Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 1 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Europos Sąjungai (ES) už šeštąjį sankcijų Rusijai paketą ir kartu pareikalavo naujų baudžiamųjų priemonių.
Kai bus įgyvendinti šeštojo paketo sprendimai, bus reikalingas septintasis paketas, sakė jis antradienio vakarą paskelbtame vaizdo kreipimesi. „Galiausiai neturi likti jokių svarbių ekonominių ryšių tarp laisvojo pasaulio ir teroristinės valstybės, – pabrėžė V. Zelenskis. – Mes sieksime naujų ribojimų Rusijai už šitą karą“.
Dėl planuojamo ES naftos embargo Rusija praras „dešimtis milijardų eurų“, kurių ji nebegalės naudoti teroro finansavimui. Rusiškos naftos atsisakymas, be to, anot V. Zelenskio, padės ES pereiti prie atsinaujinančios energijos. Rusija tuo tarpu apskritai ekonomiškai pralaimės ir bus dar labiau izoliuota.
ES šalys po kelias savaites trukusių diskusijų viršūnių susitikime Briuselyje susitarė dėl plataus rusiškos naftos embargo. Tai dalis šeštojo sankcijų paketo, kurio detalės trečiadienį Briuselyje bus derinamos toliau. Tada paketas galės būti formaliai priimtas. Numatyta iš „Swift“ mokėjimų sistemos pašalinti didžiausią Rusijos banką „Sberbank“. Be to, ES bus uždrausta valstybinė TV žinių stotis „Rossija 24“ bei valstybinės stotys „RTR Planeta“ ir „TV Centre“.
Kas vakarą skelbiamame savo kreipimesi V. Zelenskis sveikino priemones Rusijai. Be to, jis atkreipė dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laimėjimus Charkivo srityje šalies rytuose ir Zaporižėje pietuose. „Tam tikrų laimėjimų“ yra ir Chersono srityje, kurią laiko užėmę rusų daliniai.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareikalavo ES sankcijų Rusijos oligarchams.
„Beprasmiška sankcionuoti pulkininkus, generolus ar žmones, kurie iš tikrųjų nedaug keliauja į užsienį (…), neturi daug turto ar banko sąskaitų Europoje“, – sakė jis penktadienį per klausymus Europos Parlamente. Veiksmų prieš prezidento Vladimiro Putino kritikus priežastis, anot A. Navalno, visada yra pinigai. „Todėl ES turėtų nusitaikyti į pinigus, į oligarchus“, – kalbėjo jis.
A. Navalnas vaizdo ryšiu dalyvavo Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto klausymuose apie padėtį Rusijoje prieš kitais metais vyksiančius parlamento rinkimus. Jis yra vienas žinomiausių V. Putino kritikų. A. Navalnas po rugpjūtį įvykdyto pasikėsinimo šiuo metu sveiksta Vokietijoje.
Vokiečių ekspertai nustatė, kad A. Navalnas buvo apnuodytas karine kovine medžiaga „Novičiok“. Šis atvejis sukėlė įtampa Vokietijos ir Rusijos santykiuose.
ES asmenims, siejamiems su A. Navalno apnuodijimu, paskelbė sankcijas. Tarp jų yra prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka bei Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadas Aleksandras Bortnikovas.
A. Navalnas pareikalavo ES daryti skirtumą tarp rusų tautos ir vadovybės. „Rusijos valstybė turi būti traktuojama kaip nusikaltėlių krūva, laikinai perėmusi valdžią“. – sakė jis.
Turėdamas omenyje rinkimus į Valstybės Dūmą ateinančiais metais, A. Navalnas reikalavo iš ES aiškios linijos. Jei opozicijos atstovams neleidžiama dalyvauti rinkimuose, Briuselis neturėtų pripažinti rinkimų, kalbėjo Kremliaus kritikas. Tai ES turi pareikšti Rusijos atstovams „visais lygiais“.
Tai esą kol kas svarbiau nei protestai prieš tikėtiną rinkimų rezultatų klastojimą. Jis teigė manąs, kad sukčiavimo bus. Rinkimų klastojimas yra „neišvengiama visų Rusijos rinkimų sudedamoji dalis“, – aiškino A. Navalnas.
Bendrovė „Agrokoncerno grupė“, reaguodama į viešumoje pasirodžiusią informaciją, jog užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „Agrokoncerno“ į Lietuvą importuotų trąšų, kurių gamintojas – „Minudobreniya“, pareiškė, kad tokį ministro žingsnį ir komunikaciją vertina kaip „sąmoningą ir kenkėjišką veiksmą“.
Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.
Bendrovė teigia, kad, jos vertinimu, ministro veiksmas, be kita ko, diskredituoja valstybės institucijas. Bendrovė pažymi, kad teisinėje valstybėje privalo būti laikomasi lygiateisiškumo principo, o teisės aktai aiškinami ir taikomi visiems vienodai.
„Tuo metu užsienio reikalų ministras visuomenei nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o savo komentaruose minėdamas tik „Agrokoncerną“, sudaro įspūdį, esą įmonė yra padariusi nusikalstamas veikas“, – teigiama bendrovės pranešime.
„Agrokoncerno grupė“ praneša, kad dėl to kreipiasi į Prezidentūrą ir ministrą pirmininką, prašydama įvertinti užsienio reikalų ministro elgesį. Be to, „Agrokoncernas“ ragina bendrovei ir visuomenei atskleisti teisinius kreipimosi į prokuratūrą pagrindus bei nurodyti, ar į prokuratūrą buvo kreiptasi ir dėl kitų Lietuvos bendrovių, importavusių „Minudobreniya“ gaminamas trąšas.
„Vienos įmonės išskyrimą Lietuvos ir ES rinkoje bei visuomenės dėmesio sutelkimą tik į mūsų įmonę vertiname kaip sąmoningą politikų kenkimą nepriekaištingai įmonės reputacijai ir veiklai. „Agrokoncernas“ yra viena iš 9 Lietuvos ir viena bent iš kelių dešimčių ES įmonių, kurios, mūsų duomenimis, importuoja trąšas, pagamintas minimoje gamykloje – „Minudobreniya“.
Todėl mūsų išskyrimą iš visų rinkos dalyvių, kuris aptarinėjamas, be kita ko, sąmoningai nutylint aktualias Lietuvos ir ES teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias verslo ryšius sankcijų taikymo atveju, vertiname kaip veiksmus, kuriais siekiama pakenkti bendrovei ir įvelti ją į politinius žaidimus“, – pranešime teigia „Agrokoncerno grupės“ generalinis direktorius Valdas Eimontas.
Bendrovė neigia „visas politikų insinuacijas ir bet kokius asmeninius ryšius su asmenimis, kuriems taikomos ES sankcijos“.
„Agrokoncerną“ su kitomis pasaulio įmonėmis sieja tik verslo ryšiai, grindžiami teise ir verslo etikos normomis“, – pabrėžiama pranešime.
Arkadijus Rotenbergas
„Agrokoncerno grupė“ primena, kad „Agrokoncernas“ ir pats yra kreipęsis į Užsienio reikalų ministeriją ir pateikęs paklausimą dėl įgyvendinamų Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ar kitų organizacijų nustatytų tarptautinių sankcijų.
Bendrovės vadovybę stebina politikų selektyvus, vien į „Agrokoncerną“ nukreiptas dėmesys dėl ūkio subjektams ir asmenims taikomų tarptautinių sankcijų, rašoma pranešime. Bendrovės nuomone, tarptautinių sankcijų taikymas turėtų būti vienodas visoms šalyje veikiančioms įmonėms, kurios prekiauja Rusijoje ar kitose šalyse pagamintomis trąšomis ar kita produkcija.
ELTA primena, kad penktadienį užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė Eltai patvirtino, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) kreipėsi į prokuratūrą dėl „Agrokoncerno“ ryšių bei verslo partnerystės su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo verslu.
„URM visada rekomendavo ir rekomenduoja Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo bet kokių verslo sandorių su bendrovėmis, kurių savininkams yra taikomos sankcijos. Todėl po konsultacijų su ES pareigūnais nuspręsta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri, kaip kompetentinga institucija, vykdo tokio pobūdžio tyrimus. Tai – ne pirmas kartas, kai URM kreipiasi į Prokuratūrą dėl galimo tiesioginio sankcijų pažeidimo. Anksčiau buvo kreiptasi dėl kelių bendrovių, verslą vystančių Kryme“, – teigiama URM komentare.
Pasak URM, viešumoje minimos bendrovės gali priklausyti ar būti kontroliuojamos ES sankcionuojamo asmens A. Rotenbergo, kuris gali būti šių bendrovių tiesioginis arba netiesioginis naudos (lėšų ar ekonominių išteklių) gavėjas.
,,Viešojoje erdvėje minimos bendrovės nėra ES sankcionuojamų įmonių sąraše (…) Arkadijaus Rotenbergo atžvilgiu ES taiko ribojamąsias priemones, kurios, pagal ES reglamentą, turi apimti su šiuo asmeniu susijusių ar jam priklausančių bendrovių, jo valdomų ar kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą Europos Sąjungoje“, – teigiama komentare.
URM nepakanka objektyvių duomenų išvadai dėl tiesioginio tarptautinių sankcijų pažeidimo konstatuoti, kadangi įstatymai URM nenumato kompetencijos pradėti ar vykdyti tokius tyrimus. Ar konkreti įmonė pažeidė ES teisės aktais nustatytas sankcijas, sprendžia teisėsaugos institucijos ir teismai, vadovaudamiesi ES ir Lietuvos teisės aktais.
LRT tyrimų skyrius praėjusį mėnesį paskelbė žurnalistinį tyrimą apie ministrą pirmininką delegavusios partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko bei frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho A. Rotenbergo verslu.Šiam oligarchui ES taiko personalines sankcijas, o Jungtinės Amerikos Valstijos taiko sankcijas ir jam priklausančiam verslui.
Europos Sąjungai pirmadienį dar metams pratęsus Rusijos aneksuotam Krymo pusiasaliui ir Sevastopolio miestui taikomas ekonomines sankcijas, Prezidentės patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas sako, kad ekonominės sankcijos yra pačios svarbiausios, žiūrint poveikio prasme. Agresyvios Rusijos užsienio politikos sankcijos nesustabdo.
,,Sankcijos Rusijai yra tam tikras reguliarus pratimas – kas šešis mėnesius šalių vadovai diskutuoja, sprendžia pratęsti ar nepratęsti sankcijas. Tai, ką mes matome dabar, situacija iš tikrųjų nesikeičia, jokio pasikeitimo iš Rusijos pusės nėra“, – antradienį ,,Žinių radijui“ sakė patarėjas.
Pasak Prezidentės patarėjo, agresyvios Rusijos užsienio politikos sankcijos nesustabdo. Ji ir toliau pažeidinėja tarptautinę teisę, ir tai kelia susirūpinimą Europos valstybėms. Per laiką ekonominių sankcijų poveikis Rusijai mažėja, bet jos įgauna politinį bei psichologinį poveikį.
,,Tolesnis tarptautinės teisės pažeidinėjimas ir jos nesilaikymas negali būti pagrindas panaikinti sankcijas, nes per tą laiką nuo paskutinio pratęsimo įvyko ir tam tikrų papildomų dalykų, kurie priverčia mus susirūpinti. Kaip Skripalio atvejis, tai iš tiesų didelis dalykas, manau, niekas neturėtų apie tai diskutuoti, kad būtų galima sankcijas kažkaip mažinti. (…) Sankcijos turi ne tik ekonominį poveikį, bet ir politinį bei psichologinį poveikį Rusijai“, – teigė N. Aleksiejūnas
Europos Sąjunga pirmadienį dar metams pratęsė Rusijos aneksuotam Krymo pusiasaliui ir Sevastopolio miestui taikomas ekonomines sankcijas, kurios galios iki 2019 metų birželio 23 d.
Sankcijos, kurios draudžia ES piliečiams ir kompanijoms investuoti į Krymą ir Sevastopolį bei importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės prekes, buvo įvestos 2014 metų kovą Rusijai neteisėtai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį ir Sevastopolį.
Įvedus sankcijas, draudžiama eksportuoti tam tikras prekes ir technologijas Krymo kompanijoms arba naudojimui Kryme transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Europos turizmo operatoriai taip pat negali veikti šiose dviejose teritorijose, Europos kruiziniai laivai gali ten prisišvartuoti tik esant skubiam atvejui. Be to, ES piliečiai ir kompanijos negali investuoti ir pirkti nekilnojamojo turto Kryme ir Sevastopolyje.
„Praėjus ketveriems metams nuo neteisėtos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto aneksijos, kurią įvykdė Rusijos Federacija, ES pakartojo, kad nepripažįsta ir toliau smerkia tarptautinės teisės pažeidimą“, – teigiama ES pranešime.
Rusijos ir ES santykiai labai pablogėjo 2014 metais, daugiausiai dėl įvykių Kryme bei Maskvos paramos prorusiškiems separatistams konflikte Rytų Ukrainoje.
Trečiadienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėl gynė prieštaringai vertinamas šalies teismų sistemos reformas. Tą jis darė kitą dieną po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu, kurio metu politikai aptarė Europos Sąjungos (ES) kritiką naujiesiems šalies įstatymams. EPA – ELTA nuotr.: M. Morawieckis (K) ir J. C. Junckeris Briuselyje.
Tęsiantis Lenkijos ginčui su Europos Komisija, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas įspėja dėl „Polexit“ – Lenkijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). „Tai ginčas ne dėl to, kaip turi atrodyti Europa, o dėl to – ar Lenkija toliau bus jos dalis“, – pareiškė buvęs Lenkijos premjeras interviu katalikiškam savaitraščiui „Tygodnik Powszechny“, kuris pasirodė trečiadienį.
D.Tuskas apkaltino Lenkijos vyriausybę sąmoningai priešinantis viskam, kas yra svarbu Europos Sąjungai. Nacionalkonservatoriai, anot kritikų, ginčytinomis reformomis savo kontrolėn perėmė žiniasklaidą ir teisėsaugą. Pirmą kartą ES istorijoje Briuselis pradėjo drausminę procedūrą prieš Lenkiją dėl grėsmės pagrindinėms vertybėms. Lenkija atmeta ir ES nuspręstas pabėgėlių padalijimo kvotas.
D.Tuskas kritikavo valdančiosios Teisės ir teisingumo (PiS) partijos pirmininką Jaroslawą Kaczynskį: jį esą žavi politinė filosofija, anot kurios, valdžia yra aukščiau teisės, o ne atvirkščiai, ir, anot kurios, rinkimuose gautas mandatas yra aukščiau konstitucijos.
Be to, D. Tuskas apkaltino valdančiuosius, kad juos domina tik ES pinigai. Jei Lenkija vieną dieną taptų neto mokėtoja, jis esą neatmeta, kad valdantieji klaustų lenkų dėl tolesnės narystės ES. EVT pirmininkas įspėjo: „Tada jie darytų daug, kad tai atliktų iki galo, kad atsisakytų narystės.
Ginče dėl Lenkijos teismų reformos Europos Komisija kitą savaitę gali imtis beprecedenčio žingsnio. „Aš manau, kad mes trečiadienį būsime pasiruošę žengti šį žingsnį“, – penktadienį Vokietijos radijui sakė ES biudžeto komisaras Guntheris Oettingeris.
„Labai gali būti, Lenkijos atveju pirmą kartą bus panaudotas (ES sutarties) 7 straipsnis“, – sakė jis. Procedūra teoriškai gali baigtis tuo, kad šalis neteks balso teisės ES lygiu. Tačiau kad tai įvyktų, barjerai yra gana dideli. 7 straipsnis dar niekuomet nebuvo taikytas.
Ginčytina Lenkijos teismų reforma, ES vertinimu, griauna teisinę valstybę. Lenkija iki šiol nesutiko atšaukti reformų.
ES sutarties 7 straipsnis numato, kad Bendrija už rimtus nusižengimus kraštutiniu atveju gali iš šalies narės atimti balso teisę. 7 straipsnio procedūros pradėjimas Komisijos posėdyje kitą trečiadienį reikštų, kad „mes prašome šalių narių kvalifikuota dauguma mums patvirtinti, kad mes galime ir atimti teisę balsuoti Taryboje“, kabėjo G. Oettingeris.
Lenkijos vyriausybė jau ruošiasi tokiam žingsniui. Naujasis premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį Briuselyje sakė, jog 7 straipsnio procedūrą laiko „tikėtina“. Procedūra prieš Lenkiją būtų „neteisinga“, pridūrė jis.
Premjeras teigė esąs tvirtai įsitikinęs, kad suverenios valstybės turi absoliučią teisę reformuoti savo teismų sistemas. „Lenkijos teismų neefektyvumas net Europoje jau yra legendinis“, – teigė jis.
M. Morawieckis prieš tai atkreipė dėmesį į ilgą 7 straipsnio procedūrą. Be kita ko, sankcijai turėtų pritarti visos narės. Lenkijos sąjungininkė Vengrija jau paskelbė, kad tokį sprendimą vetuos.
Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska (Renata Mienkowska). MRU nuotr.
Lietuva praėjusią savaitę Seime priėmė rezoliuciją, kuria parėmė Lenkijos vyriausybės politiką, tuo tarpu Europos Parlamentas – ją pasmerkė ir pagrasino sankcijomis. Ką reiškia ir ką gali duoti Lenkijos valdžią remianti, bet Europos Sąjungai (ES) prieštaraujanti Lietuvos rezoliucija naujienų agentūra ELTA ir kalbėjosi su Varšuvos universiteto mokslininke Renata Menkovska (Renata Mienkowska).
Praėjusią savaitę Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje parlamentarai kone vienbalsiai išreiškė paramą Lenkijoje vykdomoms šeimos stiprinimo reformoms. Seimo nariai rezoliucijoje taip pat solidarizavosi su Varšuva dėl jai pradėtų Europos Sąjungos procedūrų, raginančių laikytis ES teisės ir normų. Ši parama deklaruota ne tik džiaugiantis dėl sėkmingai vykdomų kaimynės reformų, bet ir siekiant pagerinti ne itin sklandžius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Tačiau lenkų politologė, Varšuvos universiteto mokslininkė bei Mykolo Romerio universiteto profesorė R. Menkovska abejoja, ar toks lietuvių sprendimas turės apčiuopiamos naudos ir ar apskritai bus pastebėtas Lenkijoje. Priešingai, politikos ekspertės nuomone, lietuvių deklaruotas simbolinis palaikymas kelia daugiau rizikų nei gali duoti realios naudos.
Stebint tai, kaip ši, vos kelių frazių rezoliucija lapkričio 9-ąją dieną buvo priimta bei kokios diskusijos ir komentarai lydėjo priėmimo procesą, susidaro įspūdis, kad Seimo nariai dėl parlamento sprendimų ir pareiškimų kokybės galvos stipriai nesuka. Keisčiausia, kad patys Seimo nariai pripažino, jog rezoliucija neturi reikšmingo turinio.
Visgi ši mažytė rezoliucija sukėlė tik dar daugiau klausimų. Pavyzdžiui, ką reiškia solidarizavimasis su Lenkija, kuriai gresia ES sankcijos dėl bendrijos sutarčių pažeidinėjimo? Ar tai reiškia, kad Lietuvos Seimo nariai pritaria politikai, kuri kertasi su Europos Sąjungos pamatinėmis vertybėmis?
Tai nesunku buvo pastebėti vykusiose diskusijose priimant šią rezoliuciją. Parlamentarai žėrė komplimentus ne tik Lenkijos reformoms dėl šeimos, bet ir jos vykdomai žiniasklaidos politikai. Jau ne kartą dviprasmiška retorika pasižymėjęs Povilas Urbšys parlamentarus ragino nepasiduoti Briuseliui, anot jo, naikinančiam nacionalines tapatybes, bet vadovautis Lenkijos pavyzdžiu.
Atrodytų nieko keisto. Seime iš atskirų parlamentarų galima išgirsti ir juoką, ir baimę keliančių komentarų. Tačiau šiuo atveju nerimą kelia tai, kad iš penkiasdešimties posėdyje dalyvavusių parlamentarų tik vienas, Algirdas Sysas, skeptiškai įvertino iniciatyvą, teigdamas, jog ne viskas, kas šiuo metu vyksta Lenkijoje, yra gerai.
Turint galvoje, kad Briuselis atvirai teigia, jog Lenkijoje vykdomos reformos kelia sisteminę grėsmę įstatymų viršenybei, o Europos Parlamentas trečiadienį balsų dauguma pritarė rezoliucijai, smerkiančiai Lenkijoje vykdomus pažeidimus, Lietuvos parlamentarų sprendimas negali atrodyti kitaip nei tiesiog keistas. Ar nebus taip, kad Seimas vėl praleido puikią progą patylėti?
Varšuvos universiteto politikos ekspertė R. Menkovska šią Seimo iniciatyvą įvertino gana skeptiškai. Anot jos, šį sprendimą lėmė ideologinis dabartinių Lietuvos ir Lenkijos valdžių artumas.
Lenkijos parlamentas
Kalbėdama apie Lenkijoje vykdomas reformas mokslininkė pabrėžė, kad, nepaisant to, jog dabartinė Lenkijos vyriausybė įgyvendino kelias sėkmingas reformas, jomis labai žavėtis nereikėtų. Tai, kad Vyriausybei pavyko „paleisti“ kelias sėkmingas ekonomines ir socialines reformas, yra labai susiję su patogia pasaulio ekonomine konjunktūra.
„Pasaulio ekonomika, ypač Vokietijos ekonomika, su kuria labai susijusi Lenkija, šiuo metu auga. Ir tai dabartinė Lenkijos Vyriausybė sėkmingai išnaudoja“, – pabrėžė R. Menkovska.
Kartu Varšuvos universiteto mokslininkė pabrėžė, kad šią palankią ekonominę situaciją dabartinė valdžia išnaudoja ne tik socialinės gerovės kėlimo tikslams. Anot jos, Jaroslavo Kačinskio (Jaroslaw Kaczynski) kontroliuojama valdžia, naudodamasi padėtimi, siekia kuo labiau sustiprinti savo pozicijas, kad visų pirma laimėtų artėjančius rinkimus, ir, antra, kad sau palankia linkme pakreiptų Lenkijos politinę sistemą.
Šie Lenkijos valdžios siekiai natūraliai veda į konfliktą su ES, todėl, svarsto R. Menkovska, šalies ekonominės situacijos negalėtume įvertinti kaip labai stabilios. Lenkijos konfrontacija su ES institucijomis ateityje gali turėti rimtų ekonominių pasekmių.
Vis dėlto, apibendrindama Lenkijos valdžios politiką, teigė R. Menkovska, didžiausia grėsmė, šiuo metu kylanti Lenkijai, yra tai, kad politinė sistema suka autoritarizmo link.
Neįsileiskime lenkiškų raidžių. Slaptai.lt nuotr.
Seime išsakytas liaupses Lenkijos politikai dėl žiniasklaidos R. Menkovska įvardijo kaip visišką nesusipratimą. Anot mokslininkės, Lenkijos valstybinė žiniasklaida yra visiškai priklausoma nuo politinės valdžios. Jos teigimu, nacionalinėje žiniasklaidoje J. Kačinskis susilaukia tik panegirikos. Lenkams, teigė politikos ekspertė, yra sudaromas įspūdis, kad valdžia daro viską teisingai ir tik gerus dalykus. „Lietuvos visuomenė tikriausiai nebūtų labai entuziastinga, jei, pavyzdžiui, Seimas nuspręstų Lietuvą orientuoti panašia linkme“, – samprotavo R. Menkovska.
Galiausiai politologė pabrėžė, kad Seimo priimtoje rezoliucijoje deklaruojama parama ir solidarizacija su Lenkija prieštarauja demokratiniams ir teisinės valstybės principams.
„Teismų reformos pagrindas yra absoliučiai nepriimtinas jokiai demokratinei sistemai. Jeigu ir šią reformą savo kalbomis palaiko Lietuvos Seimas, tai čia yra didžiulis nesusipratimas. Nieko bendro šis reformavimas su demokratija ir teisine valdžia neturi“, – kalbėjo R. Menkovska.
Politikos ekspertė aiškino, kad Teismų reformos įgyvendinimas kelia riziką, jog prieš valstybę bus panaudotas 7-asis ES straipsnis, pagal kurį gali būti įšaldyta valstybės teisė balsuoti ES Taryboje. Po trečiadienio EP balsavimo šios 7-ojo straipsnio procedūros aktyvavimo bus reikalaujama oficialiai.
R. Menkovska nebuvo labai optimistiška ir vertindama Seimo narių lūkesčius, kad rezoliucija gali prisidėti gerinant dvišalius santykius su Lenkija. Politologė pabrėžė, kad šia rezoliucija yra remiama konservatyvi ir ES dviprasmiškai vertinama J. Kačinskio proteguojama politika, o ne Lenkija ir jos visuomenė. Tad, akcentavo politologė, J. Kačinskiui oponuojančios jėgos į tokią Lietuvos teikiamą paramą žiūrės labai įtariai, nes tai parama „Teisei ir teisingumui“, bet ne Lenkijai. Didelė dalis lenkų visuomenės, anot mokslininkės, nors ir palaiko Vyriausybės ekonomines programas, tačiau nepritaria bei priešinasi reformoms, susijusioms su teismų pertvarka. Šiuo atžvilgiu šis palaikymas yra trumpalaikis politinis sprendimas.
Lenkijos institutas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Antras aspektas, kurį įvardijo R. Menkovska kaip svarbų, kalbant apie priimtos rezoliucijos svarbą dvišaliams santykiams yra tai, kad J. Kačinskiui tokia parama nėra svarbi.
„J. Kačinskis padarys taip, kaip nori bet kuriuo atveju – su Lietuva ar be jos.“ Dėl to, anot mokslininkės, nėra pagrindo tikėtis, kad Lenkija už tai duos kažką mainais. „Tai tikrai neprisidės ir prie rimtų dvišalių problemų išsprendimo. Geriausiu atveju pažadės daugiau pinigų lenkų mažumai, bet jie gali nutekėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai“, – Eltai kalbėjo R. Menkovska.
Labai svarbu, anot politologės, kalbant apie užsienio politiką turėti omenyje faktą, kad šiuo metu Lenkijos užsienio ir ES politika priklauso nuo vieno žmogaus – J. Kačinskio. Ir tai Lenkijos vyriausybę daro nenuspėjamą, kai kalba pasisuka apie užsienio politikos reikalus.
Anot Varšuvos universiteto mokslininkės, prieš priimant Rezoliuciją reikėjo labai nuodugniai apsvarstyti turinį ir įvertinti, kaip ES pažiūrės į šį Lietuvos aktą. „ES bendruomenė gali suprasti, kad Lietuva siekia atsistoti vienoje barikadų pusėje su Lenkija ir Vengrija. Tai labai rizikinga strategija“, – kalbėjo R. Mienkovska. Taip pat mokslininkė pabrėžė, kad Lenkijos dabartinė valdžia nevertina Lietuvos taip, kad jai apsimokėtų rizikuoti savo reputacija Europos Sąjungoje.
Trylika įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų siūlo Seimui priimti rezoliuciją, kurioje „reiškia paramą, įsipareigoja remti ir solidarizuojasi su Lenkijos Respublika dėl prieš ją pradėtų Europos Sąjungos procedūrų ir rekomenduoja nepalaikyti galimų sankcijų“.
Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame rezoliucijos projekte „Dėl Lenkijos Respublikoje vykdomų sėkmingų reformų“ dėkojama Lenkijos Seimo maršalkai Marekui Kuchcinskiui už istorinį vizitą į Lietuvą ir išreikštą poziciją dėl dvišalių santykių stiprinimo.
Dokumento projekte kalbama apie ryžtingai ir sėkmingai įvykdytas šeimos stiprinimo reformas ir vykdomą politiką Lenkijoje, sakoma apie būtinybę palaikyti šias reformas ir žadama svarstyti jas pritaikyti Lietuvoje.
Rezoliucijos projektą teikia Seimo nariai Petras Gražulis, Zbignevas Jedinskis, Povilas Urbšys, Artūras Skardžius, Stasys Jakeliūnas, Juozas Imbrasas, Algimantas Dumbrava, Raimundas Martinėlis, Petras Nevulis, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Arūnas Gumuliauskas, Rimantė Šalaševičiūtė.
Europos Sąjungos institucijose diskutuojama apie galimybę pritaikyti ekonomines sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos ir politikos, atmetančios galimybę priglausti pabėgėlių.
