Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Darbą Lietuvoje pradeda nauji ambasadoriai – pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda priėmė Vokietijos ambasadoriaus dr. Corneliaus Zimmermanno, Estijos ambasadoriaus Kaimo Kuusko ir Švedijos ambasadoriaus Larso Wahlundo skiriamuosius raštus.
Kaip praneša Prezidentūra, susitikime su Vokietijos ambasadoriumi prezidentas pažymėjo, kad Lietuva vertina tvirtus Vokietijos įsipareigojimus, lyderystę regione ir daro visus būtinus darbus siekdama jau 2026 m. priimti Vokietijos brigadą.
Pasak šalies vadovo, Vokietija – strateginė Lietuvos partnerė ES, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose.
„Lietuva pasiruošusi plėsti ekonominius ir prekybinius ryšius, stiprinti bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityse, – sakė Lietuvos vadovas. Estijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Susitikime su Estijos ambasadoriumi šalies vadovas aptarė bendradarbiavimą stiprinant rytinį NATO flangą, įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus, ekonominių ir prekybinių ryšių plėtros galimybes bei bendrą kovą prieš Rusijos vykdomą propagandą ir jos pastangas perrašyti istoriją.
Taip pat prezidentas pabrėžė, jog būtina įgyvendinti Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus, siekti, kad Vašingtone Ukraina būtų pakviesta į Aljansą.
Pasak Lietuvos vadovo, reikia ir toliau užtikrinti tvarų ir ilgalaikį paramos teikimą Ukrainai, stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kelti agresorės Rusijos atsakomybės klausimą.
Švedijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto
Susitikime su Švedijos ambasadoriumi šalies vadovas išreiškė visapusę Lietuvos paramą Švedijos stojimo į NATO procese.
Prezidento teigimu, Švedijos būsima narystė NATO sustiprins saugumą Baltijos jūros regione – Lietuvos vadovas pakvietė Švedija prisijungti prie NATO energetinio saugumo centro Vilniuje veiklos.
Prezidentas pabrėžė sėkmingą Švedijos pirmininkavimą ES Tarybai bei pažymėjo, kad Lietuva ir toliau pasiruošusi plėsti ekonominius ir prekybinius ryšius, stiprinti bendradarbiavimą kultūros, mokslo ir švietimo srityse, nurodoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Tapybos ant vandens (turkiškai „ebru“, lietuviškai „vyta“) meno pradininkė Lietuvoje Irma Čekanauskienė buvo pakviesta į Tautinių bendrijų namus, kuriuose pristatė paslaptingą, nenuspėjamą ir abejingų nepaliekantį tapybos ant vandens meną, kurio ištakos siekia Kinijos Tang dinastijos laikus (618 – 907m.).
Tuo metu tai buvo tik vyrų žinių mokslas, mat anksčiau tokia technika buvo slapta. Ją net naudojo gaminant slaptus dokumentus, pinigus. Tais laikais šis menas buvo vadinamas ebre. Ebre – tai senovinės Centrinės Azijos žodis, kuris liet. reiškia "pelėsinis popierius".
Kai kurie darbai Kinijoje buvo vadinami liu-sa-cien (liet. klampusis sluoksnis). Vėliau apie 15 amžių iš istorinio Centrinės Azijos regiono Turkestano šis menas "šilko keliu" buvo perduotas į Įraną ir buvo pavadintas ab-ru (liet. vandens veidas).
