Trečiadienį Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) svarstys klausimus, susijusius su šią savaitę vyksiančiu neformaliu Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiu. ERK pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, bus keliamas ir klausimas, kas – prezidentas ar premjerė – turėtų atstovauti Lietuvai savaitgalį prasidėsiančioje EVT.
„Kaip ir prieš praėjusią EVT, artėjančiame bendrame ERK ir URK posėdyje šis klausimas bus vėl svarstomas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad kovo mėnesį valdantieji pranešė apie ERK priimtą sprendimą, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.
Po ERK apsisprendimo imtis iniciatyvos nurodyti, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė informavo apie komiteto sutarimą į vieną jau įvykusių EVT deleguoti prezidentą Gitaną Nausėdą. Tuomet konservatorė teigė, kad tokį ERK sprendimą lėmė kovo pabaigoje vykusios EVT klausimų pobūdis.
Būsimos EVT klausimai patenka į Vyriausybės atsakomybių prerogatyvą
Gegužės 7 – 8 d. ES vadovai susitiks Porte. Po penktadienį ES pirmininkaujančios Portugalijos rengiamos aukšto lygio konferencijos įvyks neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Gegužės 8 d. ES vadovai ketina aptarti socialinius klausimus, įskaitant problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Būtent šias temas Lietuvos atstovavimo EVT tvarką keisti užsimoję valdantieji ne kartą įvardino kaip klausimus, kuriems europiniu lygiu geriau atstovautų premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak jų, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika.
Apie tai yra kalbėjusi ir premjerė. Pasak jos, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis.
Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
Šią savaitę Seime bus svarstomas dokumentas, anot jo kūrėjų, turėsiantis būti „pagrindinis planavimo dokumentas, su kuriuo turi būti derinami valstybės planai, programos ir kitos viešosios iniciatyvos“.
Tai yra porą metų rengta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030”, prie kurios atsiradimo prisidėjo ne tik politikai, bet ir akademikai bei visuomenės atstovai. Tenka pripažinti, kad strategijos idėja – sukurti valstybės raidos viziją, pasiekti politinio sutarimo ir jos laikytis – yra kur kas gražesnė, nei pats strategijos tekstas. Norėčiau tikėti, kad jos rengėjai, o ypač visuomenininkai, moksleiviai, studentai ir profesoriai, teikę jai pasiūlymus, dirbo atsakingai ir galvodami apie valstybės ateitį. Iš tikro liūdna ir pikta pasidaro žinant, kai Seime ši strategija gali būti iškraipyta ir sudarkyta.