Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafael Grossi. Susitikimo metu ministras pabrėžė, kad ginklų tiekimas Rusijos kare prieš Ukrainą ir nuolatiniai branduolinio susitarimo pažeidimai privalo sulaukti griežto tarptautinės bendruomenės įvertinimo, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime žiniasklaidai.
„Su TATENA generaliniu direktoriumi kalbėjome apie tai, kad Rusijos raketų atakos, ginklai ir kariai didžiausioje Europoje Zaporižės atominėje kelia didelę grėsmę Ukrainai ir visam žemynui“, – po susitikimo su R. Grossi sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kalbėdamas apie Europos kontinento saugumą, ministras pažymėjo, kad „Baltarusijos atominė elektrinė yra Rusijos geopolitinis projektas, keliantis fizinį pavojų, ir hibridinė grėsmė visam regionui“.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinėje taryboje G. Landsbergis taip pat pažymėjo, kad tarptautinės organizacijos turi prisiimti atsakomybę ir peržiūrėti Europos saugumo architektūrą.
Lenkijos prezidentas (kairėje): Rusija neša agresiją, karą, skurdą ir mirtį. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, gruodžio 1 d. (PAP-ELTA). Jei Rusijos nežmoniškumą priimsime kaip normalų dalyką, leisime laimėti „Rusijos pasauliui“ („Russkij Mir“) – idėjai, kuri reiškia žiaurumą, agresiją, karą, skurdą ir mirtį, ketvirtadienį per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos posėdį pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Jis sakė, kad tebesitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą yra pirmas po Antrojo pasaulinio karo toks atviro karo aktas Europoje. „Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo susiduriame su tokiu atviru ginkluotu puolimu prieš principus, kurių visi sutarėme laikytis, kad išvengtume kito karo Europoje“, – sakė A. Duda.
Jis pridūrė, kad Rusija šiandien yra „nusikalstama valstybė, kurios politika negali būti toleruojama ir kurios žodžiais negalima tikėti“.
Komentuodamas Rusijos vykdomą Ukrainos civilinės infrastruktūros naikinimą, Lenkijos prezidentas sakė, kad tarptautinė bendruomenė „neturėtų taikytis su tyčiniu civilių gyventojų naikinimu“.
„Tai neturi būti vertinama kaip normalus dalykas, to negalima ignoruoti“, – kalbėjo A. Duda. Jis pabrėžė, kad Rusijos politika grindžiama „antivertybėmis, prieš kurias sutarėme sutelkti jėgas, kad sukurtume Europą (…) kurioje gerbiama asmens laisvė ir žmogaus gyvybė“.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Varšuva, lapkričio 24 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį iškėlė klausimą dėl tolesnės Rusijos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), turėdamas omenyje Maskvos invaziją į jo šalį.
Apie tai jis kalbėjo vaizdo kreipimesi į regioninės saugumo institucijos Parlamentinę asamblėją, šiuo metu susirinkusią Lenkijos sostinėje Varšuvoje, devynis mėnesius tebesitęsiant karui Ukrainoje.
V. Zelenskis kalbėjo kitą dieną po to, kai Europos Parlamentas pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“, o EP nariai paragino 27 ES valstybių narių vyriausybes pasekti šiuo pavyzdžiu.
„Matome, kad įvairios tarptautinės platformos randa būtinus sprendimus, kurių reikia siekiant sustabdyti Rusijos terorą, kiek įmanoma labiau izoliuoti teroristinę valstybę ir rasti išeitį iš žiaurios pasaulinės krizės, kurią sukėlė Rusija“, – sakė V. Zelenskis.
„Tačiau kodėl tarp šių platformų vis dar nėra ESBO? – klausė jis. – Visų pirma, kodėl teroristinė valstybė, net ir po devynis mėnesius nuolat daromų nusikaltimų, vis dar yra jūsų parlamentinės asamblėjos narė?“
V. Zelenskis, kurio šalis taip pat yra viena iš 57 ESBO narių, pridūrė: „Rusijos karas prieš Ukrainą yra išbandymas bet kuriai tarptautinei organizacijai“.
Lenkija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja organizacijai ir gruodžio 1-2 dienomis Lodzės mieste surengs kasmetinę ministrų konferenciją. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
Praėjusią savaitę Maskva piktai sureagavo, kai Varšuva atsisakė į kitą mėnesį Lenkijoje vyksiantį susitikimą įsileisti Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kuriam taikomos Europos sankcijos.
Rusija šį atsisakymą pavadino „beprecedenčiu ir provokuojančiu“ ir pareiškė, kad jos delegacijai vadovaus nuolatinis Rusijos atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
Varšuva, vasario 17 d. (dpa-ELTA). Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pareiškė nerimą dėl pranešimų apie Rytų Ukrainoje separatistų apšaudytą vaikų darželį.
„Chaotiškas civilių teritorijų apšaudymas aiškiai pažeidžia paliaubas ir Minsko susitarimus. Raginame nedelsiant užkirsti kelią tolesnei eskalacijai“, – teigė ESBO pirmininkas Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.
ESBO dar kartą pabrėžė „savo stiprią paramą diplomatinėms pastangoms numalšinti šiuo metu tvyrančią įtampą ir Rytų Ukrainoje atkurti taiką, saugumą ir stabilumą“.
Organizacijos specialioji stebėjimo misija Ukrainoje tęs savo „gyvybiškai svarbų vaidmenį, stebėdama ir pranešdama apie saugumo situaciją vietoje“.
ESBO stebėtojai lankėsi Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“. Giedrės Maksimovicz-Alkemos ir MPB GV nuotr.
Daugiau nei 40 stebėtojų iš daugiau kaip 20 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) priklausančių šalių ir organizacijos institucijų penktadienį lankėsi Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“).
Čia tarptautiniai stebėtojai susipažino su šiuo Lietuvos kariuomenės kariniu vienetu, naudojama ginkluote ir karine technika, infrastuktūra, o Gaižiūnų poligone galėjo stebėti modernių pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ pristatymą.
„Tai pirmasis jungtinis 3 Baltijos šalių renginys ginklų kontrolės srityje. Tarptautine iniciatyva siekiame vykdyti bendrą ESBO stebėtojų vizitą į karinius objektus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ir skatinti šių trijų Baltijos šalių bendradarbiavimą ginklų kontrolės srityje. Tikimės, kad ateityje šio pobūdžio bendradarbiavimas tik stiprės“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovas plk. ltn. Eligijus Senulis.
Kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, ESBO stebėtojų apsilankymas MPB „Geležinis Vilkas“ – sudėtinė, rugsėjo 5–11 d. vykusio vizito Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, dalis. Tarptautiniai stebėtojai vizitą pradėjo Estijoje, apsilankydami Tapoje dislokuotoje 1-ojoje pėstininkų brigadoje, vėliau Latvijoje susipažino su Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados infrastuktūra ir naudojama karine technika, ginkluote Adažiuose. Šiuo išskirtiniu renginiu buvo siekiama sudaryti galimybes ESBO priklausančių valstybių atstovams apsilankyti Baltijos šalių kariniuose vienetuose ir papildomai Lietuvoje jiems pristatyti naują ginkluotės sistemų tipą – pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“.
ESBO priklausančios šalys pagal galiojančius teisės aktus įsipareigoja per 5 metus surengti organizacijos narių stebėtojų vizitus į savo pajėgų karinį dalinį (vienetą) arba stambaus masto pratybas, taip pat naujos ginkluotės ar karinės technikos demonstravimą. Paskutinis tokio pobūdžio karinės veiklos stebėjimas, sulaukęs gausaus stebėtojų būrio, Lietuvoje surengtas 2011 m. vykusių tarptautinių pratybų „Gintarinė viltis 2011“ („Amber Hope 2011“) metu.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – 57 Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos valstybes bei 11 valstybių partnerių vienijanti tarptautinė organizacija. Ši regioninė saugumo organizacija kelia tikslus skatinti valstybių tarpusavio pasitikėjimą, konfliktų prevenciją ir valdymą, demokratines reformas, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių užtikrinimą, pilietinės visuomenės stiprinimą, laisvus ir demokratiškus rinkimus bei kt. Šiuo metu regione ESBO vykdo ne mažiau kaip 16 misijų ir programų.
Lietuva šios organizacijos nare tapo 1991 m. o 2011 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. Lietuva pirmininkavo ESBO. Pagal galiojančius susitarimus kiekvienais metais Lietuva teikia ESBO duomenis apie kariuomenę, karinį biudžetą, gynybos planavimą ir numatomas karines pratybas. Lietuva priima ESBO šalių duomenų patikrinimo vizitus ir regiono inspekcijas.
Diplomatai ir gynybos atašė. Tarp jų – daug Rusijos atstovų. Slaptai.lt archyvo nuotraukos
Rugpjūčio 16–18 dienomis vertinamąjį vizitą į Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“ atlieka Rusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė. Toks vertinimo vizitas vyksta pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 metais parengto Vienos dokumento reikalavimus, sakoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.
Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat – iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.
Remiantis Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.
Į Lietuvą atvykę Rusijos inspektoriai vertinamojo vizito metu gaus Vienos dokumente numatytą tiektiną informaciją apie dalinį, apžiūrės dalinyje esančią ginkluotę ir techniką. Lankydamiesi brigados „Žemaitija“ padaliniuose ir bendraudami su ten tarnaujančiais kariais, inspektoriai galės artimiau susipažinti su dalinio kasdiene veikla.
Vadovaujantis Vienos dokumento nuostatomis, pagal vertinamojo vizito metu gautą informaciją Rusija parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas, kuriose pateiks išvadas, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje.
Tai bus antroji šiais metais užsienio šalių ginkluotės kontrolės priemonė Lietuvoje pagal Vienos dokumentą. Gegužės pabaigoje kariniai stebėtojai iš Rusijos, Baltarusijos, Suomijos ir Švedijos stebėjo Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ taktikos pratybas „Geležinis Vilkas 2021-I“.
Nikolas Pašinianas vėl premjeras. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį, praėjus savaitei po parlamento rinkimų, Armėnijos rinkimų komisija oficialiai patvirtino Nikolą Pašinianą šalies ministru pirmininku.
N. Pašiniano politinė partija „Pilietinis kontraktas“ rinkimuose, anot komisijos vadovo Tigrano Mukučiano, surinko 53,9 proc. gyventojų balsų.
Premjero pagrindinis varžovas buvęs prezidentas Robertas Kočarianas ir jo „Armėnijos aljanso“ partija gavo tik kiek daugiau nei 21 proc. balsų. Partija ketina ginčyti rezultatus šalies Konstituciniame teisme.
Armėnijos rinkimų komisijos vadovas teigia, kad opozicija turėtų pateikti „apčiuopiamų įrodymų“ dėl tariamų pažeidimų, nes anuliuoti rinkimų rezultatams nepakanka tiesiog išvardyti užfiksuotus pažeidimus.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai neseniai įvykusius rinkimus Armėnijoje pavadino demokratiškais, gerai suorganizuotais ir nepažeidžiančiais tarptautinės teisės.
Visi puikiai žinome: 2020-ųjų pabaigoje Azerbaidžanas per 44 dienas sugebėjo susigrąžinti didžiąją dalį 1988- 1994-aisiais prarastų teritorijų. Po šio sėkmingai unikalaus karinio žygio Azerbaidžanas atkūrė savo teritorinį vientisumą. Apie šią puikiai parengtą karinę operaciją artimiausiu metu savo skaitytojams papasakosime plačiau.
O dabar – apie tai, kad viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau pranešimų, demaskuojančių ESBO Minsko derybų grupės neveiklumą. Remiantis į dienos šviesą prasiveržiančiomis derybų smulkmenomis nekyla abejonių, jog Baku pasielgė ne tik teisingai, bet ir išmintingai, nebelaukęs Vakarų pagalbos atkuriant šalies teritorinį vientisumą. Jei azerbaidžaniečiai būtų trypčioję vietoje lūkuriuodami Minsko grupės paramos, armėnų separatistai iki šiol nebūtų iškrapštyti iš Kalnų Karabacho ir gretimų septynių rajonų.
Štai azerbaidžanietiškas portalas minval.az pasakoja apie kai kuriuos JAV diplomato Ričardo Hoglando, dalyvavusio ESBO Minsko grupės darbe, prisipažinimus. Šis amerikiečių diplomatas atsargiai prasitarė, jog darbas ESBO Minsko grupėje tarp rimtų diplomatų niekad nebuvo laikomas prestižiniu. Į šią grupę komandiruodavo dažniausiai tuos diplomatus, kuriems neatsirasdavę tuomet rimtesnių laisvų pareigų, arba diplomatus, kuriems būdavo belikęs trupučiukas iki pensijos. Šitaip tvirtindamas amerikiečių diplomatas norėjo pasakyti, jog Azerbaidžano – Armėnijos konfliktu diplomatai iš Minsko grupės per daug niekad nesirūpindavo, per daug niekad nepergyvendavo. Nepaisant abejingumo Kalnų Karabacho likimui diplomatai apsistodavo pačiuose prabangiausių penkių žvaigždučių viešbučių vyriausybiniuose apartamentuose, kur veikdavo nemokamas alkoholinių gėrimų baras ir dirbdavo privati virtuvė, gaminusi pačius įmantriausius patiekalus. Žodžiu, nepaisant apvergtinų derybų rezultatų diplomatai gyvendavo tarsi karaliai.
Amerikiečių diplomatas taip pat yra užsiminęs, kokį klastingą planą dėl Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo buvo sugalvojęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Visų detalių smulkiai nepasakosime. Tiesiog pabrėžiame, jog tas planas, pramintas „Lavrovo planu“, buvo – žymiai naudingesnis Jerevanui ir visiškai nepriimtinas Baku. Tačiau įdomiausia net ne tai, kuriai pusei jis buvo priimtinesnis. Šiandien aiškėja, kad S.Lavrovas stūmė sureguliavimo planą, kurio nė nesiruošė laikytis. Net jei armėnai ir azerbaidžaniečiai būtų sutikę su ten surašytomis formuluotėmis, Kremlius paskutinę minutę pats būtų atsisakęs savo paties plano ir tokiu būdu sužlugdęs derybas. Štai kokia politinė intriga – apsimeta, jog rimtai ieškoma išeičių, o iš tikrųjų – derybos vilkinamos iki begalybės.
Azerbaidžano vėliava plaikstosi Kalnų Karabache. EPA-ELTA nuotr.
Kita įdomi detalė. 2011-aisiais metais buvo rengiami pasirašymui vadinamieji Kazanės dokumentai. Tikrųjų dokumento versijų žiniasklaidai taip ir nepavykę gauti. Galima tik spėlioti, kodėl Azerbaidžanas jį kategoriškai atmetęs. Matyt, juo remiantis būtų įteisinta armėniškoji Kalnų Karabacho okupacija.
Kas taip leidžia manyti? Rusijos saugumo tarybos vienas iš vadovų Rašidas Nurgalijevas, duodamas interviu leidiniui „Rosijskaja gazeta“, prasitarė, jog nei 2016-aisiais parengtas konflikto sureguliavimo planas, nei jo pakoregavimai 2019-aisiais nenumatė, jog bus atsižvelgta į Azerbaidžano teritorinį vientsumą, jog į Kalnų Karabachą galės sugrįžti iš ten išvyti visi azerbaidžaniečių pabėgėliai. Žodžiu, Azerbaidžano lūkesčiai demonstratyviai ignoruoti. Tuo tarpu iš Azerbaidžano reikalauta, kad jis įstotų į visas Rusijos kontroliuojamas karines – ekonomines organizacijas. Pavyzdžiui, į Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją KSSO.
Tačiau Maskvai apgauti Baku nepavyko. Įsidėmėtina: net tuometinis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas buvo atvažiavęs svečiuosna. Duodamas interviu leidiniui „Vest v subotu“ jis piršo mintį: nereikia nieko keisti, tereikia laukti, tegul prabėga keletas dešimtmečių, užauga naujos kartos, ir tada bus nuspręsta, kokio statuso vertas Kalnų Karabachas. Svarbiausia, kad būtų tylu – ramu, kad niekas nešaudytų.
Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt
Ši detalė labai svarbi – ji paneigia apžvalgininkų, kurie įrodinėja, esą Maskva ketino pagelbėti Baku, pranešimus.
Beje, kai 2016-ųjų kovo 31-ąją – lanandžio 1-ąją Armėnijos ginkluotosios pajėgos ėmė masiškai šaudyti į Azerbaidžano kariškius ir sulaukė galingo atkirčio, nei Vakarai, nei Armėnija nesusimąstė – o juk Azerbaidžas jau pajėgus susigrąžinti iš jo atimtas žemes jėga.
Taigi dar 2016-ųjų balandį, lygiai prieš penkerius metus, Azerbaidžanas pademonstravo, jog siekia atkurti savo teritorinį vientisumą ne tik taikiai, derybų keliu, bet ir karinių priemonių pagalba. Deja, Vakarai ir Jerevanas neišmoko 2016-ųjų kovo 31-osios – balandžio 1-osios pamokų.
Sadyras Žaparovas. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį Kirgizijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad Sadyras Žaparovas, šalies ministras pirmininkas, kuriam 2020 m. buvo suteikti ir prezidento įgaliojimai, prezidento rinkimuose gavo 79,23 proc. balsų.
Rinkimų komisija suskaičiavo, kad sausio 10 d. įvykusiuose rinkimuose dalyvavo 39,33 proc. balso teisę turinčių šalies gyventojų.
Tuo metu tarptautiniai rinkimų stebėtojai, anot AFP, teigia, kad Kirgizijos prezidento rinkimuose trūko „lygių galimybių“, nes pergalę pasiekęs kandidatas turėjo kur kas didesnį finansavimą, leidusį surengti gerokai aktyvesnę rinkimų kampaniją.
Tiesa, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pastebi, kad rinkimai ir kartu vykęs referendumas dėl Vyriausybės reformų buvo „iš esmės gerai organizuotas“.
Būdama IV Azerbaidžano Respublikos Didžiojo Medžliso suvažiavimo dalyvė iš anksto dėkoju už dėmesį ir noriu labai apgailestaudama jums pateikti informaciją, kaip dėl agresijos prieš Azerbaidžaną vykdančios Armėnijos politikos eilinį kartą žuvo nekalti žmonės. 2020 metų naktį iš liepos 12-os į 13-ą Armėnijos ginkluotosios pajėgos pažeidė nutrauktos ugnies režimą ir artilerijos pabūklais apšaudė Tovūzo rajone esančias Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų pozicijas. Tuomet žuvo 12 ir buvo sunkiai sužeista daug Azerbaidžano karių. Taip pat stipriai apšaudžius mūsų gyvenvietes ir kaimus žuvo Tovūzo rajono Agdamo kaimo gyventojas, 1944 metais gimęs Azizovas Azizas ogluIzatas.
Tai nepriimtina, todėl pasaulio visuomenė ir tarptautinės organizacijos turi pasakyti „stop“ Armėnijos vykdomai agresinei politikai, palaikyti teisingą Azerbaidžano balsą ir įvesti sunkiausią, agresoriaus vertą sankciją. Sunkiąja technika apšaudydama taikius gyventojus Armėnija parodo tikrąjį savo veidą. Daugeliui atveju ji elgiasi kaip teroristinė organizacija. Nepaisydama taikių derybų, vykdomų sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą, agresyvi Armėnija grubiai pažeidžia derybų nuostatus ir vykdo tikslingą įtemptumo politiką. Kartu ji grubiai pažeidžia derybų procesą. Tokiomis provokacijomis ji siekia nukreipti dėmesį nuo sunkios socialinės ir ekonominės situacijos bei įtraukti į šį procesą karines ir politines organizacijas, kurioms ji priklauso.
Nepaisant to, kad Azerbaidžano užsienio reikalų ir gynybos ministerijos pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupės valstybėms-bendrapirmininkėms, Jungtinėms Tautoms, Europos Sąjungai ir kitoms organizacijoms informaciją apie tai, kad grubiai pažeistas ugnies nutraukimo režimas, kad taikūs gyventojai apšaudomi sunkiąja ginkluote, Armėnijai joks spaudimas nevykdomas. Minėtos organizacijos turi priversti Armėniją nedelsiant laikytis ugnies nutraukimo režimo, reaguoti į tai, kad Armėnijos karinės pajėgos apšaudo taikius Azerbaidžano gyventojus ir kategoriškai tai pasmerkti. Žinoma, kad visos tarptautinės organizacijos Kalnų Karabachą ir šalia esančius okupuotus rajonus pripažįsta neatskiriama Azerbaidžano dalimi. Todėl Armėnija, norėdama įtraukti į konfliktą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO), ugnies nutraukimo režimą pažeidžia ne Kalnų Karabacho teritorijoje, o Tovūzo rajono, esančio šalia Azerbaidžano ir Armėnijos sienos, kryptimi.
Beveik 30 metų Armėnija vykdo agresorės politiką, daugiau nei milijonas Azerbaidžano piliečių neteko teisės gyventi savo gimtojoje žemėje. Taip vadinamieji rinkimai ir pastaruosius mėnesius Šušoje vykę inauguracijos šou, paskutiniai įvykiai, vykę Tovūzo rajone, yra provokacinio pobūdžio, stipriai kenkia derybų procesui ir dėl to azerbaidžaniečiai netenka kantrybės.
Manau, kad ESBO Minsko grupės bendrapirmininkai, tarpininkaujantys taikaus konflikto sprendimo procesui, turi pademonstruoti objektyvią poziciją ir savo veikla užtikrinti, kad būtų vykdomos tarptautinės teisės normos ir atitinkamos Jungtinių Tautų priimtos rezoliucijos. Vadovaujantis 822, 853, 874 ir 884 Jungtinių Tautų rezoliucijomis, visos Armėnijos ginkluotosios pajėgos besąlygiškai turi būti išvestos iš okupuotų Azerbaidžano teritorijų. Priešingu atveju Azerbaidžanas pasilieka teisę jėga išlaisvinti savo žemes. Azerbaidžano žmonės labai nepatenkinti ESBO Minsko grupės bendrapirmininkų veikla, ir jeigu taip tęsis ir toliau, neliks pasitikėjimo Minsko grupės efektyvumu. Armėnija, grubiai pažeisdama Jungtinių Tautų Chartiją ir kitus tarptautinius teisės įsipareigojimus ir vykdydama karinę agresiją prieš Azerbaidžaną, iki šiol yra okupavusi Azerbaidžano Kalnų Karabacho regioną ir septynis šalia esančius rajonus.
Aš, Azerbaidžano Respublikos Didžiojo Medžliso narė, raginu tarptautinę visuomenę kategoriškai pasmerkti agresinę Armėnijos politiką prieš Azerbaidžaną, jos provokacinius veiksmus, vykdomus palei minėtų valstybių sieną.
Pagarbiai – Azerbaidžano Respublikos Didžiojo Medžliso narė Fatma Yıldırım
Dėl padėties šiauriniame Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefonu kalbėjosi su Armėnijos užsienio reikalų ministru Zohrabu Mnatsakanyanu ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministru Jeyhunu Bayramovu.
Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, pokalbiuose aptarta padėtis prie Armėnijos-Azerbaidžano sienos, kur nuo liepos 12 dienos vyksta intensyvūs susišaudymai, iš abiejų pusių pareikalavę žmonių aukų ir sužeistų, padaryta daug žalos civilinei infrastruktūrai.
L. Linkevičius išreiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems, pažymėjo, kad Lietuvą su abejomis Kaukazo šalimis sieja draugiški santykiai, todėl esame ypatingai suinteresuoti, kad situacija būtų kuo greičiau suvaldyta.
„Atsinaujinęs ginkluotas konfliktas tarp dviejų Rytų Partnerystės šalių kelia didžiulę grėsmę saugumui regione. Konfrontacija nereikalinga nei vienai iš šalių, dabar svarbiausia ryžtingai suvaldyti situaciją, padaryti strateginę pauzę, nutraukiant ugnį ir susilaikant nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų skatinti tolesnį eskalavimą”, – pabrėžė užsienio reikalų ministras, kviesdamas šalis išnaudoti turimas dvišalio komunikavimo galimybes bei pažymėdamas stipresnio ESBO Minsko grupės įsitraukimo būtinybę.
Situaciją Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje L. Linkevičius telefonu aptarė ir su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu. Pokalbyje pažymėta, kad konfrontacija neatneš naudos nei vienai iš pusių, pabrėžta būtinybė, kad šalys griežtai laikytųsi ugnies nutraukimo.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Ar bereikia aiškintis, kad valstybių santykiai paprastai grindžiami gera valia ir abipuse nauda. Niekas netvirtina, jog tų santykių nereikia stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą. Tačiau juose nevalia nepastebėti tam tikrų niuansų, kurie tarsi šaukštas deguto gadina visą santykių statinę.
Armėnų ir lietuvių tautos nuėjo sunkų, permainingą ir krauju pažymėtą istorijos kelią. Kaip ir Lietuva, Armėnijos teritorija 1920 m. buvo užimta bolševikinės Raudonosios armijos dalinių, o nuo 1936 m. ši Kaukazo respublika tapo sovietine. Tuomet išaugo armėnų emigracija į užsienį, ypač noriai jie rinkosi Prancūziją, bet ėmė plūsti ir į Baltijos kraštus.
Irstant SSRS Armėnija iš Rytų Europos bloko šalių viena pirmųjų – 1991-ųjų rugsėjo 12 d. – pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, kai dar pati formaliai buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje (kaip ir Rusija, Latvija, Gruzija (Sakartvelas), Kirgizija, Turkmėnija). Tačiau teisybės dėlei reikia priminti, kad pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripažino iš SSRS sudėtyje buvusiųjų Moldova – praėjus pustrečio mėnesio nuo Nepriklausomybės Akto paskelbimo, o – Islandija, 1991-ųjų vasario 11 d. formaliai patvirtinusi dar 1922 m. paskelbtą pripažinimo de jure aktą.
Rusijos karinis poligonas
Armėnijos Respublika susikūrė žlugus Sovietų Sąjungai. Bet tai toli gražu nereiškė jos savarankiško nepriklausomybės kelio. Ši visų energijos resursų stokojanti Kaukazo šalis puolė į kojas savo buvusiam sovietiniam globėjui, o už tiekiamas dujas ir kitas gėrybes Rusija pareikalavo visiško politinio ir strateginio pavaldumo. Giumri mieste, netoli sienos su Turkija (buvęs Kumairi arba Leninakanas) įsikūrė 102-oji Rusijos karinė bazė, apginkluota zenitiniais raketiniais kompleksais S-300 ir reaktyviniais naikintuvais MiG-29. Kaip pernai gegužę rašė portalas Vesti.ru, remiantis dvišale Jerevano – Maskvos sutartimi, rusų kariai Armėnijoje išliks iki 2044-ųjų metų. Vėliau dislokavimo sutartis gali būti pratęsta dar keliems dešimtmečiams.
Rusišką karinę bazę Giumri mieste yra aplankęs Rusijos prezidentas V.Putinas. 2013 metai.
Spauda dar dešimtmečio pradžioje rašė, kad Jerevanas jau 2010-aisiais sutiko pratęsti Rusijos karinės bazės buvimo šalyje terminą, turėjusį pasibaigti 2020– aisiais, iki 2044– ųjų, o Maskva įsipareigojo teikti Armėnijai saugumo garantijas.
Slaptai.lt tuomet klausė, kodėl svetimos valstybės karinės bazės buvimas Armėnijoje, pasak Armėnijos užsienio žinybos vadovo, yra „nediskutuotina tema“ (https://slaptai.lt/rusijos-karine-baze-armenijoje-nediskutuotina-tema/), ir gavo aptakų atsakymą, jog Armėnija dėkinga rusų kariams už suteiktas saugumo garantijas, todėl oficialusis Jerevanas griežtai laikysis visų su Rusija pasirašytų karinio bendradarbiavimo susitarimų. Jerevanas yra priėmęs „Rytų partnerystės“ programą, tad logiška paklausti, rašo portalas, ar ES vadovybė mėgins Armėniją į bendriją pritraukti prie NATO sienų kartu su rusų kariškiais?
Pridursime, kad Giumri bazėje įsikūrė iš Sakartvelo Alchalkalakio iškeltas Rusijos karinių pajėgų Pietų Kaukaze štabas. Dar 2012 m. rugpjūčio 26 d. savaitraštis „Atgimimas“ rašė, jog Rusija net neslepia, kad Giumri karinė bazė stiprina Šiaurės Kaukazo bei Gruzijos separatistinius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus, Kaukazo respublikas paversdama kariniu koridoriumi, o Armėniją – potencialiu NATO taikiniu. Bet, anot „Atgimimo“, šiuo metu išorinės saugumo garantijos Armėnijos negelbsti, nes, jei kiltų karas su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho, Jerevanui kariauti tektų pastarajame regione, kuris iš tikrųjų priklauso Azerbaidžanui, taigi, po Rusijos saugumo garantijų skėčiu nepatenka.
Kitaip sakant, Rusijos karinė bazė Armėnijoje ne tiek užtikrina jos saugumą, kiek komplikuoja jos padėtį regione ir gilina Kalnų Karabacho problemą – vieną iš įtempimo Kaukaze židinių.
Pateikiame šiuo metu kiek pasikeitusį Rusijos karinių bazių posovietinėje erdvėje vaizdą.
Rusijos karinis dalyvavimas prie NATO pietinių sienų ir tai, kad Armėnijos vadovybė išduoda leidimą Rusijai didinti įtampą regione, nė kiek nejaudina Lietuvos vadovų. Birželio 18 d. numatytas ES „Rytų partnerystės“ viršūnių susitikimas, kuriame bus apsvarstyta geopolitinė situacija posovietinėje erdvėje ir naujų ES narių vaidmuo, stiprinant stabilumą savo regionuose.
Neseniai Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ėmėsi taikdario vaidmens ir konferenciniais skambučiais bendravo su Ukrainos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos bei Armėnijos lyderiais. Pokalbio su Armėnijos prezidentu Armenu Sarkisianu metu, kaip pranešė Prezidentūra, aptarta Rytų partnerystės darbotvarkė, reformos ir jų prioritetai. Prezidentas pasveikino aktyviai įgyvendinamas reformas Armėnijoje bei aktyvėjantį dialogą su Europos Sąjunga, vizų liberalizavimą, bendradarbiavimą teisinės pagalbos, atsinaujinančios energetikos, ekologijos ir kitose srityse. Buvo išreikštas pasitenkinimas atsigavusia prekyba tarp šalių. Ir nė žodžio apie problemas, kurios komplikuoja Armėnijos dalyvavimą „Rytų partnerystės“ programoje. Į keletą portalo Slaptai.lt klausimų dėl Kalnų Karabacho ir Rusijos karinio aktyvumo Armėnijoje Prezidentas G. Nausėda atsakyti nesiteikė.
Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas kalbasi su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Galima daryti išvadą, kad Lietuvai svarbu tik atsižymėti, kaip šios ES programos koordinatorei (prisiminkime išskirtines jos pastangas į šią programą įtraukti V. Janukovičiaus Ukrainą), o nei Padnestrės, nei Kalnų Karabacho, nei separatinių Abchazijos bei Pietų Osetijos tautų likimai ir tūkstančiai pabėgėlių jau nerūpi. Reikia pridurti, kad ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) čia panaši į bedantę struktūrą, kuri tik imituoja savo rūpestį geopolitine situacija Rytų Europoje.
Prisimename antrojo valstybės asmens Seimo pirmininko V. Pranckiečio vizitą į Jerevaną. Tada mes klausėme: ar parlamento vadovas Armėnijoje atstovavo Lietuvos valstybę? Tuomet taiklų atsakymą ELTAI davė jo politinis oponentas, partijos kolega R. Karbauskis: „Seimo pirmininkas išvažiuoja su didžiule delegacija: fotografas, apsauginiai, keletas sekretoriato darbuotojų, keli Seimo nariai. Bet juk to nereikėtų daryti… Nes kam Seimo pirmininkas atstovauja Armėnijoje? Juk jis realiai neatstovauja valdančiajai daugumai, neatstovauja opozicijai. Jis niekam neatstovauja, čia turistinė kelionė“.
G. Nausėdos pokalbį telefonu su Armėnijos vadovu taip pat galima vadinti mandagumo veiksmu, kuris nereiškia nei nuoširdaus susirūpinimo padėtimi Kaukaze, nei ryžto spręsti galimos partnerės Europos bendrijoje problemas.
Iš tikrųjų Vilniaus užsienio politika pasidarė bedantė ir neefektyvi.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Vadinamasis „Ukrageitas“ įgauna apsukas. D. Trumpui šis skandalas, susijęs su artėjančia nuožmia rinkimine kova, kaip nuo žąsies vanduo, o štai Ukraina nuo jo gali smarkiai nukentėti.
Įsivėlęs į vidines peštynes JAV, V. Zelenskis ne nepajuto, kad Ukrainos fronte jis praranda pozicijas. Galbūt iš didelio noro įtikti Vakarams, ypač D. Trumpui, skubėdamas vykdyti savo rinkiminius pažadus – atkurti taiką Donbase, jis net nepastebėjo, kad ima pataikauti V. Putinui. Teisingai kritikuodamas Paryžių ir Berlyną ir priešpastatydamas juos Vašingtonui, buvęs komiško serijalo herojus praranda populiarumą kaip prezidentas. Jis dar labiau pastūmėjo Merkel ir Macroną į Putino draugiją, o šis trina rankomis: jo Kijevui numestas „Stainmeierio formulės“ kabliukas nepatyrusio 41-rių metų V. Zelenskio buvo tučtuojau prarytas…
Jis žino, ko laukia ukrainiečiai: taikos Donbase, kad nežūtų ten jų sūnūs ir vyrai, kad pagaliau liautūsi sproginėti minos, poškėti šūviai, kad būtų galima nekliudomai susisiekti su ten gyvenančiais artimaisiais. Krymas palauks, nes pusiasalio susigražinimas – nereali arba ne šio laikmečio idėja. Ir V. Zelenskis verčiasi per galvą, atsisakydamas savo rinkiminių pažadų – besąlygiškai išvesti Rusijos karines pajėgas iš separatistų kontroliuojamo regiono ir jame atkurti Ukrainos jurisdikciją. Dabar juos pakeičia „kompromisine“ „Stainmeierio formule“, kuri, pasirodo, tenkina ir konjuktūrinę Europą, ir Maskvą, ir diplomatijos subtilybių nepramokusį buvusį komiką.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas mano, kad pirmas laimėjimas pasiektas – rugsėjį su Rusija apsikeista kaliniais. Kita pergalė turėtų būti keturių lyderių – Putino, Macrono, Zelenskio ir Merkel – susitikimas vadinamuoju „Normandijos ketverto“ formatu. Jo data dar nenumatyta, bet jis turėtų patvirtinti taikos proceso Ukrainoje pažangą ir iš esmės revizuoti Minsko susitarimus, kurie nėra vykdomi. Kol kas vykęs gynybos ir užsienio reikalų ministrų pokalbis formatu “2+2”, kaip pastebi Paržiaus „Le Monde“, praėjo šaltai…
„Bet dabar kamuolys yra Putino rankose, – komentuoja prancūzų laikraštis. – Jis mano, kad yra gera proga užbaigti krizę Donbase. Bet kokiomis sąlygomis? Amerikos demokratijos suterštas įvaizdis ir Trumpo diplomatijos traukimasis iš Ukrainos tik stiprina tą Putino ranką…“
Buvusio Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko-Walterio Steinmeierio pateiktas Ukrainos krizės sureguliavimo planas numato Donbasui suteikti ypatingą Ukrainos teritorijos statusą, kurį jis gautų po ESBO pripažintų rinkimų. Bet kodėl jis dar vadinamas „Putino planu“?
Apžvalgininkai daro septynias Kremliui palankias išvadas:
1.Neabejojama, kad ESBO pripažins rinkimų į vietinius valdžios organus teisėtumą, galų gale abi separatines respublikas toliau kontroliuos prorusiška administracija, o tvarką palaikys vietos policija.
2.Ukrainos-Rusijos sieną Donbaso ir Luhansko respublikose saugos „savanorių korpusai“, suformuoti DLR ir LLR, o ne Ukrainos pasienio tarnyba.
3.„Normandijos formato“ susitikime V. Zelenskis pakartos pritarimą „Stainmeierio formulei“, po to jis jau negalės trauktis atgal, nes Kremlius iškart sakys Vakarams: štai perspėjome, kad su Ukraina negalima turėti reikalų…
4.Ukrainiečiai negali masiškai priešintis naujiems susitarimams, nes jie yra pavargę nuo karo. Vidaus reikalų ministrui A. Avakovui nebus problemų atskirus protestus, kurie Ukrainoje jau prasidėjo, neutralizuoti.
5.V. Zelenskis bandys visuomenei šį žingsnį pateikti kaip „taiką vietoj reformų ir pagreitintos kovos su korupcija“, o šis delsimas padės ateiti Rusijos verslui.
6.Po šios pergalės Rusija gali tikėtis sankcijų sušvelninimo ir galimybės daryti įtaką Ukrainos politinei sistemai, dabar jau – per įmontuotą „Donbaso saugiklį“.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Taigi, Ukraina pateko į pavojingą pasaulinio masto akivarą. Skandalas JAV ją aptaškė purvu, nepatyręs V. Zelenskis, atrodo, gavo gerą diplomatijos pamoką, tačiau daug svarbiau, kad jis nebūtų „išdurtas“ kitame – visos Ukrainos likimą galinčiame nulemti – fronte.
Kai Vakarų šalys mieliau spaudžia ranką V. Putinui, o nusisuka nuo Ukrainos krizės, reiktų prisiminti taurią trijų Rytų ir Vidurio Europos lyderių misiją, kai Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vadovai – Adamkus, Kwasniewskis ir Juščenka – derindavo savo pagalbos šiai šaliai veiksmus ir taip ją atvedė į Maidaną.
Nejaugi šiandien kaimynai liks tik stebėtojais, kaip Ukraina vėl slysta į Rusijos glėbį?
Parlamentaras Vytautas Bakas. Seimo kanceliarijos nuotr.
Rusija, stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo įrankį, bet ir kitą galingą instrumentą: grandiozinius, ekonomiškai nepagrįstus, geopolitiškai motyvuotus energetinius projektus, tokius kaip „Rosatom“ vykdoma atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ar dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.
Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje (ESBO PA) narys V. Bakas pranešimą „Manipuliavimas energetiniais ištekliais siekiant geopolitinių tikslų“ ketvirtadienį pristatė ESBO PA.
Pranešime didžiausias dėmesys skirtas energetiniam saugumui, kurio iššūkiai, anot pranešimo, aktualūs ne vienai valstybei Europoje. Remiantis konkrečiu Lietuvos pavyzdžiu iliustruojama, kad užsitikrinti patikimą alternatyvų energijos išteklių tiekimą prieinamomis kainomis yra įmanoma.
„1990 m. atkūrusi nepriklausomybę Lietuva pasirinko integracijos į Vakarų Europos politines, ekonomines ir saugumo struktūras kryptį. Tačiau paveldėjusi nuo Europos izoliuotą ir tik su Sovietų Sąjunga susietą energetinių jungčių infrastruktūrą, Lietuva – kaip ir kitos Baltijos valstybės – liko energetine sala Europos Sąjungoje, labai priklausoma nuo energijos tiekimo. Lietuva, žingsnis po žingsnio, sugebėjo diversifikuoti energijos išteklių tiekimo kelius naftos ir dujų sektoriuose. Šiuo metu įgyvendinamas Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas, kurį užbaigus energetinio saugumo situacija nebepriklausys nuo Kremliuje priimamų sprendimų“, – teigiama V. Bako pranešime.
Anot V. Bako, Rusija, stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo įrankį, bet ir kitą galingą instrumentą: grandiozinius, ekonomiškai nepagrįstus, geopolitiškai motyvuotus energetinius projektus, tokius kaip „Rosatom“ vykdoma atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ar dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.
„Tokiais projektais Rusija siekia sutrukdyti kaimyninėms valstybėms vykdyti savarankišką energetinio saugumo politiką, stiprinti Kremliaus įtaką Europos Sąjungoje didinant jos priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, užsitikrinti stiprų lobistinį palaikymą kai kurių ES valstybių narių sostinėse ir ES institucijose“, – teigia parlamentaras.
Jis atkreipia dėmesį, kad „valstybės, turtingos energetiniais ištekliais ir juos eksportuodamos, neretai išnaudoja savo energetinį potencialą siekdamos dominuoti geopolitinėje erdvėje, t. y. iš esmės siekdamos imperinių tikslų“. V. Bakas pabrėžia, kad šiuo metu „energetinio saugumo srityje arba nėra tarptautinių instrumentų, arba jie neveikia“, todėl būtina toliau ieškoti veiksmingų tarptautinių teisiškai įpareigojančių instrumentų, kurie apsaugotų Europos energetikos rinkas ir vartotojus nuo turtingų gamtiniais energetiniais ištekliais valstybių ir monopolinių korporacijų diktato.
ESBO PA pristatytas pranešimas apie energetinio saugumo situaciją Europoje pagal Lietuvos pavyzdį. Seimo kanceliarijos nuotr.
„Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimai, su jų naujausiais pakeitimais, būtų visa apimtimi įgyvendinti praktikoje ir taikomi tiek esamoms, tiek būsimoms Europos Sąjungos valstybių narių dujotiekių jungtims su trečiosiomis šalimis“, – sakoma V. Bako pranešime.
Į vasario 21-22 dienomis vykstančią ESBO PA žiemos sesiją Vienoje taip pat yra išvykusi Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Rūta Miliūtė ir pirmininkės pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Jeigu valdančiųjų demokratijos griovimo buldozeris nesustotų, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis neatmeta galimybės kreiptis į tarptautines institucijas telkiant pagalbą, kad Lietuva nepasuktų nedemokratinių valstybių keliu.
Pirmadienį spaudos konferencijoje jis sakė, kad pirmiausia svarstytų pradėti nuo kolegų – Europos liaudies partijos informavimo.
„Aš manau, kad mes turime informuoti savo kolegas, kad Lietuvoje yra prasidėję tokie procesai, keičiami įstatymai nepalankiai opozicijai, keičiamos rinkimų taisyklės. Tai būtų pradžia“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, vėliau būtų galimą kreiptis į ESBO, į rinkimus stebinčias organizacijas, kurios teikia konsultacijas, gali atsiųsti ekspertus, konsultuoti partijas. Anot G. Landsbergio, taip pat yra ir Europos Komisija, kuri numačiusi galimybę kreiptis dėl teisės viršenybės principo laikymosi valstybėse.
„Jeigu mes matytume, kad teisės viršenybės principas yra sistemiškai pažeidžiamas, neatmestume galimybės kreiptis ir į EK“, – sakė TS-LKD lyderis.
Seimo TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras sakė, kad jeigu bus nesiskaitoma su Konstitucija, su Konstituciniu Teismu yra galimybė kreiptis į Venecijos komisiją. „Galima būtų panaudoti ir šitą mechanizmą“, – sakė S. Šedbaras.
Nuotraukų paroda, skirta Ukrainos laisvės gynėjams. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trys Ukrainos kariai žuvo per konfliktą su prorusiškais separatistais rytinėje šalies dalyje, suaktyvėjus mūšiams regione, sekmadienį informuoja Kijevas.
Anot Ukrainos gynybos ministerijos, vienas karys žuvo per mūšį vėlų šeštadienio vakarą. Šalies saugumo tarnyba (SBU) vėliau sekmadienį patvirtino, kad dar du kariai žuvo per apšaudymus Luhansko regione.
„Be to, keturi mūsų kariai buvo sužeisti, patyrę įvairaus sunkumo sužeidimų“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Dmytro’as Gutsulyakas.
Pastarosiomis savaitėmis įtampa rytinėje Ukrainoje išaugo. Du ukrainiečių kariai ir keturi civiliai, įskaitant 13-metį paauglį, žuvo per konfliktą praėjusią savaitę.
Prieš savaitę Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) specialiosios misijos Ukrainoje vyriausiasis stebėtojas Alexanderas Hugas paliko konflikto zoną dėl „smarkiai pablogėjusios situacijos regione“, pranešta ESBO.
Nuo 2014 m. balandžio, kai Rytų Ukrainoje kilo ir iki šiol tebesitęsia ginkluotas konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų, Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją, kad ši siunčia karius ir ginklus separatistams, taip tik pakurstydama konfliktą. Maskva tokius kaltinimus neigia, nepaisant akivaizdžių įrodymų, kad ji dalyvauja konflikte ir teikia politinę paramą separatistams.
Maskvoje atidaryta Rusijos prezidentą V. Putiną šlovinanti paroda „Superputin“. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį Vienoje (Austrija) vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikime Jungtinės Valstijos įspėjo Rusiją, kad jos santykiai su Vakarais nepagerės tol, kol ši neišves savo pajėgų iš Ukrainos.
Diplomatai tikėjosi, kad oficialaus 57 nares vienijančios organizacijos susitikimo kuluaruose pavyks pasiekti pažangos tariantis dėl Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo pajėgų dislokavimo Ukrainoje sąlygų.
Tačiau pagrindinės konflikto pusės vis dar nesutaria, o JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) net pareiškė, kad nesutarimai dėl Ukrainos – svarbiausia kliūtis, trukdanti Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimui.
R. Tilersonas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu susitiko už uždarų durų, tačiau kiek anksčiau kreipdamiesi į ESBO tarybą, jie apsikeitė įtarimais dėl kišimosi į Ukrainos reikalus ir atrodė, kad pasiekti kompromisą beveik neįmanoma.
R. Tilersonas spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su Austrijos užsienio reikalų ministru Sebastianu Kurcu (Sebastian Kurz), priminė, kad pernykštės rinkimų kampanijos metu prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) neslėpė noro palaikyti geresnius santykius su Rusija.
„Tačiau tam trukdo Ukrainos klausimas“, – pabrėžė R. Tilersonas po rytinio ministrų susitikimo, kuriame jo ir S. Lavrovo nuomonės itin ženkliai išsiskyrė.
„Tarp mūsų gali būti skirtumų kitose srityse… bet kai viena šalis įsiveržia į kitą – tai skirtumas, į kurį sunku nekreipti dėmesio ar su juo susitaikyti“, – įspėjo JAV valstybės sekretorius.
„Mes labai aiškiai tai sakėme nuo pat pradžių: privalome spręsti Ukrainos klausimą. Tai – didžiausia kliūtis, trukdanti normalizuoti santykius“, – pridūrė R. Tilersonas.
Rusijos Federacijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė lapkričio 8-9 dienomis Lietuvoje atliks pasirinkto rajono inspekciją. Ji bus atliekama pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. Vienos dokumento nuostatas.
Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą, taip pat priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius. Kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.
Rusijos inspektoriai turės teisę pasirinktoje Lietuvos teritorijoje, kurios plotas iki 20 tūkst. kv. km, aplankyti Lietuvos kariuomenės padalinius ir poligonus, taip pat išklausyti inspektuojamo padalinio – Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ – vado pranešimą.
Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriams bus sudaryta galimybė apskristi pasirinktą rajoną Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu ir įsitikinti, kad jokia nedeklaruota karinė veikla nėra vykdoma.
Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai pagal inspekcijos metu gautą informaciją parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas su išvadomis, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje.
Tai bus trečioji šiais metais užsienio šalių ginkluotės kontrolės inspekcija Lietuvoje pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Birželio mėnesį pasirinkto rajono inspekciją Lietuvoje atliko Baltarusijos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė, o liepos mėnesį – Ukrainos ginkluotės kontrolės inspektoriai.
Taip pat rugpjūtį Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė, vadovaudamasi Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliu susitarimu, atliko Lietuvos karinio dalinio vertinamąjį vizitą.
Lietuvos atstovai šiemet atliko inspekcijas Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos kariniuose daliniuose.
Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas (d) ir ESBO generalinis sekretorius Tomas Gremingeris. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pranešė, kad jo ministerija iškvietė aukšto rango Austrijos pasiuntinį šalyje. Taip Rusija esą reagavo į Vienos atsisakymą išduoti vizas žurnalistams iš Krymo, norintiems dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) renginyje.
„Dėl šios priežasties turiu pareikšti mūsų nusivylimą dėl Austrijos, šiemet pirmininkaujančios ESBO, pozicijos“, – naujienų agentūra TASS citavo S. Lavrovą.
S. Lavrovas šiuos komentarus išsakė po Maskvoje vykusio susitikimo su ESBO generaliniu sekretoriumi Tomu Gremingeriu (Thomas Greminger).
Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta Rytų Ukrainos konfliktui, kuriame Rusijos remiami separatistai kovoja su Ukrainos pajėgomis. ESBO vykdo šio konflikto stebėseną.
Prieš trejus metus Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, sukeldama Vakarų šalių pasipiktinimą. Netrukus po to konfliktas įsiplieskė Ukrainos rytuose.
„(Austrija) atsisakė išduoti vizas Krymo žurnalistams: generaliniam Krymo radijo ir televizijos direktoriui, generaliniam naujienų agentūros „Kryminform“ direktoriui ir Sevastopolio žurnalistų sąjungos pirmininkui“, – teigė S. Lavrovas.
Austrijos ambasada Maskvoje šio klausimo kol kas nekomentavo.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį gavo Baltarusijos gynybos ministerijos kvietimą dalyvauti bendrų Baltarusijos ir Rusijos strateginių pratybų „Zapad 2017“ stebėjimo programoje.
Krašto apsaugos ministerijos vadovybė sveikina šį Baltarusijos karinės vadovybės kvietimą – toks atvirumas itin svarbus kaimynystėje esančioms šalims – ir tikisi, kad stebėtojams bus sudarytos galimybės susipažinti su visais svarbiausiais „Zapad 2017“ pratybų elementais, nurodoma KAM pranešime.
Baltarusija pagal Vienos dokumente numatytus reikalavimus yra informavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) formate apie pratybas „Zapad 2017“, kaip didžiausias Baltarusijos teritorijoje šiais metais vyksiančias pratybas.
Taip pat Baltarusija yra oficialiai paskelbusi, kad bus perduoti ir kvietimai kaimyninių valstybių kariniams ekspertams (Lietuvos atveju – Lietuvos kariuomenės Ginkluotės kontrolės skyriui) atvykti rugsėjo 14-20 d. stebėti pratybų aktyvios fazės Baltarusijos teritorijoje. Pastarojo kvietimo Lietuva dar nėra gavusi.
Rusija pratybų „Zapad 2017“ atskirai nėra deklaravusi. Šalies atstovai liepos 13 d. NATO-Rusijos Tarybos posėdyje Briuselyje yra surengę pratybų pristatymą, bet Rusija iki šiol nėra paskelbusi apie ketinimus kviesti stebėtojus į jos teritorijoje vyksiančią pratybų dalį.
