Turkiją iš F-35 naikintuvų programos, nes šalis įsigijo rusišką raketinės gynybos sistemą. Vašingtonas baiminasi, kad Rusija per sistemos S-400 radarą gaus duomenimis apie naujojo JAV naikintuvo F-35 pajėgumus. Kaip F-35 gamyboje dalyvaujanti partnerė, Turkija turėjo gauti apie 100 tokių naikintuvų.
 
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad Turkija šalinama iš programos. Joje, be kitų, dar dalyvauja Didžioji Britanija, Italija, Kanada ir Australija. Vašingtonas argumentavo, kad S-400 sistemos pirkimas yra nusižengimas NATO narių įsipareigojimams neturėti rusiškų sistemų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.18; 14:30

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano apsauga Sarajevo oro uoste susimušė su Bosnijos ir Hercegovinos pasienio policijos pareigūnais. Tai pirmadienį pranešė portalas „Klix“.
 
Turkijos lyderis atvyko į Bosnijos ir Hercegovinos sostinę dalyvauti Pietryčių Europos valstybių bendradarbiavimo proceso organizacijos viršūnių susitikime.
 
Kaip teigia portalas, R. T. Erdogano lėktuvui nusileidus, jo apsaugos darbuotojai „elgėsi nederamai – atsisakė atlikti kontrolės procedūras“. Todėl prezidento apsaugininkai ir pasienio policijos pareigūnai iš pradžių griežtai kalbėjosi, o paskui – susimušė. Po to svečiai iš Turkijos atsinešė iš lėktuvo ginklus, bet, kai ant trapo pasirodė R. T. Erdoganas, konfliktas nurimo.
 
Konflikto faktą patvirtino pasienio policijos direktroius Zoranas Galičius. Pasak jo, pasieniečiai „veikė profesionaliai, tai leido išvengti atviro susirėmimo“. „Tie, kurie atvyksta į Bosniją ir Hercegoviną, turi gerbti įstatymą, o ne mėginti būti aukšiau už jį“, – pabrėžė pareigūnas.
 
„Klix“ pažymi, jog tai jau ne pirmas atvejis, kai R. T. Erdogano apsauga nederamai elgiasi Sarajeve. Apsaugininkai ir per ankstesnius vizitus „elgėsi įžūliai ir šiurkščiai, kas galiausiai sukėlė pasienio policijos reakciją“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 10:53

Turkija pareiškė esanti pasiruošusi imtis atsakomųjų veiksmų už bet kokias Libijos generolo Khalifos Haftaro pajėgų atakas prieš Turkijos laivus ir interesus Libijoje.
 
Tokie Turkijos komentarai pasirodė po to, kai Kh. Haftaras nurodė savo vadovaujamai Libijos nacionalinei armijai (LNA) atakuoti Turkijos laivus ir kompanijas Libijoje bei suimti Libijoje esančius Turkijos piliečius.
 
LNA atstovas Turkijos objektus Libijoje pavadino „teisėtais taikiniais“. Kh. Haftaras apkaltino Turkiją remiant jo priešininkus.
 
Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas patvirtino, kad jo šalis remia tarptautiniu mastu pripažintą Nacionalinės santarvės vyriausybę (GNA) ir tiekia jai ginklus pagal „karinio bendradarbiavimo susitarimą“.
 
Libijoje veikia dvi konkuruojančios vyriausybės. Sostinėje Tripolyje veikia tarptautinės bendrijos remiama GNA. Tuo metu generolas Kh. Haftaras ir jo vadovaujama LNA remia priešišką vyriausybę šalies rytuose.
 
Balandžio pradžioje LNA pradėjo puolimą dėl sostinės Tripolio kontrolės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 06:51

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos nesugebėjo pasiūlyti Turkijai tokių pat amerikietiškų zenitinių raketų sistemų „Patriot“ įsigijimo sąlygų, kokias Rusija pasiūlė sandoryje dėl rusiškų raketų sistemų S-400 „Triumf“ įsigijimo, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

„Mes užbaigėme sandorį dėl S-400, tęsiame įmokas pagal šį sandorį. Siūlėme JAV įsigyti jų sistemų „Patriot“, bet Jungtinių Valstijų sąlygos mūsų netenkino. Taigi, sandoris dėl S-400 įsigijimo yra realizuojamas, o liepą mes jau laukiame raketų kompleksų pristatymo“, – Turkijos TV kanalo „Haber Turk“ eteryje sakė R. T. Erdoganas.

Pasak Turkijos prezidento, Vašingtono pozicija dėl Ankaros įsigyjamų rusiškų raketų sistemų S-400 yra neteisinga ir Turkijai ji nepatinka. R. T. Erdoganas taip pat pridūrė pritariantis NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pozicijai, esą Vašingtonas ir Ankara nesutarimus turėtų spręsti dialogo būdu.

„Generalinis sekretorius kalbėjo apie svarbius dalykus. Jis sakė, kad bet kokių sankcijų įvedimas Aljanso partneriams nėra teisingas sprendimas, nes mums vieniems kitų reikia“, – kalbėjo Turkijos lyderis.

Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų įsigis amerikietiškas „Patriot“ sistemas.

Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.

Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.06; 07:06

JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas. EPA - ELTA nuotr.
 JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas. EPA – ELTA nuotr.
Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų pirks amerikietiškas „Patriot“ sistemas.

Praėjus dienai po to, kai Vašingtonas įšaldė bendrą F-35 naikintuvų programą su Turkija dėl šios iš Rusijos perkamų sistemų S-400, P. Shanahanas sakė besitikintis, kad Ankara visgi pasirinks „Patriot“ raketų sistemas, o tai, patikino jis, leistų tęsti naikintuvų F-35 programą.

„Ne kartą kalbėjau su (Turkijos) gynybos ministru (Hulusiu) Akaru ir tikrai manau, kad mes su savo strateginiais partneriais išspręsime šią problemą. Esu visiškai tikras dėl mūsų pasiūlymo Turkijai, jo prieinamumo, kainos ir, svarbiausia, Turkijos pramonės įsitraukimo, kuris pridedamas prie įsigyjamų „Patriot“ sistemų“, – kalbėjo P. Shanahanas.

Paklaustas, ar jis pats tikisi, kad Turkija įsigis „Patriot“ sistemų, P. Shanahanas tikino, kad Turkijai ir JAV pavyks išspręsti nesutarimus: „Manau, mums pavyks išspręsti problemas, kad turėtume tinkamą gynybos įrangą, tiek „Patriot“, tiek ir F-35 atveju“.

Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.

Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priminė, kad jo vadovaujama šalis „turi teisę naudoti įvairias priešlėktuvinės gynybos sistemas“, o kitos šalys esą neturi teisės Ankaros dėl to kritikuoti.

„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak Turkijos lyderio, šalis tikisi jau šių metų liepą sulaukti rusiškų S-400 sistemų pristatymo.

Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.03; 09:40

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasmerkė išpuolius dviejose mečetėse Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste, apibūdindamas juos kaip „naujausius didėjančio rasizmo ir islamofobijos pavyzdžius“. 

„Savo šalies vardu reiškiu užuojautą islamo pasauliui ir Naujosios Zelandijos žmonėms (…)“, – tviteryje rašė Turkijos prezidentas. 

Kiek anksčiau R. T. Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas pavadino tai „fašistine“ ataka, rodančia, kaip „antimusulmoniška retorika ir neapykanta priveda prie kruvinų išpuolių“. 

Remiantis naujausiais naujienų agentūros AFP duomenimis, per išpuolius prieš dvi mečetes žuvo mažiausiai 49 žmonės, o dar kelios dešimtys žmonių buvo sunkiai sužeisti. Naujosios Zelandijos policijos komisaras Mike’as Bushas patvirtino, kad aukų skaičius išaugo iki 49. 

Tuo tarpu Indonezijos užsienio reikalų ministrė Retno Marsudi sakė, kad išpuolio metu Al Noor mečetėje Kraistčerče buvo šeši Indonezijos piliečiai. 

„Trys iš jų patvirtino, kad išsigelbėjo, mes vis dar ieškome informacijos apie kitus tris asmenis“, – reporteriams sakė ministrė R. Marsudi. 

Pasak Indonezijos užsienio reikalų ministrės, Kraistčerčo mieste iš viso buvo 330 Indonezijos piliečių, tarp kurių – 130 universiteto studentų.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.16; 06:15

Vokietijoje vyksta protestai prieš artėjantį R. T. Erdogano vizitą. EPA-ELTA nuotr.

Keliuose Vokietijos miestuose šeštadienį žmonės išėjo į gatves protestuoti prieš šalyje planuojamą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vizitą. 

Keli šimtai žmonių dalyvavo demonstracijoje Vokietijos sostinėje Berlyne. Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Erdoganas nelaukiamas“. Kelių vakarinių Vokietijos miestų gatvėmis žygiavo nuo 80 iki 200 žmonių grupės. 

Ateinantį penktadienį ir šeštadienį Berlyne ir Kelno mieste planuojami keli didžiuliai protestai. Kiekviename iš jų tikimasi sulaukti iki 10 tūkst. dalyvių. 

Turkijos prezidentas atvyksta ketvirtadienį. Šeštadienį numatytas jo apsilankymas Kelne. 

Siekiant pralaužti ledus dvišaliuose santykiuose, kurie atšalo po sužlugdyto karinio perversmo Turkijoje 2016 metais, vizito Vokietijoje metu R. T. Erdoganas turi susitikti su Vokietijos lyderiais. 

Po nesėkmingo bandymo įvykdyti karinį perversmą Turkijoje prasidėjo susidorojimas su tūkstančiais įtariamų perversmininkų. Berlynas griežtai kritikavo žmogaus teisių pažeidimus  vykdant susidorojimą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-09-23

 

Neeilinio Islamo Bendradarbiavimo Organizacijos (OIC) vadovų susitikimo dalyviai. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paragino islamiškąjį pasaulį susivienyti ir remti palestiniečius. Pasak jo, musulmonų lyderiams reikia įveikti nesutarimus, kad kovotų prieš „Izraelio žiaurumus“, rašo AFP.

R. T. Erdoganas iš pradžių tai pareiškė kreipdamasis į tūkstantinę minią Stambule, per demonstraciją, kurią pats organizavo. O vėliau savo mintis pakartojo per neeilinį musulmoniškų valstybių vadovų susitikimą, kuris buvo surengtas vos per kelias dienas.

Turkijos vadovas pasisakė po to, kai Izraelio pajėgos nukovė apie 60 palestiniečių prie Gazos ruožo sienos po JAV ambasados Izraelyje perkėlimo iš Tel Avivo į Jeruzalę.

„Atėjo laikas pasipriešinti Izraelio tironijai“, – R. T. Erdoganas kalbėjo, kreipdamasis į protestuotojus, laikančius Turkijos ir palestiniečių vėliavas.

„Raginu visus musulmonus ir visą žmoniją imtis veiksmus prieš tuos, kurie mūsų regioną ir pasaulį savo religiniu fanatiškumu tempia katastrofos link“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas valstybių vadovų susitikimo atidaryme, Turkijos prezidentas Izraelio veiksmus prieš palestiniečius Gazoje palygino su nacių vykdytu žydų persekiojimu ir holokaustu per Antrąjį pasaulinį karą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.20; 00:30

Politikos apžvalgininkė ir žurnalistė Julija Latynina laidoje „Priėjimo kodas“ (Kod dostupa) radijuje „Echo Moskvy“ populiariai nagrinėjo Rusijos ir Turkijos konfliktą.

Šią savaitę išaiškėjo, kad mes kaip motulės Jekaterinos laikais kariaujame su turkais. Na, jei ne kariaujame su turkais, tai, šiaip ar taip, dėl jų raketų prarandame lėktuvus.

Continue reading „Ką Rusija pametė Turkijos pasienyje“