Kaip ekonomistas žaviuosi Šveicarija dėl jos protingo požiūrio į klausimus, pvz., išlaidų suvaržimo ir mokesčių.
Kaip politinių sistemų stebėtojas, žaviuosi Šveicarija dėl jos tvirto federalizmo.
Kaip žmogaus teisių šalininkas, žaviuosi Šveicarijos finansinio privatumo apsauga (deja, nusilpusi dėl išorinio spaudimo).
Kaip laisvės šalininkas aš žaviuosi Šveicarija dėlto, kad joje yra tradicija turėti ginklus.
Iš tiesų, yra ginklų parduotuvė mažiau nei už mylios nuo federalinio Parlamento Berne, kuri parduoda (Oi!) karinio stiliaus šturmo šautuvus.
Deja, ji nebuvo atidaryta, kai ėjau pro šalį praėjusį savaitgalį, taigi galėjau tik padaryti nuotrauką, kas buvo rodoma jos lange.
Negalėjau išvengti mintyse lyginti Šveicarijos sostinę, kur ginklai parduodami, su JAV sostine, kur šališkumas yra parduodamas.
Čia taip pat yra kultūra „už ginklus“ – kaip Šveicarijoje, taip nurodyta šiame straipsnyje.
“Šaudymas tampa vis populiaresnis tarp jaunų žmonių, ir federalinis sprendimas sumažinti amžių dėl pamokų yra svarbi jo dalis,” sako laimingas Christoph Petermann, Šveicarijos šaudymo Federacijos ryšių viršininko pavaduotojas.
2016 metais vyriausybė sumažino amžių nuo 17 iki 15 metų, kurio sulaukę jauni žmonės gali dalyvauti šaudymo į taikinį apmokymuose. “Be to, mes esam labai patenkinti mergaičių ir jaunų moterų pasirinkimą šaudymui … ” Kai kalbama apie vaikų mokymą šaudyti, vaikai yra prileisti nuo penkerių metų amžiaus – bet ne šaudyti šturmo karabinu. Tai tampa rimta, kuomet tokiems vaikams leidžiama treniruotis su pneumatiniais pistoletais ir šautuvais, arbaletais arba lankais, o nuo dešimties metų amžiaus – su mažo kalibro ginklais, bei nuo 12-kos, apskritai su šturmo šautuvais.
Deja, Šveicarijos teisės laikyti ginklus yra puolamos. Problema yra ne politikai Berne, bet biurokratai Europos Komisijoje. Šveicarijos žiniasklaida, aprašo šią problemą.
… ES ginklų kontrolės planai turėjo būti baigti 2019-aisiais, per kuriuos siekiama pažaboti ginklų pardavimą internete ir nustatyti griežtus apribojimus šturmo ginklams.
… Šveicarijos „karinio tipo“ ginklai vis dar galėtų būti laikomi namuose po karinės tarnybos, laikantis tradicijų. Pagal šiuos planus, medžiotojai taip pat nebūtų paveikti. Tačiau tam tikri pusiau automatiniai ginklai – pvz., su apkabomis į kurias telpa 20 turų šaudmenų – ir kai kurios didelės talpos „ant peties laikomi “ šautuvai būtų uždrausti. Ginklų savininkai ir mėgėjai privalės surašyti savo kolekcijas ir pranešti valdžios institucijoms apie tai, ką jie turi.
Nereikia nė sakyti, kad Šveicarijos ginklų teisių asociacijos nėra patenkintos.
Kritikai sako, kad vyriausybės pasiūlymas buvo nuspręstas nedemokratiškai ir draudimas neturės jokios įtakos visuomenės saugumui ar terorizmui Europoje. Jie nerimauja dėl jos poveikio jų teisėms turėti ginklus ir yra ypač nepatenkinti apribojimais tam tikrų kategorijų pusiau automatiniams ginklams ir apkaboms, galimą poveikį kariniams šautuvams, ir papildomai biurokratijai.
Jean-Robert Consolini- Lagardere arsenalo savininkas pažadėjo kovoti su tokiu pasiūlymu. “Šie teroro išpuoliai buvo atlikti žmonių, kurie naudojo ginklus, nelegaliai gautus Juodojoje rinkoje, bet ne iš teisėtos prekybos ginklų arsenalų. Taigi ši direktyva niekaip netrukdys neteisėtai nelegalių ginklų apyvartai ir jų nusikalstamam panaudojimui”.
Šiandien Šveicarija pagal gyventojų skaičių Vakarų šalių tarpe yra viena iš daugiausia ginklų savininkų turinčia šalimi. Manoma, kad šios šalies teisėtoje apyvartoje yra maždaug du milijonai legalių ginklų. Tokie nuosavybės skaičiai ir esami ginklų įstatymai atspindi šalies piliečių tarpe giliai įsišaknijusį įsitikinimą dėl teisės turėti šaunamuosius ginklus ir jų savanorių armijos reikalavimų teisėtumo.
Tačiau liūdna, kad Šveicarų teisės laikyti ginklus yra atakuojamos.
Ponas Consolini yra visiškai teisus, beje, apie ES direktyvų poveikį teroristams, kurie visada gali gauti ir apsirūpina ginklais Juodojoje rinkoje.
Bet kuriuo atveju Amerikos ginklų savininkų asociacijos išreiškia užuojautą savo Šveicarijos kolegomis.
Nacionalinė ginklų asociacija (NRA) pareiškė savo nuomones apie šią kontroversiją.
Šveicarija turi daugiausia civilinių savininkų turimų šaunamųjų ginklų vienam gyventojui Europoje ir yra trečia pasaulyje. Šveicarijos patirtis, kaip ir daugelio Jungtinės Amerikos Valstijos regionų, paneigia ginklų kontrolės šalininkų teiginius, kad platesnė šaunamojo ginklo nuosavybė reiškia daugiau smurto.
Deja, taikių ginklų nuosavybės tradicija, regis, neįtikina ginklų uždraudimo sumanytojų.
Naujausio ginklų kontrolės griežtinimo ir nuosavybės teisių į šaunamąjį ginklą apribojimų stūmimo iniciatyva kyla ne iš Šveicarijos, bet iš Europos Sąjungos ginklų direktyvos, 2017 m. gegužės 17 d. Briuselyje priėmus labiausiai ginčytinus ES ginklų įstatymo pakeitimus pistoletams su apkabomis, kurių talpa didesnė nei 20 šovinių, ir šautuvams su apkabomis, kurių talpa didesnė nei 10 šovinių. Jie dabar laikomi jau A kategorijos ginklais.
A kategorijos ginklai paprastai draudžiami naudoti civiliniais tikslais. Be to, teisės aktuose reikalaujama, kad ES valstybės narės sukurtų šaunamųjų ginklų registrus. Šveicarija nėra ES narė, tačiau šalis yra Šengeno zonos narė, todėl Šveicarija privalo atitikti ES šaunamųjų ginklų apribojimus.
Balandžio 9 d. Šveicarijos teisių į ginklus organizacija „Pro Tell”, pavadinta legendinio šaulio (snaiperio) Viljamo Telio vardu, pareiškė savo nepritarimą ES ir Šveicarijos teisės aktų pakeitimams. Ji nurodo Šveicarijos ginklų įstatymus kaip “išraišką, pasitikėjimo ir pagarba tarp piliečių ir valstybės.” Gruodžio mėn. Pro Tell pareiškė, kad ji yra pasirengus toliau kovoti su bet kokiu ginklų teisių apribojimais referendumo būdu. Šveicarijos Liaudies partija taip pat yra užregistravusi savo opoziciją naujiems ES apribojimams.
Yra du galimi teigiami rezultatai.
Pirma, kaip buvo pastebėta ir praėjusiais metais, Čekijos Respublika yra teisingoj šios kovos pusėje. Ir jos vyriausybė ginčija Europos Komisijos kišimąsi į tai, kas turėtų būti nuspręsta nacionalinių vyriausybių.
Čekijos Respublika pateikė ieškinį prieš naują Europos Sąjungos direktyvą sugriežtinti ginklų nuosavybę, siekimą apriboti prieigą prie pusiau automatinių ir kitų ginklų. ES šalių vidaus reikalų ministrai davė galutinį pritarimą tokiems pakeitimams nepaisydami to, kad Čekijos Respublika, Liuksemburgas ir Lenkija protestuoja. Čekijos vidaus reikalų ministerija sakė, kad direktyva buvo per daug griežta, pavyzdžiui, paveikianti tūkstančius medžiotojų – tai populiari veikla, turinti ilgas tradicijas šioje centrinės Europos šalyje…
“Toks didžiulis padorių ginklų savininkų baudimas yra nepriimtinas, nes legaliai įsigytų ginklų draudimas neturi jokio ryšio su antiteroristine kova,” pareiškė vidaus reikalų ministras Milanas Chovanec savo pareiškime.
Jis pabrėžė, kad “tai ne tik absurdiškas sprendimas, kuris dar kartą pakirs žmonių pasitikėjimą ES, be to, šios direktyvos įgyvendinimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį Čekijos Respublikos vidaus saugumui, nes daug ginklų galėtų pereiti į juodąją rinką”.
Žemesnieji Čekijos Parlamento Rūmai birželio mėn. pritarė įstatymui, kuris įtvirtino ginklų savininkų teises šalies konstitucijoje.
Teoriškai, Čekijos vyriausybės išsakytieji teisiniai argumentai privalėtų dominuoti, nes “subsidiarumas”, regis, neabejotinai yra įtvirtintas Europos sutartyse.
Bet bijau, kad decentralizacijos principas bus pamirštas dėl pro-harmonization („suderinamumo”) ideologijos, paplitusios ES institucijų tarpe.
Taigi antroji parinktis yra teigiamas rezultatas referendume Šveicarijoje, kuri turi ilgą tiesioginės demokratijos tradiciją.
Kadangi šveicarai linkę būti labai protingais, balsuojant nacionaliniais klausimais, galime tikėtis, kad jie atmes peršamą ginklų kontrolę ir – visiems tikslams ir ketinimams – pasiūlydami Europos Komisijai eiti pasivaikščioti.
Tikėkimės. Yra labai nedaug Libertarinių požiūrių jurisdikcijų pasaulyje. Būtų gėda, jei šveicarai apsiverstų ir leistų ES biurokratams diktuoti savo įstatymus dėl ginklų.
Interneto dienoraštis Word Press com:
2018.05.07; 17:40
