Talinas. Estijos parlamentas.
Talinas, kovo 6 d. (ELTA). Naujos sudėties Estijos parlamente posėdžiaus 30 moterų – daugiau negu bet kada anksčiau, praneša portalas ERR.
Daugiausiai deputačių atstovaus Reformų partijai – iš 37 jos narių, išrinktų į Riigikogu, 13 yra moterys.
Su liberalų partija „Estija 200“ į parlamentą pateko penkios moterys, su centristais ir socialdemokratais – po keturias, su dešiniųjų populistų partija EKRE – trys, su „Isamaa“ – viena.
Per 2015 metais vykusius rinkimus į Riigikogu buvo išrinktos 24 moterys, o 2019 metais – 28.
Sekmadienį Estijoje vykusius parlamento rinkimus didele persvara laimėjo ministrės pirmininkės Kajos Kallas centro dešinioji Reformų partija.
Dar vienas pistoletas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, vasario 22 d. (ELTA). Trečiadienį Estijos parlamentas – Riigikogu – galutinai nusprendė uždrausti šalyje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėti ginklų, praneša leidinys „Postimees“. Pistoletų kabūros. Slaptai.lt nuotr.
Parlamentarai priėmė Ginklų įstatymo pataisas, pagal kurias ES ir NATO nepriklausančių šalių piliečiams išduoti leidimai turėti ginklą pripažįstami negaliojančiais.
Riigikogu sprendimu naujų leidimų išdavimas šiems piliečiams nutraukiamas.
Leidinio duomenimis, įstatymo pakeitimas palies maždaug 1300 žmonių, o pats įstatymas įsigalios jau 2023 metų kovo 15 d.
Antradienį Estijos parlamentas (Riigikogu) atmetė deputato iš Estijos liaudies konservatorių partijos (EKRE) Kallės Grünthalio pateiktą įstatymo projektą, kuriame siūloma surengti referendumą dėl tiesioginių šalies prezidento rinkimų.
Tai pranešė parlamento spaudos tarnyba.
Prieš įstatymo projektą balsavo 62 deputatai, už – 19, susilaikiusiųjų nebuvo. Estijos parlamente yra 101 vieta.
Po balsavimo Riigikogu Konstitucinės komisijos pirmininko pavaduotojas Lauris Läänemetsas pareiškė, kad referendumo dėl tiesioginių prezidento rinkimų organizavimas prieštarautų šalies konstitucijai.
„Konstitucijoje parašyta, kad įstatymą, pirmiausia – Konstituciją, keičiančio referendumo negalima rengti klausimo-atsakymo formatu, – sakė jis portalui ERR. – Tam reikia parengti įstatymo projektą, įtraukti atitinkamą paragrafą arba pasiūlyti pakeisti esamą ir paskui pateikti jį svarstyti parlamentui. Tada Riigikogu pateikia klausimą referendumui, ir jeigu tauta jį palaiko, tai paragrafas keičiasi automatiškai. Ir Konstitucija keičiasi automatiškai“.
Estijos prezidentas renkamas šalies parlamente. Jeigu nė vienas iš pretendentų į šį postą negali surinkti 2/3 Riigikogu deputatų balsų, parlamento pirmininkas sušaukia rinkikų kolegiją. Ją sudaro parlamentarai, taip pat vietos savivaldos institucijų atstovai.
Estijos prezidento pareigas nuo 2016 metų eina Kersti Kaljulaid. Jos pirmoji iš dviejų galimų kadencijų baigiasi šiais metais.
Estijos žemėlapis
Politinį pareiškimą, smerkiantį Rusijos mėginimus interpretuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją taip, kaip jai naudinga, iki ketvirtadienio ryto pasirašė 73 Estijos parlamento nariai, praneša portalas ERR.
Jo žiniomis, tarp pasirašiusiųjų dokumentą nėra nė vieno deputato ruso iš Centro partijos. Anksčiau šiai partijai atstovaujanti Užsienio reikalų komisijos narė Marija Jufereva-Skuratovski sakė, jog Centro partijos frakcija nepritaria pareiškimui, bet kiekvienas deputatas „savo nuožiūra“ spręs, ar jį pasirašyti.
„Mūsų pareiškimo projektą pasirašė 73 deputatai iš visų penkių parlamento frakcijų. Todėl aš džiaugiuosi, kad šiuo klausimu bus pasiektas patikimas konsensusas“, – pareiškė žurnalistams Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Markas Mihkelsonas.
Jis pranešė, kad komisija ketina apsvarstyti pareiškimo projektą savo posėdyje, kuris įvyks greičiausiai vasario 11 d. „Kaip šio pareiškimo iniciatorių atstovas aš norėčiau, jog į posėdį taip pat būtų pakviesti ne tik Užsienio reikalų ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, bet ir Atminties instituto atstovai, kad šios temos svarstymas būtų kuo platesnis“, – pabrėžė M. Mihkelsonas.
„O balsavimas dėl pareiškimo projekto Riigikogu didžiojoje salėje tikriausiai bus surengtas dar iki Estijos Respublikos nepriklausomybės metinių, vasario 19-ąją ar 20-ąją“, – pridūrė parlamentaras.
Talinas. Estijos parlamentas
Naujasis Estijos parlamento pirmininkas, Konservatyviosios liaudies partijos pirmininko pavaduotojas Hennas Polluaasas kritiškai vertina šalies prezidentės Kersti Kaljulaid planus apsilankyti su vizitu Maskvoje ir susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša portalas ERR.
Ketvirtadienio vakare Estijos televizijos laidoje „Pirmoji studija“ Riigikogu vadovas pareiškė, kad K. Kaljulaid dėtas jis nevažiuotų į Maskvą.
Anot H. Polluaaso, numatomas K. Kaljulaid vizitas kelia daug klausimų. Estijos valstybės vadovei nederėtų vykti į Rusiją tuo metu, kai ši šalis pažeidinėja tarptautinę teisę, pridūrė jis.
„Manau, jog esant dabartinei situacijai, kai Rusija visiškai atmetė tarptautine teise grindžiamas sutartis, kai ji yra agresorė, mūsų prezidentei nederėtų maldauti leisti joje apsilankyti“, – pabrėžė H. Polluaasas.
ERR primena, jog 2018 metais H. Polluaasas buvo įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusiją, sąrašą.
Ketvirtadienį Estijos prezidentė K. Klajulaid pavadino rengiamą susitikimą su Rusijos prezidentu Maskvoje svarbiu dviejų šalių santykiams. Ji pridūrė, kad per šį susitikimą gali būti aptarti įvairūs dvišaliai ir tarptautiniai klausimai.
K. Kaljulaid darbo vizitas į Maskvą, kur ji dalyvaus renovuoto Estijos ambasados pastato atidarymo ceremonijoje, numatytas balandžio 18 d. Antradienį taip pat buvo sužinota, jog Estijos ambasada Maskvoje nusiuntė Rusijos URM notą, kurioje prašoma šio vizito metu surengti K. Kaljulaid susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu.
Pastarąjį kartą Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje prieš aštuonerius metus – 2011 metais tuometis šalies vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas dalyvavo Sankt Peterburgo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinimo apeigose.
Sekmadienį surengtus Estijos parlamento (Riigikogu) rinkimus laimėjo Reformų partija, praneša portalas ERR.
Suskaičiavus visus balsalapius, paaiškėjo, kad Reformų partija surinko 28,8 procento balsų ir turės parlamente 34 mandatus iš 101 (keturiais daugiau negu dabar). Antrąją vietą užėmė Estijos premjero Jurio Rato vadovaujama Centro partija su 23 procentais balsų (26 mandatai, vienu mažiau). Trečiojoje vietoje – Estijos konservatyvioji liaudies partija (17,8 procento, 19 mandatų, 12 daugiau negu dabar). Tolesnes vietas užėmė „Tėvynė“ (11,4 procento, 12 mandatų, dviem mažiau) ir Socialdemokratų partija (9,8 procento, 10 mandatų, penkiais mažiau). Kitos partijos neperžengė 5 procentų barjero.
Dėl vietų Estijos parlamente kovojo 1099 kandidatai.
Nepartinė Riigikogu deputatė Tiina Kangro pirmadienį pareiškė, kad traukiasi iš „Tėvynės“ partijos frakcijos, praneša portalas ERR. Po šio jos žingsnio valdančioji koalicija, kurią sudaro Centro, Socialdemokratų ir Tėvynės partijos, Estijos parlamente turės 50 mandatų iš 101.
Pasak T. Kangro, pasitraukimo priežastis – „nusivylimas partijos socialine politika“.
„Žinoma, mane nuliūdino jos sprendimas. Bet aš tikiu kad tai buvo apgalvotas žingsnis, kurį reikia gerbti“, – pareiškė žurnalistams Estijos premjeras, Centro partijos pirmininkas Juris Ratas.
„Net jei supaprastinta matematika gali suteikti opozicijai daugumą parlamente, ją dar reikia realizuoti“, – sakė ministras pirmininkas.
Anksčiau žurnalistė T. Kangro buvo nemokamo laikraščio „Linnaleht“ vyriausioji redaktorė, aktyviai rūpinosi ribotų galimybių žmonėmis.
Riigikogu balsų dauguma atmetė Reformų partijos inicijuotą įstatymo projektą, leidžiantį Estijos piliečiams tuo pat metu turėti ES šalių, JAV, Australijos, Kanados, Šveicarijos ir Naujosios Zelandijos pilietybę, praneša ERR.
Už įstatymo projekto atmetimą balsavo 50 parlamento deputatų, prieš – 35, 12 nebalsavo, o keturi nedalyvavo posėdyje.
Svarbiausias gegužę pasiūlyto įstatymo projekto tikslas buvo suteikti galimybę atgauti Estijos pilietybę žmonėms, kurie anksčiau gavo šalių, kuriose gyvena, pilietybę ir dėl šios priežasties prarado Estijos pilietybę, taip pat išsaugoti šių žmonių ryšius su istorine tėvyne.
Reformų partijos atstovai pavadino balsavimo rezultatus amoraliais ir prieštaraujančiais konstitucijai.
Estijos parlamento pirmininko pavaduotojas Tavis Roivas (Taavi Roivas) paliks savo postą kilus skandalui dėl jo nederamo elgesio lankantis Malaizijoje. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Postimees“.
„Aš pasirengęs palikti vicespikerio postą. Sau aš jau priėmiau šį sprendimą“, – sakė jis žurnalistams.
„Tikiuosi, jog tai bus pamoka tiek mano bičiuliams, tiek politiniams konkurentams, – pridūrė T. Roivas, kuris anksčiau ėjo ir šalies premjero pareigas. – Aš nebedrįsiu eiti į naktinį klubą“.
Anksčiau ketvirtadienį laikraštis „Eesti Paevaleht“ pranešė apie nederamą T. Roivo vadovaujamos Estijos verslininkų delegacijos elgesį per vizitą į Malaiziją ir Singapūrą rugsėjo mėnesį.
Leidinio duomenimis, rugsėjo 21-osios vakare dalis delegacijos, taip pat ir T. Roivas, patraukė į barą Kvala Lumpūre. Verslininkai pasikvietė su savimi dar kelis šiame mieste dirbančius estus, daugiausia moteris. Kaip teigia laikraštis, prie mažiausiai trijų moterų bare buvo priekabiaujama. Be to, vieną iš vakarėlyje dalyvavusių moterų neblaivus delegacijos narys esą įstūmė į baseiną.
T. Roivas netiesiogiai pripažino savo kaltę dėl incidento. „Vakarėlyje dalyvavusi moteris turėjo pretenzijų ir dėl mano elgesio. Aš susitikau su šia moterimi ir jos atsiprašiau“, – pareiškė ketvirtadienį politikas.
„Opozicijoje esanti Estijos Centro partija seniai pasisako už glaudesnius ryšius su Maskva, bet kandidatė į prezidentus Mailis Reps nutraukė tą tradiciją ir pareiškė, kad „nedraugauja su Rusija“, – praneša Politico žurnalistas Garis Kuperis.
Talinas. Estijos parlamentas. Čia netrukus bus renkamas naujasis Estijos prezidentas.
„Maskvos agresijos Kryme ir Rytų Ukrainoje fone Estijos prezidento postas, iš esmės simbolinis, įgijo svorio. Tai iš dalies atsitiko dėl to, kad veikiantis prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas energingai įtikinėja ES ir NATO ginti Estiją ir jos Baltijos kaimynes“, – sakoma straipsnyje.
Rugpjūčio 29 dieną Estijos parlamento nariai balsuodami rinks naują prezidentą. Tikriausiai nė vienas iš trijų kandidatų nesurinks dviejų trečdalių balsų ir rugsėjy teks sušaukti rinkikų kolegiją – 335 deputatus ir vietinės valdžios institucijų lyderius.
Kaip rodo deputatų apklausa, pagrindinė kova vyks tarp Sijmo Kalaso (Reformų partija) ir Reps, o centrinė debatų tema bus santykiai su Rusija.
Leidinio duomenimis, maždaug ketvirtadalis iš 1 300 000 Estijos gyventojų – rusakalbiai. „Jie nepakankamai integruoti – jie žiūri Rusijos televiziją, seka Maskvos politiką ir turi Rusijos pasus – tai kelia nerimą daugeliui etninių estų, ypač nuo tada, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą. Vienas iš pateisinimų, kuriais Maskva motyvuoja savo ekspansinę politiką šalia jos sienų, – tariamas poreikis ginti tas mažumas“, – sakoma straipsnyje.
2004 metais Centro partija sudarė bendradarbiavimo susitarimą su „Vieningąja Rusija“.
Partijos lyderis Edgaras Savisaaras – vienas iš populiariausių politikų tarp rusų mažumos. „Estijos vidaus saugumo tarnybos nuomone, jis rizikuoja pakliūti Rusijos įtakon“, – praneša autorius.
Šiemet Reps pranoko Savisaarą partijos vidaus ginčuose už teisę kandidatuoti į prezidentus. Ji nesėkmingai stengėsi nutraukti susitarimą su „Vieningąja Rusija“, motyvuodama tuo, kad „pasikeitė geopolitinė situacija“.
„Aš tikrai nedraugauju su Rusija“, – sakė Reps leidiniui. Ji pabrėžė, kad surašė Europos Tarybai keletą pranešimų, kur kritikuotas Rusijos elgesys su Ukraina ir detaliai aprašyti žmogaus teisių pažeidimai įvairiose šalyse, įskaitant Rusiją.
„Tai nereiškia, kad Reps nusiteikusi prieš Rusiją. Ji sakė, jog jos partija visada laikėsi minties, kad „Estijos saugumas smarkiai sustiprės, jeigu bus geri mūsų santykiai su kaimynais“, taip pat ir Rusijos piliečiais. Kita reformatorė iš jos partijos – parlamentinės frakcijos lyderė Kadri Simson – apkaltino Reformų partiją, kad ši naudoja Rusiją „rinkėjams gąsdinti“, – rašo leidinys.
„Centro partija koncentruojasi į ekonomiką, – pridūrė Simson. – Svarbu, kad kitas prezidentas užsiimtų vidaus problemomis“.
Trečias kandidatas į prezidentus – Alaras Jyksas, kurį remia dvi nedidelės dešiniosios partijos.
„Esminiu Rusijos klausimu jis užima tarpinę poziciją tarp Reformų partijos, kuri visapusiškai susitelkusi į Maskvos grėsmes, ir Centro partijos, kuri domisi visu kitu“, – rašo leidinys.
„Mes turime palaikyti kiek tik įmanoma geriausius santykius su visais savo kaimynais, bet mes neturime užmiršti, ką Rusija padarė Ukrainoje, Kryme, Gruzijoje“, – sakė Jyksas interviu leidiniui.
