23 Europos Sąjungos (ES) valstybės narės pirmadienį įsipareigojo intensyviai bendradarbiauti saugumo srityje, taip padėdamos pagrindą siūlomai Europos gynybos sąjungai.
Gynybos ir užsienio reikalų ministrai iš 23 valstybių narių pasirašė sutartį dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) kūrimo, leisiančio šalims glaudžiau bendradarbiauti vykdant saugumo operacijas ir stiprinant karinius pajėgumus.
ES užsienio politikos įgaliotinė Federika Mogerini (Federica Mogherini) šį įvykį pavadino „istoriniu momentu Europos gynybos srityje“.
ES valstybės narės galės plėtoti karinius pajėgumus, investuoti į bendrus projektus ir didinti savo karių parengtį. Pasirašius sutartį, galutinio sprendimo dėl gynybos bendradarbiavimo sistemos kūrimo tikimasi gruodį.
Dalyvavimas 28 ES valstybėms narėms – savanoriškas. Airija, Portugalija ir Malta vis dar svarsto, ar prisijungti prie šios iniciatyvos. Nesitikima Danijos ir Didžiosios Britanijos dalyvavimo, kurios turi „atsisakymo statusą“.
Sprendimas kurti PESCO rodo Europos judėjimą link savarankiškumo gynybos srityje, užuot pasikliaujant vien NATO.
Vokietijos gynybos ministrė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) sakė, kad svarbu Europai pradėti veikti savarankiškai saugumo ir gynybos srityje, ypač JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trampą (Donald Trump).
Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorei Amber Rudd gegužės 29-ąją teko skubiai reaguoti į dabar plačiai aptariamą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą po NATO bei G-7 viršūnių susitikimų. Tas pareiškimas skambėjo: po Donaldo Trumpo išrinkimo prezidentu ir Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) Bendrija nebegali visiškai pasikliauti JAV ir Jungtine Karalyste (JK).
Su Europos diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rinkimų kampanijos renginyje Bavarijoje su Krikščionių socialinės sąjungos lyderiu Horstu Seehoferiu kanclerė pareiškė tuo įsitkinusi asmeniškai. Ponia A.Rudd „BBC Radio 4“ laidoje „Today“ sakė, kad JK ir po „Brexit“ nori išlaikyti stiprią ir ypatingą partnerystę su ES.
Iš tiesų Vokietijos kanclerė neformulavo drastiškai: „laikai, kai galėjome visiškai pasikliauti kitais, baigėsi (…) mes, europiečiai, turime imti likimą į savo rankas, žinoma draugaudami su Jungtinėmis Valstijomis ir Didžiąja Britanija, siekdami gerų kaimyniškų santykių kur tik įmanoma, taip pat su Rusija bei kitomis šalimis“.
Pareiškimas Bavarijoje turėjo rinkimų kampanijos prieskonį (parlamento rinkimai vyks rugsėjį), nes A.Merkel krikščionių demokratų sąjungos konkurentai socialdemokratai D.Trumpą yra pavertę savo kampanijos neigiamu personažu, o ir pati kanclerė nelinkusi jam pataikauti. Vis dėlto iki pastarojo meto A.Merkel aštrius kampus mėgino glaistyti, dabar, panašu, viltys dėl JAV prezidento žlugo.
Vokietijos užsienio ministras Sigmaras Gabrielis buvo dar kategoriškesnis, gegužės 30-ąj pareiškęs, jog skatinantis globalią klimato kaitą, dideliais kiekiais parduodantis ginkluotę konflikto zonose bei vengiantis spręsti religinius konfliktus politinis lyderis vykdo trumparegišką politiką, kuri susilpnino Vakarus. Primintina, kad prezidentas D.Trumpas į Senąjį Žemyną atkako iš Saudo Arabijos, kur sudarė didžiausią Amerikos istorijoje ginklų pardavimo sandorį už 110 milijardų dolerių per ateinantį dešimtmetį.
Ir pasibaigus G-7 susitikimui Sicilijoje šeimininkės Italijos vyriausybės vadovas Paolas Gentilonis jį įvertino dilginančiai blaiviai: “Mūsų derybose su JAV prieštaravimai buvo labai aiškūs”. „The New York Times” (05 29) ryšium su tuo pastebėjo, kad Amerika vis mažiau pasirengusi kištis į užsienio reikalus, JAV dienraštis citavo buvusį Jungtinių Valstijų atstovą NATO Ivą Daalderį, pasak kurio, panašu, baigiasi epocha, kuomet Amerika vaidino dominuojantį, o Europa – „lydintį“ vaidmenį.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Europa remiama koncentruotis į savo reikalus, ypač kontekste irgi išraiškingos aplinkybės, kad prezidentas D.Trumpas NATO būstinėje Briuselyje atsisakė viešai palaikyti Aljanso kolektyvinės gynybos doktriną, nors jo patarėja beveik neabejotinai patarė tą padaryti. Vietoj patvirtinimo Baltųjų Rūmų šeimininkui grįžus į Ameriką jo pavaldiniai paskelbė, kad JAV prezidentas sąjungininkėms Europoje pasiuntė aiškų signalą būti labiau savarankiškiems, kai kritikavo jas dėl nepakankamų įnašų į NATO gynybos biudžetą.
Beje, irgi simboliška, jog Briuselyje prezidentas D.Trumpas ne kartą kaltino Vokietiją labai blogu elgesiu dėl šios užsienio prekybos proficito, pasireiškiančio ir tuo, kad kai kurios vokiečių automobilių kompanijos JAV rinkai skirtas mašinas surenka Meksikoje. Taigi interesai skiriasi – kur bepažvelgsi.
I.Daalderis apibendrina: „Atsisakymas palaikyti NATO 5-ąjį straipsnį Aljanso būstinėje, nesiliaujantys kaltinimai Vokietijai ir jos sąjungininkėms prekybos klausimais, bręstantis sprendimas (panašu, jau subrendęs – A.S.) trauktis iš Paryžiaus susitarimo klimato klausimais rodo, kad JAV interesas būti pasaulio lydere dabar mažiausias per pastaruosius 70 metų“.
D.Trumpas pavydėtinai energingai įsitvirtina kaip politikas neprofesionalas, ir tai jau tradicija. Tikra aukštųjų sferų muzika Kremliui dar rinkimų kampanijos metu turėjo skambėti politikos veterano Newto Gingricho D.Trumpo vardu pasakyti žodžiai, jog Estija tėra Sankt Peterburgo priemiestis, ir neverta dėl priemiesčio rizikuoti branduoliniu karu su Rusija.
Nuo to laiko mažai kas pasikeitė. JAV prezidentas su stebėtinu atkaklumu kartoja, kad prezidentas Vladimiras Putinas yra Vakarų sąjungininkas kovoje su Islamo terorizmu, todėl reikia su Maskva bendradarbiauti. Iš Kremliaus po kiekvieno teroro akto Vakarų miestuose atsklinda ciniški signalai tema „bendradarbiaukite su mumis, priešingu atveju būsite toliau sprogdinami“.
Po teroro akto Mančesteryje Rusijos federacijos tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas pareiškė, jog tai buvusi pamoka britų specialiosioms tarnyboms už atsisakymą bendradarbiauti su rusų kolegomis.
Su absurdišku pastovumu išlenda keisčiausios D.Trumpo bei jo aplinkos žmonių ryšių detalės. Neseniai paaiškėjo, jog pirmą pranešimą savo užsienio politikos klausimais dar kandidatas D.Trumpas 2016-ųjų balandžio 27 dieną skaitė viešbučio „Мay flower“ konferencijų salėje, kurią išnuomojo Nacionalinių interesų tyrimų centro vadovas Dimitrius Simesas, buvęs Maskvos nacionalinio pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių tyrimo instituto komjaunimo sekretoriaus pavaduotojas bei Maskvos miesto komunistų partijos komiteto lektorius, 1973 metais su tėvais išvykęs gyventi į JAV. Prieš paskaitą D.Simesas supažindino D.Trumpą su Rusijos atstovu JAV Sergejumi Kisliaku.
Pastarosiomis dienomis sužinojome, kad prezidento žentas ir patarėjas Jaredas Kushneris ir pasiuntinys Sergejus Kisliakas gruodį svarstė galimybę kurti slaptą, nuo JAV specialiųjų tarnybų kontrolės apgintą ryšio kanalą tarp D.Trumpo ir Kremliaus, išnaudojant rusų diplomatų vartojamą aparatūrą. Be abejo, tai vis detalės, vis dėlto kažkokios labai jau „kryptingos“.
Kokios egzotiškos gali būti dabartinei Baltųjų Rūmų versijai aktualios idėjos, rodo ir tai, kad D.Trumpo rinkimų kampanijos ideologu buvo paskirtas kraštutinis dešinysis publicistas Stephenas K. Bannonas, Baltuosiuose Rūmuose užimantis specialiai jam „sumeistrautas“ „pagrindinio stratego“ pareigas. Tai St.Bannonui priklauso „Ekonominio nacionalizmo“ programos autorystė. Pasak istoriko, buvusio JAV komunistų partijos nario Ronaldo Radosho, šis veikėjas privačiame pokalbyje yra įvardijęs save leniniečiu, mat V.Uljanovas norėjo sunaikinti valstybę, St.Bannonas irgi siekia sulaužyti viską, kas susiję su Amerikos politikos isteblišmentu. Viename viešame pasirodyme jis ragino įsidėmėti rusų „euroazijos“ ideologo Aleksandro Dugino mėgstamą mąstytoją Juliusą Evolą bei įdėmiai sekti V.Putiną kaip judėjų-krikščionių civilizacijos gelbėtoją. Ryškėjantis Amerikos prezidento stilius – arba nieko asmeniško, vien verslas, arba visiška idėjinė košė.
Kai transatlantinių ryšių ima nebesaisyti įprastos žaidimo taisyklės, po nerimo kalbų tenka tikėtis veikimo, nors tą padaryti nebus paprasta – daugelyje politikos aspektų Europa labai glaudžiai susijusi su JAV kaip ir su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis. Jau artimiausioje perspektyvoje Europa, Kanada, Japonija turi teikti paramą Jungtinėms Tautoms, kurioms kovai su globaliu badu trūksta 6,9 milijardų dolerių. Jei projektas žlugs, tai bus signalas, jog Vakarų vertybės žlunga su prezidento D.Trumpo atėjimu.
Štai tokių optimizmo ne per daug teikiančių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į ES diplomatijos vadovės Federicos Mogherini gegužės 18-osios pareiškimą dėl Europos Tarybos sprendimo stiprinti dešimtmetį gyvuojančius ES greitojo reagavimo padalinius, kurie iki šiol niekada neveikė kovinėmis sąlygomis. Artimiausiais mėnesiais planuojama skirti finansavimo mechanizmą, siekiant padidinti šių pajėgų kovinę parengtį. ES diplomatijos šefė vis dėlto pripažino, jog tą padaryti nebus paprasta, veikiausiai dėl to, kad situacija pernelyg užleista.
Austrų dienraščio „Die Presse“ apžvalgininko Oliverio Grimmo vertinimu, pirmas prezidento D.Trumpo vizitas į Senąjį Žemyną parodė, jog milijardierių menkai domina taika ir vienybė ES, o Kremlius apskritai priešinasi ir vienam, ir kitam, todėl šiandien kaip niekada po Šaltojo Karo ES privalo susirūpinti nuosavu saugumu.
Tarsi tą nujausdami, ES šalių gynybos ministrai dar ikiprezidento D.Trumpo vojažo į Senajį Žemyną Vokietijos bei Prancūzijos iniciatyva susitarė kurti fondą, kurio lėšomis galėtų finansuoti ginkluotės sistemų kūrimą Europos gynybos agentūroje. Be to, susitarta spręsti klausimą dėl tarpvalstybinių karinių dalinių finansavimo.
Iki „Europos armijos“ labai toli, bet vis šis tas. Tenka skubėti, nes pacifistinio Senojo žemyno karinė degradacija, kai aplink visi beatodairiškai ginkluojasi, tiesiog bado akis, pavyzdžiui, pasak prancūzų saugumo eksperto Jeano-Tomo Lesueur, tik kas šeštas antiteroristinėms operacijoms skirtas kovinis sraigtasparnis „Tigre“ tinka eksploatacijai. Buvusio Europos parlamento pirmininko pavaduotojo čekų politologo Liboro Roučeko teigmu, mūsų žemynas stokoja koordinacijos ginkluotės kūrimo klausimais, tarkime, JAV yra dvi pagrindinės šarvuotų mašinų rūšys, Europoje tokių priskaičiuojama 17.
Be to, ne viskas susiveda vien į formalią aritmetiką. Vokietija gynybai leidžia 38 milijardus eurų, jei „vienu mostu“ padidins šias išlaidas iki 65 milijardų, kas atitinka D.Trumpo reikalaujamus 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, pirmiausia susidurs su racionalaus jų panaudojimo problema.
Imperatyvas vis vien turėtų būti – ES gynybos potencialo didinimas. Jei Jungtinės Valstijos nebenori dalyvauti konfliktų sprendimuose, taikos misijose, europiečiai laikui bėgant turi būti pasirengę tą daryti savarankiškai.
Nepaisant prezidento D.Trumpo ūmios ir chaotiškos „edukacijos“ Europai, veikiausiai nederėtų kalbėti apie bręstantį antiamerikietiškumą ar net Vakarų vertybinį skilimą. 2003-aisiais prasidėjus karui Irake buvo mėginama kurpti prieš JAV nukreiptą „Paryžiaus-Berlyno-Maskvos“ ašį, bet ketinimai tokiais ir liko. Aišku, problema vardu „verslininkas Baltuosiuose Rūmuose“ niekur nedings, kita vertus, europiečiai neturi kitos išeities kaip tikėti savo žemynu.
Maskvos svajos „prisitaikyti Europą sau“ su galimybėmis vis dėlto prasilenkia–spaudžiami iš išorės bei vėl sustiprėjus Paryžiaus-Berlyno tandemui europiečiai kaip tik gali susitelkti.
„Europa turi daugiau prisidėti prie gynybos pajėgumų stiprinimo. Taip pat svarbu papildyti NATO, bet jos nedubliuoti“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po balandžio 26-27 d. vykusio neformalaus Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimo Maltoje.
Lietuvos krašto apsaugos ministras susitikime išreiškė poziciją, kad Lietuva remia ES gynybos iniciatyvas, stiprinančias gynybos pajėgumus Europoje ir prisidedančias prie transatlantinės naštos pasidalinimo, didesnį dėmesį skiriant pakankamam gynybos finansavimo Europoje užtikrinimui.
Ministrai aptarė naujas ES iniciatyvas, nukreiptas į ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos stiprinimą, tokias kaip nuolatinis struktūruotas bendradarbiavimas (PESCO), metinės gynybos peržiūros mechanizmas (CARD), ES greitojo reagavimo krizių valdymui tobulinimas bei Europos Komisijos parengtas Europos gynybos fondo kūrimo planas. Šis fondas būtų skirtas gynybos tyrimų ir pajėgumų vystymo projektų finansavimui Europoje, dalį lėšų fondo finansuojamiems projektams skirtų Europos Komisija.
Darbinėje sesijoje, kurioje taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos palaikymo operacijoms Jean-Pierre Lacroix, ministrai aptarė sudėtingą saugumo situaciją Viduržemio jūroje ir ES vykdomos kovos su nelegalia migracija operacijos „Sophia“ ateitį.
Ypatingą dėmesį ministrai skyrė situacijai Libijoje, ragindami stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą Viduržemio jūroje bei vienyti pastangas kovojant su nelegalios migracijos ir nelegalaus ginklų gabenimo židiniais jūroje ir sausumoje.
Pirmąją susitikimo dieną ministrai lankėsi ES operacijos „Sophia“ vadovavimo laive ITS „San Giusto“, kur operacijos vadas adm. Enrico Credendino pristatė operacijos aktualijas ir pagrindinius iššūkius.
Lietuva operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karinio laivyno lėktuvnešyje „Giuseppe Garibaldi“ dislokuotoje pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija). Nuo šių metų kovo mėnesio operacijoje dalyvauja ir pirmoji 12 Lietuvos karių Laivo apžiūros grupė, kuri operacijas vykdo iš Vokietijos karinio laivyno laivo „FGS Rhein“. Pagrindinės šios grupės užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų bei jų plaukiojimo priemonių sulaikymas. Planuojama, kad antroji grupė pakeisti pirmosios į operacijos rajoną išvyks po dviejų-trijų mėnesių.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lapkričio 9 d. Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikime Kopenhagoje (Danija) Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Michael Fallon) patikino, kad Jungtinės Karalystė liks tokia pati, o gal ir dar aktyvesnė partnerė formuojant Europos saugumo politiką.
Didžiosios Britanijos kariai parado metu Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mūsų sprendimai priimti Varšuvoje vadovauti vienam iš NATO batalionų Estijoje, prisidėti prie pietinio flango saugumo Rumunijoje, vadovauti NATO ypač greito reagavimo pajėgoms 2017 metais, antras pagal dydį NATO šalių gynybos biudžetas, dalyvavimas Europos Sąjungos operacijoje „Sophia“ ir kitose bendrijos ir NATO misijose – byloja apie Jungtinės Karalystės nepajudinamą įsipareigojimą Europos gynybai“, – susitikime teigė M. Fallonas.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas padėkojo Jungtinei Karalystei už jos didžiulį indėlį stiprinant Baltijos šalių saugumą ir planus likti aktyvia partnere gynybos srityje. „Norime, kad Jungtinė Karalystė tęstų aktyvų dalyvavimą stiprinant Europos saugumą, o Šiaurės grupės formatas taptų svarbiu koordinaciniu ir konsultaciniu forumu.
Jungtinės Karalystės kariniai pajėgumai neabejotinai lieka ypač reikšmingi tiek NATO, tiek Europos Sąjungai“, – susitikimo metu kalbėjo J. Olekas.
Lapkričio 9 d. taip pat vyko ir Šiaurės-Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimas, kuriame ministrai diskutavo šiai dienai aktualiausiomis saugumo temomis: NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimas, kova su teroristine organizacija DAESH, koordinuota Šiaurės ir Baltijos šalių parama Ukrainai ir Gruzijai.
Kalbėdamas apie tarptautines operacijas, ministras J. Olekas teigė, kad Lietuva jau nuo 2017 metų vasario mėnesio prisidės prie JAV vadovaujamos misijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve), siųsdama instruktorius Irako pajėgų apmokymui Danijos kontingento sudėtyje.
Suomijos ir Švedijos gynybos ministrai pasveikino Varšuvoje priimtus sprendimus dislokuoti NATO pajėgas Baltijos šalyse.
Tradiciškai Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimuose dalyvauja Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos gynybos ministrai ir Islandijos užsienio reikalų ministerijos Gynybos departamento vadovas. Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikime be minėtų valstybių taip pat dalyvauja Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Lenkijos gynybos vadovai.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
