Politikė Laima Andrikienė. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Europos Parlamentas (EP) pritarė Lietuvos nominuotos Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmus.
Kandidatę palaikė 367 europarlamentarai, 205 pasisakė prieš, 64 susilaikė.
Po šio balsavimo Strasbūre klausimas persikels į Europos Sąjungos (ES) Tarybą – pasikonsultavę su EP, galutinį sprendimą priims ministrai. Visgi, atsižvelgti į europarlamentarų nuomonę jie neprivalo.
ELTA primena, kad Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai tikrina, ar tinkamai renkamos ir išleidžiamos Europos Sąjungos lėšos. Audito Rūmų kolegiją sudaro po vieną narį iš kiekvienos ES valstybės. L. L. Andrikienė Europos Audito Rūmų atstovo pareigose pakeistų kadenciją baigiantį Rimantą Šadžių.
Į šią Europos instituciją konservatorė buvo nominuota po ilgų derybų tarp Vyriausybės ir Prezidentūros – kaip numato Lietuvos įstatymai, kandidatus į Audito Rūmus siūlo Vyriausybė, pritarus prezidentui. Viešojoje erdvėje kalbėta apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūras.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Be Vyriausybės ir Prezidentūros apsistumdymų neapsiėjusios kandidato į Europos Audito Rūmus paieškos regis baigėsi. Į šį postą Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas pasiūlė konservatorės ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrą.
Nors valdantiesiems ir prezidentui Gitanui Nausėdai pavyko suderėti dėl šios pavardės, bent jau politiniuose užkulisiuose liko ne vienas neatsakytas klausimas. Pirmiausiai, kodėl pasirinkta būtent tokia kandidatūra. Juk L. Andrikienė tik šių metų pradžioje stojo vadovauti Užsienio reikalų komitetui, kai po kilusių nesutarimų konservatorių lyderių pasitikėjimo neteko ankstesnis URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Klausimus kelti skatina ir kai kurios į viešumą prasprūdusios Lietuvos atstovo Europos Audito Rūmuose paieškos peripetijos. Praėjusių metų pabaigoje viešojoje erdvėje rašyta, kad vienas iš svarstomų kandidatų – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Užkulisiuose kalbėta, kad ši kandidatūra būtų sulaukusi prezidento palaikymo. Visgi premjerė I. Šimonytė jos taip ir nepasiūlė.
Kalbantis neformaliai su politikais ir valdžios atstovais galima išgirsti įvairiausių aiškinimų ir teorijų kodėl taip atsitiko. Vieni aiškina, kad, galbūt, kandidatūra ministrei pirmininkei nebuvo tinkama, nes ją pirmiau galėjo pasiūlyti pati Prezidentūra. Kitaip tariant, institucija, kuri šios prerogatyvos neturi. Kiti spėja, kad M. Majausko kandidatūra I. Šimonytės filtrų nepraėjo, nes šis valdančiajai daugumai reikalingas ir sunkiai pamainomas užimamose BFK pirmininko pareigose.
Pastarasis argumentas politikams Seime sukėlė dar daugiau klausimų – jei M. Majauskas į itin pelningas bei geidautas pareigas nepaskirtas, nes yra reikalingas kaip BFK pirmininkas, kodėl tokia pati logika nebuvo pritaikyta L. Andrikienės atveju? Galiausiai neformaliuose pokalbiuose politikai kėlė klausimą – kodėl pasiūlyta būtent L. Andrikienė, juk būtent jos vadovaujamam komitetui šio Seimo kadencijoje surasti jau trečią pirmininką nebūtų pati lengviausia užduotis.
URK narys „valstietis“ Giedrius Surplys nors ir pažymi, kad konservatorių reikalas yra priimti aptariamus sprendimus, visgi komentuodamas praėjusią savaitę pasirodžiusią informaciją apie L. Andrikienės kandidatūrą, nuostabos neslėpė. Viena vertus politikas pripažįsta, kad L. Andrikienė – priešingai nei pagyrų net iš opozicijos susilaukiantis M. Majauskas – komplimentų už savo darbą URK pirmininkės pareigose nenusipelnė. Ir to priežastis, akcentuoja G. Surplys, įstrigęs susitarimas dėl užsienio politikos.
„Tai, kad partijų susitarimas dėl užsienio politikos nepasiektas aš vertinu kaip Laimos Andrikienės nesusitvarkymą su pirmininkės pareigomis – būtent tos grupės, kuri ruošė tą susitarimą. Taigi, panašu, jei nori turėti tarptautinę karjerą turi būti labai nepalankus savo partijai arba nelabai reikalingas Lietuvoje“, – svarstė „valstietis“.
Be to, pripažino URK priklausantis parlamentaras, L. Andrikienei vadovaujant komitetui pritrūko aistros. Politikas regis net nostalgiškai prisiminė dabartinės URK pirmininkės pirmtaką Ž. Pavilionį, kuris dėl savo aštraus būdo buvo špilkuojamas tiek valdančiųjų, tiek opozicijos.
„Mano supratimu, mes komitete tikrai neturėjome tiek aistros kiek turėjome, kai jam vadovavo Žygimantas Pavilionis. Ta (Ž. Pavilionio – ELTA) aistra nebuvo suvaržyta, galbūt buvo gaivališka, bet jos tikrai buvo daug daugiau. O šiuo metu, kai turime atitinkamą situaciją Ukrainoje, ta aistra galbūt ir praverstų“, – Eltai sakė G. Surplys.
Tiek „valstietis“, tiek ekspremjeras Saulius Skvernelis abejojo, ar A. Andrikienę paskyrus į Europos Audito Rūmus vėl atsidarytų durys į pirmininko postą Ž. Pavilioniui.
„Valstiečio“ G. Surplio supratimu, Ž. Pavilionis posto neteko pirmiausiai dėl to, kad tam tikrų metu nebuvo lojalus valdančiųjų konservatorių lyderiams.
„Jis buvo principingas Užsienio politikos veikėjas, kuris dėl to ir neteko posto, kad nebuvo lojalus partijos pirmininkui“, – sakė politikas.
Todėl, tęsė samprotavimą parlamentaras, konservatoriai ieškos žmogaus, kuris nekels didesnių problemų partijai. Tai, pasak jo, bus kone pagrindinis kriterijus naujam komiteto pirmininkui.
„Todėl aš prognozuočiau, kad konservatoriams nereikia principingo politiko Užsienio reikalų komiteto pirmininko poste, reikia tik žmogaus, kuris sutvarkytų komiteto darbą taip, kad būtų pritarta per daug nesigilinant“, – teigė „valstietis“.
G. Surplys pažymėjo, kad tai Lietuvos užsienio politikos požiūriu ydinga situacija ir ją, akcentavo politikas, tiesiog programuoja faktas, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis yra užsienio reikalų ministras.
„Mes turime netradicinę situaciją, kuri trukdo mūsų užsienio politikai. Dėl to, kad užsienio reikalų ministras yra partijos pirmininkas ir šioje vietoje URK, kuris lyg ir atlieka parlamentinę kontrolę URM, atrodo kaip ministro klapčiukas, kai ministras ateina į susitikimus. Taigi, šis komitetas yra tapęs partinės politikos auka ir įkaitu“, – teigė „valstietis“, dar kratą pažymėdamas, kad tai kone pagrindinė indikacija ieškant naujo pirmininko komitetui.
Todėl G. Surplio manymu, vargu ar nauju URK pirmininku bus išrinktas konservatorių gretose kartais išsiskiriančią nuomonę turintis buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
„Audronius Ažubalis kartais veikia daug aktyviau nei opozicija Užsienio reikalų komitete… Taigi, matyt, tai irgi ne variantas“, – teigė G. Surplys.
Pasak jo, vargu ar realiu kandidatu bus ir komitete dirbantis ilgametis parlamentaras Emanuelis Zingeris. Pastarasis, kaip ir A. Ažubalis, nusileido L. Andrikienei, kai konservatorių frakcija šių metų pradžioje rinko naują URK pirmininką.
„Jis, mano supratimu, taip pat neturi didelio pasitikėjimo, jei jį gali jo partijos nariai mėtyti iš URK į Sveikatos komitetą ir atgal“, – sakė politikas.
„Valstiečio“ manymu, mažai tikėtina, kad į pirmininkus taikytų ir TS-LKD frakcijai priklausantis Matas Maldeikis.
„Matas Maldeikis būtų per daug aistringas pasirinkimas“,– teigė jis.
„Todėl kyla klausimas, kaip iš viso atrodys URK. Gal mes matysime rokiruotes ir turėsime naujų narių. Aš abejočiau, kad konservatoriai atiduotų šį komitetą liberalams ar Laisvės partijai“, – apibendrino G. Surplys.
Savo ruožtu S. Skvernelis pažymėjo, kad konservatorių logiką šioje istorijoje apskritai sunku suprasti.
„Reikia būti konservatoriumi, kad suprastume logiką“, – ironizavo opozicijoje dirbantis ekspremjeras.
„Sunku pasakyti kokie išskaičiavimai dėl Laimos Andrikienės. Ko gero, už viso gyvenimo nuopelnus. Tai yra politinis paskyrimas ir nėra čia ko slėpti. Yra valdantieji ir jie turi teisę į šį postą pasiūlyti savo žmogų“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
Vyriausybė praėjusią savaitę apsisprendė siūlyti L. L. Andrikienės kandidatūrą į Lietuvos atstovus Europos Audito Rūmuose. Kaip numato Lietuvos įstatymai, Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Audito Rūmų narius konsultuojasi su Seimu.
Europos Audito Rūmus sudaro po narį iš kiekvienos valstybės narės, primena ELTA. Išrinktas kandidatas paskiriamas šešerių metų kadencijai. Svarbiausias Audito Rūmų uždavinys – tikrinti, ar teisingai vykdomas ES biudžetas.
ELTA primena, kad Europos Audito Rūmų atstovo Rimanto Šadžiaus šešerių metų kadencija baigėsi gegužę.
Viešojoje erdvėje buvo atsidūrusios kelios Vyriausybės ir Prezidentūros svarstytos pavardės. Praėjusių metų pabaigoje kalbėta, kad vienas iš svarstomų kandidatų – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius M. Majauskas.
Tačiau vasarį ELTA skelbė, kad, jos šaltinių žiniomis, premjerė I. Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai į Europos Audito Rūmus pasiūlė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą. Visgi viešojoje erdvėje taip pat svarstyta, kad tokia kandidatūra jau užprogramuota nesėkmei, – esą prezidentas G. Nausėda turi įvairių priežasčių D. Žalimo kandidatūrai nepritarti.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Eltos šaltinių teigimu, premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą į Europos Audito Rūmus (EAR).
Kaip detalizavo informuoti ELTA šaltiniai, viena iš priežasčių, kodėl nuspręsta prezidentui Gitanui Nausėdai siūlyti būtent tokią kandidatūrą, yra D. Žalimo kompetencijos. Mat ir kitos valstybės į šias pareigas teikia žymių teisininkų kandidatūras. Be to, ir dabartinis ES Audito Rūmų pirmininkas Klausas-Heineris Lehne, deleguotas Vokietijos, taip pat yra teisininkas, buvo Vokietijos Bundestago ir Europos Parlamento narys, abiejuose parlamentuose dirbęs teisės reikalų komitetuose.
Premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė šios šaltinių informacijos Eltai nekomentavo.
„Iki kol procedūros bus nebaigtos, mes kandidatūrų personaliai nekomentuojame“, – Eltai teigė R. Jakilaitienė.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Informacijos apie prezidentui patektą kandidatūrą į Audito Rūmų pirmininkus Eltai nekomentavo ir pats D. Žalimas.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas šiuo metu eina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekano pareigas. Jis nuo 2011 metų buvo Konstitucinio Teismo teisėjas, nuo 2014-ųjų iki 2021-ųjų – pirmininkas.
Kiek anksčiau Lietuvos žiniasklaidoje skelbta, kad renkantis kandidatą į Europos Audito Rūmus, vienu realiausiu kandidatu buvo įvardijamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.
Dar anksčiau buvo spėliojama, kad į Europos Audito Rūmus bus deleguojamas sveikatos apsaugos ministras, buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys. Visgi ši teorija nepasitvirtino – A. Dulkio pavardės kandidatų sąraše nebuvo. O ir pats sveikatos apsaugos ministras ne kartą šiuos gandus paneigė.
Premjerė tikisi, kad kandidatas į Europos Audito Rūmus vėliausiai bus pateiktas Seimo pavasario sesijos pradžioje
Kaip ELTA rašė praėjusią savaitę, Lietuvos kandidatą į Europos Audito Rūmus vėliausiai tikimasi pateikti Seimo pavasario sesijos pradžioje.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Premjerė tikisi, kad galės pateikti kandidatą vėliausiai pavasario sesijos pačiai pradžiai. Tačiau turint mintyje, kad stengiamasi tarp institucijų suderinti ne vien kandidatūrą į EAR, bet ir į kitas svarbias pozicijas, kol kas derinimo procesą premjerė vertina kaip nebaigtą“, – praėjusią savaitę Eltai teigė premjerės atstovė spaudai R. Jakilaitienė.
Šiuo metu Lietuvos atstovo Europos Audito Rūmuose pareigas eina Rimantas Šadžius, kurio kadencija turėtų baigtis šių metų gegužę.
Europos Audito Rūmus sudaro po narį iš kiekvienos valstybės narės, primena ELTA. Išrinktas kandidatas paskiriamas šešerių metų kadencijai. Svarbiausias Audito Rūmų uždavinys – tikrinti, ar teisingai vykdomas ES biudžetas.
Kaip numato Lietuvos įstatymai, Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Audito Rūmų narius konsultuojasi su Seimu.
Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjungos planai per ateinančius metus padidinti gynybai skiriamą sumą iki 22,5 milijardų eurų yra nepakankama bloko ambicijoms įgyvendinti, ketvirtadienį paskelbė Europos Audito Rūmai.
Jei ES mėgintų ginti save be NATO sąjungininkių JAV pagalbos, „apskaičiuota, kad dabartiniam pajėgumų tarpui peržengti prireiktų kelių šimtų milijardų eurų“, pabrėžiama Europos Audito Rūmų ataskaitoje.
Europos šalys, ypač Prancūzija, vis intensyviau svarstė galimą bendrosios gynybos pajėgumų su „strategine autonomija“ įtvirtinimą. Štai kodėl 2021–2027 metų bloko biudžeto ciklo laikotarpiu gynybos išlaidas ketinama padidinti 700 proc., nuo 2,8 mlrd. eurų per dabartinį daugiametį ciklą.
Tačiau pranešime pabrėžiama, kad ši iniciatyva labai sutaptų su tuo, ką daro NATO. Visos, išskyrus penkias iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių, priklauso NATO.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad ES šalys neturi vieningo blokui kylančios grėsmės suvokimo, vizijos, iš ko turėtų susidaryti gynybos pajėgos, ar net bendrų įsipareigojimo taisyklių.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės „yra linkusios sutelkti dėmesį į teritorinę gynybą nuo Rusijos keliamų karinių grėsmių, o kitos labiau orientuotos į saugumo iššūkius, kurių šaknys – Šiaurės Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose“. Taigi, kaip teigiama ataskaitoje, ES požiūris į gynybą „nėra iki galo aiškus“.
Buvęs Estijos premjeras ir Europos Audito Rūmų narys Juhanas Partsas, atsakingas už ES išlaidų nagrinėjimą, ambicijų ir turimų resursų neatitikimą pavadino „didžiuliu“.
AFP naujienų agentūros reporteriams jis sakė, kad „visos apimties karinis ES planavimas yra NATO veiklos dupliavimas“, tačiau pažymėjo, kad tai yra politikų, o ne auditorių problema.
Vis dėlto, J. Partsas teigė, kad pats faktas, jog NATO narė Didžioji Britanija yra pasiruošusi palikti bloką, turėtų pristabdyti tuos, kurie nori sumažinti atotrūkį tarp išlaidų ir strateginių tikslų.
Britų kariai. Slaptai.lt nuotr.
„Jei labai didelė narė, turinti didžiulį karinį biudžetą ir stiprias pajėgas, palieka ES, tada šis tarpas tampa tik dar didesnis, – sakė J. Partsas. – Jei šnekame apie „strateginę autonomiją“ ir nesutapimą su resursais, tuo atveju, jei didžiausią sumą gynybai išleidžianti šalis pasitrauks, tada „strateginė autonomija“ tampa dar mažiau realistiška“.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pasižadėjo steigti kovos su korupcija teismą, kurio reikalauja palapinių miestelį netoli parlamento įkūrę protestuotojai.
Tarp protestuotojų reikalavimų yra ne tik kovos su korupcija teismo steigimas, bet ir rinkimų sistemos reforma. Demonstrantai dar nori, kad būtų panaikintas parlamentarų imunitetas.
Ukrainos lyderis teigė, kad kitų metų biudžeto projekte, kuriam dar turi pritarti parlamentas, numatytos lėšos antikorupciniam teismui. Be kita ko, P. Porošenka pateikė atitinkamo įstatymo projektą, bet kad jis būtų priimtas, reikalingas dviejų trečdalių deputatų pritarimas iš 300.
P. Porošenkos kritikai ir kai kurie Vakarų ekonomistai kaltina Ukrainos lyderį sąmoningai atidėliojant antikorupcinio teismo steigimą, taip siekiant išsaugoti dabartinę politinę tvarką.
Europos Audito Rūmai pernai pareiškė, kad Ukraina vis dar laikoma labiausiai korumpuota šalimi Europoje. 2016 metais „Transparency International“ sudaromame korupcijos suvokimo indekse Ukraina užėmė 131 iš 176 ir yra vertinama kaip viena labiausiai korumpuotų Europos šalių.
Dabartiniai protestai žadina prisiminimus apie neramumus Kijevo Maidano aikštėje 2014 metais, kai po smarkių gatvės mūšių buvo nuverstas tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius. Ir tada vyriausybės priešininkai buvo įsikūrę palapinių stovyklose. Išplitusios korupcijos įveikimas buvo vienas pagrindinių vyriausybės priešininkų reikalavimų. Tačiau nuo tada nebuvo nuteistas nė vienas asmuo.
Lietuvos Respublikos Seimas šiandien priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo buvo pritarta Finansų ministro Rimanto Šadžiaus kandidatūrai į Europos Audito Rūmų narius.
Europos Audito Rūmai yra Europos Sąjungos (ES) nepriklausoma išorės audito institucija, ginanti ES mokesčių mokėtojų interesus. Svarbiausias audito rūmų uždavinys – tikrinti, ar teisingai vykdomas ES biudžetas ir teikti rekomendacijas Europos Komisijai bei nacionalinėms vyriausybėms.
