J. C. Junckeris: Europa išlieka gražiausia vieta gyventi. EPA-ELTA nuotr.

Likus metams iki pasitraukimo iš Europos Komisijos pirmininko pareigų, Jeanas Claude’as Junckeris negaili pagyrų Europos Sąjungai.

Europa išlieka gražiausia vieta gyventi, „tai žino visi, išskyrus europiečius“, – pareiškė jis Vokietijos laikraščio „Suddeutsche Zeitung“ surengtame ekonomikos viršūnių susitikime. „Europos paklausa yra didelė“, jis tai keliaudamas „junta kone fiziškai“.

J. C. Junckeris sakė nesąs ES „propagandinis ruporas“, tačiau tie, kas mato skaičius, esą turi pripažinti, kad padėtis ES pastaraisiais metais „smarkiai pagerėjo“. Užimtumo lygis siekia 73 proc. ir yra toks aukštas, koks dar niekuomet nebuvo. Jaunimo nedarbas yra mažiausias nuo 2000 metų. Ir priešingai, nei buvo perspėjama, pinigų sąjunga netapo infliacijos sąjunga.

Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus Europa, anot J. C. Junckerio, „demografiniu“ požiūriu praras svorį. Kad nepaisant to liktų įtakinga, ES esą privalo daugiau lėšų skirti tarptautinėms mainų programoms, kaip, pavyzdžiui, „Erasmus“. Svarbu „vykti į užsienį, užuot iš namų piktinusis užsieniu“, kalbėjo Europos Komisijos vadovas. 9 mln. europiečių jau sėkmingai dalyvavo „Erasmus“ programose.

Įsipareigojimas Europai yra „kaip storas lynas, susidedantis iš daugybės vijų. Lynas tvirtas tik iš daugybės vijų“, pabrėžė J. C. Junckeris, agituodamas už toliau tvirtą susitelkimą. Kai kitų metų lapkričio 1-ąją paliks postą, jis ir toliau „liks tvirtas europietis“, – akcentavo Komisijos vadovas, pridurdamas: „Nepaisant silpnumo momentų, mums reikia Europos“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 06:30

Ž. K. Junkeris. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris penktadienį įspėjo dėl naujo karo Balkanuose, jei Bosnija, Albanija, Serbija, Makedonija, Juodkalnija ir Kosovas nejaus, kad ES yra rimtai pasirengusi pasiūlyti joms būsimą narystę.

„Jei susidarys įspūdis, kad nesame rimtai nusiteikę pasiūlyti Vakarų Balkanų šalims narystės ES perspektyvą, tada galime vėliau pamatyti – ir net tikriausiai greičiau – tai, ką matėme Balkanuose praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje“, – sakydamas kalbą Austrijos parlamente sakė J. C. Junckeris.

Šešios Balkanų šalys šiuo metu yra skirtinguose stojimo derybų su ES etapuose. Derybos dėl narystės oficialiai pradėtos su Serbija ir Juodkalnija, o Albanija ir Makedonija vis dar laukia derybų ir yra klasifikuojamos kaip šalys kandidatės. Bosnija ir Kosovas nurodomos kaip potencialios šalys kandidatės.

J. C. Junckeris jau pernai gruodį sakė, kad ES išsiplėtimas į Balkanus yra gyvybiškai svarbus, siekiant išlaikyti stabilumą regione, ir tikėjosi, kad Serbija ir Juodkalnija prie bloko prisijungs iki 2025 metų.

Europos Komisijos pirmininkas pridūrė, kad kelias visateisės narystės ES link toms šalims „dar yra labai ilgas“, nors kai kurios iš jų padarė pažangą, ta pažanga „vis dar nėra pakankama“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.06; 08:35

Pasirašytos politinės Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros tinklų sinchronizavimo gairės. R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Briuselyje vykusioje specialioje ceremonijoje pasirašytos politinės Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo veiksmų gairės – nuo šiol prasidės oficiali sinchronizavimo procedūra.

Dokumentą pasirašė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos ministras pirmininkas Juris Ratasas, Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Tai įvyko po šių metų kovo 22 dienos susitikimo, per kurį EK pirmininkas J. C. Junckeris ir minėti vadovai suteikė naują postūmį sinchronizavimo projektui.

„Šiose veiksmų gairėse nustatėme siekį visiškai sinchronizuoti tinklus iki 2025 m. Kai veikiame darniai, pasiekiame gerų rezultatų. Projektas, kurio liudininkai šiandien esame, įkūnija mūsų sprendimą drauge darniai siekti bendro tikslo. Kantrybė, sunkus darbas ir kompromiso siekis padėjo mums rasti solidarumu grindžiamus europinius sprendimus, kuriais stiprinama mūsų Sąjunga“, – ceremonijoje sakė J.-C. Junckeris.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašytą susitarimą įvertino kaip žingsnį ne tik į energetinį, bet ir į politinį savarankiškumą.

„Tai būtų paskutinis žingsnis į visišką energetinį savarankiškumą. Jeigu pavyks padaryti greitai, kaip numatome šiandien pasirašydami susitarimą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad tai kartu reikš ir politinį savarankiškumą“, – sakė Lietuvos prezidentė ir pridūrė, kad tai labai objektyvi sąlyga Lietuvai nusiimti paskutines priklausomybės grandines.

Valstybių ar vyriausybių vadovai padėkojo visiems susijusiems asmenims už greitą parengiamąjį darbą, kurį nuveikė atitinkamų šalių energetikos ministrai bendradarbiaudami su EK pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi, atsakingu už energetikos sąjungą, ir su Komisijos nariu Migueliu Ariasu Canete, atsakingu už klimato politiką ir energetiką.

Vadovai taip pat pakartojo, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą, bus labai svarbi parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų.

Ketvirtadienį pasirašytomis politinėmis veiksmų gairėmis paruošiama dirva praktiniam įgyvendinimui – jose nustatomas aiškus veiksmų tvarkaraštis.

Pirmasis iš šių veiksmų – šį rugsėjį pradėti Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrą, kuri yra pirmasis techninis žingsnis siekiant užtikrinti, kad kontinentinės Europos tinklas apimtų ir Baltijos valstybes, teigiama EK pranešime.

Šis esminės svarbos projektas yra vienas ryškiausių energetikos sąjungos projektų ir juo išreiškiamas solidarumas energijos tiekimo saugumo srityje.

Sinchronizavimo procesas, sutariama, yra labai svarbus siekiant baigti integruoti Baltijos valstybes į Europos energetikos sistemą. Juo bus prisidėta prie Europos Sąjungos vienybės ir energijos tiekimo saugumo.

Politinėse veiksmų gairėse nustatomas Baltijos valstybių elektros energijos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklu iki 2025 m. procesas ir nurodomas konkretus metodas.

Veiksmų gairėse numatyta, kad Lenkijos ir Baltijos valstybių perdavimo sistemos operatoriai, šių metų rugsėjį gavę Baltijos energijos rinkos integravimo plano aukšto lygio darbo grupės pritarimą, pradės oficialią procedūrą, kurią administruos Europos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E).

Baltijos valstybės, kurios anksčiau buvo energetikos sala, dabar su Europos partnerėmis yra sujungtos elektros energijos linijomis, neseniai nutiestomis į Lenkiją („LitPol Link“), Švediją („NordBalt“) ir Suomiją („EstLink 1“ ir „EstLink 2“). Šie projektai nebūtų buvę įgyvendinti be ES paramos. Tačiau dėl istorinių aplinkybių Baltijos valstybių elektros energijos tinklas tebėra sinchronizuotas su Rusijos ir Baltarusijos sistemomis.

Baltijos valstybių elektros energijos tinklo ir šių sistemų sinchronizacijos nutraukimas bei šio tinklo sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklu – vienas pagrindinių politinių prioritetų kuriant energetikos sąjungą.

Su tuo susijęs energetikos tinklų stiprinimas numatytas ir 2017 m. EK priimtame trečiajame ES bendro intereso projektų plane.

Bendro intereso projektų paskirtis – padėti ES siekti savo energetikos ir klimato politikos tikslų, tai yra visiems piliečiams užtikrinti patikimą ir tvarų įperkamos energijos tiekimą, teigia EK. Bendro intereso projektų sąraše nurodyti projektai gali būti finansuojami ir iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos krypties lėšų.

EK yra įsipareigojusi sudaryti palankesnes sąlygas esminei pažangai sinchronizavimo srityje ir šios kadencijos metu remia Baltijos valstybes – rūpinasi strateginių energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimu ir sprendžia įvairius klausimus, aktualius siekiant panaikinti Baltijos jūros regiono energetinę izoliaciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 09:30

Prezidentė susitinka su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu, su kuriuo aptarė elektros tinklų sinchronizaciją, vieningą ES atsaką į Astravo AE keliamas grėsmes, Lietuvos poreikius artėjant deryboms dėl naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos, kitus Lietuvai aktualius ES darbotvarkės klausimus.

Prezidentė pabrėžė, jog elektros tinklų sinchronizacija yra ir Lietuvos, ir visos ES energetinio saugumo klausimas. Laiko delsti nėra – galimybė pretenduoti į europines lėšas dar šiame ES biudžete priklauso nuo gebėjimo susitarti ir skubiai parengti būtinus projektus. Tam, kad sprendimai nebūtų atidėliojami, būtinas ir Europos Komisijos palaikymas.

Lietuva siekia sinchronizacijos projektus užbaigti iki 2025 m. Europos Komisijos tyrimų centro atliktos studijos duomenimis, efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia sinchronizacijos kryptis – per Lenkiją.

Prezidentė su Jeanu-Claude‘u Junckeriu taip pat aptarė ES atsaką į Astravo AE keliamas grėsmes. Prezidentės teigimu, šis prie Lietuvos statomas geopolitinis projektas kelia grėsmę visos Europos saugumui. Todėl branduolinio saugumo klausimais Europa turi kalbėti tvirčiau ir aiškiau. Europos Komisijos pozicija svarbi ir siekiant, kad visi tarptautiniai TATENOS saugumo vertinimai Baltarusijoje būtų atlikti pilna apimtimi. Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog ES elektros direktyva bei europiniai saugumo standartai turi būti taikomi ir trečiosioms šalims, siekiančioms patekti į ES rinką. Lietuva jau priėmė įstatymą, užkertantį kelią nesaugiai pagamintos elektros patekimui į rinką.

Susitikime su Europos Komisijos pirmininku Prezidentė akcentavo ir Lietuvos poreikius, artėjant deryboms dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Ignalinos AE uždarymo darbai ir svarbiausių strateginių energetikos projektų įgyvendinimas – tai sritys, kuriose Lietuvai itin svarbi tęstinė ES parama.

Taip pat Prezidentė kėlė klausimą dėl žalos atlyginimo nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams. Komisijos pirmininkas patikino šalies vadovę, kad Lietuva turės galimybę kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos nukentėjusiems žemdirbiams.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.09.30; 05:30

Ž. K. Junkeris Europos Parlamentui pateikė savo ES viziją. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį europarlamentarai Strasbūre aptarė Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jeanas-Claude Juncker) metinėje kalboje pristatytą viziją iki 2025 m. užtikrinti stiprią ir vieningą Europą.

Tris valandas jie emocingai diskutavo apie gynybą, saugumą, migracijos valdymą, tarptautinę prekybą, socialinės lygybės užtikrinimą, taip pat ES biudžeto ir sprendimų priėmimo stiprinimą.

Prieš suteikdamas žodį Komisijos vadovui, EP pirmininkas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani) priminė Europos piliečių lūkesčius dėl glaudesnio ES institucijų ir valstybių bendradarbiavimo migracijos, kovos su terorizmu, ekonomikos augimo ir socialinės politikos srityse.

Europos Komisijos pirmininkas Ž. K. Junkeris pažymėjo, kad krizė baigiasi, o biudžeto stabilumas, užimtumo didėjimas ir ekonomikos atsigavimas atveria galimybę ryžtingoms ES reformoms. Jis pasiūlė įsteigti Europos finansų ministro postą ir kibernetinio saugumo agentūrą, taip pat stiprinti migracijos kontrolę, darbuotojų teises, tarptautinę prekybą ir gynybos sąjungą. Stipriai ES būtina sujungti Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų postus į vieną, kurį galėtų užimti 2019 m. EP rinkimus nugalėjusios partijos lyderis, teigė Ž. K. Junkeris.

Europos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Vėberis (Manfred Weber, Vokietija) pasveikino Europos Komisijos pirmininko viziją, tačiau pažymėjo, kad žmonės bijo globalizacijos.

„Reikia kurti socialiai orientuotą rinkos ekonomiką, taip pat apsaugoti sienas siekiant pažaboti nelegalią migraciją“, – pažymėjo politikas. „Turkija negali tapti visateise ES nare“, – pridūrė jis. Atkreipęs dėmesį į Baltarusijoje vyksiančias karines pratybas „Zapad“, kalbėtojas teigė, kad rytuose žmonės bijo dėl savo saugumo, todėl svarbu kurti Europos gynybos sąjungą bei stabdyti „Nord Stream II“ dujotiekio tiesimą.

Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkas Džanis Pitela (Gianni Pittella, Italija) siūlė ES valstybėms suduoti smūgį visoms korporacijoms, kurios slepia mokesčius ar nepagrįstai siekia juos susigrąžinti, užkirsti kelia jaunimo išnaudojimui bei užtikrinti visų vaikų švietimą. Kalbėdamas apie migraciją, Dž. Pitela ragino turėti drąsos atverti visus teisėtus patekimo į ES kelius, o kartu uždaryti neteisėtus patekimo būdus.

Sajedas Kamalas (Syed Kamall, Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė) pabrėžė, kad jei Europa tikrai nori apsaugoti piliečius, ji negali būti protekcionistinė. Norėdami, kad Europos ekonomika klestėtų, turime sukurti daugiau galimybių, o ne daugiau reglamentų, pridūrė jis ir pabrėžė: „ES augimo planai nekuria darbo vietų – jas kuria įmonės. Žmonės, esantys už Parlamento ribų, nori būti tikri, kad sugebėsime stabilizuoti laivą ir nenukreipti jo naujų audrų link.

Pasak Liberalų ir demokratų aljanso frakcijos pirmininko Gajaus Verhofštato (Guy Verhofstadt, Belgija), Ž. K. Junkerio kalba buvo pilna vizijos ir ambicijų 2019 metams, iš dalies dėl to, kad pavyko sustabdyti „populistinį pavasarį“ Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. „Sveiki atvykę į proto pusę!“, – sakė politikas ir pabrėžė daugumos piliečių norą matyti ryžtingesnę Europą. „Mums reikia ES tam, kad atsilaikytume prieš kraštutinių vyriausybių pavojų“, – pridūrė EP narys.

Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas Patrikas Le Hiarikas (Patrick Le Hyaric) siūlė paversti Ž. K. Junkerio fondą „dideliu socialiniu ir aplinkosaugos fondu“. „Būtina skubiai atsisakyti konkurencija pagrįstos ES ir sukurti Sąjungą, besiremiančią socialiniu humanizmu ir ekologine pažanga – su teisinga komandiruotų darbuotojų direktyva, minimaliu darbo užmokesčiu, pensijų apsauga, skurdo panaikinimu bei lyčių lygybe“, – pažymėjo politikas.

Žaliųjų frakcijos lyderis Filipas Lambertas (Philippe Lamberts, Belgija) ragino sutaikyti Europos piliečius su pačia ES idėja. Jo įsitikinimu, Ž. K. Junkeris savo kalboje turėjo skirti daugiau dėmesio nelygybės mažinimui, aplinkos ir sveikatos apsaugai, taip pat prekybos politikos perorientavimui ir CETA sutarties įšaldymui.

„Jūs nieko neišmokote iš „Brexit“, – teigė Naidželas Faradžas (Nigel Farage, Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, Jungtinė Karalystė). Jis kritikavo Ž. K. Junkerio siūlymus gilinti Europos integraciją be žmonių sutikimo. Pasak politiko, Europos Komisijos požiūris į Lenkiją ir Vengriją jam primena buvusį sovietų režimą.

Haraldas Vilimskis (Harald Vilimsky, Tautų ir laisvės Europa, Austrija) pabrėžė, kad jo frakcija nenori „nepavykusio“ euro plėtimo, taip pat prieštarauja Gynybos sąjungai ir laisvam darbuotojų judėjimui ES. Jo įsitikinimu, ES vidaus sienos turi būti išsaugotos, kad sustabdytume „milijonus afrikiečių ir arabų, užtvindančių Sąjungą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.14; 08:15

Europos Sąjunga (ES) išreiškė susirūpinimą dėl JAV planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, nes jos gali pakenkti Senojo žemyno energetikos bendrovėms, praneša BBC.

Europos Komisija (EK) pavojaus varpais ėmė skambinti po to, kai JAV Atstovų Rūmai, nepaisydami prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pasipriešinimo, pritarė šioms priemonėms.

Naujosios sankcijos – nuobauda Rusijai už spėjamą kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.

EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) išplatintame pranešime teigė: „ES yra visiškai įsipareigojusi Rusijos sankcijų režimui“.

Tačiau tuo pat metu EK vadovas įspėjo dėl „nenumatyto vienašališko poveikio ES energetinio saugumo interesams“.

Ž. K. Junkeris teigė, kad Bendrija savo nuogąstavimus išreiškė Vašingtonui diplomatiniais kanalais. Tačiau politikas pareiškė, kad jei į tai nebus tinkamai atsižvelgta, „„Bendrija“ yra pasirengusi imtis reikiamų veiksmų jau artimiausiomis dienomis“.

„Nuostata „Pirmiausia – Amerika“ negali reikšti, kad Europos interesai – paskutinėje vietoje“, – pridūrė EK pirmininkas. Kokių konkrečių veiksmų politikas siūlo imtis, kol kas neaišku.

Kelios Europos šalys, tarp jų ir Vokietija, yra nepatekintos, nes naujasis įstatymas gali pritaikyti sankcijas bendrovėms, dirbančioms su Rusijos dujotiekiais. Pavyzdžiui, gali būti ribojamos jų galimybės naudotis JAV bankais.

Kad įsigaliotų, teisės aktą, į kurį taip pat įtrauktos ir sankcijos Iranui bei Šiaurės Korėjai dėl balistinių raketų bandymų, dar turės patvirtinti JAV Senatas, o tuomet – pasirašyti prezidentas.

Kol kas neaišku, ar D. Trampas ketina jį vetuoti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.28; 01:30