Šiandien ministrų kabinetas apsvarstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, kurio vadovaujamas komitetas atlieka parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, (toliau – Parlamentinis ekonominės krizės tyrimas) pateiktą informaciją. 

Siekiant tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 metais turėjusių paimtas paskolas būstui įsigyti litais, interesus, Vyriausybė nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su keliais prašymais.

Generalinės prokuratūros prašoma objektyviai, išsamiai ir visapusiškai įvertinti Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl galimo VILIBOR indekso staigaus augimo 2008-2009 metais ir paskolų valiutą pakeitusiems asmenims ženkliai didesnių kredito maržų nustatymo. Prašoma įvertinti, ar valstybės institucijos pagal kompetenciją ėmėsi tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta veiksminga finansų sektoriaus priežiūra ir pašalintos prielaidos galimiems teisės aktų pažeidimams. Siekiama išsiaiškinti, ar buvo tinkamai priimti visi reikiami sprendimai, lemiantys valstybės teisėtų interesų pažeidimo pašalinimą, o nustačius nusikalstamos veikos požymių, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl išaugusio VILIBOR rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra ženklus, o šiems asmenims galimai padaryta žala yra reikšminga, Vyriausybė paprašė Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti veiksmus, siekiant apginti viešąjį interesą dėl šios visuomenės dalies nuostolių atlyginimo, tokiu būdu apginant visuomenės interesus ir valstybės pamatines vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
 
2019.04.15; 06:00

16-metė pabėgėlė iš Irako rado Berlyno metropolitene 14 tūkstančių eurų ir grąžino juos teisėtai savininkei, praneša „Deutsche Welle“.

78 metų amžiaus Vokietijos sostinės gyventoja pamiršo rankinę su pinigais metro traukinyje rugsėjo 15-osios vakarą. Jos pasigedusi moteris iškart kreipėsi į metropoliteno darbuotojus, bet šie niekuo negalėjo jai padėti.

Tačiau jau po dviejų dienų į policijos nuovadą kartu su motina atėjo 16-metė irakietė, gyvenanti pabėgėlių priėmimo centre. Ji įteikė pareigūnams vagone rastą rankinę. Visi pinigai buvo vietoje.

Dabar pabėgėlių šeimos už gerą darbą laukia pelnytas apdovanojimas. Pagal Vokietijos įstatymus, už rastų pinigų arba vertingų daiktų grąžinimą savininkui radėjas turi gauti 3 procentų radinio vertės dydžio atlygį. Jeigu radinys aptinkamas visuomeniniame transporte, atlygis būna perpus mažesnis. Tad mergina gali tikėtis 210 eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.23; 00:01

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis baigė ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys Latvijos piliečiai kaltinami neteisėtu grynųjų pinigų gabenimu.

2015 m. rugpjūčio mėn. 15 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai Kauno apylinkėse sulaikė krovininį vilkiką, kurio vairuotojas į Latviją vežėsi beveik 700 tūkst. eurų.

Vairuotojas, Latvijos pilietis A. J., pareigūnams sakė, kad vilkikas tuščias, o jis pats tiesiog grįžtąs namo į Latviją. Tačiau detaliai patikrinus vilkiką „Scania“, kabinoje rasta šimtai tūkstančių eurų įvairiomis kupiūromis. Į juodus plastikinius maišelius supakuoti pinigai buvo išslapstyti įvairiausiose kabinos vietose – po sėdyne, lentynoje, taip pat vairuotojo asmeniniame krepšyje, tarp drabužių. Pinigų buvo pridėta į kavinuką, automagnetolos dėžę, tarp šaldytuve esančių maisto produktų, net į virtuvinį puodą. Iš viso pareigūnai vilkiko kabinoje aptiko 682 tūkst. eurų, kurių kilmės A. J. negalėjo paaiškinti, kaip ir to, kodėl mėgino juos vežtis slapta.

Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų atlikto ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad 682 tūkst. eurų vilkiko vairuotojui 2015 m. rugpjūtį Rygoje perdavė Latvijos pilietis G. T. Jis, veikdamas organizuotoje grupėje ir siekdamas padaryti sunkų nusikaltimą, įtariama, organizavo neteisėtą, nepateikiant muitinės kontrolei, grynųjų pinigų pinigų gabenimą per Lietuvą. Į šią nusikalstamą veiką G. T. įtraukė dar vieną Latvijos pilietį U. M., kuriam pavedė užtikrinti saugų ir nekliudomą grynųjų pinigų gabenimą Lietuvos teritorijoje, lydint ir saugant neteisėtai grynuosius pinigus gabenantį vilkiką „Scania“.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmuo, įvežantis į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar išvežantis iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią suma kita užsienio valiuta, muitinės pareikalavimu privalo deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, užpildydamas Grynųjų pinigų deklaraciją.

Planas neteisėtai gabenti grynuosius pinigus per Lietuvą žlugo muitinės pareigūnams sustabdžius vilkiką patikrai. Pareigūnams pasiteiravus, ar vairuotojas negabena draudžiamų daiktų, didelės sumos grynųjų pinigų, kurią reikėtų deklaruoti, vilkiką vairavęs A. J. sakė nieko tokio nevežąs. Muitinės pareigūnų atrasti nelegaliai vežti grynieji pinigai ir vilkikas, kuriais jie buvo gabenami, buvo sulaikyti.

Kaltinimai neteisėtą veiklą organizavusiam G. T., vilkiką vairavusiam A. J. bei šią transporto priemonę lydėjusiam U. M. pateikti dėl Muitinės apgaulės (Baudžiamojo kodekso 1991 str. 1 d.) , t. y. dėl įvežimo iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvą daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jų nepateikiant muitinės kontrolei, bei dėl Bendrininkavimo organizuotoje grupėje (Baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d. ir 25 str. 3 d.). Už tai jiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.07.20; 00:01

„Dolerių procentas pasaulinėse valiutos atsargose smunka. Dėl to būgštaujama, kad dolerio kaip pagrindinės pasaulio valiutos valdymui artėja galas“, – rašo Džefas Koksas (Jeff Cox) portalui CNBC.

„Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, palyginus su kitomis valiutomis doleris krito iki žemiausio lygio per pastaruosius 15 metų. Tai rodo, kad vis daugiau šalių linkusios tvarkyti reikalus kita valiuta“, – nurodo Dž..Koksas. Pasak jo, vis stiprėja Japonijos jena, Šveicarijos frankas „ir tai, ką TVF klasifikuoja kaip „kitą valiutą“, pavyzdžiui, Kinijos juanis“.

Continue reading „Doleris merdi? Kodėl Amerikos valiuta pavojuje?“