Priešais Rusijos ambasadą atidarytas B. Nemcovo skveras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria Rusija raginama atnaujinti 2015 m. įvykdyto opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo tyrimą.
Rezoliucijoje teigiama, kad Rusijos tyrėjai į bylą neįtraukė visų vaizdinių įrodymų, įskaitant ir Federalinės apsaugos tarnybos, kuri atsako už Kremliaus saugumą, turimus duomenis. Be to, sakoma priimtoje rezoliucijoje, Rusijos teisėsauga neapklausė visų galimų liudininkų. Taip pat ETPA pabrėžia neatitikimus teismo medicinos ekspertizėje.
„Todėl Asamblėja ragina Rusiją atnaujinti ir tęsti žmogžudystės tyrimą“, – teigiama priimtoje rezoliucijo
Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tuo metu Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis tikino, kad priimta rezoliucija yra politizuota ir angažuota.
„Tai rezoliucija ne apie Nemcovą, o apie jo vardo panaudojimą, bandant demonizuoti Rusiją ETPA. Be to, dokumente įvykusi tragedija vertinama šališkai, vertinimas neturi nieko bendro su tiesa. Visi rezoliucijos projekto raginimai yra ne kas kita, kaip elementarus spaudimas Rusijai ir šiam tyrimui“, – pareiškė L. Sluckis.
Europos Parlamento salė posėdžio metu. Reuters (Vincent Kessler) nuotr.
Minkštakūnė, soti Europa pasuoja prieš vis agresyvesne tampančia Rusiją.
Nuolaidžiavimo ženklai vis labiau regimi ir keliantys nerimą; jie vis labiau primena žmogų, pasigavusį pavojingą infekciją, bet nesigydantį.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA), kaip ir buvo prognozuojama, antradienį nutarė leisti Rusijos įstatymų leidėjų delegacijai grįžti į šią instituciją. Prieš penkerius metus, kuomet Rusija brutaliu būdu užgrobė Krymo pusiasalį, iš jos buvo atimta balsavimo teisė, ji neteko ir daugelio kitų savo įgaliojimų.
Nepaisant griežtų Ukrainos, taip pat ir Lietuvos, protestų 118 parlamentarų iš Europos Tarybai priklausančių valstybių nusprendė, kad Rusija gali atsiųsti savo įstatymų leidėjų delegaciją. Tai atveria kelią Rusijai dalyvauti naujo Europos Tarybos generalinio sekretoriaus rinkimuose.
Per balsavimą prieš Rusijos grąžinimą pasisakė 62 ETPA nariai, dešimt – susilaikė.
Lietuvos laikysena pagirtina – ji pasisakė prieš.
O Putino Rusija atviru tekstu džiūgauja ir šaiposi iš Europos, esą be Rusijos Europa yra niekas, ypač be jos finansinio indėlio į ETPA biudžetą, kuris iš tiesų nėra jau toks mažas (apie 33 mln. Eurų).
Vien tik pinigai valdo mus…
Apgailėtina nuolaida Rusijai, šaliai, kuri nuolatos pažeidinėja žmogaus teises.
Ką tai rodo? Visų pirma, šios organizacijos, kuri, beje, jau seniai prarado savo autoritetą, atsitraukimą nuo savo pamatinių vertybių.
Antra, – dviveidiškumą. Žodžiais lyg ir priešinamasi Ukrainos teritorijų okupacijai, veiksmais elgiamasi priešingai.
Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, negalima ignoruoti to fakto, kad situacija Rusijoje blogėja, įsipareigojimai nevykdomi ir gana įžūliai laužomi, kaip ir tarptautinė teisė.
Deja.
Ar ne simboliška, jog sugrįžimo į ETPA proga Rusija vėl parodė savo dantis – surengė provokaciją Gruzijoje, o po to griebėsi ekonominių sankcijų prieš šią ir taip jau po Rusijos sukelto karo 2008-aisias, nukraujavusią šalį?
Vėliau buvo Ukraina. Penkeri metai košmariško karo, inspiruoto taip pat Rusijos. Daugybė kibernetinių atakų prieš demokratinį pasaulį, nuolatinis įtampos kurstymas, nuolatiniai grasinimai trečiuoju pasauliniu karu, net nurodant, kur bus jo placdarmas – Baltijos šalys ir Lenkija.
To maža, kad būtų užkirstas kelias šiai didžiulei grėsmei?
Europa akla. Gal net kurčia, nes bombų griausmas jau seniai nutilęs?….
Ji lygiai taip pat nuolaidžiavo naciams praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, apsimesdama, kad nieko nevyksta. Lygiai taip pat, kaip Putinas, Hitleris tuomet, viena po kitos, aneksavo svetimas žemes ir šalis.
Kuo tai baigėsi, visi žinome. Didelių skirtumų tarp šių dviejų gangsterių, deja, ieškoti nereikėtų.
Ronaldas Reiganas su žmona Nensi
1983 metais JAV prezidentas Ronaldas Reiganas SSRS, kurios teisių perėmėja yra šiandieninė Rusija, pavadino „Blogio imperija“. Dėl šios garsiausio 20-ojo amžiaus politiko ištartų žodžių, SSRS gerbėjai jo nemėgsta lig šiol.
Gaila, kad šiandien tokių politikų nė su žiburiu nerasi. O tie, kurie yra, tebelaiko stipriai apkabinę dar nebaigtą tiesti rusiškų dujų vamzdį.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl ETPA sankcijų mechanizmo apribojimo. Tai suteikia Rusijos delegacijai galimybę grįžti į ETPA, praneša BBC. Gautomis žiniomis, Rusijos delegacija jau yra Strasbūre.
Rezoliucija buvo priimta apsvarsčius ETPA narės Petros De Sutter pranešimą. Už ją balsavo 118 delegatų, prieš – 62, 10 parlamentarų susilaikė.
Rusija neteko balso teisės ir kitų įgaliojimų Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje 2014 metų balandį dėl Krymo aneksijos ir situacijos Ukrainoje.
2015 metų sausį ETPA pratęsė sankcijas Rusijai. Protestuodama Rusijos delegacija atsisakė dalyvauti ETPA sesijose, kurios vyksta keturis kartus per metus, ir pareiškė, kad grįš prie visaverčio darbo Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje tik po to, kai jai bus grąžinti visi įgaliojimai.
2017 metais Maskva dėl šios situacijos nustojo mokėti įnašus į ET biudžetą.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad pirmadienį Strasbūre vykstantis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) plenarinės sesijos balsavimas dėl rezoliucijos, kuri atvertų kelią vienašališkam Rusijos delegacijos grįžimui į ETPA su visomis balsavimo teisėmis, prilygsta 2008 m. tarptautinei reakcijai po Rusijos įsiveržimo į Sakartvelą.
G. Landsbergio teigimu, ir tuomet tarptautinė bendruomenė po kelių mėnesių debatų Rusijai atleido visas kaltes, nors Lietuvos atstovai ir įspėjo apie pasekmes – Rusija bus paskatinta vykdyti tolesnes okupacijas.
„Šiandien puikiai matome 2008 m. nuolaidžiavimo Rusijai pasekmes – Sakartvelas ir toliau okupuotas, įvykdyta dalies teritorijų aneksija, o Rusijos pajėgos pagal N. Sarkozy planą ne tik neatitrauktos, bet jau šiuo metu yra okupuotame Kryme ir kitose Ukrainos teritorijose. Rusija nėra įvykdžiusi nė vienos ETPA rezoliucijos dėl situacijos Ukrainoje, demonstratyviai nesilaiko Minsko susitarimų, toliau tęsia agresiją Ukrainos atžvilgiu – praėjusių metų lapkričio mėnesį Kerčės sąsiauryje pagrobti Ukrainos jūrininkai vis dar įkalinti, Donecke ir Luhanske vykdoma neteisėta „pasportizacija“, kuriama įtampa ne tik kaimyninėse Rusijos šalyse, bet ir kišamasi į rinkimus, bandoma daryti įtaką politiniams procesams įvairiose NATO ir ES šalyse, šios organizacijos yra silpninamos ir skaldomos”, – pabrėžia G. Landsbergis.
G. Landsbergio teigimu, akivaizdu, kad ETPA sprendimas paskatins tolesnę Rusijos agresiją ir okupacijas, klausimas belieka – kas bus kitas ir kokią kainą už šį naują XXI amžiaus Miuncheno suokalbį užmokėsime mes visi.
Birželio 24-28 dienomis vyksiančioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijoje Strasbūre bus sprendžiama dėl Rusijos Federacijos grįžimo į ETPA bei renkamas Europos Tarybos (ET) generalinis sekretorius, primena ELTA.
Pirmadienį numatytas balsavimas dėl rezoliucijos „Stiprinant Parlamentinės Asamblėjos sprendimų dėl įgaliojimų ir balsavimo priėmimo procesą”, kurią parengė pranešėja iš Belgijos Petra de Sutter. Jei bus pritarta šiai rezoliucijai, bus sudarytos procedūrinės sąlygos Rusijos Federacijos delegacijai įteikti savo įgaliojimus šioje ETPA sesijoje. Šia rezoliucija taip pat siekiama keisti ETPA procedūrų taisykles, siaurinant sankcijų dėl ET Statuto pažeidimų taikymą. Jei rezoliucija bus priimta, antradienį būtų tvirtinami Rusijos Federacijos delegacijos įgaliojimai, o pagal priimtus procedūrų pakeitimus nebebūtų galima suspenduoti delegacijos teisės balsuoti, pasisakyti ir būti atstovaujamai ETPA.
Seimo delegacija, kurioje – Algirdas Butkevičius, Kęstutis Masiulis, Rita Tamašunienė, Egidijus Vareikis ir Emanuelis Zingeris, yra įpareigota Seimo rezoliucijos ir Seimo Užsienio reikalų komiteto nebalsuoti už ET Statuto pakeitimus ir kitus ETPA sprendimus, kurie leistų organizacijos normas pažeidusiai valstybei narei dalyvauti organizacijos veikloje visomis teisėmis net ir neįvykdžius ETPA sprendimų.
Rusijos delegacijos dalyvavimo ir atstovavimo teisės ETPA buvo suspenduotos 2014 m. ir 2015 m., reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją ir aneksiją, ir agresiją prieš Ukrainą.
