Priština, gegužės 29 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį policija paleido ašarines dujas per susirėmimus su protestuojančiais etniniais serbais, reikalaujančiais, kad iš šiaurinės Kosovo dalies pasitrauktų teisėsaugos pareigūnai ir naujai išrinkti merai etniniai albanai.
Kosovo serbų mažuma boikotavo praėjusį mėnesį šiaurėje vykusius rinkimus, leidusius etniniams albanams perimti vietos tarybų kontrolę, nepaisant itin menko rinkėjų aktyvumo – jis nesiekė nė 3,5 procento. Praėjusią savaitę Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti paskyrė merus, nepaisydamas Europos Sąjungos ir JAV, padėjusių Kosovui 2008 m. tapti nepriklausomu nuo Serbijos, raginimų.
Anksti pirmadienį grupė serbų susirinko prie savivaldybės pastato šiauriniame Zvečano mieste, jame daugiausia gyvena serbai, ir mėgino patekti į patalpas. Policija atsakė ašarinėmis dujomis ir nedelsdama nustūmė juos atgal, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Kosovo policija teigė, kad Zvečane „organizuoti“ demonstrantai taip pat mėtė ašarines dujas, jie buvo susirinkę prie trijų šiaurinio Kosovo miestų rotušių. Šiame rajone gyvena daug etninių serbų, jie liko ištikimi Belgradui ir atmeta Kosovo nepriklausomybę.
„Protestuotojai naudojo smurtą ir svaidė ašarines dujas, mėgino pralaužti apsaugos kordonus ir jėga įsiveržti į savivaldybės pastatą, – sakoma Kosovo policijos pranešime. – Policija buvo priversta panaudoti teisėtas priemones, tokias kaip (pipirų) purškalas, kad sustabdytų protestuotojus ir suvaldytų situaciją“.
Serbai reikalauja, kad Kosovo policijos pajėgos – jų buvimas Šiaurės Kosove visada sukelia ginčus – nedelsdamos pasitrauktų, o taip pat ir merai, etniniai albanai, jų serbai nelaiko tikraisiais savo atstovais.
Tarp policijos ir protestuotojų stojo Kosove dislokuoti NATO vadovaujami taikdariai, atliekantys misiją KFOR. Aplink Zvečano savivaldybės pastatą buvo apie 50 karių iš Lenkijos ir Vengrijos su visa riaušių apranga, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Po pastarojo meto įvykių KFOR padidino savo pajėgas Šiaurės Kosove ir ragino Belgradą ir Prištiną įsitraukti į ES vadovaujamą dialogą siekiant sumažinti įtampą. „Raginame visas šalis susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakurstyti įtampą arba paaštrinti padėtį“, – sakoma KFOR pareiškime.
Įtampa Kosovo šiaurėje kilo penktadienį, kai policija panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų serbus, protestavusius prieš paskirtus merus. Belgradas reagavo paskelbęs parengtį savo kariuomenėje ir įsakęs judėti sienos link. Pastaraisiais metais to jau imtasi ne kartą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per vizitą Kenijoje pareiškė, kad „serbai Šiaurės Kosove kovoja už savo teises“, paminėjo parengtį kariuomenėje ir pridūrė, kad „sprendimą priims Serbijos prezidentas“.
„Didelis sprogimas gresia pačioje Europos širdyje, kur 1999 m. NATO įvykdė agresiją prieš Jugoslaviją“, – teigė S. Lavrovas. Jis turėjo galvoje NATO veiksmus prieš Belgradą, 1999 m. veiksmingai užbaigusius serbų pajėgų ir etninių albanų partizanų karą.
Sekmadienį makedonai balsavo referendume dėl šalies pervardijimo Šiaurės Makedonija.
Diplomatai ir analitikai perspėjo, kad Rusija vykdo slaptą propagandinę kampaniją, siekdama sužlugdyti referendumą Makedonijoje, kuris nutiestų kelią šaliai įstoti į ES ir NATO, praneša The Telegraph žurnalistas Nikas Skvairas.
Referendumas dėl šalies pervardijimo „Šiaurės Makedonija“, išsprendžiantis priešpriešą su Graikija, surengtas sekmadienį. Makedonijos organizacijos Investigative Reporting Lab duomenimis, pastarosiomis savaitėmis Twitter‘yje ir Facebook‘e pasirodė tūkstančiai melagingų paskyrų su grotažyme #Bojkotiram – „boikotas“. „Matyt, tikslas – sumažinti turinčių balso teisę asmenų dalyvavimą referendume iki žemesnio nei 50% lygio, kad jis neturėtų įstatymo galios“, – aiškina Skvairas.
„Šansai buvo beveik vienodi“, – pažymi straipsnio autorius. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 57% respondentų planuoja balsuoti, bet Skopjės gatvėse daugelis sako, jog jie nežino, ar dalyvaus.
Kai kurios suklastotos paskyros stengėsi kurstyti nesutarimus tarp slavų daugumos ir albanų mažumos, kuri sudaro maždaug 25% gyventojų.“Dauguma etninių albanų pritaria tam pasiūlymui ir mano, kad narystė ES bendrijoje išspręstų skurdo ir diskriminacijos problemas. Tačiau jis nepopuliarus tarp tų etninių slavų, kurie su kartėliu apgailestauja, kad, Graikijai reikalaujant, reikės keisti šalies pavadinimą. 2001 metais įtampa tarp jų virto ginkluotu konfliktu“, – rašo Skvairas.
„Rusija daro viską, kas tik įmanoma, kad neleistų naujoms šalims prisijungti prie Vakarų“, – sakė Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro Vašingtone Europos programos direktorė Hizer Konli.
„Makedonijoje tai numatoma išnaudoti silpnąsias vietas, tokias kaip trintis tarp etninių slavų ir etninių albanų. Naudojamas dezinformacijos ir ekonominės įtakos nacionalinėms organizacijoms bei politikams derinys, – sakė ji. – Tikslas – viską supainioti ir priversti Vakarus pasirodyti, kad jie išgyvena maksimalų nuosmukį ir yra nepajėgūs veikti“.
„Praeitą mėnesį kaip virusas įsisuko melaginga naujiena, kad Amerikos kariškiai per pratybas Makedonijoje naudojo sprogmenis su nusodrintu uranu“, – rašo Skvairas. Pasak gynybos ministrės Radmilos Šekerinskos, pranešimas turėjo susilpninti pasitikėjimą NATO ir sužlugdyti referendumą.
Liepos mėnesį Atėnai išsiuntė du Rusijos diplomatus. Juos apkaltino bandymu įsiūbuoti Graikijoje protestą prieš susitarimą su Makedonija. Makedonijos prezidentas Zoranas Zajevas apkaltino Graikijoje gyvenantį rusų oligarchą tuo, kad jis finansavo radikalias nacionalistų grupes bei futbolo chuliganus protestams kurstyti.
„Kremlius toliau kursto savo internetinių trolių armiją, kad ši bombarduotų socialinius tinklus abiejose šalyse propaganda prieš susitarimą. Skleisdama kupiną neapykantos propagandą bei finansuodama žiaurias demonstracijas, Rusija aktyviai kursto etniniuos konfliktus, kurie, deja, išlieka stipria jėga Balkanų politikoje“, – neseniai rašė buvęs Obamos administracijos darbuotojas, Baideno Diplomatijos ir globalinės sąveikos centro prie Pensilvanijos universiteto analitikas Maiklas Karpenteris.
Atlanto Tarybos bendradarbė Evelin Farkaš rašė, kad referendumo boikoto kampanijai vadovauja prorusiška partija „Vieninga Makedonija“, sudariusi partnerystę su „Vieningąja Rusija“. Tuo tarpu, kai Makedonijos premjeras tikisi, kad balsavimas baigsis teigiamai, prezidentas yra prieš susitarimą su Graikija.
„Ketvirtadienį (prezidentas) George Ivanovas paragino makedonus neiti balsuoti, o pervardijimą pavadino „spąstais“ ir „piktinančiu suvereniteto pažeidimu“. Kalbėdamas JTO Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, jis sukritikavo virtinę Europos ir Amerikos valdininkų, apsilankiusių Makedonijoje pastarosiomis savaitėmis, kad palaikytų teigimą balsavimo baigtį“, – praneša The Telegraph žurnalistas.
Kosovo premjeras Ramushas Haradinajus sekmadienį uždraudė Serbijos prezidentui Aleksandrui Vučičiui aplankyti savo tautiečius Kosove po to, kai albanai protestuotojai sunkvežimiais ir sunkiąja technika užblokavo maršrutą serbų anklavo link, praneša naujienų agentūra dpa.
R. Haradinajus rašė feisbuke, kad jis atšaukė Kosovo užsienio reikalų ministerijos išduotą leidimą Serbijos vadovui apsilankyti Kosovo serbų teritorijoje baiminantis dėl žmonių saugumo.
Planuota, kad A. Vučičius lankysis Banjos kaime, kur serbų mažuma gyvena etninių albanų apsupty. Pastarieji sudaro daugumą Kosove, kuris 2008 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.
Šis incidentas pabrėžia tarp Serbijos ir Kosovo egzistuojančią nuolatinę įtampą.
A. Vučičius savaitgalį į Kosovą atvyko dviejų dienų vizito. Po to, kai policija sustabdė Serbijos prezidentą, jis grįžo į Mitrovicą, didžiausią serbų anklavą Kosove, kur turėjo kreiptis į žmonių minią.
Penktadienį Serbijos prezidentas nutraukė derybas dėl normalizacijos, kurioms nuo 2011 m. tarpininkauja Europos Sąjunga, ir atsisakė susitikti su Kosovo prezidentu Hashimu Thaciu.
Kosovo valdžia A. Vučičiaus vizitą palaimino tik po JAV ir ES spaudimo.
Apie 90 proc. Kosovo gyventojų yra etniniai albanai. 1998 m. jie sukilo prieš Serbiją, ir kilo karas. 1999 m. įsikišus NATO, Serbijos pajėgos buvo išstumtos iš šios teritorijos, o po 9 metų Kosovas paskelbė nepriklausomybę, kurios vis dar nepripažino 5 ES šalys.