Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Vadinamasis „Ukrageitas“ įgauna apsukas. D. Trumpui šis skandalas, susijęs su artėjančia nuožmia rinkimine kova, kaip nuo žąsies vanduo, o štai Ukraina nuo jo gali smarkiai nukentėti.

Įsivėlęs į vidines peštynes JAV, V. Zelenskis ne nepajuto, kad Ukrainos fronte jis praranda pozicijas. Galbūt iš didelio noro įtikti Vakarams, ypač D. Trumpui, skubėdamas vykdyti savo rinkiminius pažadus – atkurti taiką Donbase, jis net nepastebėjo, kad ima pataikauti V. Putinui. Teisingai kritikuodamas Paryžių ir Berlyną ir priešpastatydamas juos Vašingtonui, buvęs komiško serijalo herojus praranda populiarumą kaip prezidentas. Jis dar labiau pastūmėjo Merkel ir Macroną į Putino draugiją, o šis trina rankomis: jo Kijevui numestas „Stainmeierio formulės“ kabliukas nepatyrusio 41-rių metų V. Zelenskio buvo tučtuojau prarytas…

Jis žino, ko laukia ukrainiečiai: taikos Donbase, kad nežūtų ten jų sūnūs ir vyrai, kad pagaliau liautūsi sproginėti minos, poškėti šūviai, kad būtų galima nekliudomai susisiekti su ten gyvenančiais artimaisiais. Krymas palauks, nes pusiasalio susigražinimas – nereali arba ne šio laikmečio idėja. Ir V. Zelenskis verčiasi per galvą, atsisakydamas savo rinkiminių pažadų – besąlygiškai išvesti Rusijos karines pajėgas iš separatistų kontroliuojamo regiono ir jame atkurti Ukrainos jurisdikciją. Dabar juos pakeičia „kompromisine“ „Stainmeierio formule“, kuri, pasirodo, tenkina ir konjuktūrinę Europą, ir Maskvą, ir diplomatijos subtilybių nepramokusį buvusį komiką.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kijevas mano, kad pirmas laimėjimas pasiektas – rugsėjį su Rusija apsikeista kaliniais. Kita pergalė turėtų būti keturių lyderių – Putino, Macrono, Zelenskio ir Merkel – susitikimas vadinamuoju „Normandijos ketverto“ formatu. Jo data dar nenumatyta, bet jis turėtų patvirtinti taikos proceso Ukrainoje pažangą ir iš esmės revizuoti Minsko susitarimus, kurie nėra vykdomi. Kol kas vykęs gynybos ir užsienio reikalų ministrų pokalbis formatu “2+2”, kaip pastebi Paržiaus „Le Monde“, praėjo šaltai…

„Bet dabar kamuolys yra Putino rankose, – komentuoja prancūzų laikraštis. – Jis mano, kad yra gera proga užbaigti krizę Donbase. Bet kokiomis sąlygomis? Amerikos demokratijos suterštas įvaizdis ir Trumpo diplomatijos traukimasis iš Ukrainos tik stiprina tą Putino ranką…“

Buvusio Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko-Walterio Steinmeierio pateiktas Ukrainos krizės sureguliavimo planas numato Donbasui suteikti ypatingą Ukrainos teritorijos statusą, kurį jis gautų po ESBO pripažintų rinkimų. Bet kodėl jis dar vadinamas „Putino planu“?

Apžvalgininkai daro septynias Kremliui palankias išvadas:

1.Neabejojama, kad ESBO pripažins rinkimų į vietinius valdžios organus teisėtumą, galų gale abi separatines respublikas toliau kontroliuos prorusiška administracija, o tvarką palaikys vietos policija.

2.Ukrainos-Rusijos sieną Donbaso ir Luhansko respublikose saugos „savanorių korpusai“, suformuoti DLR ir LLR, o ne Ukrainos pasienio tarnyba.

3.„Normandijos formato“ susitikime V. Zelenskis pakartos pritarimą „Stainmeierio formulei“, po to jis jau negalės trauktis atgal, nes Kremlius iškart sakys Vakarams: štai perspėjome, kad su Ukraina negalima turėti reikalų…

4.Ukrainiečiai negali masiškai priešintis naujiems susitarimams, nes jie yra pavargę nuo karo. Vidaus reikalų ministrui A. Avakovui nebus problemų atskirus protestus, kurie Ukrainoje jau prasidėjo, neutralizuoti.

5.V. Zelenskis bandys visuomenei šį žingsnį pateikti kaip „taiką vietoj reformų ir pagreitintos kovos su korupcija“, o šis delsimas padės ateiti Rusijos verslui.

6.Po šios pergalės Rusija gali tikėtis sankcijų sušvelninimo ir galimybės daryti įtaką Ukrainos politinei sistemai, dabar jau – per įmontuotą „Donbaso saugiklį“.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Taigi, Ukraina pateko į pavojingą pasaulinio masto akivarą. Skandalas JAV ją aptaškė purvu, nepatyręs V. Zelenskis, atrodo, gavo gerą diplomatijos pamoką, tačiau daug svarbiau, kad jis nebūtų „išdurtas“ kitame – visos Ukrainos likimą galinčiame nulemti – fronte.

Kai Vakarų šalys mieliau spaudžia ranką V. Putinui, o nusisuka nuo Ukrainos krizės, reiktų prisiminti taurią trijų Rytų ir Vidurio Europos lyderių misiją, kai Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vadovai – Adamkus, Kwasniewskis ir Juščenka – derindavo savo pagalbos šiai šaliai veiksmus ir taip ją atvedė į Maidaną.

Nejaugi šiandien kaimynai liks tik stebėtojais, kaip Ukraina vėl slysta į Rusijos glėbį?

Skaitykite – www.iskauskas.lt

2019.10.05; 07:17


Parlamentaras Vytautas Bakas. Seimo kanceliarijos nuotr.

Rusija, stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo įrankį, bet ir kitą galingą instrumentą: grandiozinius, ekonomiškai nepagrįstus, geopolitiškai motyvuotus energetinius projektus, tokius kaip „Rosatom“ vykdoma atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ar dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje (ESBO PA) narys V. Bakas pranešimą „Manipuliavimas energetiniais ištekliais siekiant geopolitinių tikslų“ ketvirtadienį pristatė ESBO PA. 

Pranešime didžiausias dėmesys skirtas energetiniam saugumui, kurio iššūkiai, anot pranešimo, aktualūs ne vienai valstybei Europoje. Remiantis konkrečiu Lietuvos pavyzdžiu iliustruojama, kad užsitikrinti patikimą alternatyvų energijos išteklių tiekimą prieinamomis kainomis yra įmanoma. 

„1990 m. atkūrusi nepriklausomybę Lietuva pasirinko integracijos į Vakarų Europos politines, ekonomines ir saugumo struktūras kryptį. Tačiau paveldėjusi nuo Europos izoliuotą ir tik su Sovietų Sąjunga susietą energetinių jungčių infrastruktūrą, Lietuva – kaip ir kitos Baltijos valstybės – liko energetine sala Europos Sąjungoje, labai priklausoma nuo energijos tiekimo. Lietuva, žingsnis po žingsnio, sugebėjo diversifikuoti energijos išteklių tiekimo kelius naftos ir dujų sektoriuose. Šiuo metu įgyvendinamas Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas, kurį užbaigus energetinio saugumo situacija nebepriklausys nuo Kremliuje priimamų sprendimų“, – teigiama V. Bako pranešime.

Anot V. Bako, Rusija, stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo įrankį, bet ir kitą galingą instrumentą: grandiozinius, ekonomiškai nepagrįstus, geopolitiškai motyvuotus energetinius projektus, tokius kaip „Rosatom“ vykdoma atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ar dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.

„Tokiais projektais Rusija siekia sutrukdyti kaimyninėms valstybėms vykdyti savarankišką energetinio saugumo politiką, stiprinti Kremliaus įtaką Europos Sąjungoje didinant jos priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, užsitikrinti stiprų lobistinį palaikymą kai kurių ES valstybių narių sostinėse ir ES institucijose“, – teigia parlamentaras.

Jis atkreipia dėmesį, kad „valstybės, turtingos energetiniais ištekliais ir juos eksportuodamos, neretai išnaudoja savo energetinį potencialą siekdamos dominuoti geopolitinėje erdvėje, t. y. iš esmės siekdamos imperinių tikslų“. V. Bakas pabrėžia, kad šiuo metu „energetinio saugumo srityje arba nėra tarptautinių instrumentų, arba jie neveikia“, todėl būtina toliau ieškoti veiksmingų tarptautinių teisiškai įpareigojančių instrumentų, kurie apsaugotų Europos energetikos rinkas ir vartotojus nuo turtingų gamtiniais energetiniais ištekliais valstybių ir monopolinių korporacijų diktato. 

ESBO PA pristatytas pranešimas apie energetinio saugumo situaciją Europoje pagal Lietuvos pavyzdį. Seimo kanceliarijos nuotr.

„Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimai, su jų naujausiais pakeitimais, būtų visa apimtimi įgyvendinti praktikoje ir taikomi tiek esamoms, tiek būsimoms Europos Sąjungos valstybių narių dujotiekių jungtims su trečiosiomis šalimis“, – sakoma V. Bako pranešime.

Į vasario 21-22 dienomis vykstančią ESBO PA žiemos sesiją Vienoje taip pat yra išvykusi Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Rūta Miliūtė ir pirmininkės pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.23; 08:00

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Jeigu valdančiųjų demokratijos griovimo buldozeris nesustotų, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis neatmeta galimybės kreiptis į tarptautines institucijas telkiant pagalbą, kad Lietuva nepasuktų nedemokratinių valstybių keliu.

Pirmadienį spaudos konferencijoje jis sakė, kad pirmiausia svarstytų pradėti nuo kolegų – Europos liaudies partijos informavimo.

„Aš manau, kad mes turime informuoti savo kolegas, kad Lietuvoje yra prasidėję tokie procesai, keičiami įstatymai nepalankiai opozicijai, keičiamos rinkimų taisyklės. Tai būtų pradžia“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, vėliau būtų galimą kreiptis į ESBO, į rinkimus stebinčias organizacijas, kurios teikia konsultacijas, gali atsiųsti ekspertus, konsultuoti partijas. Anot G. Landsbergio, taip pat yra ir Europos Komisija, kuri numačiusi galimybę kreiptis dėl teisės viršenybės principo laikymosi valstybėse.

„Jeigu mes matytume, kad teisės viršenybės principas yra sistemiškai pažeidžiamas, neatmestume galimybės kreiptis ir į EK“, – sakė TS-LKD lyderis.

Seimo TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras sakė, kad jeigu bus nesiskaitoma su Konstitucija, su Konstituciniu Teismu yra galimybė kreiptis į Venecijos komisiją. „Galima būtų panaudoti ir šitą mechanizmą“, – sakė S. Šedbaras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 11:25

Nuotraukų paroda, skirta Ukrainos laisvės gynėjams. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trys Ukrainos kariai žuvo per konfliktą su prorusiškais separatistais rytinėje šalies dalyje, suaktyvėjus mūšiams regione, sekmadienį informuoja Kijevas.

Anot Ukrainos gynybos ministerijos, vienas karys žuvo per mūšį vėlų šeštadienio vakarą. Šalies saugumo tarnyba (SBU) vėliau sekmadienį patvirtino, kad dar du kariai žuvo per apšaudymus Luhansko regione.

„Be to, keturi mūsų kariai buvo sužeisti, patyrę įvairaus sunkumo sužeidimų“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Dmytro’as Gutsulyakas.

Pastarosiomis savaitėmis įtampa rytinėje Ukrainoje išaugo. Du ukrainiečių kariai ir keturi civiliai, įskaitant 13-metį paauglį, žuvo per konfliktą praėjusią savaitę.

Prieš savaitę Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) specialiosios misijos Ukrainoje vyriausiasis stebėtojas Alexanderas Hugas paliko konflikto zoną dėl „smarkiai pablogėjusios situacijos regione“, pranešta ESBO.

Nuo 2014 m. balandžio, kai Rytų Ukrainoje kilo ir iki šiol tebesitęsia ginkluotas konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų, Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją, kad ši siunčia karius ir ginklus separatistams, taip tik pakurstydama konfliktą. Maskva tokius kaltinimus neigia, nepaisant akivaizdžių įrodymų, kad ji dalyvauja konflikte ir teikia politinę paramą separatistams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.28; 10:56

Maskvoje atidaryta Rusijos prezidentą V. Putiną šlovinanti paroda „Superputin“. EPA-ELTA nuotr.

Ketvirtadienį Vienoje (Austrija) vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikime Jungtinės Valstijos įspėjo Rusiją, kad jos santykiai su Vakarais nepagerės tol, kol ši neišves savo pajėgų iš Ukrainos.

Diplomatai tikėjosi, kad oficialaus 57 nares vienijančios organizacijos susitikimo kuluaruose pavyks pasiekti pažangos tariantis dėl Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo pajėgų dislokavimo Ukrainoje sąlygų.

Tačiau pagrindinės konflikto pusės vis dar nesutaria, o JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) net pareiškė, kad nesutarimai dėl Ukrainos – svarbiausia kliūtis, trukdanti Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimui.

R. Tilersonas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu susitiko už uždarų durų, tačiau kiek anksčiau kreipdamiesi į ESBO tarybą, jie apsikeitė įtarimais dėl kišimosi į Ukrainos reikalus ir atrodė, kad pasiekti kompromisą beveik neįmanoma.

R. Tilersonas spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su Austrijos užsienio reikalų ministru Sebastianu Kurcu (Sebastian Kurz), priminė, kad pernykštės rinkimų kampanijos metu prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) neslėpė noro palaikyti geresnius santykius su Rusija.

„Tačiau tam trukdo Ukrainos klausimas“, – pabrėžė R. Tilersonas po rytinio ministrų susitikimo, kuriame jo ir S. Lavrovo nuomonės itin ženkliai išsiskyrė.

„Tarp mūsų gali būti skirtumų kitose srityse… bet kai viena šalis įsiveržia į kitą – tai skirtumas, į kurį sunku nekreipti dėmesio ar su juo susitaikyti“, – įspėjo JAV valstybės sekretorius.

„Mes labai aiškiai tai sakėme nuo pat pradžių: privalome spręsti Ukrainos klausimą. Tai – didžiausia kliūtis, trukdanti normalizuoti santykius“, – pridūrė R. Tilersonas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.08; 00:01

Rusijos Federacijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė lapkričio 8-9 dienomis Lietuvoje atliks pasirinkto rajono inspekciją. Ji bus atliekama pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. Vienos dokumento nuostatas.

Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą, taip pat priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius. Kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Rusijos inspektoriai turės teisę pasirinktoje Lietuvos teritorijoje, kurios plotas iki 20 tūkst. kv. km, aplankyti Lietuvos kariuomenės padalinius ir poligonus, taip pat išklausyti inspektuojamo padalinio – Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ – vado pranešimą.

Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriams bus sudaryta galimybė apskristi pasirinktą rajoną Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu ir įsitikinti, kad jokia nedeklaruota karinė veikla nėra vykdoma.

Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai pagal inspekcijos metu gautą informaciją parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas su išvadomis, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje.

Tai bus trečioji šiais metais užsienio šalių ginkluotės kontrolės inspekcija Lietuvoje pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Birželio mėnesį pasirinkto rajono inspekciją Lietuvoje atliko Baltarusijos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė, o liepos mėnesį – Ukrainos ginkluotės kontrolės inspektoriai.

Taip pat rugpjūtį Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė, vadovaudamasi Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliu susitarimu, atliko Lietuvos karinio dalinio vertinamąjį vizitą.

Lietuvos atstovai šiemet atliko inspekcijas Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos kariniuose daliniuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.09; 00:03

Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas (d) ir ESBO generalinis sekretorius Tomas Gremingeris. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pranešė, kad jo ministerija iškvietė aukšto rango Austrijos pasiuntinį šalyje. Taip Rusija esą reagavo į Vienos atsisakymą išduoti vizas žurnalistams iš Krymo, norintiems dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) renginyje.

„Dėl šios priežasties turiu pareikšti mūsų nusivylimą dėl Austrijos, šiemet pirmininkaujančios ESBO, pozicijos“, – naujienų agentūra TASS citavo S. Lavrovą.

S. Lavrovas šiuos komentarus išsakė po Maskvoje vykusio susitikimo su ESBO generaliniu sekretoriumi Tomu Gremingeriu (Thomas Greminger).

Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta Rytų Ukrainos konfliktui, kuriame Rusijos remiami separatistai kovoja su Ukrainos pajėgomis. ESBO vykdo šio konflikto stebėseną.

Prieš trejus metus Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, sukeldama Vakarų šalių pasipiktinimą. Netrukus po to konfliktas įsiplieskė Ukrainos rytuose.

„(Austrija) atsisakė išduoti vizas Krymo žurnalistams: generaliniam Krymo radijo ir televizijos direktoriui, generaliniam naujienų agentūros „Kryminform“ direktoriui ir Sevastopolio žurnalistų sąjungos pirmininkui“, – teigė S. Lavrovas.

Austrijos ambasada Maskvoje šio klausimo kol kas nekomentavo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.04; 00:01

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį gavo Baltarusijos gynybos ministerijos kvietimą dalyvauti bendrų Baltarusijos ir Rusijos strateginių pratybų „Zapad 2017“ stebėjimo programoje.

Krašto apsaugos ministerijos vadovybė sveikina šį Baltarusijos karinės vadovybės kvietimą – toks atvirumas itin svarbus kaimynystėje esančioms šalims – ir tikisi, kad stebėtojams bus sudarytos galimybės susipažinti su visais svarbiausiais „Zapad 2017“ pratybų elementais, nurodoma KAM pranešime.

Baltarusija pagal Vienos dokumente numatytus reikalavimus yra informavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) formate apie pratybas „Zapad 2017“, kaip didžiausias Baltarusijos teritorijoje šiais metais vyksiančias pratybas.

Taip pat Baltarusija yra oficialiai paskelbusi, kad bus perduoti ir kvietimai kaimyninių valstybių kariniams ekspertams (Lietuvos atveju – Lietuvos kariuomenės Ginkluotės kontrolės skyriui) atvykti rugsėjo 14-20 d. stebėti pratybų aktyvios fazės Baltarusijos teritorijoje. Pastarojo kvietimo Lietuva dar nėra gavusi.

Rusija pratybų „Zapad 2017“ atskirai nėra deklaravusi. Šalies atstovai liepos 13 d. NATO-Rusijos Tarybos posėdyje Briuselyje yra surengę pratybų pristatymą, bet Rusija iki šiol nėra paskelbusi apie ketinimus kviesti stebėtojus į jos teritorijoje vyksiančią pratybų dalį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.28; 17:39

Rusijos ir Armėnijos kariuomenės – išvien

Liepos 4-osios vakarą Armėnijos karinės pajėgos surengė naują stambią provokaciją. Karinis išpuolis prieš civilius azerbaidžaniečius surengtas vakar apie 21 val. vietos laiku.

Armėnijos provokacija

Tądien armėnų kariškiai intensyviai apšaudė taikias azerbaidžaniečių gyvenvietes Fizuli rajone.

Dėl išpuolių Alhanly kaime žuvo 50 -ies metų amžiaus Gulijeva Sahiba ir vos dvejų metukų amžiaus sulaukusi jos dukrelė Gulijeva Zahra. 

Išpuolio metu taip pat sužeista 51 metų amžiaus Gulijeva Sarvinaz. Tačiau ji skubiai buvo išgabenta į ligoninę, ir Azerbaidžano medikams pavyko išgelbėti jos gyvybę.

Liudininkai tvirtina, kad Alhanly kaimo apšaudymas buvo nuožmiai intensyvus. Nužudytos mergaitės tėvas Elnuras Gulijevas pasakojo, kad armėnų pajėgos ne sykį apšaudė jų gyvenvietę. Paskutinį sykį armėnų kariškiai šaudė vos prieš keletą dienų.

Azerbaidžaniečių medikams pavyko išgelbėti sunkiai sužeistos azerbaidžanietės Gulijevos Sarvinaz gyvybę

Armėnijos ginkluotosios pajėgos sistemingai atakuoja taikius azerbaidžaniečių kaimus, kur gyvena civiliai žmonės. Armėnijos taktika – įbauginti vietinius žmones, kad šie paliktų savo gimtuosius namus ir trauktųsi į Azerbaidžano gilumą. Išstūmę azeraidžaniečius armėnai tikriausiai šauktų, esą žemės, į kurias jie pretenduoja, – negyvenamos, todėl jas neva reikia atiduoti Armėnijai.

Azerbaidžanietė Gulijeva Sahiba ir jos dukrelė Gulijeva Zahra. Jos žuvo po karinių Armėnijos atakų, surengtų liepos 4-ąją

Išpuoliai, kokie buvo surengti kad ir liepos 4-osios vakarą, byloja apie teroristinę Armėnijos valstybės prigimtį. Šitaip elgdamasi Armėnija akivaizdžiai pažeidžia visas tarptautines humanitarines normas, įskaitant ir Ženevos konvenciją, ir įstatymus, ginančius vaikų bei fundamentaliąsias žmogaus teises.

Panašaus pobūdžio provokacijų Armėnija dažniausiai griebiasi po Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupės atstovų vizitų į regioną.

Tarptautiniai ekspertai mano, kad Armėnija bet kokia kaina, net ir apšaudydama civilius objektus, siekia sau naudinga linkme pakeisti derybų dėl Kalnų Karabacho kryptį.

Mat po tokių klastingų atakų Azerbaidžanui kai kada teka regti atsakomuosius žingsnius, ir Armėnija įgyja pretekstą šaukti, esą pirmasis pradėjo šaudyti Baku.

Ajazo Mirzojevo nuotraukoje: per karinę Armėnijos ataką žuvusi azerbaidžaniečių mergaitė Zahra Gulijeva. Ji tebuvo sulaukusi dviejų metukų

Armėnija iki šiol neišvedusi savo ginkluotųjų pajėgų iš Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho – laiko jį okupavusi padedant Rusijos ginkluotosioms pajėgoms. Įtampa šiame regione tvyro būtent dėl to, kad oficialusis Jerevanas nelinkęs azerbaidžaiečiams grąžinti neteisėtai užimto Kalnų Karabacho.

Slaptai.lt informacija

2017.07.05; 06:30

zurnalistas_zmogus
Žurnalistas – taip pat žmogus. Slaptai.lt nuotr.

Vilniuje pirmadienį rengiama tarptautinė konferencija „Žurnalistų saugumas – nauji iššūkiai ir koordinuotas atsakas“.

Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje rengiamoje konferencijoje ketinama įvertinti žurnalistų saugumo padėtį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) regione ir aptarti naujus iššūkius, kylančius žurnalistų darbe – propagandą, neapykantos sklaidą internetinėje žiniasklaidoje, suvaržymus socialinėje žiniasklaidoje, informacinių šaltinių apsaugą, darbą konfliktų zonose, moterų žurnalisčių saugumą ir kitas grėsmes.

Konferencijos svečius sveikins užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Rikardas Gutjeresas (Ricardo Gutierrez), ESBO pirmininkaujančios Austrijos specialusis atstovas ambasadorius Kristijanas Štrohalas (Christian Strohal), kiti aukšti ESBO pareigūnai.

Pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos ekspertai, žurnalistai, užsienio šalių diplomatai, parlamentarai, akademinės ir pilietinės visuomenės atstovai.

Konferenciją rengia Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir ESBO atstovo žiniasklaidos laisvei biuras kartu su Kultūros ministerija ir Frydricho Eberto (Friedrich Ebert) fondu.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.07.03; 09:35

Ketvirtadienis, balandžio 13 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė skiriamuosius raštus Aurimui Taurantui, ambasadoriui nuolatinėje atstovybėje prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir kitų tarptautinių organizacijų Vienoje. 

Susitikime aptartas ESBO vaidmens Ukrainoje stiprinimas. Pasak Prezidentės, Lietuva remia kuo stipresnį ESBO įsitraukimą Ukrainoje: svarbus kuo greitesnis Minsko susitarimų įgyvendinimas, nuolatinis nelegalios Krymo okupacijos klausimo išlaikymas darbotvarkėje, ESBO stebėjimo misijos Ukrainoje stiprinimas. Taip pat šalies vadovė pabrėžė ESBO vaidmenį sprendžiant įšaldytus konfliktus Europoje, atnaujinant esamus ginklų kontrolės susitarimus ir kovojant su priešiška propaganda. 

Valstybės vadovės teigimu, Astravo atominė elektrinė yra grėsmė visam regionui, todėl Lietuvos atstovybės užduotis ‒ nuosekliai kelti šio projekto branduolinės saugos ir saugumo klausimą TATENOJE ir telkti tarptautinę bendruomenę, kad visose pasaulio atominėse elektrinėse būtų užtikrinti griežčiausi saugumo reikalavimai. 

Pasak Prezidentės, ambasadoriui tenka didelė atsakomybė atstovauti šaliai strategiškai mums svarbiose organizacijose. Šalies vadovė neabejoja, kad didelė diplomatinė patirtis padės ambasadoriui einant naujas pareigas, ir palinkėjo A. Taurantui visokeriopos sėkmės. 

61 metų amžiaus A. Taurantas dirba Užsienio reikalų ministerijoje, atliko diplomatinę tarnybą prie Europos Tarybos, Jungtinėje Karalystėje ir Čekijoje. Diplomatas šneka anglų, prancūzų, rusų ir čekų kalbomis.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.04.13; 11:34

Tarptautinės politikos užkulisiais besidomintiems analitikams puikiai žinoma europietiška organizacija European Strategic Intelligence and Security Center (Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras).

European Strategic Intelligence and Security Center (Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras)

Taigi Belgijos sostinėje Briuselyje nuo 2002-ųjų dirbanti organizacija šių metų kovo pradžioje paskelbė sensacingą ataskaitą.

Minėtoje ataskaitoje pasakojama, kodėl Azerbaidžanas dabar atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje. Pasirodo, prieš Azerbaidžaną ilgai, metodiškai, kryptingai rengiamas sąmokslas, kurio užsakovai – po visą pasaulį išsibarsčiusi armėnų diaspora, dirbtinai kurstanti lobistines Europos organizacijas.

Pavyzdžiui, Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centro (ESISC) ataskaitoje rašoma apie europiečių politikų, tampriai susidraugavusių su Vakarų armėnų diasporomis, tendencingas antiazerbaidžanietiškas akcijas, nukreiptas prieš Azerbaidžano Vyriausybę siekiant ją diskredituoti svarbiose Europos institucijose, įskaitant ir Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.

Bet pirmiausia – keletas žinių apie ataskaitos autorius. Jie – žurnalistai analitikai, sulaukę tarptautinio pripažinimo Vakaruose. Jų biografijos, veikla, profesionalumas leidžia teigti, jog ataskaita – užtektinai objektyvi.

Klodas Monike, ESISC vadovas

Vienas iš ataskaitos autorių – European Strategic Intelligence and Security Center vadovas 59-erių metų amžiaus Klodas Monikė. Jis – buvęs prancūzų žvalgybos darbuotojas (Prancūzijos užsienio žvalgybos generalinė direkcija). Jo darbo specifika – žvalgybos analitikas. Žurnalistinė veikla buvo jo priedanga. K.Monikės specializacija – terorizmas, šnipinėjimas, organizuotas nusikalstamumas, tarptautiniai konfliktai. Jis yra parašęs knygų apie teroro aktus, surengtus rugsėjo 11-ąją Niujorke. K.Monikės knygos sulaukė didelio populiarumo.

Nuo 2002-ųjų metų K.Monikė vadovauja Strateginės žvalgybos ir saugumo centrui.

Antrasis ataskaitos bendraautorius – daugiau nei 20 metų tiriamąja žurnalistika besidomintis Ženovefa Etjenas.

Trečiasis ataskaitos bendraautorius – 57 metų amžiaus sociologas, žinomas Artimųjų Rytų specialistas Viljamas Rasimora.

Žodžiu, šių žmonių vadovaujama komanda pateikė Europos visuomenės dėmesiui ataskaitą įsimenančiu pavadinimu: „Armėnų ryšininkas: ESBO slaptosios grupės tinklas ir tarptautinės teisės pažeidimai“. (Visą šios ataskaitos tekstą galima rasti www.esisc.org portale).

Beje, Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras ESISC – nepriklausoma organizacija tiek politine, tiek finansine prasme. Jos domėjimosi laukas – Vakarų civilizacijai kylantys pavojais.

Šiandien šios organizacijos dėka demaskuojama angažuota, tendencinga, armėnų disporos lobistų remiama europarlamentarų grupė, kurios svarbiausias uždavinys – daryti ženklią įtaką Europos šalių vyriausybėms bendraujant su Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Angažuotų parlamentarų dėmesio centre – ir Azerbaidžanas. Prieš Azerbaidžaną ši grupė parengusi gausų arsenalą priemonių, kurių pagalba daromas milžiniškas, bet slaptas spaudimas tarptautinei opinijai, kad Kalnų Karabacho priklausomybė būtų nulemta Azerbaidžanui nenaudinga kryptimi.  Toji slapta europiečių grupė tendencingai manipuliuoja šiandieninėmis Kalnų Karabacho konflikto pasekmėmis, remia neteisėtas Armėnijos pretenzijas į Kalnų Karabachą ir daro spaudimą oficialiam Baku, kad šis sutiktų ginčus dėl Kalnų Karabacho narplioti būtent Jerevanui naudingomis sąlygomis. Trumpiau tariant, neigiamos tarptautinės teisės taisyklės, demokratija – akivaizdžiai paminamos Azerbaidžano teisės į teritorinį vientisumą.

Pasak ISISC ataskaitą parengusių autorių, įtakinga, gausi antiazerbaidžanietiška ir tuo pačiu proarmėniška lobistinė europarlamentarų grupė susiformavo maždaug 2012-aisiais metais, būtent tada, kai į svarbų postą Europos struktūrose buvo paskirtas „žinomas asmuo“. Kas tas „žinomas asmuo“? Ataskaitoje rašoma, kad šių metų balandžio mėnesį bus viešai paskelbtas antiazerbaidžanietiškos grupės veiksmus koordinuojančio įtakingo Europos biurokrato vardas ir pavardė. Sprendžiant iš ataskaitos išvadų, tas žmogu specialiai prastumtas užimti vieną iš vadovaujančių svarbių pareigų Europos Tarybos sistemoje.

Europoje suformuotos antiazerbaidžanietiškos grupės vadovaujančiu centru įvardinama nevyriausybinė organizacija European Stability Initiative (Europietiškos stabilizacijos iniciatyvos). Būtent šis centras 2012-aisiais paskelbė tendencingas išvadas, kurių tikslas – bet kokia kaina diskredituoti oficialųjį Baku ir ESBO struktūrose principingai dirbančią azerbaidžaniečių delegaciją.

Šios prieš Azerbaidžaną nusiteikusios organizacijos štabas – Berlyne (vadovas – Geraldas Knausas). Jos tikrasis tikslas – dirbtinė spalvotųjų revoliucijų ekspansija į šalis, kurių valdžia jai neįtinka arba nesutinka paklusti primetamai svetimai valiai. Puikiai žinomi ir šios organizacijos ryšiai su Vakarų armėnų diasporomis. Pavyzdžiui, su Pasaulio labdaros sąjungos vadovu Bergu Setrakianu. Būtent šis filantropas reikalauja, kad pasaulis atkakliai remtų separatistinį „Arcahas“ (taip armėnai vadina Kalnų Karabachą) judėjimą. Ši organizacija į pagalbą pasitekusi ir keletą vadinamųjų azerbaidžaniečių tautybės „sąžinės šauklių“, kurie, finansuojami iš Vakarų fondų, kryptingai ir tendencingai šmeižia Azerbaidžaną.

Bet svarbiausias G.Knauso ryšininkas, kuriuo jis pasitiki kaip pats savimi, – vokiečių deputatas Kristofas Štraseris. Vienas iš K.Štraserio „arkliukų“ – domėtis, kiek Azerbaidžane esama politinių kalinių.  Mat jis viešai dedasi esąs aršus individualiosios laisvės propaguotojas.

K.Štraseris išsidavė tuomet, kai Jerevane minėtas „Armėnų genocido 100-metis“. K.Štraseris buvo vienintelis oficialus Berlyno atstovas, atvykęs į Jerevaną pareikšti oficialią užuojautą autoritariniam Armėnijos prezidentui Seržui Sargsianui. Be abejo, šis Vokietijos deputatas, visur ir visada remiantis sąžinės laisvę, niekad nesiteikė pasidomėti, kiek gi politinių kalinių kankinasi Armėnijos kalėjimuose.

Kitas Vokietijos politikas, nuolat kritikuojantis Azerbaidžaną – ESBO ir Bundestago parlamentaras Frankas Švabė. Būtent jis siekė, kad Bundestagas 1915-ųjų įvykius Osmanų imperijoje traktuotų kaip genocidą prieš armėnų tautą.

Žinoma ir tai, kad Berlyne veikianti organizacija  dažnai remiasi olandų deputato Piterio Omtzichto nuomone. Šį Nyderlandų politiką aktyviai remia armėnų diasporos, jis dažnai svečiuojasi Jerevane. Olandų politiko įsitikinimu, Kalnų Karabachas privalo atitekti Armėnijai. Jis – vienas iš tų, kurie mėgsta kaltinti Azerbaidžaną pažeidžiant žmogaus teises, todėl nenuostabu, kad jis gina tuos neva objektyvius „azerbaidžaniečių žurnalistus“, kuriuos Vakarai specialiai kursto kritikuoti Azerbaidžaną.

Prie šios kompanijos galima priskirti ir italų žuralistę Mileną Gabaneli, skandalingosios laidos „Report“ italų televizijos kanale RAI 3, atstovę. Būtent šioje laidoje atskleisti neva korupciniai modeliai, kaip azerbaidžaniečiai bando įtakoti europarlamentarus. Šios italės laidose dažnai svečiuojasi jau minėtas K.Štraseris ir Armėnijos parlamento deputatas Samuelis Farmanianas.

Prie tendencingai Azerbaidžano atžvilgiu nusiteikusiųjų, remiantis ataskaita, galima drąsiai priskirti tokius Europos politikus kaip Rene Ryke ir Fransua Rošblaunas. R.Ryke yra Prancūzijos – Kalnų Karabacho draugystės grupės vadovas, o F.Rošblaunas: Prancūzijos – Armėnijos draugystės grupės vadovas. Ataskaitoje jie priskiriami atviriems Azerbaidžano priešams.

Kokias išvadas brėžia ataskaitos autoriai iš ISISC? Akivaizdu, kad Europoje susikūręs stiprus, slaptas politikų, žurnalistų, verslininkų būrys, kuris siekia destabilizuoti padėtį Azerbaidžane vien tam, kad galėtų iš azerbaidžaniečių lengvai atimti Kalnų Karabachą. Jie tik dedasi, kad jiems nuoširdžiai rūpi žmogaus teisės. Tikrasis jų tikslas – sukelti Azerbaidžane chaosą, neramumus, galbūt net pilietinį karą, kad ši šalis ateityje neturėtų jėgų ginti savo interesų – nei teritorinio vientisumo, nei ekonomikos.

Manoma, kad Europos autoritetas po šių į dienos paviršių išlinusių faktų Azerbaidžano akyse stipriai sušlubavo. Bet Europos Sąjungos kaip principingos struktūros autoritetas dar labiau kris, kai ISISC paskelbs antrąją savo ataskaitos dalį. O ir pati Europa negali džiūgauti, sužinojusi apie apie tokias angažuotas, dirbtinas, tarptautinės teisės ir sąžiningumo principų nesilaikančias slaptas grupuotes. Kaip tik jų dėka Europa pati save diskredituoja.

Informacijos šaltinis – www.esisc.org

2017-03-12

Lapkričio 21–25 d. Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė Lietuvoje atliks pasirinkto rajono inspekciją pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. parengto Vienos dokumento reikalavimus.

Vizito metu pasirinktame rajone, kurio plotas iki 20 000 kv. km, Kazachstano vadovaujama ginkluotės kontrolės inspektorių grupė turės teisę apsilankyti Lietuvos kariuomenės poligonuose ir šiuo metu Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse pratybose „Iron Sword 2016“. Kazachstano ir Baltarusijos pareigūnai išklausys Krašto apsaugos Savanorių pajėgų, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadų pranešimus.

Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriams, vadovaujantis 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis, bus sudaryta galimybė apskristi pasirinktą rajoną Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu ir įsitikinti, kad jokia nedeklaruota karinė veikla nėra vykdoma.

Kazachstano pareigūnai, vadovaudamiesi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis ir inspekcijos metu gauta informacija, parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas, kuriose pateiks išvadas, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje.

Tai bus trečioji šiais metais užsienio šalių Lietuvoje atlikta ginkluotės kontrolė pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Šiemet Lietuvoje jau lankėsi Suomijos ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai. Lietuvos atstovai šiais metais inspektavo Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Tadžikistano karinius dalinius.

2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.

Remiantis 2011 m. Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016-11-22; 03:03

Endriu E.Kramer / The New York Times

Europos stebėtojai dirba tarsi pagal „bankų tvarkaraštį“, būtent todėl didžioji karo dalis Ukrainoje lieka jų nepastebėta.

Rytų Ukrainos Avdejevkos miesto gyventojai pradeda savo „vakarinius ritualus,“ pasakoja „The New York Times“ žurnalistas Endriu E.Kramer. 

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

„Kareiviai žaliais drabužiais dedasi kaukes ir užtaiso ginklus, o stebėtojai baltais drabužiais – Europos organizacijos atstovai, kuri stebi, ar laikomasi ugnies nutraukimo režimo, kiša užrašų knygeles į kišenes, sėdasi į mašinas ir išvažiuoja. O paskui prasideda kariniai veiksmai,“ – teigiama straipsnyje.

Pasak autoriaus, Avdejevka – neramiausias „karštasis taškas“ kontrolinėje linijoje, skiriančioje Ukrainos armiją ir separatistus, kuriuos palaiko Rusija.

Tai, kad Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai patruliuoja toje teritorijoje tik dienos metu (dirba pagal vadinamąjį „bankų tvarkaraštį,“ kaip teigiama straipsnyje) ir jie neturi pakankamai įgaliojimų, karo nutraukimui mažai tepadeda, mano E.E.Kramer.

Žurnalistas tvirtina: „Kiekvieną kartą išvažiuojant patruliuoti, kada kiekvienos pusės kariniai vadai prieštarauja stebėtojų atvykimui, stebėtojai apsisuka ir išvyksta, neužduodami jokių nepatogių klausimų. Kada aš neseniai lydėjau vieną patrulį, stebėtojus lydėjo Ukrainos armijos medicinos sesuo.“

ESBO misijos įgaliojimai yra silpni, mano autorius. Jis pateikia pavyzdį: „Viena iš pagrindinių stebėtojų grupių, esanti Rusijos – Ukrainos pasienio postuose tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, pasidavė rusiškosios pusės spaudimui ir sutiko nenaudoti žiūronų ir … nematytų tai, ko nereikėtų matyti.“

ESBO įgaliojimai – tik stebėti. Įgaliojimai neleidžia imtis jokių taikdariškų pastangų. Kitaip tariant, stebėtojai neprivalo tapti „gyvąja užtvara“, skiriančia kariaujančias puses. Jie paprasčiausiai privalo būti pakankamai arti ,,karštųjų taškų“ tam, kad galėtų stebėti karinius veiksmus.

Ironiškas vaizdelis: aklieji ESBO stebėtojai.
Ironiškas vaizdelis: aklieji ESBO stebėtojai.

Misijos vado pavaduotojas Aleksander Chug pranešė, kad prie fronto linijos dislokuota apie 600 ESBO atstovų.

„Pasak A.Chugo, viename šio mėnesio savaitės ataskaitiniame periode buvo užfiksuota du kartus daugiau atvejų, kada prorusiška pusė uždarydavo priėjimus stebėtojams, ir misija mažai ką sugebėdavo padaryti, išskyrus tai, kad galėdavo pranešti apie jai daromus trukdymus,“ – rašoma straipsnyje.

 Autorius pabrėžia: tik kai kurie stebėtojai vardan kilnaus tikslo labai rizikuoja.

„Miesteliuose, kur situacija stabilesnė, negu Avdejevkoje, ESBO įkūrė „priešakines patrulines bazes“ viešbučiuose, ji taip pat stato vaizdo kameras, kurios filmuoja nakties metu,“ – teigiama straipsnyje. Neseniai misijoje atsirado autokaravanai, skirti nakvynėms nuošaliose vietovėse.

Bet kol kas ESBO sunku priprasti prie karo bioritmų, nes karas vyksta daugiausiai naktimis, mano autorius.

„Mes juos vadiname nereginčiais kurčnebyliais, – sakė Ukrainos armijos medicinos sesuo, kuri pavadino save ,,Romaška.“ – Jie nieko nežino, jie nieko nemato. Jie per daug yra minkšti.“

Vieną dieną, pasakoja korespondentas, Avdejevkoje korespondentai baigė darbą, kaip įprasta 17 val. Išgirsti triukšmą, įrodantį ugnies nutraukimo pažeidimą, galima ir esant viešbutyje. Sėdėdamas apkase Avdejevkos pakraštyje, žurnalistas sulaukė naktinių mūšių pradžios.

 „Pakankamai greitai aplinkui prasidėjo šaudymas. Kulkos, paleistos iš prorusiškos pusės, pataikė į apleistus kaimų namus, kuriuose dieną ilsisi Ukrainos šauktiniai kariai. Joms davė atsaką kulkosvaidis,“ – teigiama straipsnyje.

„Šaudymas darėsi vis intensyvesnis maždaug iki 21 val., kada kažkur iš ukrainietiško užnugario pradėjo šaudyti sunkioji artilerija, kurios nė viena pusė neturėtų naudoti. Ji šaudė į sukilėlių pusės pozicijas, girdėjosi tolimas griausmas,“ — rašoma straipsnyje.

„Kariai sakė, jog koviniai veiksmai vyko įprastu naktiniu ritmu, nors, panašu, ir buvo intensyvesni, negu įprasta. Tą vakarą arti skiriamosios linijos žuvo trys Ukrainos kariai, 16 buvo sužeistų,“ – liudija autorius.

Informacijos šaltinis: „The New York Times“.

2016.08.01; 02:15

ESBO misijos stebėtojas Ukrainos rytuose Maksimas Udovičenka įtraukė organizaciją į skandalą, kai apgirtęs nuo alkoholio prisipažino, kad jis yra Rusijos šnipas. „Incidentas kerta monitoringo misijos pabrėžtinam neutralumui“, – rašo Julianas Riopkė vokiečių bulvariniame leidinyje Bild.

Kaip sakoma straipsnyje, ukrainiečių televizijos kanalas TSN ėmėsi tyrimo gavęs informacijos, kad savo laisvalaikiu stebėtojas Udovičenka užsiima antiukrainietiška propaganda tarp vietinių Severodonecko gyventojų. Žurnalistams pavyko nufilmuoti visiškai girto stebėtojo pokalbį su pagyvenusia moterimi, per kurį jis pareiškė štai ką: „Nesijaudinkite! Mes dar šiek tiek pakariausime Sirijoje ir grįšime“. 

Continue reading „Skandalas dėl girto ESBO stebėtojo iš Rusijos“

Ukrainiečių portalas unian.net praneša, jog Severodvinske (Luhansko rajonas) dirbęs ESBO stebėtojas įtariamas ryšiais su Rusijos slaptąja tarnyba GRU.

Tai paaiškėjo, kai ukrainiečių žurnalistų grupei pavyko nufilmuoti, kaip ESBO stebėtojas Maksimas Udovičenko po patruliavimo agituoja Luhansko gyventojus palaikyti Kremliaus propaguojamą „Rusijos pasaulį“. „Nesijaudinkite, mes dabar mažumėlę pakariausime Sirijoje ir grįšime“, – Luhansko gyventojams pasakojo neutralią poziciją išlaikyti privalantis ESBO stebėtojas.

Continue reading „Nušalintas ESBO stebėtojas pasirodė esąs Rusijos slaptųjų tarnybų atstovas“

timosenko-

Praėjo 21-eri metai nuo to laiko, kai Ukraina tapo nepriklausoma nuo SSSR. Per tą laiką ukrainiečiai padarė didelę pažangą, reformuodami ir modernindami savo šalį, rašo JAV valstybės sekretorė Hilari Rodem Klinton ir ES užsienio reikalų ir saugumo politikos aukščiausioji atstovė Ketrin Ešton straipsnyje “The New York Times”.

Šiuo metu šalyje pastebimos kai kurios nerimą keliančios tendencijos, ir tai patvirtina paskutinė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojų tarpinė ataskaita, pažymi autorės parlamento rinkimų Ukrainoje išvakarėse.

Continue reading „Nerimą keliančios tendencijos Ukrainoje“

lukasenka_piktas

Bal­ta­ru­si­jo­je vy­ko par­la­men­to rin­ki­mai. Pa­rei­gū­nai pa­skel­bė 109 lai­mė­ju­sius kan­di­da­tus, iš 110 vie­tų Na­cio­na­li­nio Su­si­rin­ki­mo At­sto­vų Rū­muo­se.

Vi­si lai­mė­ju­sie­ji at­sto­vau­ja re­ži­mo po­li­ti­ką pa­lai­kan­čioms par­ti­joms. De­pu­ta­tas ne­iš­rink­tas tik Go­me­lio sri­ty­je, No­vo­be­lec­ko apy­gar­do­je. Bu­vo 16 apy­gar­dų, vi­sur rink­ta tik iš vie­no kan­di­da­to.

Nuo­sai­kio­sios opo­zi­ci­jos vei­kė­jai, ku­rie da­ly­va­vo rin­ki­muo­se, iš par­ti­jos „Tei­sin­ga­sis pa­sau­lis“ ir Li­be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­jos sa­vo kan­di­da­tų ne­at­šau­kė, ta­čiau jie vis tiek į par­la­men­tą ne­pa­te­ko.

Dėl gau­sių rin­ki­mų tvar­kos pa­žei­di­mų ir pro­tes­tuo­da­mos prieš de­pu­ta­tų „sky­ri­mą“ Bal­ta­ru­si­jos par­la­men­to rin­ki­mus boi­ko­ta­vu­sios dvi pa­grin­di­nės opo­zi­ci­jos jė­gos – Jung­ti­nė pi­lie­čių par­ti­ja ir Bal­ta­ru­si­jos liau­dies fron­tas – ra­gi­no žmo­nes ver­čiau vyk­ti gry­bau­ti ar­ba žve­jo­ti, užuot bal­sa­vus, to­kiu bū­du iš­reikš­ti pro­tes­tą dėl di­si­den­tų ka­li­ni­mo ir rin­ki­mų klas­to­ji­mo.

Continue reading „Rinkimai Baltarusijoje – be pokyčių“

cyvas110

Lietuva yra šalis, kur galima teisti ne už tai, ką žmogus parašė, o už tai, ką, teismo nuomone, vidutinis statistinis skaitytojas (teismų išgalvota sąvoka) galėjo pagal parašymą pagalvoti.

Lietuvoje galima kelti baudžiamąsias bylas už “pasikėsinimą įžeisti prezidentą”. Niekam dėl to problemų nekilo, bet štai:

Dekriminalizuoti šmeižimą Lietuvą paraginusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė tiksliai atkreipė dėmesį į galimo piktnaudžiavimo baudžiamuoju procesu problemą, sako teisininkai.

Continue reading „ESBO rodo Lietuvos problemą – standartai keturgubi“

meskauskaite_1

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad knygą „Tikroji Daktarų istorija“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis, paskelbęs itin asmenišką informaciją, pažeidė Henriko Daktaro teises. Knygos autoriaus „nuodėmės“ įvertintos 6 tūkst. litų, nors prašyta net 150 tūkst. litų.

Šį sprendimą ketina skųsti abi pusės, todėl teisminius ginčus trumpam palikus nuošalyje, verta pažvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją dėl žodžio ir iš esmės pačios žiniasklaidos laisvę.

Kol kas dar tik kartas nuo karto į dienos šviesą išlendantį pavojų ir grėsmes įžvelgia tiek Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, tiek su panašiomis bylomis ne kartą susidūrusi teisininkė Liudvika Meškauskaitė. Kategorišką savo nuomonę turi ir praėjusiais metais baudžiamojoje byloje nuteistas žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Lietuvos teismų smūgiai žurnalistams“